Byla 2A-453-254/2012
Dėl nuosavybės teisės gynimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant apeliantams R. A. ir V. H. T. bei jų atstovui advokatui Nerijui Strazdui, atsakovui V. Z., Kauno miesto savivaldybės atstovei L. O., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., tretiesiems asmenims V. T., L. A., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. A., A. G., L. R., V. H. T., V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2232-375/2011 pagal ieškovų T. F., J. F., S. Č. ieškinį atsakovams A. G., L. R., V. Z., V. H. T., R. A., Kauno m. savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims V. T., D. G., L. A. dėl nuosavybės teisės gynimo, ir

Nustatė

2ieškovai T. F., J. F. ir S. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2 t. b.l.78-82) ir prašė nustatyti naudojimosi 0,0636 ha žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštą 2011-03-18 žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą taip: žemės sklypo dalimi, pažymėta projekte „A" (plotas 247 kv.m.) paskirti naudotis ieškovams T. F. ir J. F. - 75 kv.m., ieškovei S. Č. - 18 kv.m., atsakovams A. G. - 20 kv.m., L. R. - 27 kv.m., V. Z. - 21 kv.m., V. H. T. - 46 kv.m., R. A. - 31 kv.m., Kauno miesto savivaldybei -9 kv.m.; žemės sklypo dalimi, pažymėta projekte „B" (plotas 100 kv.m.) paskirti naudotis ieškovams T. F. ir J. F. - 30 kv.m., ieškovei S. Č. - 7 kv.m., atsakovams A. G. - 8 kv.m., L. R. - 11 kv.m.., V. Z. - 9 kv.m., V. H. T. - 19 kv.m., R. A. - 13 kv.m., Kauno miesto savivaldybei -3 kv.m.; žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta „C" (179 kv.m.) naudotis: atsakovams A. G. - 23 kv.m., L. R. - 32 kv.m., V. H. T. - 53 kv.m., R. A. - 37 kv.m., Kauno miesto savivaldybei - 10 kv.m. , V. Z. - 24 kv.m.; žemės sklypo dalimi, pažymėta projekte „D" (plotas 89 kv.m.) paskirti naudotis ieškovams T. F. ir J. F.; žemės sklypo dalimi, pažymėta projekte „E" (plotas 21 kv.m.) naudotis: ieškovei S. Č.. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad vienu žemės sklypu naudojasi skirtingi savininkai, o būtent V.H. T., R. A., Lietuvos Respublika (gyvenamojo namo dalis, priklausanti Kauno m. savivaldybei bei antrojo buto nuomininkams A. G., L. R., ir V. Z.), S. Č., T. F. ir J. F., ir tarp jų kyla ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kuri nėra nustatyta.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas atitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus. Pažymėjo, kad ginčo sklypas yra nedidelis. Aiškinamajame UAB “Žemėtvarkos darbai“ 2011 09 22 rašte yra paaiškinta, kad nėra galimybės žemės sklypo dalis, pažymėtas plane „C“ (ši dalis yra paskirta naudotis bendrai atsakovams A. G., L. R., V. Z., V.H. T., R. A.) išskaidyti į atskirai naudojamus plotus būtent dėl to, kad visą šį plotą užima atsakovų bendrai naudojami statiniai, šiukšlių konteineriai ir žemės jiems prižiūrėti ir aptarnauti. Ieškovų pateiktas projektas suteikia galimybes atsakovams prieiti prie savo statinių ir juos eksploatuoti. Pagal projektą dalis, pažymėta „B“, atsižvelgiant į jau nusistovėjusią tvarką, paliekama naudotis bendrai visiems bendraturčiams, tokiu būdu sudarant galimybes nevaržomai ir tinkamai naudotis kieme esančiais statiniais (atsakovams priskirtoje dalyje ir stovi jų statiniai), inžinieriniais įrengimais, gyvenamuoju namu.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą bylinėjimosi išlaidų klausimu.

5Atsakovai R. A., A. G., L. R., V. H. T. ir V. Z. apeliaciniu skundu, kurio trūkumus pašalino 2011 m. lapkričio 15 d. paaiškinimu, prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad:

61) skundžiamu teismo sprendimu nepasiekta socialinė taika ir pažeistas proporcingumo principas, nes ne visi atsakovai turi pagalbinius statinius žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „C“, kuri jiems palikta naudotis bendrai, todėl teismo patvirtintas naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas, aiškiai suteikia prioritetą ieškovų T. ir J. F. bei S. Č. interesams; teismas netinkamai vertino UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2011 m. rugsėjo 22 d. raštą, kuris patvirtina, kad neužstatytas žemės sklypo dalies, pažymėtos raide „C“, plotas yra skirtas ne jame esančių pagalbinių pastatų, priklausančių atsakovams R. A., L. R. ir V. H. T., priežiūrai ir aptarnavimui, o skirtas visai kitoms reikmėms, t. y. saugotinam medžiui, servitutui kaimyniniame sklype stovinčio pastato priežiūrai ir per šią žemės sklypo dalį einančių miesto komunikacijų apsaugos zonai; teismas visiškai nevertino byloje esančios UAB „Kauno komprojektas“ 2011 m. vasario 18 d. rašto, kuriame nurodyta, kad ginčo sklypas negali būti padalintas į savarankiškas dalis, kuriomis žemės bendraturčiai (naudotojai) galėtų naudotis individualiai (asmeniškai), atsakovams skirta žemės sklypo dalis „C“ nėra naudos požiūriu lygi su ieškovas skirta dalimi „D“ ir „E“, todėl žemės sklypas turi būti valdomas ir naudojamas bendrai;

72) iš tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo naudos turėjo tik du žemės sklypo bendraturčiai (naudotojai), t.y. ieškovai T. ir J. F. bei S. Č., o kitai žemės sklypo bendraturčių absoliuti dauguma prarado galimybę naudotis dalimi žemės sklypo, kuri paskirta naudotis individualiai ieškovams, be to, atsakovams nebuvo suformuotos atskiros žemės sklypo dalys, kuriomis, kaip ir ieškovai, jie galėtų naudotis individualiai, todėl toks planas pažeidžia racionalumo (patogumo) kriterijų; žemės sklypo dalyje „C“ pastatus turi ne visi atsakovai, o tik L. R., V.H. T., R. A., o A. G., V. Z. ir Kauno miesto savivaldybė pastatų neturi;

83) teismo sprendimu buvo pažeistas nuosavybės teisinių santykių stabilumas, nes teismo patvirtinta naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka visiškai neatitinka nusistovėjusios faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tenkina tik ieškovų interesus, atsakovų, kurie jiems skirta naudotis žemės sklypo dalimi ir toliau turės naudotis bendrai, o ne atskirai kaip ieškovai, interesų sąskaita. Ieškovų pateiktai žemės sklypo naudojimosi tvarkai nepritaria absoliuti dauguma žemės sklypo bendraturčių (naudotojų).

9Ieškovai T. F. ir J. F. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovai į bylą pateikė net tris pasiūlymus (planus) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tačiau apeliantams nė vienas netiko: 1) apeliantų kategoriška pozicija, kad visa žeme valdoje naudotis visiems bendrai, nepaskiriant nei vienam bendraturčiui atskiros naudojimosi žemės sklypo dalies, yra nepagrįsta. Ieškovams priklauso daugiausia žemės valdoje ir nepriklauso ūkiniai pastatai, todėl ieškovai pagrįstai siekia naudotis ne tik bendra, bet ir atskira jiems priklausančia žemės sklypo dalimi; nustatant naudojimosi tvarką būtina atsižvelgti į bendraturčių faktinį naudojimąsi, todėl nurodytos aplinkybės dėl šiukšlių konteinerių laikymo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje plane C/179, taip pat turi reikšmės nustatant naudojimosi tvarką; teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2011-09-22 aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo dalies, pažymėtos C/179 išskaidyti į atskirai naudojamus plotus būtent dėl to, kad visą šį plotą užima atsakovų bendrai naudojami statiniai, šiukšlių konteineriai, nėra galimybės; 2) kadangi ieškovams priklauso daugiausia žemės ginčo sklype, jie ginčo valdoje neturi kitų statinių, išskyrus metalinį teisiškai neregistruotą garažą žemės sklypo dalyje D/89, todėl ieškovai turi realias galimybes bei teisę nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, paskiriant jiems tiek atskiro naudojimo, tiek ir bendro naudojimo su kitais bendraturčiais žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į ieškovams priklausančias nuosavybės dalis; 3) atmestini apeliantų motyvai, kad daugiabučio namo ( - ), gyventojai žemės sklypą naudojo bendrai ir jokių teisinių ginčų niekada nekilo. Šie teiginiai neteisingi. Ieškovai neturi ūkinių pastatų, todėl žemės sklypo dalimi, pažymėta plane C/179, tikrai niekada nesinaudojo; apsaugos zonos yra svarbios sprendžiant užstatymo, bet ne bendro naudojimosi nustatymo klausimus, kadangi komunikacijų tinklais yra visos galimybės naudotis visiems namo gyventojams.

10Ieškovė S. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimą pateikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą jog atsakovai, siekdami išlaikyti tokią naudojimosi tvarką pagal kurią jie turėdami statinius, pretenduoja į dar neužstatytą zoną, nepagrįstai ir neproporcingai apriboja ieškovės teises; teismas pagrįstai konstatavo, kad nustačius mūsų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką bendraturčiai bus drausminami ir privalės paisyti vieni kitų interesų statant automobilius ar sprendžiant kitas su žemės sklypo naudojimu susijusias problemas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias tolimesniems mūsų konfliktams, pasiekta teisinė šalių taika ir išlaikyta visų namo bendraturčių interesų pusiausvyra;

11Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą jo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka nepažeidžia Kauno miesto savivaldybės kaip dalies gyvenamojo namo patalpų valdytojos, teisių bei interesų.

12Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą jo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra. Nurodė, kad teismo nutartis yra pagrįsta atsižvelgiant į tai, kad faktiniu žemės sklypo dalies naudotoju yra ne Lietuvos Respublika kaip nuosavybės teisės turėtojas ir ne jos patikėtinis, tačiau asmenys tame žemės sklype nuosavybės teise valdantys atitinkamas pastato dalis ir nuomos teise valdantys atitinkamas žemės sklypo dalis, nustatant naudojimosi tvarką patvirtinta, kokiomis daikto dalimis naudosis faktiniai žemės sklypo naudotojai ir valdytojai.

13Tretieji asmenys V. T., D. G., L. A. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra žemės sklype ( - ) esančio gyvenamojo namo su priklausiniais bendraturčiai. Kauno apskrities viršininko 2009-03-12 įsakymu Nr. 02-01-1893 buvo nustatytos namų valdos 0,0636 ha žemės sklypo dalys šio gyvenamojo namo bendraturčiams (I t., b.l. 56). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypą nuosavybės teise valdo tik ieškovai ir atsakovai R. A. ir V. H. T. bei Lietuvos Respublika (I t., b.l. 22-25). Kiti atsakovai (L. R., V. Z. ir A. G.) yra žemės naudotojai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas). Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė norminių aktų nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovų nuostata, jog sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, vertinant bendraturčių interesus būtų prioritetiškai atsižvelgta į žemės sklypo savininkų, bet ne naudotojų, kuomet ieškovams T. ir J. F. priklauso didžiausia jo dalis, yra nepagrįsta, nes ir naudotojai turi įstatyminę teisę žemės sklypus ne tik nuomoti, bet ateityje juos ir išsipirkti.

17CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata yra, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“, Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Apeliantai nesutinka su ieškovų pasiūlytais variantais ir bylą nagrinėjant teisme savo varianto neteikė. Tuomet ieškovai nurodė, kad atsakovai piktnaudžiauja savo teise ir į jų reikalavimus neturėtų būti atsižvelgta, nes jie siekia patenkinti tik savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Vienok sprendžiant šiuo aspektu turi būti atsižvelgta į konkrečioje byloje turinčias reikšmės faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teise naudotis 0,0636 ha žemės sklypu turi 8 asmenys (žemės savininkai ir naudotojai), juo naudojasi ir kai kurių šeimos nariai, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad šiuo atveju esminis klausimas yra ar nustatyta tokio mažo dydžio žemės sklypu naudojimosi tvarka atitinka tokius kriterijus, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis).

18Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

19Apeliantai laiko, kad nustačius ieškovams naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis „D“ ir „E“ bus pažeisti interesai kitų bendraturčių, kuriems paskirta naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“. Pastaroji sklypo dalis yra užstatyta statiniais: 8 I1mž (užstatymo plotas 16 kv.m., L. R. nuosavybė), 2I1p (užstatytas plotas 35 kv.m., po ½ dalį L. R. ir R. A. nuosavybė) ir 3I1ž (užstatymo plotas 9 kv.m., V.H. T. nuosavybė). Be to, žemės sklypo dalyje „C“ stovi R. A. metalinis garažas 6D1g (užstatymo plotas 15,54 kv.m.), kuris nėra įteisintas, kaip ir ieškovų J. ir T. F. garažas, pastatytas žemės sklypo dalyje „D“, apie ką jie nurodė apeliaciniame skunde. Iš žemės sklypo dalies „C“/179 kv.m. ploto, statiniais, kurie yra įteisinti, užstatyta 60 kv.m. ploto, o neužstatytos žemės lieka 119 kv.m. ploto. Vienok, prie statinių (šiuo atveju ūkiniai pastatai) turi būti skirta žemės dalis iki jų prieiti/ privažiuoti, juos aptarnauti (apeiti aplink), todėl šalių pateiktuose rašytiniuose įrodymuose: UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2011-09-22 aiškinamajame rašte (II t., b.l. 117) bei 2011-11-29 rašte (III t., b.l. 71) ir UAB „Kauno komprojektas“ 2011-10-27 rašte Nr. 0-1-445 (III t., b.l. 26) vienodai konstatuota, kad išskaidyti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide „C“ į atskirai naudojamus plotus nėra galimybės. Kaip žinia, šioje dalyje statinių, kuriais yra užima žemė, neturi A. G., V. Z. ir Kauno m. savivaldybė, todėl akivaizdu, kad ieškovų argumentai, jog atsakovų poreikiai yra patenkinti, kuomet jiems skiriama žemės sklypo dalis „C“ po naudojamais pastatais, netinka atsakovams, kurie šioje žemės sklypo dalyje statinių neturi ir jiems atskirti žemės sklypo dalį naudotis atskirai nebus galimybės, nes jos faktiškai neužtenka dėl kitų bendraturčių statinių bei jiems aptarnauti reikalingo ploto. Ieškovų varianto aiškinamajame rašte nurodyta, kad statinius atsakovai gali aptarnauti iš visiems bendrai naudotis skiriamos žemės sklypo dalies „B“, tačiau prieiti/privažiuoti prie jų neužtenka tik šios žemės sklypo dalies, kuomet statiniai nėra ant bendrai skiriamos naudotis žemės sklypo dalies ribos. Taigi, kolegija konstatuoja, kad atsakovai, o ypač V. Z. ir A. G. nesutikdami su ieškovų variantu nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir interesais.

20Sprendžiant dėl faktinio naudojimosi ginčo žemės sklypu pažymėtina, ieškovams skirta žemės sklypo dalimi „E“ ir „D“ daugelį metų naudojosi visi gyvenamojo namo gyventojai (I t., b.l. 68), todėl jų siūlomas variantas neatitinka faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovams paskirtoje žemės sklypo dalyje yra pastatytas bendras suoliukas poilsiui. Tai yra nuošaliausia, insoliacijos požiūriu tinkamiausia, neužstatyta ir kitomis daiktinėmis teisėmis neapribota žemės sklypo dalis (I t., b.l. 134-137, 158). Joje stovi bendrai naudojamas stovas skalbiniams džiauti, visi naudojasi gėlynu ir pievele (I t., b.l. 151-152).

21Pirmosios instancijos teismas nesprendė ar bendraturčiams paskirtos žemės sklypo dalys yra lygiavertės. Vienok žemės sklypo dalys „E“ ir „D“, skirtos naudotis ieškovams yra nelygiavertės žemės sklypui „C“, kuris skirtas atsakovams, kuomet pastarojoje neužstatytoje statiniais dalyje yra nustatytas 1 m. servitutas ant žemės sklypų ribos esančio namo priežiūrai ir remontui, jame auga saugotini kaštonas paprastasis (H-6, D-26) ir liepa mažalapė (H-7, D-30) (žemės kadastro byla Nr. 44/1234623), todėl tai keičia žemės sklypo funkcinę paskirtį. Tuo tarpu ieškovų žemės sklypo dalis yra neužstatyta, joje nėra įregistruotos kitų asmenų paminėtos daiktinės teisės bei apribojimai, todėl žemės sklypo dalys skirtos naudotis ieškovams yra nelygiavertės, ypač tai akivaizdu sprendžiant dėl atsakovų V. Z., A. G. ir juos lyginant su ieškove S. Č.. Pirmieji du turi teisę naudotis (be bendrai naudojamos „A“ ir „B“) atitinkamai 24 kv. m. ir 23 kv. m. žemės sklypo dalimi, tačiau jiems galimybės atskirai naudotis savo dalimi nėra, o ieškovei S. Č. visa 21 kv.m. ploto dalis paskirta naudotis neužstatytoje ir be jokių apribojimų „E“ žemės sklypo dalyje. Šiuo aspektu tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nelygiavertė.

22Ieškovai į apeliantų argumentus nurodo, jog šie be pagrindo prieštaravo kompromisiniams naudojimosi bendru žemės sklypu variantams, ypač išskyrė antrąjį variantą, kai V. Z. buvo skirta atskira žemės sklypo dalis (II t., b.l. 11). Kolegija pasisako dėl visų byloje esančių variantų, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui, parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Pirmasis ieškovų pateiktas variantas (I t., b.l. 15, 74) buvo ydingas, kuomet ne visas žemės sklypo plotas buvo paskirstytas tarp žemės savininkų (naudotojų). Pagal II variantą (II t., b.l. 11), skirtingai negu pirmąjį, atskirai išskirta žemės sklypo dalis ieškovei S. Č. bei V. Z., tačiau šis planas taip pat ydingas, kuomet negalėjimas prie namo prieiti nesuderinamas su savininko teisių įgyvendinimu (CK 1.5 straipsnio 4 d.). Jis taip pat prieštaravo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, kurių reikalavimai privalomi visiems objektams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, 15 punktui, pagal kurį privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių turi būti laisvi, tvarkingi ir tamsiu paros metu apšviesti.

23Vertinant paskutinį variantą, pagal kurį buvo priimtas sprendimas (II t., b.l. 83) pažymėtina, kad jis neatitinka faktiškai atsakovų, kuriems paskirta naudotis dalimi „B“ ir „C“ dalių. Atsakovės L. R. vien užstatytas statiniais žemės plotas „C“ dalyje yra 33,5 kv.m., ji dar turi teisę naudotis žeme aplink juos, kad prieitų prie statinių, tačiau šioje dalyje jai naudotis bendrai su kitais skirta tik 32 kv.m. ploto, t.y. vien jos statiniai užima didesnį žemės sklypo plotą. Žemės sklypo dalis „B“ (100 kv. m.) yra skirta naudotis šalims bendrai ir kiekvienam savininkui tenkanti dalis apskaičiuota pagal priklausančias pastato idealines dalis, vienok apvalinant plotus ieškovams J.ir T. F. vietoje 31 kv.m. buvo paskirta 30 kv.m., o V. Z. vietoje 8 kv.m., paskirta 9 kv. m., tokiu būdu ieškovams vienu kvadratiniu metru yra padidintas jiems atskirai paskirtas plotas dalyje „D“, o V. Z. - tokiu pat dydžiu sumažinta jo dalis žemės sklypo dalyje „C“. Tokie plano netikslumai, kai 636 kv.m. žemės sklypas turi būti dalinamas tarp 8 bendraturčių, kolegijos nuomone nėra nereikšmingi.

24Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas atitinka NTK nuostatų reikalavimus, nes projekte nurodyti sklypo kadastro duomenys. Jame numatytą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką teismas vertino kaip atitinkančią naudojimosi bendru daiktu teisėtumo, adekvatumo, proporcingumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo, efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Kolegija sprendžia, kad tokios išvados buvo padarytos neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos (CPK 185 straipsnis). Jau minėta pirmiau, kad ieškovų pasiūlytas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas neatitinka faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokia tvarka buvo nusistovėjusi, tačiau vertino tik aplinkybes dėl kai kurių atsakovų pastatais užimtos žemės sklypo dalies naudojimo, bet visiškai nepasisakė, kodėl atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovams paskirta žemės sklypo dalimi „E“ ir „D“ visi gyvenamojo namo bendraturčiai naudojosi bendrai kaip vienintele sklype esančia nuošalesne neužstatyta poilsio vieta (pievele), kai namo bendraturčiai yra garbaus amžiaus. Bendraturčiams skirtos žemės sklypo dalys yra nelygiavertės ne tik dėl šios aplinkybės, bet ir atsakovų dalyje įregistruoto servituto bei saugotinų medžių, turinčių įtakos žemės sklypo funkcinei paskirčiai. Teismo išvada, kad atsakovams negalima atskirai išskirti žemės sklypo naudotis tik dėl bendrai naudojamų pastatų, jiems aptarnauti reikalingos žemės dalies, šiukšlių konteinerių yra neteisinga atsakovų, kurie neturi kitų statinių žemės sklypo dalyje „C“ atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad vertinti pastatus (garažus), kurie nėra įteisinti, teismui nebuvo pagrindo. Šiuo aspektu bendraturčiai pirmiausia turėtų išspręsti klausimą dėl jų teisėtumo, tuomet spręsti ar yra būtina skirti net 100 kv.m. ploto naudotis bendrai („B“), kai iš ieškovų plano matyti, jog toks plotas reikalingas iš esmės privažiuoti prie laikinų statinių - metalinių garažų. Paskirtas bendram naudojimui apie namą ginčo sklype 3.39 m. ploto ruožas, esant tik 636 kv.m. ploto sklypui, kai juo naudojasi 8 bendraturčai, kolegijos nuomone nėra racionalus, kai tuo tarpu servitutas dėl gretimo pastato aptarnavimo yra numatytas 1 m. pločio.

25Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas, kuomet jis neatitinka faktinės naudojimosi tvarkos, ieškovams ir atsakovams paskirtos žemės sklypo dalys neproporcingos ir nelygiavertės pagal funkcinę paskirtį, negalėjo būti pagrindu ieškinį tenkinti, kadangi jis neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, todėl ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Dėl šių argumentų, apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26Ieškinį atmetus, atsakovai turi teisę į patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikiami iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Šiuo aspektu teismas neturi pagrindo priteisti iš ieškovų atsakovų R. A., V.H. T. ir V. T. išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal įrodymus, kuriuos pastarasis atsakovas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Šie pinigų priėmimo kvitai buvo išduoti 2010-10-01 ir vienas 2011-01-03, todėl atsakovai turėjo galimybes juos pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Pirmosios instancijos teismui įrodymus apie 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą pateikė trečiasis asmuo atsakovų pusėje D. G. ir atsakovai R. A. V.H. T. (I t., b.l. 160-162), be to, atsakovas R. A. už atsakovų apeliacinį skundą sumokėjo 138 Lt žyminį mokestį (III t., b.l. 30). R. A. ir V.H. T. apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Nerijus Strazdas. Abu atsakovai pateikė pinigų priėmimo kvitus po 750 Lt. Šis advokatas paaiškino, kad šios išlaidos susidarė dėl atsakovų atstovavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurio trukmė 2 val. 30 min., todėl pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punktą, šiems atsakovams priteistina kiekvienam ne daugiau kaip po 360 Lt (120 Lt x 3 val.). Visos šios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirta 105 Lt., o apeliacinės instancijos teisme 24,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 92, 96 straipsniai).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

28apeliacinį skundą tenkinti.

29Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovų T. F. a.k ( - ) J. F. a.k. ( - ) ir S. Č. a.k. ( - ) atsakovams R. A. a.k. ( - ) po 370 (tris šimtus septyniasdešimt) litų iš kiekvieno ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 46 (keturiasdešimt šešis) litus iš kiekvieno ieškovo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei V. H. T. a.k. ( - ) po 370 (tris šimtus septyniasdešimt) litų iš kiekvieno ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat trečiajam asmeniui D. G. a.k. ( - ) po 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų iš kiekvieno ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei po 43 (keturiasdešimt tris) litus iš kiekvieno ieškovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai T. F., J. F. ir S. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi ištaisė... 5. Atsakovai R. A., A. G., L. R., V. H. T. ir V. Z. apeliaciniu skundu, kurio... 6. 1) skundžiamu teismo sprendimu nepasiekta socialinė taika ir pažeistas... 7. 2) iš tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo naudos turėjo tik... 8. 3) teismo sprendimu buvo pažeistas nuosavybės teisinių santykių stabilumas,... 9. Ieškovai T. F. ir J. F. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį... 10. Ieškovė S. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą... 11. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą jo... 12. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Tretieji asmenys V. T., D. G., L. A. atsiliepimuose į apeliacinį skundą... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra žemės sklype ( - ) esančio... 17. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata yra, kad bendrosios dalinės nuosavybės... 18. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar... 19. Apeliantai laiko, kad nustačius ieškovams naudojimosi tvarką žemės sklypo... 20. Sprendžiant dėl faktinio naudojimosi ginčo žemės sklypu pažymėtina,... 21. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ar bendraturčiams paskirtos žemės... 22. Ieškovai į apeliantų argumentus nurodo, jog šie be pagrindo prieštaravo... 23. Vertinant paskutinį variantą, pagal kurį buvo priimtas sprendimas (II t.,... 24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas naudojimosi... 25. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovų žemės sklypo naudojimosi... 26. Ieškinį atmetus, atsakovai turi teisę į patirtų su bylos nagrinėjimu... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. apeliacinį skundą tenkinti.... 29. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir... 30. Priteisti iš ieškovų T. F. a.k ( - ) J. F. a.k. ( - ) ir S. Č. a.k. ( - )...