Byla 2-364/2013
Dėl 14 494, 54 Lt palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Sistem“ kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ naudai

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria kreditoriui išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. L2-4591-623/2011 dėl 14 494, 54 Lt palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Sistem“ kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ naudai.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. išdavė teismo įsakymą dėl 1 003 915, 56 Lt skolos ir delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų bei 4 010 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Sistem“ kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ naudai. Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kreditorius buvo įpareigotas pateikti ieškinį. Kreditorius informavo teismą, kad šalims pavyko susitarti dėl pagrindinio įsiskolinimo bei pateikė teismui patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, bylą dalyje dėl 980 689, 13 Lt pagrindinės skolos priteisimo nutraukė, o kreditoriaus pareiškimą dalyje dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo, kreditoriui nepateikus ieškinio, laikė nepaduotu ir grąžino kreditoriui. 2012 m. birželio 20 d. kreditorius pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl palūkanų išieškojimo. Teismui nurodė, kad taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, jog nuo taikos sutarties patvirtinimo iki taikos sutarties 2 punkte nurodyto kiekvieno mokėjimo skolininkui bus skaičiuojamos palūkanos. Konkretaus palūkanų dydžio šalys taikos sutartyje nenumatė. Kreditorius nurodė, kad pagrindinę skolą skolininkas sumokėjo, tačiau palūkanas mokėti atsisako. Siekiant išspęsti ginčą, kreditorius kreipėsi į apylinkės teismą, kuris savo procesiniame sprendime nurodė, kad klausimas dėl palūkanų išieškojimo yra išspręstas taikos sutartimi, todėl bylą dalyje dėl palūkanų išieškojimo nutraukė bei išaiškino teisę kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kreditorius mano, kad skolininkas privalo sumokėti palūkanas, kurių dydis yra 0,02 proc. per dieną. Kreditoriaus paskaičiavimu, skolininkas skolingas 14 494, 54 Lt palūkanų.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą dėl 14 494, 54 Lt palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Sistem“.

6Teismas nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl palūkanų, tačiau konkretus palūkanų dydis nebuvo numatytas. Teismas pažymėjo, kad po taikos sutarties patvirtinimo šalys papildomai derėjosi dėl palūkanų dydžio, tačiau pasiekti susitarimo nepavyko. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kreditoriaus prašomas palūkanų dydis nėra aiškiai per didelis, kadangi atitinka procesinių palūkanų dydį, t.y. 6 procentų metinių palūkanų, todėl kreditoriaus reikalavimas laikytinas pagrįstu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Skolininkas UAB „Sistem“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, nustatė, kad skolininkas turi sumokėti kreditoriaus nustatyto dydžio palūkanas, dėl kurių kilo ginčas.

102. Šalių sudaryta ir teismo patvirtina taikos sutartimi šalys nesusitarė dėl konkretaus palūkanų dydžio.

113. Pagal CPK 648 str. 1 d. 4 p. vykdomajame rašte turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė dalis pažodžiui. Kadangi taikos sutartyje nėra konkretaus palūkanų dydžio, teismas negalėjo savo nuožiūra nustatyti palūkanų dydžio.

124. Taikos sutarties 2 punkte nurodytas kiekvieno mokėjimo grafikas, todėl palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo tos sumos, kuri yra tuo metu mokėtina pagal grafiką.

135. Taikos sutartį rengė kreditorius, šalys teismo prašė nustatyti palūkanų dydį. Tokia padėtis, kai teismas patvirtino taikos sutartį be nustatyto palūkanų dydžio, kreditorių tenkino, kadangi jis šios nutarties neskundė.

146. Skolininkas atsiskaitė pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, todėl teismas panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorius nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo neskundė, todėl sutiko su aplinkybe, kad skolininkas pagal taikos sutartį pilnai atsiskaitė.

157. Teismas išdavė teismo įsakymą dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Kitokių palūkanų kreditorius neprašė, todėl teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl palūkanų priteisimo, išėjo už ieškinio ribų.

168. Kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog patyrė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad išlaidos patirtos būtent šioje byloje.

17Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš skolininko kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimu. Atsiliepime nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Skolininkas neturi teisės atsisakyti vykdyti taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi. Pasak kreditoriaus, tarp šalių iki 2011 m. rugsėjo mėnesio vyko derybos dėl konkretaus palūkanų dydžio. Skolininkas pats kreditoriui siuntė pasiūlymą dėl palūkanų dydžio, todėl, kreditoriaus nuomone, pripažino pareigą padengti palūkanas. Kreditorius nurodė, kad skolininko argumentai, jog laikinųjų apsaugos panaikinimas patvirtina taikos sutarties įvykdymo aplinkybę, nepagrįstas. Laikomosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, kadangi areštas, sumokėjus pagrindinę skolą, tapo neproporcingas likusiam kreditoriaus reikalavimui. Kreditorius nurodė, kad įstatymas leidžia teismui, nekeičiant susitarimo esmės, pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką. Vilniaus apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys taikos sutartyje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Pasak kreditoriaus, palūkanos skaičiuotinos už paskolintą, negrąžintą pinigų sumą iki skolininko kiekvieno faktiškai atlikto mokėjimo datos. Skolininkas nėra pateikęs motyvuotų argumentų dėl bendros palūkanų sumos. Kreditorius nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patvirtina teismui pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, sąskaitos bei mokėjimo dokumentų nuorašai.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas neįvykdytai taikos sutarties daliai priverstinai įvykdyti (palūkanoms išieškoti), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

19Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

20Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; ir kt.). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. CK 6.189 straipsnio prasme šalims ji turi įstatymo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, kuris, ištyrus šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus apie sutarties sąlygų vykdymą, yra išduodamas arba atsisakoma jį išduoti. Spręsdamas šį klausimą, teismas gali pakeisti sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

21Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal kreditoriaus prašymą, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. išdavė teismo įsakymą dėl 980 689, 13 Lt skolos, 23 226, 43 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų bei 4 010 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Sistem“ kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ naudai (b. l. 51). Kreditoriaus reikalavimui užtikrinti byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - 1 003 915, 56 Lt vertės turto ir lėšų areštas (b. l. 53-54). Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kreditorius buvo įpareigotas pateikti ieškinį (b. l. 58, 60). Kreditorius informavo teismą, kad šalims pavyko susitarti dėl pagrindinio įsiskolinimo bei pateikė teismui patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Kreditorius nurodė, kad dėl likusių pareiškimo reikalavimų tarp šalių kilo ginčas. 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, bylą dalyje 980 689, 13 Lt pagrindinės skolos priteisimo nutraukė, o kreditoriaus pareiškimą dalyje dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo, kreditoriui nepateikus ieškinio, laikė nepaduotu ir grąžino kreditoriui (b. l. 63-65, 71-72). Minėtos nutarties bylos šalys neskundė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo UAB „Baltic Agro“ ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė, o bylos dalį dėl 14 494, 54 Lt palūkanų priteisimo nutraukė (b. l. 100-103). Teismas bylos dalies nutraukimą dėl palūkanų priteisimo motyvavo tuo, kad yra teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurioje šalys išsprendė klausimą palūkanų mokėjimo, todėl toks ieškinio reikalavimas reiškia ginčą tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

22Nustatyta, kad teismo nutartimi patvirtintomis taikos sutarties sąlygomis fiksuotas šalių susitarimas dėl pagrindinio įsiskolinimo – 980 689, 13 Lt mokėjimo nurodytu grafiku (teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų 1, 2, 4 punktai), ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų padengimo (teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų 3 punktas), palūkanų, kurios bus nustatytos teismo sprendimu, skaičiavimo (teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų 5 punktas). Nenustatyta, kad šalys taikos sutartyje būtų susitarusios dėl konkretaus skaičiuotinų palūkanų dydžio, taip pat nenustatyta, kad teismas sprendimu būtų nustatęs mokėtinas palūkanas ir jų dydį. Argumentai, jog šalys prašė teismo, tvirtinant taikos sutartį nustatyti palūkanų dydį, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Aplinkybės, jog pats kreditorius pripažįsta, kad iki 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigos (t.y. jau po taikos sutarties patvirtinimo) vyko derybos dėl palūkanų dydžio (b. l. 150), kad kreditoriaus ieškinio pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla ir dėl palūkanų priteisimo iš skolininko (b. l. 100-103), patvirtina aplinkybę, jog šalys taikos sutarties sudarymo metu nebuvo sutarusios dėl konkretaus palūkanų dydžio. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusia 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi nutaręs kreditoriaus pareiškimą dalyje dėl delspinigių bei procesinių palūkanų laikyti nepaduotu ir grąžinti jį kreditoriui, negalėjo skundžiama teismo nutartimi išduoti vykdomojo rašto palūkanoms išieškoti, kadangi šalys nesusitarė dėl palūkanų ir jų dydžio, o teismas, tvirtindamas šalių taikos sutartį, taip pat nenustatė palūkanų ir skaičiuotino jų dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su skolininko argumentu, jog byloje buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, todėl šalys taikos sutartimi negalėjo susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, kadangi kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo tokio reikalavimo nebuvo. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad vykdomasis raštas išduotas mokėjimo funkciją atliekančioms palūkanoms išieškoti, kurių kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo neprašė. Kaip minėta, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dėl vykdomojo rašto išdavimo išplėtė kreditoriaus reikalavimo ribas bei pakeitė šalių susitarimo pagal įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas jo sąlygas esmę. Kreditoriaus argumentai, jog iš šalių elektroninio susirašinėjimo esą matyti, kad skolininkas pripažino pareigą mokėti palūkanas, atmestini, kadangi įstatymu yra nustatyta rašytinė taikos sutarties forma (CK 6.983 str. 3 d.).

23Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditoriaus prašymas atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

26Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. išdavė teismo įsakymą dėl... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kreditoriaus... 6. Teismas nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Skolininkas UAB „Sistem“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. 1. Teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, nustatė, kad skolininkas turi... 10. 2. Šalių sudaryta ir teismo patvirtina taikos sutartimi šalys nesusitarė... 11. 3. Pagal CPK 648 str. 1 d. 4 p. vykdomajame rašte turi būti nurodyta su... 12. 4. Taikos sutarties 2 punkte nurodytas kiekvieno mokėjimo grafikas, todėl... 13. 5. Taikos sutartį rengė kreditorius, šalys teismo prašė nustatyti... 14. 6. Skolininkas atsiskaitė pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, todėl... 15. 7. Teismas išdavė teismo įsakymą dėl skolos, delspinigių ir procesinių... 16. 8. Kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog patyrė 1... 17. Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis... 19. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.... 20. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983... 21. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal kreditoriaus prašymą,... 22. Nustatyta, kad teismo nutartimi patvirtintomis taikos sutarties sąlygomis... 23. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir...