Byla 2A-778-544/2013
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1094-882/2013 pagal ieškovo UAB „Naideka“ ieškinį atsakovui J. Lapinsko individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB "Naideka", patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo J. Lapinsko individualios įmonės 67 681,80 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2011-03-22 sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui valdyti ir naudotis automobilį Mercedes Benz, puspriekabę KOEGEL. Sutartyje numatyta, jog automobilio Mercedes Benz kaina 93400 Lt, puspriekabės KOEGEL - 27600 Lt. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 52 000 Lt pradinį įnašą, o likusius 69 000 Lt įsipareigojo sumokėti lygiomis dalimis po 3136,36 Lt per 22 mėnesius. Patikslintame ieškinyje pakeitęs ieškinio pagrindą ieškovas reikalavo, kad atsakovas atlygintų nuostolius už sutarties galiojimo metu naudotą DKV kuro kortelę, kuri buvo išduota UAB „Naideka“ vardu, pagal kurią atsakovas ieškovo sąskaita pirko kurą, remontavo automobilį ir pirko kitas paslaugas. Iš viso per laikotarpį nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. liepos mėnesio atsakovui išrašytų sąskaitų bendra suma 262 225,13 Lt. Atsakovas daugiau nei 60 dienų nevykdė sutartinio įsipareigojimo laiku ir tinkamai vykdyti mokėjimus, todėl ieškovas, konstatavęs sutartyje numatytą vienašališką sutarties nutraukimo pagrindą, nuo 2012-07-31 nutraukė 2011-03-22 sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Nutraukus sutartį atsakovas turėjo grąžinti prekę, sumokėti nesumokėtų gautinų pagal sutartį sumų ir prekių rinkos vertės skirtumą bei delspinigius. Atsakovas vilkiką Mercedes Benz ieškovui grąžino 2012 m. rugpjūčio mėnesį su techniniais pažeidimais. 2012-10-02 šis automobilis parduotas už 50 134,66 Lt. Ieškovas patyrė 67 681,8 Lt nuostolių, nes atsakovas, naudodamasis išperkamosios nuomos sutarties pagrindu jam perduotu vilkiku ir priekaba, naudojosi ir papildomomis paslaugomis, skirtomis automobiliui aptarnauti ir vykdyti veiklą (kuras, kelių mokesčiai, kortelių ir serviso paslaugų naudojimas), tačiau už jas neatsiskaitė.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-06-26 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir valstybei. Teismas nustatė, kad šalys 2011-03-22 sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui valdyti ir naudotis automobilį Mercedes Benz 93 400 Lt vertės ir puspriekabę KOEGEL 27600 Lt vertės. Atsakovas perėmė iš ieškovo naudoti ir valdyti minėtas transporto priemones ir įsipareigojo sumokėti ieškovui 52 000 Lt pradinį įnašą, o likusius 69 000 Lt įsipareigojo sumokėti lygiomis dalimis po 3136,36 Lt per 22 mėnesius. Šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu atsakovo prašymu jam buvo suteikta DKV kortelė, kuri suteikė teisę tarptautiniais reisais gabenant krovinius, kelyje visuose DKV centruose už negrynus pinigus įsigyti reikalingų prekių, atsiskaityti už serviso paslaugas, sumokėti rinkliavas ir mokesčius už naudojimąsi keliais, keltais, automagistralėmis, avarinės tarnybos paslaugomis. Be to, atsakovas naudojosi UAB "Naideka" priklausančiu Toli Collect aparatu, ieškovo vardu pylėsi kurą, remontavo ieškovo sąskaita vilkiką. Abi įmonės jų tarpusavio bendradarbiavimo laikotarpiu viena kitai teikė paslaugas, tarp įmonių vyko mokėjimai, susidarė uždelsti mokėjimai, įsiskolinimai buvo dengiami suderinant jų tarpusavio užskaitymus. Ieškovas, konstatavęs sutartyje numatytą vienašališką sutarties nutraukimo pagrindą, nuo 2012-07-31 nutraukė 2011-03-22 sutartį. Po abiejų įmonių piniginių įsipareigojimų suderinimo 2012-06-27 skolų suderinimo aktu Nr. 2012/35 buvo nustatyta, jog ieškovas atsakovui liko skolingas 26640,71 Lt. Ieškovo išrašytos 2012-08-01 sąskaita-faktūra serija LA Nr. 0052 ir 2012-08-20 kreditinė sąskaita-faktūra serija LA Nr. 0053 patvirtina, kad šis įsiskolinimas buvo padengtas perduodant atsakovui puspriekabę KOEGEL. Puspriekabės kaina padengė likusį 26 640,71 Lt įsiskolinimą, todėl šalys po sandorio pagal ankstesnes prievoles neliko viena kitai skolingos, ką patvirtina kitą dieną po puspriekabės perdavimo šalių surašytas ir pasirašytas 2012-08-21 aktas „Dėl šalių atsiskaitymo“, atitinkantis sandorio galiojimo sąlygas. Teismas nurodė, kad šis sandoris nėra niekinis, jis nėra nuginčytas ir neginčijamas šioje byloje. Ieškovo atstovo J. R. teismo posėdžio metu nurodytus faktus, kad J. L. jį gąsdino, kad išvažiuos į Afriką ir ten parduos vilkiką, todėl jis pasirašė aktą dėl šalių atsiskaitymo, teismas atmetė kaip neįrodytus ir padarė išvadą, kad ieškovo atstovas laisva valia sudarė ir pasirašė minėtą aktą (CPK 178, 185 str.).

6Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2013-06-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pagal 2011-04-08 sutarties 5.1.2 p. atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti ieškovui visas prekių valdymo ir naudojimo išlaidas, tačiau šios pareigos neįvykdė ir liko skolingas ieškovui 67 681,80 Lt (išrašyta sąskaitų 267 702,22 Lt sumai, atsakovas apmokėjo 5477,22 Lt, 194 543,33 Lt atsakovė sumokėjo už automobilį ir eilines įmokas pagal sutartį). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys yra viena kitai neskolingos dėl atlikto įskaitymo, nes nevertino, kokie yra priešpriešiniai atsakovo reikalavimai, ar mokėjimo terminai suėję ir ar yra kiti įskaitymui reikalingi pagrindai (CK 130 str.). Atsakovas tinkamam prievolės užskaitymui konstatuoti įrodymų nepateikė. Ieškovui vienašališkai nutraukus 2011-04-08 sutartį pagal jos 6.4 p. dėl esminio sutarties pažeidimo pagal sutarties 6.5.2 p. atsakovas privalėjo grąžinti prekę, sumokėti nesumokėtų gautinų pagal sutartį sumų ir prekių rinkos vertės skirtumą bei iki sutarties nutraukimo priskaičiuotus delspinigius. Atsakovas neginčijo vienašalio sutarties nutraukimo, pripažino, jog sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad įsiskolinimus už ieškovo suteiktas minėtas paslaugas turėjo dalinai padengti atsakovo sumokėtos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovas neturi pagrindo dengti atsakovo įsiskolinimo 2011-04-08 sutarties pagrindu už vilkiko ir puspriekabės išperkamąją nuomą gautomis sumomis. Nepaisant to, jog ieškovui buvo perduotas vilkikas ir puspriekabė bei išrašytos atitinkamos sąskaitos, atsakovo skola ieškovui už suteiktas paslaugas liko nepadengta. Teismas neišskyrė sutartinių įsipareigojimų vykdymo dėl 2011-04-08 sutarties dalyko - išperkamosios nuomos objektų ir atsiskaitymo už juos bei savarankiškos atsakovo prievolės pagal 5.1.2 p. apmokėti ieškovui už suteiktas papildomas paslaugas. Teismas netinkamai įvertino 2012-08-21 rašto „Dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo“ įrodomąją reikšmę, nes netinkamai įvertino ieškovo atstovo paaiškinimus dėl prievartos iš atsakovo pusės, dėl ko jis buvo priverstas prieš savo valią ir siekdamas mažesnių nuostolių bendrovei pasirašyti 2012-08-21 raštą, kadangi J. L. atsisakė grąžinti vilkiką, nurodė, jog jis bus išvežtas į Afriką ir nebus galima jo išreikalauti. Sandoris, neišreiškiantis jo šalies tikrosios valios, laikomas turinčiu valios trūkumų ir negalioja (CK 1.63 str.). 2012-08-21 raštas yra bendro pobūdžio, parengtas ir inicijuotas pasirašymui išimtinai J. L. siekiant užtikrinti jo interesus ir išvengti tinkamo prievolės įvykdymo, jame nėra nurodyta, jog šalys po tarpusavio prievolių įskaitymo yra pilnai atsiskaitę pagal 2011-04-08 išperkamosios nuomos sutartį ir kad ši prievolė baigėsi tinkamu jos įvykdymu.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visas ieškovo nurodomas aplinkybes įvertino ir pagrįstai nusprendė, jog 2012-08-21 aktą ieškovo atstovas pasirašė laisvanoriškai, išreikšdamas savo tikrąją valią, kuri nebuvo niekieno įtakota, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti minėtą aktą negaliojančiu. Teismas pažymėjo, sandoris nėra niekinis, jis nenuginčytas ir neginčijamas. Ieškovo nurodomas aplinkybes apie gąsdinimus ir prievartą teismas laikė neįrodytomis, o atsakovas jas vertina kaip ieškovo gynybinę poziciją siekiant suklaidinti teismą ir pagrįsti nepagrįstą ieškinį. 2012-08-21 akto originale nėra jokio papildomo ieškovo atlikto įrašo dėl prievartos pasirašant aktą, kas įrodo jo nesąžiningumą ir siekį prie skundo pateiktu dokumentu pagrįsti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Vertinant ieškovo nurodomas aplinkybes dėl atsakovo išreikštų grasinimų abejonių turėtų kelti tai, jog šalys yra verslininkai, kuriems taikomi aukštesni apdairumo standartai. Ieškovas negalėjo būti toks neapdairus ir nepatyręs, kad patikėtų transporto priemonės išvežimu į Afriką, o vieninteliu būdu išsaugoti vilkiką laikė minėto akto pasirašymą. Ieškovas po akto pasirašymo nesikreipė į jokias teisėsaugos institucijas dėl patirtų grasinimų ir neginčijo sandorio. Mano, kad abiejų šalių interesai pasirašyti 2012-08-21 aktą buvo tokie patys, nes juo buvo patvirtintas 26 640,71 Lt vertės jų tarpusavio skolinių įsipareigojimų viena kitai sudengimas. Net ir pripažinus, jog teismo nustatytos aplinkybės patvirtina prievolių pasibaigimo įskaitymu faktą (CK 6.130 str.), tai neturi esminės reikšmės sprendimo teisingumui ir pagrįstumui, nes šiuo atveju pakanka fakto, jog teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog visos viena kitos atžvilgiu turėtos prievolės pasibaigė šalims laisva valia pasirašius 2012-08-21 aktą. Teismas nustatė, jog tikrieji šalių ketinimai buvo įvykdyti visus iki 2012-08-21 akto pasirašymo dienos viena kitos atžvilgiu buvusius įsipareigojimus ir šių įsipareigojimų pabaigą įforminti surašant laisvos formos susitarimą 26 640,71 Lt įsiskolinimą padengti perduodant atsakovui puspriekabę KOEGEL. Teismas apskritai nekvalifikavo, kokiu konkrečiu teisės aktuose numatytu būdu pasibaigė tarp šalių buvęs tarpusavio įsipareigojimai ir to daryti neprivalėjo.

8Apeliacinis skundas atmestinas, o 2013-06-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaip nepagrįstas ir neįrodytas buvo atmestas jo ieškinys dėl piniginių sumų priteisimo pagal automobilio Mercedes Benz, puspriekabės KOEGEL išperkamosios nuomos sutartį, DKV kortelės ir Toli Collect aparato naudojimą. Apeliantas reikalauja pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą, priimtą netinkamai taikant materialinės teisės ir procesinės teisės normas (CK 6.38 str., 6.130 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.256 str., CPK 183 str., 185 str.) ir ieškovo ieškinį patenkinti pilnai.

10Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu teisiniu aplinkybių vertinimu, išvadomis ir nurodytais motyvais, dėl kurių buvo nuspręsta ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

11Apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu ir ne pagal įstatymų reikalavimus atliktu įrodymų vertinimu, vertinami nepagrįstais. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, o atsakovas – savo atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktų įrodymų visumą, šiais pagrindiniais principais ir įrodymų vertinimo taisyklėmis vadovavosi ir nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

12Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis (susitarimas) šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymo, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

13Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta ir šalys to neginčija, jog šalys 2011-03-22 sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui perdavė valdyti ir naudoti automobilį Mercedes Benz 93400 Lt vertės ir puspriekabę KOEGEL 27600 Lt vertės, kuriuos atsakovas perėmė iš ieškovo naudoti ir valdyti bei įsipareigojo sumokėti ieškovui pradinį 52 000 Lt įnašą, o likusius 69 000 Lt atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui lygiomis dalimis po 3136,36 Lt per 22 mėnesius (1 t., b. l. 24-27). Šios sutarties pagrindu atsakovui ieškovas suteikė naudotis jam išduota DKV kortele, kuri suteikė teisę atsakovui visuose DKV centruose už negrynus pinigus įsigyti degalų, tepalų, aksesuarų automobiliams, atsarginių dalių, atsiskaityti už serviso paslaugas, sumokėti rinkliavas ir mokesčius už naudojimąsi keliais, keltais, automagistralėmis, avarinės tarnybos paslaugomis. Be to, atsakovas naudojosi UAB "Naideka" priklausančiu Toli Collect aparatu, ieškovo vardu pylėsi kurą, remontavo ieškovo sąskaita vilkiką (1 t., b. l. 133-199, 3 t., b. l. 2-109). Ieškovas pirminiame ieškinyje pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 44 822,89 Lt sumą, kurią sudaro 43 265,34 Lt dydžio nuostoliai, kuriuos ieškovas patyrė nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir 1557,55 Lt delspinigių (1 t., b. l. 4-6). Ieškovas patikslino ieškinio pagrindą ir nurodė, kad atsakovas liko skolingas pagal ieškovo nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. liepos mėn. išrašytas sąskaitas už DKV kortelės paslaugas, atsakovo naudoto automobilio remonto paslaugas, kurą, aparato Toli Collet naudojimo paslaugas ir pan., kurių bendra suma buvo 262 225,13 Lt. Ieškovas nurodo, jog likusi neapmokėta suma pagal visas pateiktas sąskaitas sudaro 67 681,80 Lt, todėl šią sumą patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (1 t., b. l. 122-124). Taigi, patikslinto ieškinio reikalavimas yra apmokėti už suteiktas paslaugas pagal ieškovo išrašytas ir atsakovui pateiktas apmokėti sąskaitas-faktūras. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad abi įmonės jų tarpusavio bendradarbiavimo laikotarpiu viena kitai teikė paslaugas, tarp įmonių vyko atsiskaitymai, tačiau susidarė ir pradelsti mokėjimai, įsiskolinimai buvo dengiami sudarant tarpusavio užskaitymus. Ieškovas nuo 2012-07-31 vienašališkai nutraukė 2011-03-22 sutartį (1 t., b. l. 28). 2012-06-27 skolų suderinimo aktu Nr. 2012/35 ieškovas patvirtino, kad jis atsakovui liko skolingas 26640,71 Lt (3 t., b. l. 117). Šis įsiskolinimas buvo padengtas perduodant atsakovui puspriekabę KOEGEL, ką patvirtina 2012-08-01 sąskaitos-faktūros, serija LA Nr. 0052, 2012-08-20 kreditinės sąskaitos-faktūros, serija LA Nr. 0053, duomenys (3 t., b. l. 118-119). Po puspriekabės perdavimo šalys pasirašė 2012-08-21 aktą „Dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo“, kuriame patvirtino, kad šio akto pasirašymo dienai liko visiškai viena kitai neskolingos, t. y. visiškai tarpusavyje atsiskaičiusios, neturi viena kitai jokių pretenzijų, piniginių, finansinių, turtinių, juridinių ar kitokių įsipareigojimų (1 t., b. l. 112). Šie įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalys tarpusavyje pagal virš minėtą išperkamosios nuomos sutartį ir pagal šalutines sutartis, susijusias su minėta sutartimi, yra atsiskaičiusios, kas sudarė faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį atmesti.

14Ieškovo argumentai, kad teismas nepagristai nevertino ieškovo atstovo paaiškinimų, jog buvo priverstas pasirašyti 2012-08-21 raštą, kadangi J. L. atsisakė grąžinti vilkiką, nurodė, jog vilkikas bus išvežtas į Afriką, o ieškovas negalės šio vilkiko išsireikalauti, atmestini. Minėtas 2012-08-21 aktas yra dvišalis dviejų verslininkų pasirašytas galiojantis dokumentas. Šioje byloje minėtas aktas taip pat neginčijamas nei LR CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Teismų praktikoje „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Nustatydamas, ar buvo realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovas (LR CPK 178 str.). Tokių įrodymų jis nepateikė, todėl teiginys, kad 2012-08-21 raštą ieškovo atstovas pasirašė prieš savo valią grasinimų ir gąsdinimų įtakoje neįrodytas. Pažymėtina, kad ieškovui, kaip verslo subjektui, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai, jis turėjo visas galimybes apginti savo teises kreipdamasis į teisėsaugos institucijas ar teismą, jei, kaip tvirtina, kitas verslo partneris prieš jį atliko minėtus veiksmus.

15Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, 2012-08-21 rašte nėra nurodyta, jog šalys yra pilnai atsiskaitę būtent pagal 2011-04-08 išperkamosios nuomos sutartį ir pagal su ja susijusias ieškinyje ir atsiliepime nurodytas prievoles, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir ieškinį. 2012-08-21 aktu šalys patvirtino, jog jos akto pasirašymo dienai yra visiškai tarpusavyje atsiskaitę ir neturi viena kitai jokių pretenzijų, piniginių, finansinių, turtinių, juridinių ar kitokių įsipareigojimų (b. l. 112). Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nevertino, kokie buvo priešpriešiniai atsakovo reikalavimai, ar jie egzistavo ar užskaitymas buvo galimas, tačiau nepateikia jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad 2012-08-21 akte yra kalbama apie šalių tarpusavio atsiskaitymą ir neskolingumą pagal visai kitas šalių prievoles, o ne pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį ir su tuo susijusias minėtas prievoles. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad šalys viena kitai teikė paslaugas, tarp įmonių vyko mokėjimai, susidarė uždelsti mokėjimai, šie įsiskolinimai buvo dengiami suderinant jų tarpusavio užskaitymus, tame tarpe – ir 26 640,71 Lt skolą padengiant perduodama puspriekabe KOEGEL, ir šių teismo išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

16Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto atsakovui J. L. individualiai įmonei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 3 t., b. l. 169-173). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į skundą surašymą bei atstovavimą apygardos teisme turėjo 1815 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 180-182). Pagal 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius numatytus dydžius maksimalus darbo užmokestis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1500 Lt (7 p., 8.11 p.), o išlaidų dėl atstovavimo apygardos teisme nebuvo, nes byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai bei į konkrečias bylos aplinkybes, apimtį, sudėtingumą, iš ieškovo atsakovui priteisiama 1000 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovo UAB „Naideka“ (į. k. 148031070) atsakovui J. Lapinsko individualiai įmonei (į. k. 168026636) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas UAB "Naideka", patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-06-26 sprendimu ieškinį atmetė ir... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2013-06-26 Panevėžio miesto... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos... 8. Apeliacinis skundas atmestinas, o 2013-06-26 Panevėžio miesto apylinkės... 9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo... 10. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 11. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu ir ne pagal įstatymų... 12. Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai –... 13. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje esančių... 14. Ieškovo argumentai, kad teismas nepagristai nevertino ieškovo atstovo... 15. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, 2012-08-21 rašte nėra nurodyta, jog... 16. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto atsakovui J. L.... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 18. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti... 19. Priteisti iš ieškovo UAB „Naideka“ (į. k. 148031070) atsakovui J....