Byla 3K-3-108/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. ir suinteresuotų asmenų K. V., E. V. ir S. V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. J., Stasiui V. J., Stefanijai M. L., K. V., E. V., J. P., S. R., R. Ž., L. D., Z. D., Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl proceso atnaujinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, šios civilinės bylos atnaujinimo pagrindų ir taikos sutarties ginčijimo.

5Alytaus rajono apylinkės teismas 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2165/1999 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G. iki nacionalizacijos ( - ), nuosavybės teise valdė 1,974 ha žemės sklypą. Juridinis faktas buvo nustatytas tam, kad savo teises į grąžintiną žemę galėtų įgyvendinti buvusios savininkės K. G. sūnus S. G.. Nuosavybės grąžinimo procese paaiškėjo, kad toje pačioje vietoje, ( - ), į nuosavybės teisių sugrąžinimą pretenduoja kiti pretendentai dėl kitų buvusių savininkų žemių. Pagal S. M. L., Z. J., S. V. J. pareiškimus dėl proceso atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-2165/1999, Alytaus rajono apylinkės teismas 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikino ir 2004 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį. Ja buvo nustatyta, kad iki nacionalizacijos ( - ), V. G. ir E. G. nuosavybės teisėmis valdė 61,37 aro žemės, P. D. ir S. D. - 39,93 aro žemės, B. N. - 21,23 aro žemės, O. J. - 10,72 aro žemės. Žemės ploto ribas nulėmė į bylą pateiktas Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytas planas

62008 m. rugsėjo 4 d. pareiškimu J. S. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje; panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria atnaujintas procesas, ir palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. G. iki nacionalizacijos valdė 1,974 ha žemės sklypą, ( - ). Pareiškėja nurodė, kad naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad sugretinus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-328-179/2007 ir iš Lietuvos centrinio ypatingojo archyvo gautus iki nacionalizacijos buvusius kartografinius vietovės duomenis su įbraižytomis žemėvaldų ribomis paaiškėjo, kad P. D. ir S. D. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos nevaldė 39.93 arų ploto žemės sklypo ( - ) (V. D. (P. D. ir S. D. motina) mirė 1942 m., t.y. po nacionalizacijos, o iš Lietuvos centrinio ypatingojo archyvo gauti iki nacionalizacijos buvę kartografiniai duomenys su įbraižytomis žemėvaldų ribomis ir eksplikacija įrodo, kad 39,93 aro ploto žemės sklypo ( - ) nebuvo). Dėl to, taikos sutartyje konstatuodamas juridinį faktą, kad P. D. ir S. D. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų žemės nacionalizavimo valdė 39,93 aro ploto žemės sklypą ( - ), teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Apie tai pareiškėja sužinojo tik 2008 m. birželio 26 d., kai Alytaus apskrities viršininko administracija atsisakė pripažinti kartografuotą vietovės planą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi procesą civilinėje byloje Nr. A2-1571-09/2004 atnaujinti atsisakė. Teismas pažymėjo, kad, tvirtinant taikos sutartį, nebuvo nustatinėjami juridiniai faktai dėl buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų dydžių, o pagal pretendentų pateiktus dokumentus, kurie buvo nepakankami nuosavybei atkurti neteismine tvarka, buvo išspręstas ginčas dėl teisės – leista byloje dalyvaujantiems asmenims taikiai susitarti dėl žemės sklypų valdymo faktų. Be to, nė vienas iš pretendentų, išskyrus Z. J., neturėjo nuosavybę įrodančių dokumentų ir kreipdamiesi į teismą nurodė kitus žemės sklypų dydžius negu vėliau buvo sutarta taikos sutartimi.

9Teismas vertino, kad naujai pateikti duomenys - iš Lietuvos centrinio ypatingojo archyvo gautų iki nacionalizacijos buvusių kartografinių duomenų su įbraižytomis žemėvaldų ribomis ir eksplikacija - sugretinti su civilinės bylos Nr. 2-238-173/2007 duomenimis yra pagrindas daryti prielaidą, kad P. D. ir S. D. nuosavybės teisėmis nevaldė žemės sklypo ( - ), (nes valdė žemę kitose vietose bei tokio dydžio žemės sklypo nebuvo). Teismas nelaikė jų neabejotinais įrodymais, iš kurių išplauktų išvada, kad byloje dalyvavusių asmenų giminaičiai, tikrieji žemės savininkai, turėjo konkretaus dydžio nuosavybę konkrečioje vietoje; pažymėjo, kad tokiais įrodymais galėtų būti dokumentai, kuriais remiantis nuosavybė atkuriama neginčo tvarka, o jie išvardyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje. Be to, teismas nustatė, kad naujais duomenimis pareiškėja disponuoja nuo 2007 m. spalio 16 d., todėl laikė, jog prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas trijų mėnesių terminas.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos J. S. ir suinteresuotų asmenų K. V., E. V. ir Stasio V. J. atskirąjį skundą, 2009 m. spalio 29 d. nutartimi jį atmetė ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija pažymėjo, kad J. S. nepateikė jokių esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs visai kitą nutartį. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja J. S. prašymą atnaujinti procesą grindžia prielaida. Prielaida negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ji nenustato fakto. Tvirtindamas taikos sutartį teismas nenustatinėjo juridinių faktų dėl savininkų valdytų sklypų dydžių, bet sprendė ginčą leisdamas žemę pasidalyti taikiai. Taikos sutartis, sudaryta tarpusavio nuolaidomis, užkirto kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Be to, pareiškėja naujais įrodymais ar duomenimis disponuoja nuo 2007 m. spalio 16 d. Teismui prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2008 m. rugsėjo 8 d., t. y. pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalimi nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti. Pareiškėja nurodė, kad, teismui nustačius, jog ji praleido terminą prašymui paduoti, prašė terminą atnaujinti. Prašymas neatitinka CPK 78 straipsnio 4 dalies reikalavimo, nes jis nemotyvuotas.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu kasatoriai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-1571-09/2004 ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Net du bylą nagrinėję teisėjai buvo susiję su Alytumi: vienas teisėjas yra alytiškis, o jo sutuoktinė dirba Alytaus savivaldybės institucijoje; kitas teisėjas dirbo Alytuje, jo sutuoktinė Alytuje tebedirba, šis teisėjas turi namą Alytuje, o byla yra dėl miesto centre esančios žemės, kuria gali turėti didelį suinteresuotumą Alytaus valdininkija. Be to, teisėjų kolegijos nariai buvo keičiami nepranešant apie tai šalims.

152. Apeliacinės instancijos teismas išsprendė ne visus reikalavimus. Skundą pareiškė J. S., K. V., E. V. ir S. V. J., tačiau teismas atmetė tik J. S., dėl kitų atskirųjų skundų nepasisakė.

163. Teismai padarė išvadą, kad, tvirtinant taikos sutartį, nebuvo nustatinėjami juridiniai faktai dėl savininkų valdytų sklypų dydžių ir kad 39,93 aro sklypo iki nacionalizacijos iš viso nebuvo, nes jis atsirado tik 2004 metais sudarinėjant pretendentų taikos sutartį ir yra besibylinėjančių asmenų tarpusavio nuolaidų ir kompromisų rezultatas. Ši išvada yra klaidinga ir suponuojanti esminę teisės taikymo klaidą. Neįvertinta, kad, patvirtindamas taikos sutartį, teismas nutartimi nustatė žemės nacionalizacijos metu nebuvusių juridinių faktų. Nuosavybės atkūrimo procesas galimas ne pagal šalių sugalvotus ir kompromiso būdu sukurtus faktus, o tikslius duomenis, kas, kada, kiek ir kur nuosavybės teisėmis valdė žemės jos nacionalizavimo metu.

174. Teismai nepagrįstai sprendė, kad iš archyvo gauti duomenys ir jų sugretinimas yra naujais įrodymais pagrįsta prielaida, kad P. D. ir S. D. žemės buvo kitose vietose, bet ne ( - ). CPK 366 straipsnio reikalaujama ne prejudicinio fakto paneigiančio teismo sprendimo, o aplinkybės, kuri egzistavo, tačiau pareiškėjai nebuvo žinoma, buvimo. Archyviniai duomenys, kurie nėra prielaida, paneigia P. D. ir S. D. teises į 39,93 aro žemės sklypą, kurio nebuvo. 1991 m. birželio 18 d. įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kurio 9 straipsnyje nustatyta, jog nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais gali būti ir valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai. Dėl to, paaiškėjus, kad P. D. ir S. D. nuosavybės teisėmis iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nevaldė ir objektyviai negalėjo valdyti 39,93 aro žemės sklypo, ( - ), nes tokio turtinio vieneto iš viso nebuvo, o jų nuosavybės teisės į iš motinos V. D. paveldėtą turtą atsirado tik 1942 m., t.y. po nacionalizacijos, pagrindžia, kad, patvirtindamas taikos sutartį, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo ankščiau turėtųjų, kurie iš esmės keičia anksčiau priimtos ir įsiteisėjusios nutarties jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinį kvalifikavimą.

185. Teismai neįvertino, kad gavus archyvinius duomenis paaiškėjo, jog tvirtindamas taikos sutartį teismas negalėjo vadovautis netinkamai Alytaus apskrities viršininko administracijos parengtu vietovės planu (b.l. 165), nes jis neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme keliamų reikalavimų (jis nesudarytas pagal tikslius iš archyvo pateiktus eksplikacijų duomenis). Jį rengusi Alytaus apskrities viršininko administracijos darbuotoja S. B. yra nurodžiusi, kad planas buvo sudarytas ir buvusių žemės sklypų ribos nustatytos, atsižvelgiant į liudytojų parodymus vietoje. 1926 m. parengtu sodybų išbraižymo planu, kuriuo yra tiksliai nurodyti išbraižytų sklypų plotai ir nurodyta jų sudarymo data, nebuvo remtasi. Tai pagrindžia, jog pagal vietovės planą, esantį b. l. 165, nuosavybės teisės neturėjo būti atkuriamos ir taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama.

196. Teismai neteisingai sprendė dėl procesinių terminų. Sprendžiant klausimą, ar prašymas yra paduotas nepraleidus procesinių terminų, pažymėtina, kad duomenų surinkimui ir sugretinimui yra reikalingos specialios žinios ir priemonės, todėl vien archyvinių duomenų gavimas savaime nėra pagrindas teigti, jog nuo jų gavimo pareiškėja turėjo žinoti apie pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Neįvertinta, kad vien tik archyvinių duomenų neužteko, nes juos sugretinti su kitais dokumentais privalėjo specialiųjų žinių turintis asmuo – žemėtvarkos specialistas, o vėliau pareiškėja privalėjo kreiptis į Alytaus apskrities viršininko administraciją, kad priimtų pateikiamus duomenis, ir, šiai institucijai 2008 m. birželio 6 d. kartografuoto plano nepripažinus, pareiškėjai atsirado teisinė galimybė ir būtinybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys S. M. L., J. P., S. R., R. Ž., L. D. prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

211. Akivaizdu, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių, dėl kurių duomenys iš archyvo negalėjo būti gauti anksčiau. Pareiškėja dar 2004 metais, kai buvo svarstomas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2165/1999 ir taikos sutarties patvirtinimo, turėjo visas galimybes nesutikti su kitų bylos dalyvių reikalavimais ir kreiptis dėl duomenų pateikimo į Lietuvos centrinį ypatingąjį archyvą ir teikti tuos įrodymus, kuriuos ji dabar nurodo kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes. Tačiau pareiškėja laisva valia pasirašė taikos sutartį ir sutiko su tomis aplinkybėmis, kad V. G. ir E. G. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų žemės nacionalizacijos valdė 61,37 aro ploto žemės sklypą ( - ). Pareiškėja į archyvą kreipėsi tik 2007 m. rugsėjo 17 d., praėjus trejiems metams po to, kai ji pasirašė taikos sutartį. Be to, nėra pagrindo teigti, kad 1926 m. archyvinių dokumentų buvimas būtų sutrukdęs šalims sudaryti taikos sutartį, o jų buvimas teismui būtų vienareikšmiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.

222. Teismas pagrįstai nurodė, kad, paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo minėtu pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą kreiptis pareiškimu į teismą dėl proceso atnaujinimo.

233. Nepateikta įrodymų apie tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai buvo šališki byloje. Vien teisėjų gyvenamosios vietos buvimas viename ar kitame mieste nieko neįrodo.

244. Nepagrįstas teiginys dėl ne visų reikalavimų išsprendimo – apeliantai reiškė bendrą reikalavimą, kurį teismas išnagrinėjo.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija prašo skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismų nutartį. Atsiliepime iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo ir taikos sutarties klausimus.

28Dėl taikos sutarties paskirties

29Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje komercinis bankas “Sekundės bankas” v. A. S., bylos Nr. 3K-3-233). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

30Jeigu teismo nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis, tai ypatinga teisinė situacija gali susidaryti tada, kai remiantis proceso atnaujinimo institutu teisinio santykio šalys pradeda ginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį.

31Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008).

32Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama. Tas pats pažymėtina ir apie taikos sutartį ypatingąja teisena nustatant juridinius faktus. Nepaisant to, kad civilinis procesas tokiais atvejais buvo pradėtas siekiant nustatyti juridinį faktą, proceso metu kilęs ginčas gali būti sureguliuotas tarpusavio susitarimu (jei, tik žinoma, šis susitarimas nepažeidžia viešojo intereso ir neegzistuoja CK įtvirtintų susitarimo negaliojimo pagrindų). Tokiu atveju pradėtas procesas dėl juridinio fakto nustatymo šalių valia (CPK 13 straipsnis) pakinta: iš faktų konstatuojamojo proceso pereinama tik į teises ir pareigas nustatantį procesą. Dėl to, jei ypatingąja teisena nustatinėjant juridinius faktus, susijusius su nuosavybės atkūrimo procesu, sudaroma taikos sutartis, ja nėra nustatomi buvusio valdymo nuosavybės teise faktai. Atitinkamai naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės susijusios su nustatinėjamu juridiniu faktu, esant sudarytai taikos sutarčiai, neturi reikšmės, nebent būtų įrodyta, kad taikos sutartis sudaryta pažeidžiant taikos sutarties galiojimą nustatančius civilinius ir civilinio proceso ar kitus įstatymus.

33

34Dėl galimybių vienašališkai ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį

35Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų.

36Pirma, asmuo siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta teismo procese, tai jos ginčijimas taip pat turi vykti teismo procese. Jei teismo sprendimai būtų koreguojami neprocesine tvarka ir ne teismo, tai reikštų, kad būtų paneigta teismo sprendimo galia bei pažeistas Konstitucijos 109 straipsnis, įtvirtinantis išimtinį teisingumo vykdymo priskirtinumą teismams. Šiuo požiūriu egzistuoja dvi galimybės. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau šalys tik sudariusios taikos sutartį paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais.

37Antra, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus. Tai lemia taikos sutarties teisinė prigimtis: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas (pacta sunt servanda principas), todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai).

38Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007). Taigi, reikalavimas, kad sandoris būtų ginčijamas tik civiliniuose įstatymuose nustatytais pagrindais (sandorio stabilumo principas), galioja ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį proceso atnaujinimo stadijoje.

39Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad sudarius taikos sutartį paaiškėjo taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurias, jei būtų žinojęs, joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs sutarties (CK 1.90 straipsnio 2 dalis); kad sudarant sutartį prieš asmenį buvo panaudota apgaulė ar prievarta (CK 1.91 straipsnis) ir tai konstatuota baudžiamojo proceso tvarka priimtame nuosprendyje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas); kt. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą.

40Jei asmuo ginčys sutartį, nepaisydamas nurodytos tvarkos, tai galimi dvejopi teisiniai padariniai. Pirma, jei asmuo ginčys teismo patvirtintą taikos sutartį, remdamasis vien materialiosios teisės nustatytais pagrindais, tai jo pareiškimas bus nepriimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes byla jau nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Antra, jei pareiškėjas reikalaus atnaujinti procesą, kartu neginčydamas sutarties CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, proceso atnaujinimas bus betikslis, beprasmis, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negalės būti tenkinamas.

41Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia ginčyti taikos sutartį, kuri patvirtinta teismo ypatingos teisenos byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, susijusio su nuosavybės teisių į nuosavybės teisės į žemę atkūrimu. Ji nurodo, kad nuosavybės atkūrimo procesas galimas ne pagal šalių sugalvotus ir kompromiso būdu sukurtus faktus, o tikslius duomenis, kas, kada, kiek ir kur žemės valdė nuosavybės teisėmis, jos nacionalizavimo metu. Tokie kasacinio skundo argumentai prieštarauja taikos sutarties esmei, nes taikos sutartimi, minėta, ne konstatuojami faktai, bet, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, nustatomos tarpusavio teisės ir pareigos. Dažnai tai daroma abipusiškų nuolaidų, kompromisų būdu. Sudarant taikos sutartį priimamas sprendimas ne dėl praeities (t.y. kokie faktai egzistavo praeityje), bet dėl ateities (t.y. kokios teisės ir pareigos saistys šalis ateityje). Be to, kasatorė pareiškimą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau nesieja jų su sandorio negaliojimo pagrindais. Pareiškėja neįrodinėja suklydimo, apgaulės, smurto, imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau tik nurodo, jog, patvirtindamas taikos sutartį, teismas nutartimi nustatė žemės nacionalizacijos metu nebuvusių juridinių faktų. Taip suformuojamas neaiškus reikalavimas, kurio patenkinimas reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02)).

42Pažymėtina, kad taikos sutarties šalimi buvo ir valstybės institucija – Alytaus apskrities viršininko administracija. Byloje nenustatyta, kad taikos sutarties sudarymas viršijo šio subjekto teisnumo ribas. Nėra pagrindo teigti, kad Alytaus apskrities viršininko administracija sudarant taikos sutartį netinkamai atstovavo valstybės interesus ir dėl to sumažėjo valstybės turtas. Alytaus apskrities viršininko administracija savo poziciją sudarant taikos sutartį suformavo remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos sutarties sudarymo metu. Sutarties sudarymo faktas tik patvirtina, kad su tokia pozicija sutiko ir pati kasatorė J. S. Todėl negalima teigti, kad buvo pažeistos nuosavybės atkūrimą reglamentuojančios teisės normos ar viešasis interesas.

43Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl poreikio atnaujinti procesą šioje byloje nepagrįsti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą.

44Pirmasis kasacinio skundo argumentas dėl teisėjų šališkumo nepagrįstas konkrečiais šališkumo įrodymais. Vien faktas, kad asmenys kilę, gyvena ar jų sutuoktiniai dirba tam tikroje vietovėje, nereiškia jų šališkumo.

45Antrasis kasacinio skundo argumentas dėl ne visų reikalavimų išsprendimo nepagrįstas. Apeliantai pareiškė bendrą reikalavimą, kurį teismas išnagrinėjo, ir tai reiškia tinkamą reikalavimų išsprendimą.

46Šeštasis kasacinio skundo argumentas dėl procesinių terminų pradžios yra fakto klausimas, kurio nustatymas neįeina į kasacinio teismo kompetenciją.

47Kiti kasacinio skundo argumentai vienaip ar kitaip susiję su proceso atnaujinimu, į juos jau atsakyta, todėl teisėjų kolegija atskirai jų neaptaria.

48Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamame procese kasatorių teisės nebuvo pažeistos, kasacijos pagrindų dėl materialiosios ar proceso teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo (CPK 359 straipsnio 3 dalis) byloje nenustatyta, todėl kasacinis skundas netenkinamas.

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš kasatorių J. S., K. V., E. V. ir S. V. J. po 53,47 (penkiasdešimt tris Lt 47 ct) Lt išlaidoms susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese atlyginti.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje... 5. Alytaus rajono apylinkės teismas 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu... 6. 2008 m. rugsėjo 4 d. pareiškimu J. S. prašė atnaujinti procesą civilinėje... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi procesą... 9. Teismas vertino, kad naujai pateikti duomenys - iš Lietuvos centrinio... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad J. S. nepateikė jokių esminę reikšmę... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu kasatoriai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Net du bylą nagrinėję... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas išsprendė ne visus reikalavimus. Skundą... 16. 3. Teismai padarė išvadą, kad, tvirtinant taikos sutartį, nebuvo... 17. 4. Teismai nepagrįstai sprendė, kad iš archyvo gauti duomenys ir jų... 18. 5. Teismai neįvertino, kad gavus archyvinius duomenis paaiškėjo, jog... 19. 6. Teismai neteisingai sprendė dėl procesinių terminų. Sprendžiant... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys S. M. L., J. P., S. R.,... 21. 1. Akivaizdu, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjos nepriklausančių... 22. 2. Teismas pagrįstai nurodė, kad, paduodant prašymą dėl termino... 23. 3. Nepateikta įrodymų apie tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai... 24. 4. Nepagrįstas teiginys dėl ne visų reikalavimų išsprendimo – apeliantai... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities... 26. Teisėjų kolegija... 27. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 28. Dėl taikos sutarties paskirties... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio... 30. Jeigu teismo nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis, tai ypatinga teisinė... 31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas,... 32. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties... 33. ... 34. Dėl galimybių vienašališkai ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu... 35. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti... 36. Pirma, asmuo siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines... 37. Antra, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios... 38. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad sandorių negaliojimo instituto... 39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 40. Jei asmuo ginčys sutartį, nepaisydamas nurodytos tvarkos, tai galimi dvejopi... 41. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia ginčyti taikos sutartį, kuri... 42. Pažymėtina, kad taikos sutarties šalimi buvo ir valstybės institucija... 43. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo... 44. Pirmasis kasacinio skundo argumentas dėl teisėjų šališkumo nepagrįstas... 45. Antrasis kasacinio skundo argumentas dėl ne visų reikalavimų išsprendimo... 46. Šeštasis kasacinio skundo argumentas dėl procesinių terminų pradžios yra... 47. Kiti kasacinio skundo argumentai vienaip ar kitaip susiję su proceso... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamame procese kasatorių teisės... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 51. Priteisti iš kasatorių J. S., K. V., E. V. ir S. V. J. po 53,47... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...