Byla 2A-284-431/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Viltekta“ ir atsakovo UAB „Patria Domi“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ”Viltekta” ieškinį atsakovui UAB ”Patria Domi” dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 83400 Lt skolos, 3002,40 Lt delspinigių ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal dvi sutartis atsakovui atliko projektavimo darbus. Atsakovas darbus priėmė, tačiau pilnutinai už juos neapmokėjo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti UAB ”Viltekta” iš UAB ”Patria Domi” 48000,00 Lt pagrindinio įsiskolinimo ir 1737,60 Lt delspinigių, 1492,13 Lt žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2011-02-04 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad ginčo šalys buvo sutartiniuose teisiniuose santykiuose. 2005-03-29 šalys sudarė projektavimo sutartį Nr. 002/2005, antrą projektavimo darbų sutartį Nr. 002/2006 sudarė 2006-01-19. Atsakovas, būdamas užsakovu, prisiėmė prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus projektavimo darbus etapais, bet ne vienkartiniu apmokėjimu už visą sutartimi sulygto darbo atlikimą. Apmokėjimo, įskaitant ir etapais atliktą darbą, pagrindą sąlygoja atliktų projektavimo darbų aktai, kurių į bylą pateikti trys. Vertinant nesumokėtą pagal 2006-09-08 atliktų projektavimo darbų aktą Nr. 2 mokėjimo dydį matyti, kad ieškovo reikalaujama suma yra kildinama ne iš atsakovo prievolės atlikti galutinį mokėjimą, galutinai atsiskaityti už sutartimi sulygto darbo atlikimą, bet kildinama dėl sulygto mokėjimo etapais nevykdymo. Etapais sulygto mokėjimo pagal atliktų projektavimo darbų aktą Nr. 2 išrašytą 2006-09-08 PVM sąskaitą-faktūrą serija VT000341 atsakovas pilnai neapmokėjo, liko skolingas ieškovui 48000 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai. Akto Nr. 3 duomenys rodo, kad reikalavimas sumokėti 35400,00 Lt kildinamas iš vienos ginčo šalių sutarties 2006-01-19 sutarties Nr. 002 dėl atlikto gyvenamojo namo su požeminiu parkingu ( - ) kondicionavimo techninio projekto. Vertinant akte Nr. 3, įvardytą kainą ir darbo (projekto) pobūdį matyti, kad akto suma visiškai atitinka 2006-01-19 projektavimo darbų sutarties Nr. 002/2006 kainą ( b.l.9), kuri pagal sutarties 6 punktą yra sulygta 354000 Lt. Taigi, ieškovas pateikdamas atsakovui apmokėti 2007-04-30 PVM sąskaitą - faktūrą Serija VT Nr. 000474 siekia ne etapinio, bet galutinio atsiskaitymo pagal antrąją ginčo šalių 2006-01-19 sutartį. Esant galutiniam atsiskaitymui pagal sutartį atsakovui atsiranda pareiga apmokėti sąskaitą sutinkamai su sutarties 7.3 punkto reglamentavimu. Nesant 2006-01-19 projektavimo darbų sutarties Nr. 002/2006 sulygto 7.3 punktu, 8 punktu pagrindo atsakovui neatsiranda prievolė mokėti ieškovui mokėjimą už baigtą sutarties įvykdymą vien pagal atliktų projektavimo darbų aktą Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytą 2007-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija VT Nr. 000474. Todėl pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai mokėjimą 35400 Lt dalyje nėra. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmetamas.

8Teismas nevertino ieškovo atlikto darbo kokybės klausimo ir šioje dalyje pripažino, kad liudytojų apklausa, jų galimi parodymai yra pertekliniai, nesusiję su ginčo dalyku – apmokėjimo teisiniu santykiu. Priešieškininio reikalavimo dėl sulygtos kainos mažinimo konkrečioje dalyje pagal kokybės kriterijų nėra. Atliktų darbų kokybės klausimas, kokybės priėmimo klausimas, pastabų pateikimas, užsakovo ir derinančių organizacijų pastabų klausimai yra apspręsti sutartimi. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp ginčo šalių kilo ginčas dėl sutartimis sulygtų kokybės kausimų netinkamo ir dėl to ginčijamo sprendimo nėra. Šioje dalyje jokie reikalavimai, nei ieškinio, nei priešieškinio nėra reiškiami. Formalūs motyvai, susirašinėjimo medžiaga, susirinkimo protokolų medžiaga ir kita byloje esanti medžiaga, įskaitant ir Všį Statybos ir projektavimo sisteminimo centro atliktą ekspertizės aktą rodo ne ieškovo atlikto darbo ydingumą, neatitikimą kokybės reikalavimams, bet nukreipia į subjektyviai vertinamas aplinkybes, į tai, kad atlikto darbo atžvilgiu galimi tobulinimai, galimos rekomendacijos, patikslinimai. Tokio pobūdžio išvados neprieštarauja , kad ieškovo projektavimas atitinka įprastinės kokybės reikalavimo kriterijų.

9Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.157 straipnio nuostatų, nustatyti, kad ginčo šalių sutartys ir jų vykdymo tvarka prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Aiškinant sutartis Civilinio kodekso 6.193 pagrindu tokie prieštaravimai nenustatyti. Teismo išvada dėl atskaovui tenkančios pareigos sumokėti ieškovui 48000 Lt mokėjimą neprieštarauja Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje nustatytam sutarties laisvės principui.

10Teismas vienasmeniškai nevertino ieškovo atliktos prievolės pažeidimo klausimo, pripažino. ieškovui teisę gauti 48000 Lt etapinį ir nuo šios sumos skaičiuojamų delspinigių ( 1737,60 lt.) mokėjimą, bet ne galutinį apmokėjimą, ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl 35400 Lt galutinio apmokėjimo už kondicionavimo projekto atlikimą, nes yra galutinai neįvykdytos sutartimi sulygtos procedūros, o faktiškai nepasibaigęs ieškovo sutartinių prievolių vykdymas, neleidžia vertinti galimo projektavimo prievolės pažeidimo, kylančio iš LR Statybos įstatymo klausimą.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

12Ieškovas UAB „Viltekta“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį patenkinti pilnai. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 30 d. Vilniaus m. 3-io apylinkės teismo sprendimas dalyje, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 35400 litų skolos už parengtą kondicionavimo techninį projektą yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Teismas pateikto 2007 04 30 atliktų projektavimo darbų akto Nr.3, pagal kurį atsakovas priėmė gyvenamojo namo su požeminiu parkingu ( - ), kondicionavimo techninį projektą, parengtą pagal 2006 01 19 projektavimo darbų sutartį, nepripažino pagal sutartį sulygtų darbų priėmimo-perdavimo aktu vien dėl to, jog neatitiko šalių pasirašyto akto pavadinimas. Ieškovas pateikė šalių pasirašytą atliktų projektavimo darbų aktą Nr.3, kuriame yra šalių rekvizitai, nurodyta, pagal kokią sutartį ieškovas projektavimo darbus atliko, nurodyta darbų apimtis, t.y. nurodyta, kad ieškovas atliko gyvenamojo namo su požeminiu parkingu ( - ), kondicionavimo techninį projektą, įrašyta atliktų darbų vertė, taigi vien dėl to, jog šalių pasirašyto dokumento pavadinimas neatitinka dvišalio dokumento, kuriuo pagal sutartį atlikti projektavimo darbai buvo perduoti atsakovui ir atsakovo jie buvo priimti, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas kondicionavimo techninio projekto neatliko ar jo neperdavė atsakovui, neįvykdė savo įsipareigojimų, dėl ko atsakovui nekyla pareiga sumokėti už jo atliktus ir perduotus darbus. Tuo labiau, jog atsakovas 2007 04 30 atliktų projektavimo darbų akto Nr.3 neginčijo, atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas nenurodė, jog kondicionavimo techninio projekto nebūtų gavęs, o ieškovas tokio nėra parengęs, atsakovas netgi nepateikė priešieškinio dėl kokių tai projekto neatitikimų sutarties sąlygoms, taigi Teismas savo iniciatyva, nesant ginčo dėl kondicionavimo techninio projekto atlikimo, nelaikė, jog projektavimo darbai atsakovui yra perduoti, o 2007 04 30 atliktų projektavimo darbų aktas Nr.3 to neva tai nepatvirtina, nors pačios šalys, pasirašydamos 2007 04 30 atliktų projektavimo darbų aktą Nr.3, sudarė jį kaip patvirtinimą, jog ieškovas atliko pagal sutartį sulygtus projektavimo darbus ir juos perduoda atsakovui, o atsakovas juos priima. Tai, jog ieškovas į bylą nepateikė pasirašyto užbaigto darbo apyrašo, iš viso jokios reikšmės sprendžiant skolos priteisimo klausimą neturi. Tokio apyrašo nepateikimas nereiškia, jog darbai pagal sutartį nėra atlikti ir nėra pagrindo už juos sumokėti. Dokumentas, kuris fiksuoja atliktų darbų priėmimą-perdavimą yra aktas, o ne darbų apyrašas, tuo labiau, jog atsakovas neteigė nesupratęs, jog pagal 2007 04 30 atliktų projektavimo darbų aktą Nr.3 jam buvo perduotas kondicionavimo techninis projektas, taip pat atsakovas nenurodė savo atsikirtimuose, jog nesumokėti už ieškovo atliktą kondicionavimo techninį projektą butų buvęs pagrindas sutartyje minimo užbaigto darbo apyrašo nepateikimas.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantas savo skunde neteisingai nurodo tai, jog atsakovas byloje neginčijo šios sumos ir parengto kondicionavimo techninio projekto tinkamumo. UAB „Patria Domi" byloje ginčijo visą ieškovo reikalavimą visa apimtimi. Ieškovo reikalavimą sudarė reikalavimas priteisti 35 400 Lt už kondicionavimo techninį projektą pagal 2006-01- 19 sutartį ir 48 000 Lt už statinio techninį projektą pagal 2005-03-29 sutartį bei delspinigius. Šios dvi sutartys ir minėti parengti projektai, jų dalys negali būti aiškinami ir vertinami atskirai, kadangi jie buvo atliekami kaip vieno bendro statinio - daugiabučio namo su požeminiu parkingu, adresu ( - ), projekto dalys: kondicionavimo techninis projektas buvo būtinas projektuojam statiniui. Tai, kad šalys kondicionavimo techninio projekto rengimą aptarė kita sutartimi, nepaneigia jo, kaip būtinos statinio techninio projekto sudedamosios dalies. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, bei kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Kondicionavimo techninis projektas šiuo atveju negali būti panaudotas ir realizuotas atskirtai nuo statinio techninio projekto, juolab kad ir 2006-01-19 Sutartyje nurodyta, kad rengiamas būtent gyvenamojo namo su požeminiu parkingu ( - ), kondicionavimo techninis projektas (2005-03-29 Sutartimi gyvenamojo namo su požeminiu parkingu ( - ), projektas). Dėl šių priežasčių, kondicionavimo techninis projektas turi atitikti visus privalomus reikalavimus ir būti tinkamas ir suderintas su statinio techniniu projektu. Byloje nėra duomenų apie tai, ar darbai pagal 2007-04-30 aktą Nr. 3 buvo atsakovui perduoti galutinai, ieškovas nepateikė tokių įrodymų, taip pat byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad kondicionavimo techninis projektas parengtas tinkamai. Atsakovas byloje (savo paaiškinimuose) yra išdėstęs poziciją, kad kondicionavimo techninis projektas taip pat yra nerealizuotinas, kadangi statinio techninis projektas (kurio viena pagrindinių sudedamųjų dalių ir yra kondicionavimo techninis projektas) yra netinkamas, su trūkumais, nesuderintas su atskirų statinio dalių projektais. Atsakovas byloje akcentuodamas tai, kad ieškovas darbus pradėjo ir vykdė be projektavimo sąlygų sąvado, kuris yra vienas iš pagrindinių privalomųjų projektavimo dokumentų, norėjo atkreipti teismo dėmesį į ieškovo neprofesionalumą ir nekompetenciją, tačiau šis faktas nebuvo naudojamas vien tik tam, kad įrodyti ieškovo atliktų darbų netinkamumą. Pažymėtina, kad statinio techninio projekto trūkumai, kaip matyti iš byloje pateikto ekspertizės akto ir specialisto išvados, nėra susiję su projektavimo sąlygų sąvade nurodytų reikalavimų nepaisymu, juolab kad tokie reikalavimai nei sutarčių vykdymo metu nei dabar nėra žinomi ir nėra pateikti. Tačiau kai statinio techninis projektas ir jo sudedamosios dalys neatitinka techninių reikalavimų, yra nesuderintos, tai seka išvada, kad toks techninis projektas neatitiks, prieštaraus ir privalomiesiems reikalavimas, šiuo atveju, projektavimo sąlygų sąvadui. Atsakovas Sutartimis neprisiėmė pareigos sumokėti už projektus, parengtus nesant projektavimo sąlygų sąvado, t.y. šalys nesusitarė dėl „preliminarių statinio ir kondicionavimo sistemos projektų" parengimo ir atitinkamai apmokėjimo už juos. Taigi konstatuotina, kad UAB „Patria Domi" pagrįstai sustabdė mokėjimus pagal UAB „Viltekta" pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, kadangi UAB „Viltekta" netinkamai ir visiškai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Taip pat tai, kad atsakovas byloje nereiškė jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovo atžvilgiu, nereiškia, kad sutiko su ieškovo reikalavimais. Pažymėtina, kad atsakovas nereikalavo iš ieškovo nuostolių atlyginimo ar kitokių piniginių atsiskaitymų, todėl šiuo atveju priešieškinis nebuvo būtinas, nagrinėjant šį ginčą. Atsakovas įrodinėjo ir grindė savo teisę sustabdyti likusius mokėjimus pagal pateiktą sąskaitą, kadangi ieškovas netinkamai atliko tarpinius darbus - parengė netinkamą ir nerealizuotiną statinio techninį projektą. Tai, kad šalių pasirašyti projektavimo darbų aktai (tarp jų ir aktas Nr.3) turėtų būti vertinami ir pirmos instancijos teismas jį vertino kaip formalų, įrodo tos aplinkybės, kad po aktų pasirašymo UAB „Viltekta" atliko dalį veiksmų, kuriais pripažino nurodytus trūkumus bei pastabas ir dalį jų ištaisė. Pažymėtina, kad parengto projekto dalys aktų pasirašymo metu negalėjo būti įvertintos iš esmės jų tinkamumo, atitikimo techniniams reikalavimams ir suderinamumui prasme, kadangi tokių darbų įvertinimui buvo reikalinga ekspertizė ir specialisto išvados, o jas gavus, paaiškėjo detalūs projekto ir jo dalių defektai, taip pat buvo susitarta dėl veiksmų, kurie būtini nustatytiems trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į atliktų darbų pobūdį ir kitas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tik projektavimo darbų aktų pasirašymas ir PVM sąskaitos - faktūros išrašymas savaime besąlygiškai nesukėlė atsakovui pareigos galutinai apmokėti juose nurodytą sumą, nesant tokių darbų ekspertizės, taip pat nepriklausomai nuo to, darbai atlikti tinkamai ar ne. Kaip jau minėta, atsakovas anksčiau, t.y. akto pasirašymo dieną neturėjo galimybės konstatuoti statinio techninio projekto trūkumų, nesant specialisto išvados.

14Atsakovas UAB „Patria Domi“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2011-12-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo UAB „Viltekta" ieškinį atsakovui UAB „Patria Domi" atmesti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad 2006-09-08 Atliktų projektavimo darbų aktas Nr. 2 yra aktas už atliktus tarpinius darbus, o ne už galutinį projektą. Tačiau teismas visiškai nevertino to, kad aktas pasirašytas ir ieškovas reikalauja apmokėti už technini projektą, t.y. už vieną iš statinio projekto sudedamųjų dalių. Techninis statinio projektas yra viena iš pagrindinių statinio projekto dalių. Statinio techninis projektas nebuvo galutinis sutarties objektas, tačiau tarpinis sutartimi sulygtas darbas ir būtent už jo atlikimą buvo pasirašytas Aktas Nr. 2 ir PVM sąskaita - faktūra Nr. VT000341. Pažymėtina, kad tinkamas tarpinių darbų, atskirų projektų dalių atlikimas yra būtinas ir privalomas tam, kad tinkamai būti atlikti galutiniai projekto darbai. LR CK 6.38 str. reikalavimai taikomi abiem sutarties šalims ir negali būti primesti vien atsakovui. Teismas visiškai neatsižvelgė ir netaikė LR CK 6. 703 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimų, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Antrojoje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius. Byloje pateiktos eksperto ir specialisto išvados bei šalių atstovų susirinkimų protokolai patvirtino, kad tarp šalių po Akto Nr. 2 pasirašymo buvo kilę ginčai dėl parengto techninio projekto tinkamumo ir kokybės, todėl pirmos instancijos teismo teiginiai apie tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutartimis sulygtų kokybės klausimų/nėra pagrįsti ir neatitinka bylos medžiagos. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės pažeidė LR CPK 176 str., 183 str. 3 d. bei 185 str. įtvirtintus įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimus. Tačiau būtent kai kuriuos iš šių principų, apelianto nuomone, teismas ir pažeidė, atmesdamas ir neįvertindamas bei neištirdamas UAB „Patria Domi" pateiktų argumentų bei įrodymų apie ieškovo atliktų tarpinių darbų - statinio techninio projekto netinkamumą, apie tarp šalių kilusį ginčą dėl statinio techninio projekto kokybės ir ieškovo, kaip projektuotojo, netinkamų pareigų vykdymo. Atsakovo argumentai bei pateikti įrodymai (paaiškinimai, 2006-11-08 ekspertizės akto Nr. 2006/10/24-TPKE; 2007-02-15, 2007-02-21 VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo centro raštai bei susirinkimų protokolai) buvo susiję su bylos nagrinėjimo dalyku - ieškovo reikalavimo pagrįstumu, jo atliktų darbų tinkamumu. Tačiau teismas visiškai nevertino ir netyrė atsakovo pateiktų argumentų bei įrodymų. Ieškovas savo reikalavimus grindė tik pateiktomis PVM sąskaitomis - faktūromis bei aktais, o atsakovas atsikirtinėjo pateikdamas įrodymus apie ieškovo netinkamai atliktus darbus ir netinkamą projektuotojo pareigų vykdymą, įrodinėdamas, kad pagristai sustabdė mokėjimus ir neturi pareigos atsiskaityti už netinkamai atliktus darbus, tačiau teismas to nevertino, nurodydamas, kad byloje nėra pareikšti priešpriešiniai reikalavimai ieškovo atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas nereikalavo iš ieškovo nuostolių atlyginimo ar kitokių piniginių atsiskaitymų, todėl šiuo atveju priešieškinis nebuvo būtinas, nagrinėjant šį ginčą. Atsakovas įrodinėjo ir grindė savo teisę sustabdyti likusius mokėjimus pagal pateiktą sąskaitą, kadangi ieškovas netinkamai atliko tarpinius darbus - parengė netinkamą ir nerealizuotiną statinio techninį projektą. Tai, kad šalių pasirašyti projektavimo darbų aktai (tarp jų ir aktas Nr.3) turėtų būti vertinami ir pirmos instancijos teismas jį vertino kaip formalų, įrodo tos aplinkybės, kad po aktų pasirašymo UAB „Viltekta" atliko dalį veiksmų, kuriais pripažino nurodytus trūkumus bei pastabas ir dalį jų ištaisė. Pažymėtina, kad parengto projekto dalys aktų pasirašymo metu negalėjo būti įvertintos iš esmės jų tinkamumo, atitikimo techniniams reikalavimams ir suderinamumui prasme, kadangi tokių darbų įvertinimui buvo reikalinga ekspertizė ir specialisto išvados, o jas gavus, paaiškėjo detalūs projekto ir jo dalių defektai, taip pat buvo susitarta dėl veiksmų, kurie būtini nustatytiems trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į atliktų darbų pobūdį ir kitas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tik projektavimo darbų aktų pasirašymas ir PVM sąskaitos - faktūros išrašymas savaime besąlygiškai nesukėlė atsakovui pareigos galutinai apmokėti juose nurodytą sumą, nesant tokių darbų ekspertizės, taip pat nepriklausomai nuo to, darbai atlikti tinkamai ar ne. Kaip jau minėta, atsakovas anksčiau, t.y. akto pasirašymo dieną neturėjo galimybės konstatuoti statinio techninio projekto trūkumų, nesant specialisto išvados.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas 2006 09 08 atliktų projektavimo darbų aktu Nr.2 priėmė sutartus projektavimo darbus, jokių pretenzijų nepareiškė, priėmė iš ieškovo projektavimo darbų rezultatą be jokių pastabų ar išlygų, taigi atsakovui kyla pareiga sumokėti už atliktus ir jam perduotus projektavimo darbus. Abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Atsakovas teigia, jog priėmimo-perdavimo aktai pasirašyti tik formaliai. Tačiau atsakovo aplaidumas priimant užsakytus projektavimo darbus negali būti pagrindas už atliktus ir priimtus darbus neatsiskaityti. Nėra pagrindo atsakovą, taip pat profesionalą, besiverčiantį nekilnojamojo turto vystymu, atleisti nuo įstatymo nustatytos pareigos būti atidžiam ir rūpestingam, tinkamai įvertinti atliktų darbų kokybę ir atitikimą sutarties ar teisės aktų keliamiems reikalavimams. Atsakovui, kaip jis nurodo, formaliai pasirašius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, privalo būti taikomos pasekmės - netenkama teisės remtis nustatytais trūkumais, jei tokių butų buvę. 2006 11 08 Všį Statybos ir projektavimo darbų sisteminio centro ekspertizės akte nurodytos pastabos UAB „Viltekta" rengtam techniniam projektui buvo ištaisytos, 2006 12 05 raštu UAB „Viltekta" perdavė parengtą techninį projektą Všį Statybos ir projektavimo darbų sisteminiam centrui papildomai ekspertizei atlikti. 2007 02 15 raštu Všį Statybos ir projektavimo darbų sisteminiu centras pasiūlė konstruktyvo projektinį sprendinį pakeisti, numatant medines laikančias konstrukcijas. Taigi, tokios pastabos nėra neatitikimas sutarties ar teisės aktų reikalavimams, tai yra pasiūlymas apsvarstyti alternatyvius sprendinius. Taigi, atsakovas savo teisę nemokėti grindžia ne projektavimo darbų rezultato trūkumais, o rekomendacijomis apie kitokius galimus stogo konstrukcijų sprendinius, kas yra ne trūkumai ar defektai, o kitokie stogo konstrukcijų projektavimo būdai. atsakovas nurodo, jog statinio techninis projektas yra pagrindas statytojui gauti statybos leidimą, todėl jis ieškovo privalo būti parengtas pagal LR Statybos įstatymo ir kitų statybos teisės normų reikalavimus. Atsakovas nutyli, jog jis iki šiol nėra įvykdęs savo pareigos gauti projektavimo sąlygų sąvadą (dabar - prisijungimo sąlygos), kadangi dėl užsitęsusių teisminių procesų, banko, kuriam įkeista žemės sklypo užstatymo teisė, sutikimo neišdavimo, atsakovas savo pareigos negali įvykdyti ir dabar. Atsakovas, kuris nėra praradęs suinteresuotumo gauti statybos leidimą pagal UAB „Viltekta" parengtą techninį projektą, ir pats neįvykdęs pareigos pateikti projektavimo sąlygų sąvado, puikiai žino, jog pagal UAB „Viltekta" parengtą techninį projektą statybos leidimas gali būti gautas tik tada, kai pats atsakovas gaus prisijungimo sąlygas. Atsakovas, daugiau kaip prieš penkerius metus gavęs ir priėmęs statinio techninį projektą, siekia nemokėti už atliktus projektavimo darbus, iki jis pats įstengs įvykdyti savo prievoles gauti prisijungimo sąlygas, tačiau paties atsakovo pareigų nevykdymas negali buti priežastimi nemokėti už daugiau kaip prieš penkerius metus atliktus, atsakovui perduotus ir jo priimtus projektavimo darbus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, projektuotojas ne kartą raštu ženkliai anksčiau įspėjo apie nenuoseklaus, neturint projektavimo sąlygų sąvado, projektavimo galimas sukelti neigiamas pasekmes, tačiau net 2007 01 11 užsakovo ir projektuotojų užprotokoluoto susirinkimo metu, atsakovas ragino ne tik kad pilnai atlikti techninį projektą, tačiau rengti ir darbo projektą, pagal kurį būtų galima vykdyti statybos darbus. Sutartimi nustatyta prievolė gauti projektavimo sąlygų sąvadą buvo atsakovo pareiga, pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus tik atsakovas projektavimo sąlygų sąvadą ir tegalėjo gauti, tačiau dėl visiškai su projektuotoju nesusijusių priežasčių projektavimo sąlygų sąvadas gautas nebuvo, jo atsakovas negali gauti ir dabar, taigi akivaizdu, jog atsakovas puikiai suprato visas dėl to galimas kilti neigiamas pasekmes, tačiau atsakovas siekia savo prievolių netinkamą vykdyti susieti su apmokėjimu projektuotojui už daugiau kaip prieš penkerius metus atliktus projektavimo darbus ir iki jis įstengs prisijungimo sąlygas gauti, priversti projektuotoją vis taisyti techninį projektą, kuriam besikeičiantys teisės aktai gali nustatyti vis naujus reikalavimus. Kadangi atsakovas neįrodė, jog kokie tai projektavimo darbų trūkumai butų buvę, atsakovas savo teisę nemokėti grindė ekspertų rekomendacijomis dėl galimų alternatyvių konstruktyvo sprendinių, kas nėra trūkumai, taigi teismas šios normos atsakovo atžvilgiu netaikė pagrįstai.

16LR CK 6.208 str. 4 d. nustato, jog šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Pažymėtina, jog ieškovas buvo ne kartą atsakovą įspėjęs, kas matyti tiek iš užsakovo ir projektuotojų susirinkimo protokolų, tiek iš į bylą pateiktų ieškovo raštų atsakovui, jog ieškovas stabdo prievolių pagal sutartį vykdymą, kadangi atsakovas nevykdo pareigos sumokėti už atliktus projektavimo darbus. Atsakovas apie neva tai turimą teisę stabdyti apmokėjimą dėl projektavimo darbų trūkumų nurodė tik ginčo nagrinėjimo teisme metu, nors šalių pasirašyta projektavimo darbų sutartis ieškovo buvo sustabdyta vykdyti dar 2007 metais, kai po nevienkartinių raginimų sumokėti už projektavimo darbus atsakovas šios pareigos taip ir neįvykdė. Atsakovas savo atsisakymo mokėti niekuomet negrindė atliktų projektavimo darbų trūkumais, o ginčo nagrinėjimo teisme metu jokių projektavimo darbų trūkumų, kurie galėtų būti priežastimi nemokėti ženklios 48 000 litų sumos ir neįrodė, taigi teismas ir neturėjo jokio teisėto pagrindo šią teisės normą atsakovo atžvilgiu taikyti ir pripažinti, jog ieškovas pirma pažeidė sutartį, dėl ko atsakovas įgijo teisę nevykdyti pareigos sumokėti.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

19Statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas dokumentas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, taip pat atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau juo nekeičiamos sutarties sąlygos, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė.

20Atsižvelgiant į tokią darbų priėmimo–perdavimo akto sampratą bei reikšmę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo dokumentu šalys patvirtina realią faktinę situaciją – konkrečius rangovo atliktus ir užsakovui perduodamus darbus, jų apimtį, užsakovo pastabas dėl kokybės ir pan. Šio akto reikšmės ir turinio nekeičia tai, perduodami visi rangos sutartyje sulygti atlikti darbai (visas objektas) ar tam tikra jų dalis (darbų etapo rezultatas, tarpiniai darbai ar pan.), nes tokio dokumento paskirtis yra fiksuoti užsakovui perduodamą konkretų atliktų darbų rezultatą, kartu fiksuojant tiek perdavimo ir priėmimo faktus, tiek perduodamų darbų būklę, atitiktį kokybės reikalavimams ir pan.

21Užsakovas, priimdamas konkrečius akte nurodytus darbus, turėjo galimybę akte pažymėti apie jų trūkumus, o, to nepadaręs, praranda galimybę remtis perimtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, perduoti visi sutartyje sulygti statybos darbai ar jų dalis. Apelianto UAB „Patria Domi“ teiginiai, kad jis negalėjo nustatyti perduodamų darbų trūkumų ir surašyti jų atliktų darbų perdavimo akte, nes ieškovas neperdavė viso objekto darbų, yra atmestini ir neduoda pagrindo kitaip vertinti užsakovo pareigos priimant konkrečius darbus priėmimo–perdavimo akte pažymėti apie jų trūkumus. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo vertino, kad 2007-04-30 atliktų projektavimo darbų aktas Nr. 3, šalių pasirašytas dėl atliktų pagal 2006-01-19 sutartį Nr. 002 darbų, nesudaro pagrindo rangovui reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, nes darbų suma atitinka visos sutarties kainą, o ji gali būti sumokama tik įvykdžius sutarties 7.3. punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad jeigu būtų kilęs ginčas tarp šalių dėl sutarties 7.3. punkto sąlygų įgyvendinimo, t.y. parengtos projektinės dokumentacijos priėmimo, dėl atliktų darbų derinimo pagal sutarties 11. punkto numatytas pareigas vykdytojui, būtų nagrinėtinos aplinkybės, kad tam tikri neatlikti veiksmai pagal sutarties 7.3. punktą galimai nesudaro pagrindo užsakovui atsiskaityti už atliktus darbus pagal atliktų projektavimo darbų aktą. Tačiau pažymėtina, kad pagal tą patį sutarties punktą vykdytojas, esant pastaboms, turėjo pateikti motyvuotą atsisakymą, ir tokio atsisakymo pateikimo atveju turėjo būti sudaromas dvišalis aktas su pataisymų turiniu ir įvykdymo terminais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aktas Nr. 3 buvo pasirašytas be jokių pastabų, atsisakymo užsakovas nepateikė, šalys akto su pataisymo turiniu ir įvykdymo terminais nepasirašė, vadinasi ginčas dėl sutarties 7.3. punkto nuostatų vykdymo tarp šalių nekilo. Ta aplinkybė, kad aktu Nr. 3 buvo aktuoti darbai visai sutarties sumai, gali būti vertinama tik kaip visų darbų pagal sutartį atlikimas. Tuo tarpu sutarties 8. punkto nuostata, kad darbų pabaigimo terminu bus laikoma data, kada užsakovas pasirašo užbaigto sutartinio darbo apyrašą ir perdavimo-priėmimo aktą, nėra siejama su apmokėjimu už darbą, nes sutartinės kainos apmokėjimas yra numatytas sutarties 7.3. punkte, o 8. punkte numatytų apyrašo ir akto pasirašymas buvo siejamas su sutartinio darbo pabaigimo terminu, kuris priklausė nuo architektūrinių projektinių pasiūlymų bei gauto sąlygų sąvado, kuris taip ir nebuvo gautas, kai tuo tarpu pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 7 p. privalomuosius projekto rengimo dokumentus, tame tarpe ir statinio projektavimo sąlygų sąvadą, projektuotojui pateikia statytojas. Užsakovas savo pareigos pateikti privalomuosius dokumentus neginčijo, tačiau jos neįvykdė.

22Minėtos aplinkybės ir nurodytieji norminiai pagrindai sudaro pagrindą vertinti, kad užsakovas darbus priėmė, jam tenka pareiga apmokėti rangovo (vykdytojo pagal sutartį) atliktus ir užsakovo priimtus darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtas išvadas, kad atliktų projektavimo darbų aktas Nr. 3 neatitinka sutartyje įvardinto darbų atidavimo-priėmimo akto, todėl užsakovui neatsiranda pareiga apmokėti už atliktus darbus. Apelianto UAB „Viltekta“ skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo ir 35 400 Lt skolos bei priskaičiuotinus už 180 kalendorinių dienų delspinigius pagal 2006-01-19 sutarties Nr. 002 sąlygas, jos pagrindu pasirašytą 2007-04-30 atliktų projektavimo darbų aktą Nr. 3 ir 2007-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija VT Nr. 000474 (CK 6.38 str., 6.71 str., 6.656 str.).

23Apeliantas UAB „Patria Domi“ skundą grindė CK 6.703 straipsniu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas jo be pagrindo netaikė, nes byloje pateiktos eksperto ir specialisto išvados bei šalių atstovų susirinkimų protokolai patvirtino, kad tarp šalių po akto Nr. 2 pasirašymo buvo kilę ginčai dėl parengto techninio projekto tinkamumo ir kokybės, dėl netinkamo projektuotojo pareigų vykdymo. Apeliantas UAB „Patria Domi“ skunde nurodė, kad ieškovo parengto statinio techninio projekto netinkamumą pagrindžia VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centro 2006-11-08 objekte, ( - ), atlikta daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis techninio projekto konstrukcijų dalies ekspertizė, kurios akte Nr. 2006/10/24-TPKE užfiksuoti parengto techninio projekto trūkumai ir neatitikimai, nurodyta, ką ir kaip reikėtų koreguoti, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino. Iš byloje pateikto 2006-12-05 UAB „Viltekta“ rašto VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centrui matyti, kad pastabos UAB „Viltekta“ buvo priimtos ir nurodytas jų įvykdymas arba konstatuota apie jau atliktą įvykdymą. 2007-02-15 ir 2007-02-21 VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centro raštų turinio, pagal kurį atlikus papildomą analizę pagal pateiktus prašymus SPS nurodė, kad rekomenduoja pakeisti stogo konstruktyvo projektinį sprendinį naudojant medines laikančiąsias konstrukcijas vietoje numatytų gelžbetoninių, kad nepateiktos techninio projekto konstrukcijų dalies techninės specifikacijos bei aiškinamasis raštas, kad techninio projekto šildymo, vėdinimo, vidaus elektros, gaisrosaugos, automatikos, elektroninių ryšių, vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų dalys yra ištaisytos pagal 2006-12-21 ekspertizės akto Nr. 2006/11/24-1-TPBE privalomąsias pastabas. Iš 2007-03-28 šalių atstovų posėdžio protokolo dėl ( - ) projekto 3-iojo klausimo matyti, kad UAB „Patria Domi“ atstovas patvirtino, kad aiškinamasis raštas ir techninės specifikacijos yra gautos. Taigi, minėtųjų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad 2006-11-08 atlikta ekspertizė vertino iki 2006-09-08 atliktus konstrukcijų dalies projektavimo darbus, kurie tikėtinai ir buvo aktuojami 2006-09-08 akte Nr. 2, nes nei 2006-03-20 atliktų projektavimo darbų akte Nr. 1, pagal kurį užsakovas darbus priėmė ir už juos pilnai atsiskaitė, nei 2006-09-08 atliktų projektavimo darbų akte Nr. 2, kurio pagrindu išrašytą sąskaitą užsakovas dalinai apmokėjo, nėra įvardijami konkretūs atlikti darbai, pateikė privalomąsias pastabas, kurios buvo rangovo įvykdytos. Šalių veiksmai rangos teisiniame santykyje kvalifikuotini pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalies reglamentavimą, kai užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, kai tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, pranešė apie juos rangovui per protingą terminą po jų nustatymo, o rangovas tuos trūkumus per protingą terminą pašalino (CK 6.665 str. 1d. 1p., 6.703 str.). Tai sudaro pagrindą atmesti apelianto UAB „Patria Domi“ argumentus, kad ieškovas netinkamai atliko tarpinius darbus, kad 2006-09-08 atliktų projektavimo darbų akte Nr. 2 aktuoti darbai yra su trūkumais ir neatitikimais.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalys 2005-03-29 sutartimi Nr. 002/2005 susitarė dėl sutartinės kainos apmokėjimo etapais pagal pateiktą atliktų darbų aktą, kad etapais sulygto mokėjimo pagal atliktų projektavimo darbų aktą Nr. 2 išrašytą 2006-09-08 PVM sąskaitą-faktūrą serija VT000341 atsakovas pilnai nesumokėjo, liko skolingas ieškovui 48000 Lt. Pagal 2005-03-29 sutarties Nr. 002/2005 kainą matyti, kad aktuota darbų už mažesnę negu pusė sutartinės kainos. Todėl vertintina, kad apelianto UAB „Patria Domi“ nurodomi motyvai dėl byloje patektų įrodymų netinkamo vertinimo pirmosios instancijos teisme, kuriais buvo grindžiamos aplinkybės, jog UAB „Viltekta" techninis projektas nebuvo suderintas ir neatitiko su pamatų polių projekto, kurį rengė UAB „Geotechnikos grupė“ pagal UAB „Viltekta" išduotas apkrovų užduotis, jog 2007-05-04 susirinkimo metu (protokolas) UAB „Viltekta" kartu su UAB „Geotechnikos grupė" iki 2007-05-18 įsipareigojo tarpusavyje suderinti polinių pamatų atitikimą išduotos užduoties apkrovom ir geometrijai, tačiau įsipareigojimo nevykdė, yra nepagrįsti. Kaip jau minėta, aktuota buvo tik dalis darbų, o dėl likusių darbų atlikimo šalys tarėsi po ginčo dalyku esančio akto Nr. 2 pasirašymo ir 2007 m. pradžioje atliktos ekspertizės. Todėl teisingai padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sutartį dar neatlikti darbai, dėl kurių atlikimo terminų buvo nuolat deramasi tarp šalių jų atstovų susirinkimuose, neįtakoja užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už atskirais etapais atliktus ir priimtus darbus.

25Pagal apelianto UAB „Patria Domi“ apeliacinio skundo argumentus nenustačius, kad ieškovas netinkamai atliko darbus ir nepašalino nurodytų trūkumų, konstatuotina, kad nebuvo pagrindo taikyti CK 6.208 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių teisę šaliai sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus.

26Apelianto UAB „Patria Domi“ apeliacinio skundo motyvai dėl pirmiau nustatytų aplinkybių ir nurodytų teisės normų nesudaro pagrindo tenkinti apelianto skundą.

27Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismo priteisiamos iš antrosios šalies, tame tarpe ir žyminis mokestis, kurį šalis įmoka paduodama apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 3 692 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio ir 1 440 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

31Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta priteisti UAB „Viltekta” iš UAB „Patria Domi” 48000,00 Lt pagrindinio įsiskolinimo ir 1737,60 Lt delspinigių, 1492,13 Lt žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2011-02-04 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo, pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

32Priteisti UAB „Vilteka“ iš UAB „Patria Domi“ 83 400 Lt skolos, 3 002,40 Lt delspinigių, 5 132 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

33Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 83400 Lt skolos, 3002,40 Lt... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš... 8. Teismas nevertino ieškovo atlikto darbo kokybės klausimo ir šioje dalyje... 9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo taikyti... 10. Teismas vienasmeniškai nevertino ieškovo atliktos prievolės pažeidimo... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 12. Ieškovas UAB „Viltekta“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė,... 14. Atsakovas UAB „Patria Domi“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašė skundą atmesti.... 16. LR CK 6.208 str. 4 d. nustato, jog šalis gali sustabdyti savo prievolių... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine... 19. Statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję... 20. Atsižvelgiant į tokią darbų priėmimo–perdavimo akto sampratą bei... 21. Užsakovas, priimdamas konkrečius akte nurodytus darbus, turėjo galimybę... 22. Minėtos aplinkybės ir nurodytieji norminiai pagrindai sudaro pagrindą... 23. Apeliantas UAB „Patria Domi“ skundą grindė CK 6.703 straipsniu,... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 25. Pagal apelianto UAB „Patria Domi“ apeliacinio skundo argumentus... 26. Apelianto UAB „Patria Domi“ apeliacinio skundo motyvai dėl pirmiau... 27. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, apeliacinės instancijos teismui pakeitus... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje,... 32. Priteisti UAB „Vilteka“ iš UAB „Patria Domi“ 83 400 Lt skolos, 3... 33. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....