Byla 2A-1251-577/2016
Dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – V. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A.V. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – V. V..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. V. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti vienašališkai atsakovo AB „Swedbank“ atliktą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2007-05-05 Kredito sutarties Nr. 07-041693-FA (toliau – ir pirmoji kredito sutartis) nutraukimą negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-05 šalys sudarė Kredito sutartį, kuri vėliau buvo keista, o 2007-05-09 atsakovas su UAB ,,Apskaitos etika“ (toliau ir bendrovė) sudarė Kredito sutartį Nr. 07-044865-KL/07-044864-IN (toliau - ir antroji kredito sutartis). 2012-03-26 bendrovei iškelta bankroto byla. Minėtomis sutartimis suteiktas tikslinis finansavimas bendrovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato, esančio ( - ), statybai, o prievolių įvykdymas užtikrintas bendrovės nekilnojamojo turto įkeitimu, finansinio užstato pateikimu, trečiojo asmens laidavimu ir kitais būdais. Ieškovo teigimu, atskiru susitarimu šalys susitarė, kad atsakovas nereikalaus iš ieškovo privalomų mokėti sumų pagal pirmąją kredito sutartį tol, kol nebus patenkinti atsakovo reikalavimai pagal antrąją kredito sutartį, t.y. tol, kol nebus realizuotas atsakovui hipoteka įkeistas pagrindiniam skolininkui priklausantis turtas su jame esančiu turtu. Atsakovas toleravo, kad ieškovas įmokas mokėjo pagal galimybes, todėl 2015-04-27 pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą ieškovui buvo netikėtas ir neprognozuotas. Ieškovo vertinimu, sutarties vienašališkas nutraukimas yra neteisėtas, nes tai netinkamas (neadekvatus ir neproporcingas) atsakovo teisių gynimo būdas; ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu kredito sutarties nuostatų; šalys nebuvo išnaudojusios galimybės išsaugoti sutartinius santykius, pakeičiant atitinkamas kredito sutarties nuostatas.

5Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Ieškovo teiginį dėl tarp banko ir ieškovo neva egzistuojantį susitarimą, atsakovas laikė nepagrįstu, neatitinkančiu tiesos. Pažymėjo, kad įmonės turtas bankui yra įkeistas užtikrinant tik įsipareigojimus pagal antrąją kredito sutartį; be to, 2012-03-26 UAB „Apskaitos etika“ iškelta bankroto byla, o minėto turto (žemės sklypo ir administracinio pastato, esančio ( - )) vertė nepakankama patenkinti banko finansinį reikalavimą pagal antrąją kredito sutartį, jo nepakanka atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Ieškovas nepateikia įrodymų apie susitarimo egzistavimą, o kredito sutarties nuostatos numato banko teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių užtikrinimo priemones realizuoti. Atsakovo įsitikinimu, jis kredito sutartį nutraukė nepažeisdamas sutarties nuostatų. Ieškovo teiginius, kad sutarties nutraukimas jam buvo netikėtas, taip pat laiko neatitinkančiais tikrovės. Nurodė, jog išieškojimai pagal kredito sutartis nebuvo inicijuojami ne dėl ieškinyje nurodomo nesančio susitarimo, o dėl vedamų derybų dėl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje, taip išsprendžiant klausimą dėl pirmosios sutarties. Pasiūlymas galiojo iki 2014-06-30. Nepavykus pasiekti susitarimo, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal abi kredito sutartis. Teiginius dėl banko veiksmų neadekvatumo ir neproporcingumo, tai, kad šalys neišnaudojo galimybės išsaugoti sutartinius teisinius santykius, laiko deklaratyviais. Kadangi skolos išieškojimas pagal antrąją kredito sutartį yra vykdomas iš ieškovo darbo užmokesčio ir trečiojo asmens socialinių išmokų, daro išvadą, kad nėra pagrindo tikėtis, jog įsipareigojimai pagal pirmąją kredito sutartį galėtų būti vykdomi nenutraukus kredito sutarties.

6Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 6,68 Eur pašto išlaidų. Ieškovo argumentą dėl tarp šalių buvusio susitarimo, jog bankas nereikalaus iš ieškovo privalomų mokėti sumų tol, kol nebus patenkinti banko reikalavimai pagal kredito sutartį su UAB „Apskaitos etika“, teismas laikė neįrodytu. Atkreipė dėmesį, kad kredito sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta banko teisė, ieškovui iš esmės pažeidus sutartį, nutraukti sutartį anksčiau nustatyto laiko, ir ši norma nekito. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad bankas nutraukdamas sutartį elgėsi neproporcingai, neišnaudojo kitų teisių gynimo būdų. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas ilgą laiką nepradėjo sutarties nutraukimo procedūros, laukė ieškovo finansinių galimybių pagerėjimo rodo, jog bankas nesiekė kuo greičiau nutraukti kredito sutarties, atsižvelgė į ieškovo finansines galimybes. Taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad bankas privalėjo svarstyti sutarties pakeitimo galimybę. Teismo nuomone, sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog yra pajėgus tinkamai grąžinti visą skolą. Ieškovo atstovo negalėjimas įvardinti, kiek ieškovas galėtų mokėti, jei sutarties galiojimas būtų atkurtas, neleido teismui daryti išvados, jog ieškovas bando atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su banku. Teismas padarė išvadą, jog nutraukdamas kredito sutartį, atsakovas tinkamai pasinaudojo turima teise bei įvykdė pagrindinę savo pareigą valdyti kredito riziką, susijusią su nemokaus kliento įsipareigojimų vykdymu. Ieškovo argumentus, kad bankas veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teise, teismas laikė nepagrįstais, nes atsakovas nustatė papildomą terminą prievolei įvykdyti, o ji įvykdyta nebuvo. Sprendė, jog ieškovas nevykdė Kredito sutarties sąlygų, todėl atsakovas, vadovaudamasis įstatymų ir Kredito sutarties nuostatomis, dėl ieškovo esminio sutarties pažeidimo - kredito įmokų ir palūkanų nemokėjimo, turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, todėl ieškinio netenkino.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovo atliktą vienašališką 2007-05-05 kredito sutarties Nr. 07-041693-FA nutraukimą, įformintą 2015-04-27 pranešimu, negaliojančiu. Nurodė, kad priimant sprendimą itin grubiai buvo pažeistos tiek procesinės teisės normos (CPK 329 str. 1 d.), tiek materialinės teisės normos (CPK 330 str.), o tai sudarė pagrindą neteisingai išspręsti bylą. Apeliantas nesutinka su sprendime išdėstyta pozicija, kad atsakovas teisėtai 2015-06-02 nutraukė su ieškovu sudarytą Kredito sutartį. Teigia, kad teismo motyvai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo. Pasak ieškovo, teismo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka CPK 263 str. 1 d. reikalavimų. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės bei argumentai identiški ieškinyje nurodytiems, todėl jie nekartojami.

13Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su apeliacinius skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nėra jokių konkrečių motyvų dėl skundžiamo sprendimo, tik perrašyti ieškinio motyvai. Kadangi dėl ieškinio bankas yra pateikęs išsamų atsiliepimą, jų atsiliepime nekartoja. Nurodė, jog visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

14Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. V. bei V. V. su AB „Swedbank“ (ankstesnis pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) 2007-05-05 sudarė Kredito sutartį Nr. 07-041693-FA, kuria bankas suteikė kreditą administracinio pastato statybai; prievolių vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) taip pat lėšų deponavimu. Kredito sutartis vėliau buvo keista bei papildyta. 2007-05-09 atsakovas su UAB ,,Apskaitos etika“ sudarė Kredito sutartį Nr. 07-044865-KL/07-044864-IN. Ieškovui tinkamai nevykdant pirmosios Kredito sutarties, atsakovas 2013-02-28 išsiuntė pranešimą dėl įsiskolinimo už suteiktą paskolą. Vėlesnėje, t.y. 2014-10-17 pretenzijoje atsakovas nurodė, kad ieškovo skola dėl nesumokėtų įmokų yra 47 151,15 Eur, ir nustatė terminą iki 2014-11-25 padengti įsiskolinimą, informavo apie banko teisę nutraukti sutartį. 2015-04-27 raštu Nr. SR/15-10117 atsakovas nurodė, kad ieškovo skola yra 64 493,87 Eur, bei informavo, jog nuo 2015-06-02, nesumokėjus pradelstos sumos pagal sutartį, vienašališkai nutraukia sutartį. Ieškovui skolos nepadengus, atsakovas 2015-06-02 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti vienašališkai atsakovo AB „Swedbank“ atliktą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.

18Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismo motyvai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo, teismo sprendimas neatitinka CPK 263 str. 1 d. reikalavimų; buvo pažeistos procesinės bei materialinės teisės normos.

19Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

20Šiuo atevju apeliantas teigdamas, kad teismo motyvai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, šių savo argumentų nepagrindė, t.y. tokių įrodymų bei teismo motyvų nesukonkretino, nenurodė, kokios materialinės teisės normos, jo manymu, buvo pažeistos, apeliaciniame skunde išdėstė visiškai analogiškas aplinkybes bei argumentus kaip ir ieškinyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teisme šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš naujo. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės intsancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Apeliacinės intsancijos teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, bei atitinka teisės normų reikalavimus.

21Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

22Apeliantas ieškinyje bei apeliaciniame skunde teiginį, jog atsakovo atliktas vienašališkas kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas grindė iš esmės trimis argumentais, t.y. kad 1) tai yra neadekvatus ir neproporcingas atsakovo teisių gynimo būdas; 2) ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu kredito sutarties nuostatas; 3) šalys nebuvo išnaudojusios galimybės išsaugoti sutartinius tgeisinius santykius, pakeičiant atitinkamas kredito sutarties nuostatas.

23Dėl pirmojo argumento. Pirmosios intsancijos teismas įvertinęs tai, kad bankas ilgą laiką nepradėjo sutarties nutraukimo procedūros, laukė ieškovo finansinių galimybių pagerėjimo, padarė išvadą, jog bankas nesiekė kuo greičiau nutraukti kredito sutarties, atsižvelgė į ieškovo finansines galimybes. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka. Apeliantas neginčija fakto, kad mokėjimų pagal sutartį nevykdo nuo 2013-01-17, kad yra gavęs 2013-02-28 banko pranešimą apie įsiskolinimą, vėliau 2014-10-17 pretenziją, kurioje reikalaujama sumokėti įsiskolinimą bei ieškovas informuojamas apie banko teisę nutraukti sutartį. Ieškovas neneigia, jog sutarties pažeidimų nepašalino, o tarp šalių egzistavusio susitarimo, kad atsakovas nereikalaus iš ieškovo privalomų mokėti sumų pagal pirmąją kredito sutartį tol, kol nebus realizuotas atsakovui hipoteka įkeistas pagrindiniam skolininkui BUAB „Apskaitos etika“ nuosavybės teise priklausantis turtas, neįrodė. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovas ilgą laiką toleravo ieškovo mokėjimus pagal objektyvias galimybes, savaime nepatvirtina minėto turinio susitarimo. Atsakovas neneigė fakto, kad buvo vedamos derybos dėl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje, taip išsprendžiant klausimą dėl pirmosios sutarties, tačiau nurodė, jog pasiūlymas galiojo iki 2014-06-30. Pažymėtina, kad 2015-01-21 atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2014-11-24 raštą (kuriame ieškovas mini susitarimą dėl skolos pagal kredito sutartį išieškojimo nevykdymo, kol nėra baigtas BUAB „Apskaitos etika“ bankroto procesas), nurodė, jog įmonė nėra Kredito sutarties šalimi, todėl bankroto procesas negali turėti įtakos ieškovo įsipareigojimų vykdymui; be to, bankas negavo racionalių ir pagrįstų pasiūlymų, leidžiančių tikėti, kad ieškovo ir įmonės įsipareigojimai būtų įvykdyti ar būtų susitarta dėl skolų grąžinimo sąlygų (1 t., b.l. 148-152, 180-181, 183). Įvertinus pirmosios kredito sutarties, jos pakeitimų sąlygas, bei nesant rašytinių įrodymų apie konkretų atsakovo įsipareigojimą nereikalauti pirmaja kredito sutartimi privalomų mokėti sumų, pagrįstai manytina, kad atsakovas geranoriškai (o ne dėl susitarimu įtvirtinto įsipareigojimo) ilgą laiką nevykdė sutarties nutraukimo procedūros. Apelianto nurodomi kiti galimi atsakovo teisių gynimo būdai (skolos priteisimas, savo prievolių vykdymo sustabdymas ir kt.) yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.

24Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

25Antra, apeliantas nepagrįstai teigia, kad kredito sutarties pažeidimas nebuvo esminis.

26Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

27Taip pat CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, Kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1. punkte (sutarties red. Nuo 2011-09-26) numatyta, kad bankas gali nutraukti sutartį anksčiau, negu joje nustatyta, prieš 30 dienų raštu įspėjęs Kredito gavėjus, jeigu kredito gavėjai padaro esminių sutarties pažeidimų, tame tarpe ir tai, jei kredito gavėjas ilgiau nei 90 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka palūkanų bei ne bei nepašalina šio pažeidimo per banko papildomai nustatytą 30 dienų terminą.

28Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties bei praleistų mokėjimų sumos santykį, sutartinių įsipareigojimų pažeidimo trukmę, įrodymų apie galimybę toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus nebuvimą, neturi pagrindo pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad kredito sutarties pažeidimas nebuvo esminis, ir dėl šios priežasties atsakovo sutarties nutraukimas gali būti pripažintas neteisėtu.

29Kaip minėta, apeliantas nepateikė įrodymų, kad galės pašalinti kredito sutarties vykdymo pažeidimus ir toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Be to, apeliantas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad BUAB „Apskaitos etika“ įkeisto turto vertė nepakankama patenkinti banko finansinį reikalavimą pagal antrąją kredito sutartį, jo nepakanka atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad apelianto nurodomas būdas – bendrovės turto realizavimas, nepažeistų abiejų šalių interesų bei akivaizdžiai leistų įvykdyti kredito sutartimi ieškovo prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios intsancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad bankas privalėjo svarstyti sutarties pakeitimo galimybę.

30Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

31Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas A. V. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 5. Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Ieškovo... 6. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 13. Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su... 14. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. V. bei V. V. su AB „Swedbank“... 18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį... 19. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo... 20. Šiuo atevju apeliantas teigdamas, kad teismo motyvai prieštarauja byloje... 21. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 22. Apeliantas ieškinyje bei apeliaciniame skunde teiginį, jog atsakovo atliktas... 23. Dėl pirmojo argumento. Pirmosios intsancijos teismas įvertinęs tai, kad... 24. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta... 25. Antra, apeliantas nepagrįstai teigia, kad kredito sutarties pažeidimas nebuvo... 26. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita... 27. Taip pat CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis... 28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties bei praleistų... 29. Kaip minėta, apeliantas nepateikė įrodymų, kad galės pašalinti kredito... 30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 31. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo priėmė teisėtą ir... 32. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti...