Byla e2A-537-945/2018
Dėl servituto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys A. P., Kauno rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Eskizas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. P. ir K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, patikslintą ieškinį atsakovams K. P. ir K. P. dėl servituto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys A. P., Kauno rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Eskizas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė patikslintu ieškiniu (1 t., e. b. l. 188–195; 2 t., e. b. l. 191–198) prašė atsakovei K. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), Neveronių k., Kauno r., nustatyti neterminuotą kelio ir statinių servitutą pagal UAB „Inventora“ parengtą planą, suteikiantį teisę gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), savininkui ar savininkams plane S1 pažymėtu 184 kv. m. žemės sklypo plotu naudotis kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis, plane S2 pažymėtame 404 kv. m ir S3 pažymėtame 107 kv. m. žemės sklypo plotuose valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti gyvenamąjį namą, plane S4 pažymėtame 210 kv. m sklypo plote valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti ūkinį pastatą, įpareigoti atsakovus nekliudyti ir įsileisti ieškovės bankroto administratorės UAB „Valnetas“ darbuotojus, bankroto administratorės pasamdytus architektus, projektuotojus, matininkus, statybininkus (rangovus), turto vertintojus ir kitus specialistus į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ir į ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val., priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pripažinti bendrąja jungtine A. P. ir K. P. nuosavybe Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006. Šioje byloje teismas turto nedalino konstatavęs, kad A. P. firmai „Ketalda“ 2002 m. liepos 1 d. iškelta bankroto byla, teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai viršija santuokoje įgyto turto vertę, todėl turtas turės būti naudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovė nurodė, kad iki šiol gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas nėra įregistruoti kaip minėtų asmenų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovės bankroto administratorė negali turto parduoti iš varžytynių. Atsakovas nevykdo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2105-480/2014 nustatytų įpareigojimų įregistruoti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, o ieškovė to padaryti negali, nes neturi visų duomenų apie nekilnojamąjį turtą. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas stovi ant žemės sklypo, kurio savininkas buvo atsakovas K. P., kuris nuosavybės teises į žemės sklypą 2014 m. gegužės 26 d. perleido savo dukteriai – atsakovei K. P. Siekiant parduoti statinius, būtina nustatyti servitutą. Siekiant įregistruoti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir daiktines teises į juos, ieškovei būtina gauti statybos užbaigimo aktą. Ieškovė neturi dalies būtinų dokumentų, kurių parengimui būtina patekti į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 29–30) atsakovas K. P. prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nurodė, kad A. P. firma „Ketalda“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl už prievoles kreditoriams yra subsidiariai atsakinga įmonės savininkė A. P. Šis klausimas nebuvo sprendžiamas bankroto byloje, ieškovė nepateikė įrodymų, kad A. P. yra pareikšti materialiniai reikalavimai dėl jai taikytinos subsidiarios atsakomybės. Atsakovo subsidiarios atsakomybės klausimas taip pat nebuvo išspręstas. Atsakovas su A. P. santuoką nutraukė prieš 22 metus, bankroto byla iškelta prieš 14 metų, todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus atsakovui. Minėta firma buvo asmeninis A. P. verslas, atsakovas buvo policijos pareigūnas, todėl negalėjo užsiimti privačiu verslu. Atsakovas nuo 1989 m. gyveno su V. P. Su A. P. nebuvo vedamas bendras ūkis. Su ja atsakovas oficialiai negyveno nuo ( - ), santuoka nutraukta ( - ). Atsakovas nurodė, kad A. P. turėjo asmeninio turto, iš kurio galima išieškoti skolas. Atsiliepimuose į patikslintą ieškinį (2 t., e. b. l. 127–129; 3 t., e. b. l. 10–13) atsakovė K. P. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Ieškovės pateiktame plane kelio servitutas yra atitolęs nuo sklypo krašto per 1,85 m plotį, todėl atsakovei būtų nepatogu naudotis žemės sklypu. Ieškovė neturi teisės savo nuožiūra tvarkyti gyvenamojo namo. Suteikus ieškovei ieškiniu prašomas pripažinti teises, atsakovė negalėtų statyti gyvenamojo namo jai priklausančiame žemės sklype. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 18 d. nutartyje konstatavo, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas K. P. ir A. P. nepriklauso. Kadastro duomenyse užfiksuoti statiniai neatitinka atsakovui 1989 m. gegužės 19 d. išduotame statybos leidime Nr. 159 nurodytų reikalavimų. Norint atlikti teisinę registraciją, būtina pašalinti savavališkos statybos pasekmes, o tokią teisę turi tik namo statytojas. Gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant teisės aktus, ieškovė nėra gyvenamojo namo savininkė, todėl ji neturi teisės šalinti namo defektų. Be to, nuosavybės teisės į minėtus pastatus nėra įregistruotos, todėl ieškovė neturi teisės prašyti nustatyti servitutą. Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu (5 t., e. b. l. 133–147) patikslintą ieškinį tenkino, atsakovei K. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), Neveronių k., Kauno r., nustatė neterminuotą kelio ir statinių servitutą pagal UAB „Inventora“ parengtą planą, suteikiantį teisę gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), savininkui ar savininkams plane S1 pažymėtu 184 kv. m. žemės sklypo plotu naudotis kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis, plane S2 pažymėtame 404 kv. m ir S3 pažymėtame 107 kv. m. žemės sklypo plotuose valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti gyvenamąjį namą, plane S4 pažymėtame 210 kv. m sklypo plote valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti ūkinį pastatą, įpareigojo atsakovus nekliudyti ir įsileisti ieškovės bankroto administratorės UAB „Valnetas“ darbuotojus, bankroto administratorės pasamdytus architektus, projektuotojus, matininkus, statybininkus (rangovus), turto vertintojus ir kitus specialistus į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ir į ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val., priteisė ieškovei iš atsakovės K. P. 1 110,69 Eur, iš atsakovo K. P. 370,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš atsakovės K. P. 82,80 Eur, iš atsakovo K. P. 26,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, jog ginčo statiniai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. P. ir K. P. Šios aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Teismas pripažino, kad atsakovei K. P. buvo žinoma tiek apie teismų sprendimus, kuriuose spręstas statinių nuosavybės klausimas, tiek ir apie tai, kad jos 2014 m. gegužės 26 d. skolos padengimo sutartimi įsigytame žemės sklype esantys ginčo statiniai bus skirti ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Teismas nurodė, kad atsakovei K. P. statybos leidimas statyti naują statinį 2015 m. liepos 10 d. išduotas neteisėtai. Atsakovei išduotas leidimas statyti naują statinį toje pat vietoje, kurioje stovi K. P. ir A. P. jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kuris yra areštuotas Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 25 d. nutartimi bankroto byloje. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad, vadovaujantis CK 4.111 straipsniu, tik savininkas turi teisę kreiptis dėl servituto nustatymo. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, bankroto administratorė gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus veiksmus bankroto procese. Norėdama pradėti A. P. ir K. P. nekilnojamojo turto pardavimo procedūras, administratorė privalėjo kreiptis dėl turtinių teisių (servituto) į žemės sklypą nustatymo. Šalims tariantis dėl taikos sutarties sąlygų, ieškovė atsižvelgė į atsakovės K. P. pastabas ir pateikė du UAB „Inventora“ parengtus servituto nustatymo projektus. Pirmajame projekte kelio servitutą (ilgis 45,95 m, plotis – 4 m) atitinkantis įvažiavimas pažymėtas iš ( - ) g., antrajame – iš ( - ) g. (ilgis 40,86 m, plotis 4 m). Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad atsakovės siūlomas servitutas, nustačius įvažiavimą iš ( - ) g., būtų neracionalus, pagrindinio daikto savininkai negalėtų patekti į pastatus, nes įėjimai yra suformuoti kitoje pastatų pusėje. Dėl to teismas nustatė kelio servitutą pagal 2017 m. sausio 16 d. UAB „Inventora“ parengtą projektą. Ieškovės bankroto administratorė pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2105-480/2014 įgijo teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto įregistravimu, nes šių veiksmų teismo nustatytu terminu neįvykdė K. P. ir A. P. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog gyvendamas su N. Č. užbaigė gyvenamojo namo statybą iš bendrų lėšų, kaip pagerino šių statinių būklę, kokiomis lėšomis ir kada. Atsakovas nepareiškė savarankiškų materialiųjų reikalavimų, kad verslu vertėsi išimtinai tik A. P. be atsakovo žinios ar prieš jo valią, jog jis neturi atsakyti už individualios įmonės skolas kaip juridinio asmens dalyvis, taip paneigdamas sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją. Jo materialiųjų teisių gynybos būdai atsakovui išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1698/2010, tačiau jis savo teisėmis nepasinaudojo. Įvertinęs ieškovės kiekvienam atsakovui pareikštų reikalavimų apimtį, teismas iš atsakovės K. P. priteisė ¾ dalis, iš atsakovo K. P. ¼ dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei ir valstybei.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu (5 t., e. b. l. 169–173) atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą, patikslintą ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 pakeitė iki tol formuotą praktiką nurodydamas, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra įmonės savininkas, atsakyti už įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas. K. P. nedalyvavo įmonės veikloje, todėl negali atsakyti ieškovės kreditoriams. A. P. firmos „Ketalda“ savininkė buvo A. P. Subsidiarios atsakomybės klausimas nei bankroto byloje, nei atskiru ieškiniu neišspręstas. Ieškovė galėtų reikšti pretenzijas į turtą tik tuomet, jei teismas nustatys K. P. prievolę atlyginti ieškovei skolas. Gyvenamasis namas iš esmės perstatytas, 2015 m. atsakovei K. P. išduotas leidimas atlikti namo rekonstrukciją. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo areštuotas A. P. firmos „Ketalda“ turtas, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nurodytam turtui buvo taikytas areštas. Teismo sprendimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą gali pateikti tik jį įgijęs asmuo. Kreditorių reikalavimai yra kildinami iš mokestinių prievolių, todėl teismas turėjo taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą, kuris turėjo būti skaičiuojamas nuo 2002 m. gruodžio 4 d., kai įmonė buvo pripažinta bankrutavusia. Byla buvo vilkinama dėl ieškovės nepagrįstų reikalavimų, jų tikslinimo, todėl teismas nepagrįstai priteisė dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (5 t., e. b. l. 179–187) ieškovė prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovai kelia klausimus, kurie yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika suformuluota kitokio pobūdžio byloje, todėl negali būti laikoma precedentu. Ieškovės administratorė privalo pasirūpinti ginčo turto teisine registracija, atlikti turto vertinimą ir ĮBĮ nustatyta tvarka atlikti šio turto pardavimo procedūras, tačiau kreditoriai negali priimti sprendimo dėl ginčo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, nes, formaliai turto neįregistravus nekilnojamojo turto registre, šis turtas pagal galiojančius teisės aktus nelaikomas nekilnojamuoju daiktu. Ieškovė nesutinka su reikalavimu taikyti ieškinio senatį, kadangi kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje priimtomis nutartimis, t. y. iš ieškovės mokestinės nepriemokos jau yra priteistos. Daug posėdžių buvo atidėti dėl atsakovo ligų, dėl net du kartus bylą nagrinėjusiai teisėjai reikštų nušalinimų, todėl argumentas, kad ieškovė vilkino bylą, yra nepagrįstas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Atsakovai apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą teisėjų kolegija atmeta kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju teikdami prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliantai neįvardijo jokių tokio prašymo motyvų, nepaaiškino, kokie įrodymai negalės būti ištirti ar kokios aplinkybės negalės būti įvertintos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Dėl nurodytos priežasties tenkinti apeliantų prašymą nėra pagrindo. Dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą ir atsakovo K. P. bei trečiojo asmens A. P. prievolių pobūdžio Ginčydami ieškinio reikalavimo pagrįstumą atsakovai nesutinka su ieškovės pozicija, kad ginčo turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovui K. P. bei trečiajam asmeniui A. P. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad išvada dėl atsakovo K. P. atsakomybės už bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“ skolas yra nesuderinama su kasacinio teismo praktika, kuria yra paneigiama individualios įmonės savininko sutuoktinio subsidiarios atsakomybės už įmonės skolas prezumpcija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Aplinkybė, kad ginčo turtą K. P. ir A. P. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006 (1 t., e. b. l. 10–19). Šiuo sprendimu A. P. firma „Ketalda“ pripažinta šeimos verslu, o iš šio verslo atsirandančios prievolės – bendromis sutuoktinių prievolėmis. Sprendimu taip pat konstatuota, kad turtas tarp buvusių sutuoktinių nedalijamas, kadangi jis bus naudojamas A. P. firmos „Ketalda“ kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Šioje byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo įtraukti tiek atsakovai, tiek ir tretysis asmuo A. P., todėl nurodyti faktai jiems turi prejudicinę galią. Be to, nuosavybės teisių į turtą klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014 (1 t., e. b. l. 53–61), kuriuo gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), Neveronių sen., Kauno r., pripažinti bendrąja jungtine A. P. ir K. P. nuosavybe. Šis sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2105-480/2014 (1 t., e. b. l. 63–73). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra kliūtis tą patį klausimą teismine tvarka kelti pakartotinai. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kaip atsakovai aiškina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3007/2010 (1 t., e. b. l. 47–52). Skirtingai nei nurodo atsakovai, teismas nenustatė, kad ginčo turtas K. P. ir A. P. nepriklauso. Teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymą įregistruoti turto valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktą, nurodė, kad nuosavybės teisės į turtą nėra registruotos nei vieno iš nurodytų asmenų vardu, todėl negali būti įregistruojamas ir faktas dėl nuosavybės teisių pobūdžio. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo. Ieškiniu ieškovė taip pat neprašė nustatyti, iš kokio turto kokios prievolės turi būti vykdomos. Ieškovė siekia įgyvendinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014 įtvirtintas ieškovės teises. Šiuo sprendimu teismas įpareigojo K. P. ir A. P. per 60 dienų: įregistruoti bendrosios nuosavybės teisę į ginčo turtą; Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka kreiptis dėl statybos užbaigimo akto gavimo, pateikiant visus reikalingus dokumentus; įregistruoti baigtus statyti statinius (gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą) ir daiktines teises į juos; atlikti visus kitus veiksmus, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas būtų suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai bei įregistruoti bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe. Teismas taip pat nurodė, kad, K. P. ir A. P. neįvykdžius įpareigojimų per sprendime nurodytą terminą, teisė atlikti nurodytus veiksmus suteikiama ieškovės bankroto administratoriui. Atsakovai ir tretysis asmuo A. P. neginčija ieškovės nurodytos aplinkybės, kad aptariamas teismo įpareigojimas nėra įvykdytas. Todėl ieškovė yra įgijusi teises nevykdančių teismo sprendimo K. P. ir A. P. vardu atlikti veiksmus, susijusius su statybos užbaigimo įforminimu ir teisių į turtą įregistravimu. Nagrinėjamoje byloje gali būti keliamas klausimas dėl tokių teisių apimties ir įgyvendinimo tvarkos. Klausimai dėl nuosavybės teisių į turtą pobūdžio ar bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymo tvarkos, išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitose civilinėse bylose, nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas (CPK 135 str. 2 d. 2 p., 4 p., 137 str. 2 d. 4 p.). Šios aplinkybės atsakovams buvo išaiškintos Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi (5 t., e. b. l. 1–2), kuria atsisakyta priimti byloje atsakovo K. P. teiktą priešieškinį. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai atmesti apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo K. P. prievolių pobūdžio ir teisių į turtą kaip nepaneigiančius ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Dėl atsakovų teisių suvaržymo Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamu sprendimu ieškovei suteiktas teises, susijusias su statinių statybos užbaigimo įforminimu ir nuosavybės teisių įregistravimu, gali įgyvendinti tik turto savininkai. Atsakovai taip pat nurodo, kad turtas yra pagerintas, atsakovei K. P. išduotas statybos leidimas statyti statinius jai perleistame žemės sklype. Atsakovai nesutinka su ginčijamo sprendimo motyvu, kad aptariamas teises K. P. įgijo neteisėtai dėl turtui taikyto arešto. Atsakovų vertinimu, Kauno apygardos teismo nutartimi buvo areštuotas A. P. firmos „Ketalda“ turtas, K. P. ir A. P. turtui areštas nebuvo taikomas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta šios nutarties 21 pastraipoje, teisė atlikti veiksmus, susijusius su statybos užbaigimo įforminimu ir teisių į turtą įregistravimu, ieškovei suteikta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014. Šią teisę ieškovė įgijo K. P. ir A. P. ignoruojant teismo nustatytus įpareigojimus (CPK 18 str., 273 str. 1 d.). Šios aplinkybės paneigia apeliantų argumento dėl ieškovės, kaip netinkamo subjekto aptariamiems veiksmams atlikti, pagrįstumą. Apeliaciniu skundu atsakovai neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad siekiant įregistruoti ginčo turtą ir daiktines teises į jį, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 60 punktu, būtina su prašymu kreiptis dėl statybos užbaigimo akto gavimo. Kreipiantis dėl statybos užbaigimo akto gavimo, reikia pateikti Reglamento 61 punkte nurodytus dokumentus: statinio projektą, rašytinius pritarimus statinio projektui ir kt. Kadangi ieškovė šių dokumentų neturi, jiems parengti ieškovės bankroto administratorė privalo kartu su specialistais patekti į ginčo patalpas. Tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo nekliudyti ir įsileisti ieškovės bankroto administratorės UAB „Valnetas“ darbuotojus, bankroto administratorės pasamdytus architektus, projektuotojus, matininkus, statybininkus (rangovus), turto vertintojus ir kitus specialistus į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ir į ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val., teismas ieškovės pažeistas teises apgynė CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytu būdu, t. y. jas pripažindamas. Pretenzijų dėl įpareigojimo pobūdžio ar apimties apeliaciniu skundu atsakovai nereiškia (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovų argumentu, kad ginčo turtui nebuvo taikomas areštas. Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 25 d. nutarties A. P. firmos „Ketalda“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-1859-555/2018) (4 t., e. b. l. 182) rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuojamas visas A. P. firmos „Ketalda“ turtas, įskaitant gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius adresu ( - ), Neveronyse, Kauno rajone, kitą turtą, esantį įmonėje ir pas kitus asmenis. Nutartimi uždrausta įmonės savininkams perduoti įmonės turtą kitiems asmenims. Be to, nutarta nurodytam turtui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Kaip matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t., e. b. l. 20–22), šios nutarties pagrindu buvo įregistruotas draudimas perleisti nuosavybės teisę į ginčo turtą, apribota disponavimo juo galimybė. Teismo nutartyje yra aiškiai įvardintas areštuojamas turtas, nutartis buvo įvykdyta, todėl abejoti suvaržymų realumu ir teisėtumu nėra pagrindo. Suvaržymų apimtimi neturėjo pagrindo abejoti ir atsakovai. Kaip teisingai nurodoma ginčijamame sprendime, Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi, priimtoje A. P. firmos „Ketalda“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-1859-555/2018), buvo atmestas K. P. prašymas dėl suvaržymų turtui panaikinimo. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1695/2010 (žr. teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių turto pagerinimus patvirtinančių įrodymų. Pakartotinai reikšdami argumentą dėl turto pagerinimo, apeliaciniame skunde atsakovai nevykdo jiems tenkančios pareigos nurodyti šį argumentą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Dėl nurodytos priežasties abejoti pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumu nėra pagrindo. Atsakovė K. P. taip pat pateikė į bylą duomenis, kad jai išduotas leidimas statyboms jai priklausančiame sklype vykdyti (2 t., e. b. l. 131–132). Ieškovė teikė teismui duomenis apie kreipimąsi dėl statybos leidimo panaikinimo (4 t., e. b. l. 148). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio leidimo išdavimas negali turėti įtakos ieškinio reikalavimų pagrįstumui. Atsakovei priklausančiame sklype esant statiniams, kurie nuosavybės teise priklauso K. P. ir A. P., ieškovė yra suinteresuota šių statinių statybos užbaigimo įforminimu ir teisine registracija. Kaip matyti iš nutarties 20 pastraipoje nustatytų faktinių aplinkybių, tiek atsakovės K. P. teisės į žemės sklypą, tiek ir jos nurodomos teisės vykdyti statybas buvo įgytos atsakovei žinant apie ginčo statinių egzistavimo faktą ir teisinį statusą, taip pat apie dėl jų kilusį ginčą. Dėl nurodytos priežasties ieškinio patenkinimas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis atsakovės teisėtus lūkesčius, nes atsakovė negalėjo nesuprasti, kad sklypo dalis bus skirta jai nepriklausantiems statiniams eksploatuoti. Būtent galimybė tinkamai eksploatuoti turtą yra įgyvendinama tenkinant reikalavimą dėl servituto nustatymo (CK 4.111 str., 4.126 str.). Pretenzijų dėl servituto turinio ir apimties apeliaciniu skundu atsakovai nereiškia (CPK 320 str.). Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu sprendimu atsakovų teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Atsakovui K. P. ir trečiajam asmeniui A. P. vengiant įgyvendinti savo nuosavybės teises į turtą yra pažeidžiami ieškovės ir jos kreditorių interesai, kadangi nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo kliudoma ginčo turtą panaudoti bankrutavusios įmonės skoloms apmokėti. Dėl nurodytų priežasčių naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl ieškinio senaties Atsakovai taip pat nurodo, kad kreditorių reikalavimai yra kildinami iš mokestinių prievolių, todėl ieškinio reikalavimams turi būti taikomas 5 metų senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 2 dalyje. Šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. kovo 14 d., kai buvo priimtas sprendimas dėl ginčo turto pripažinimo A. P. ir K. P. turto. Teisėjų kolegija su tokiu ieškinio senatį reglamentuojančių normų aiškinimu nesutinka. Skirtingai nei nurodo atsakovai, byloje nėra reiškiamas joks mokestinis reikalavimas. Ieškovės kreditoriai savo teises kreiptis į teismą įgyvendino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka pareikšdami kreditorinius reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl servituto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriems taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Be to, ieškovas netinkamai įvardija senaties termino pradžią. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014 konstatuota, kad reikšdama ieškinį ieškovė savo pretenzijas į ginčo turtą įgyvendino tinkamai ir laiku. Jeigu šis sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, ieškovei nebūtų reikėję reikšti reikalavimo dėl įpareigojimo netrukdyti įeiti į patalpas. Dėl to senaties termino šiam reikalavimui pareikšti pradžia sietina su momentu, kai K. P. ir A. P. suėjo terminas įvykdyti teismo sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2014 m. lapkričio 19 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2105-480/2014. Kadangi teismas nustatė 60 dienų terminą įpareigojimams įvykdyti, senaties terminas aptariamam reikalavimui pareikšti prasidėjo 2015 m. sausio 18 d. Vertindama reikalavimą dėl servituto nustatymo teisėjų kolegija pažymi, kad jis siejamas su tęstinio pobūdžio pažeidimu. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Be to, atsakovai, reikalaudami šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nepagrindžia savo pozicijos dėl senaties termino pradžios. Ieškovė neturi teisės naudotis turtu, ieškovė tesiekia turtą realizuoti ir gautomis lėšomis padengti kreditorių reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, kiek tai susiję su ginčo statinių eksploatavimu. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys buvo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Patenkinęs patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo išlaidų sumą pripažinti nepagrįstai didele. Teisėjų kolegija su tokiu reikalavimu nesutinka. Ieškovė pateikė duomenis apie 1 480,92 Eur atstovavimo išlaidas (1 t., e. b. l. 149 – 151; 2 t., e. b. l. 177 – 185; 3 t., e. b. l. 21 – 24). Šios išlaidos, įvertinus atliktų procesinių veiksmų apimtį, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų sumų. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3 punktus, vien už ieškinio ir dubliko surašymą maksimali suma sudaro 3 354,80 Eur ((2,5+1,5) * 838,70 Eur). Be to, ieškovės atstovai teikė teismui 5 Rekomendacijų 8.17 punkte nurodytus prašymus (2 t., e. b. l. 142–145, 158; 3 t., e. b. l. 18–19; 4 t., e. b. l. 177; 5 t., e. b. l. 69) (0,1 * 5 * 838,70 Eur = 419,35 Eur), dalyvavo 11 posėdžių (1 t., e. b. l. 153–154; 2 t., e. b. l. 8, 134–136, 187–188; 3 t., e. b. l. 14–15, 26–27; 4 t., e. b. l. 143–145, 150–151; 5t., e. b. l. 7–8, 107–108, 127–129) (Rekomendacijų 8.19 p.), kurių bendra trukmė 6 val. (0,1 * 6 * 838,70 Eur = 503,22 Eur). Sudėjus visas nurodytas sumas gaunama maksimali leistina išlaidų suma – 4 277,37 Eur (3 354,80 Eur + 419,35 Eur + 503,22 Eur). Dėl nurodytų aplinkybių kitaip spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nėra pagrindo. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie 520,30 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (5 t., e. b. l. 194–196). Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.11 punktais, maksimali galima priteisti išlaidų suma sudaro 1 106,04 Eur (1,3 * 850,8 Eur). Apeliacinį skundą atmetus, šių išlaidų atlyginimas iš atsakovų ieškovei priteisiamas taikant tą pačią proporciją, kurią pritaikė pirmosios instancijos teismas: ¾ sumos (390,23 Eur) priteisiama ieškovei iš atsakovės K. P., ¼ (130,07 Eur) – iš atsakovo K. P. Taikant tą pačią proporciją iš atsakovų valstybei priteisiamas teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimas: iš atsakovės K. P. 5,96 Eur (¾ išlaidų), iš atsakovo K. P. 1,98 Eur (¼ išlaidų).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

15apeliacinį skundą atmesti.

16Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti ieškovei bankrutavusiai A. P. firmos „Ketalda“, juridinio asmens kodas ( - ), atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, juridinio asmens kodas ( - ), iš atsakovės K. P., asmens kodas ( - ) 390,23 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 23 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

18Priteisti ieškovei bankrutavusiai A. P. firmos „Ketalda“, juridinio asmens kodas ( - ), atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, juridinio asmens kodas ( - ), iš atsakovo K. P., asmens kodas ( - ) 130,07 (šimtą trisdešimt eurų 7 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

19Priteisti valstybei iš atsakovės K. P., asmens kodas ( - ) 5,96 Eur (penkis eurus 96 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

20Priteisti valstybei iš atsakovo K. P., asmens kodas ( - ) 1,98 Eur (eurą 98 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

21Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai