Byla 3K-3-484/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Glijas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Glijas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl sutarties pažeidimo, įsipareigojimų nevykdymo, sutarties nutraukimo, skolos už statybos rangos darbus ir palūkanų išieškojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas nurodė, kad jis (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) 2004 m. gegužės 27 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl prekybos centro statybos. Ieškovas nuo 2004 m. birželio iki. rugsėjo atliko įvairių statybos darbų už 199 342 Lt. Atsakovas sumokėjo 70 tūkst. Lt avansą, kurį ieškovas įskaitė kaip dalinį sumokėjimą už atliktus darbus. Ieškovas mano, kad atsakovas jam skolingas dar 129 342 Lt, bet atsisako juos sumokėti, nepriėmė atliktų darbų pagal perdavimo–priėmimo aktus, todėl pažeidė rangos sutartį, jos nepagrįstai nevykdo. Ieškovo manymu, jo atliktus statybos darbus patvirtina dokumentai, kuriuos jis pateikė teismui.

5Ieškovas, remdamasis 6.217, 6.210, 6.261, 6.644, 6.655, 6.662, 6.671, 6.681, 6.687, 6.691, 6.694 straipsniais, prašė teismo: 1) pripažinti ieškovo ir atsakovo 2004 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį nutraukta nuo 2004 m. spalio 25 d.; 2) priteisti iš atsakovo 129 342 Lt už atliktus darbus pagal 2004 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį; 3) priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo 2004 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti statybos rangos sutartį nutraukta nuo 2004 m. spalio 25 d. yra nepagrįstas, nes ieškovas nebaigė darbų, neparengė jiems reikalingos techninės dokumentacijos. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas, remdamasis statybos rangos sutarties 8.2 punktu, pagrįstai nutraukė šią sutartį nuo 2004 m. lapkričio18 d. Teismas pripažino, kad ieškovo atlikta statinio statyba yra savavališka, nes jis neturėjo statybos leidimo (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas). Teismo nuomone, atsakovas neprivalėjo priimti tokių statybos darbų ir už juos sumokėti. Teismas pripažino netinkamais įrodymais tai, kad kartu su darbų atlikimo aktais buvo siunčiamos sąskaitos–faktūros, nes darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis, rangos sutarties 2.3 punktas). Teismas nesirėmė ieškovo pateiktais darbų atlikimo aktais, nes atsakovas jų nepasirašė. Be to, teismas atreikė dėmesį į tai, kad ieškovas atliko darbus, kurių nederino su atsakovu, savavališkai nukrypo nuo sutarties vykdymo ir pažeidė jos 2.10 punktą.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas atliko pastato ardymo darbus, nes ieškovas neturėjo leidimo rekonstrukcijai (ardymui) ir neįrodė, kad tai daryti buvo būtina (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas, 23 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, kaip profesionalus statytojas, prisiėmė pareigą sutvarkyti statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą, todėl prieš pradėdamas darbus privalėjo prisiimtą prievolę įvykdyti tinkamai ir sąžiningai bei prisiėmė jos neįvykdymo riziką ir pasekmes (CK 6.684 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis). Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jis negavo statybos leidimo laiku dėl kitų asmenų kaltės, nes apeliantas neįrodė, jog atliko visus veiksmus tokiam leidimui gauti. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad atliko būtinų darbų už 199 342 Lt, nes atsakovas nepasirašė atliktų darbų aktų, o ieškovas apeliacinės instancijos teismo neprašė iškviesti kaip liudytojo statinio projektą rengusio architekto ar kitų, galinčių patvirtinti ieškovo teiginius, asmenų, nepateikė kitokių įrodymų, taip pat ir prašymo skirti ekspertizę. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog ieškovas atliko tam tikrų darbų, bet, jo nuomone, buvo atlikta daug nereikalingų darbų, kurių apmokėjimas neaptartas sutartyje. Teismo nuomone, ieškovas 2004 m. spalio 25 d., t. y. anksčiau už atsakovą, nenutraukė rangos sutarties. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi tokiais motyvais. Teismas nurodė, kad ieškovo 2004 m. rugsėjo 24 d. raštas dėl sutarties nutraukimo, adresuotas atsakovui, neįrodo, jog jis įteiktas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas manė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino statybos rangos sutarties nutraukimo aplinkybes.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl atliktų darbų perdavimo–priėmimo tvarkos ir darbų perdavimo dokumentų įforminimo. Remdamasis suformuota teismų praktika dėl atliktų darbų aktų surašymo, patvirtinimo ir ginčijimo apeliacinės instancijos teismas turėjo patvirtinti, kad atsakovas privalėjo atsiskaityti už darbus, kuriuos jo naudai atliko ieškovas, nes be pateisinamos priežasties nepasirašė aktų (CK 6.681, 6.691, 6.694 straipsniai).
  2. Nepatvirtinęs, kad atsakovas privalėjo atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus, Lietuvos apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad užsakovo ir rangovo pasirašytas aktas yra dvišalis sandoris, nenurodžius jame darbų trūkumų, vėliau jais remtis negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17).
  3. Vertindamas pareigos sumokėti už atliktus rangos darbus atsiradimo ir darbų perdavimo momentą, Lietuvos apeliacinis teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus ir pasirašyti aktą, o, atsisakydamas tą padaryti, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, akte pažymėjęs apie tokį užsakovo atsisakymą, rangovas turi teisę vienašališkai pasirašyti aktą ir jo pagrindu (jei jis nenuginčytas) teisme reikalauti, jog užsakovas atsiskaitytų su už atliktus darbus, nes faktiškai naudojasi jų rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Verdana“, byla Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Neptis“ v. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr. 3K-3-207/2005).
  4. Bylą nagrinėję teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė, kodėl laiko neįrodytomis aplinkybes, kad ieškovas atliko rangos sutartyje nustatytus darbus, išsiuntė registruotu paštu atsakovui visus atliktų darbų aktus, atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl darbų, nors jas patvirtina byloje esantys įrodymai: atliktų darbų aktai, Valstybinės darbo inspekcijos aktas, liudytojų parodymai, tai, jog atsakovas ginčijo atliktų darbų kiekį.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes nesivadovavo pirminiais dokumentais – atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais, nors turėjo vertinti dokumentus, patvirtinančius darbų perdavimą (CK 6.694 straipsnis). Taip pat teismas neįvertino, kad atsakovas vengė pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus, nors naudojosi faktiniu darbų rezultatu. Dėl to, kasatoriaus manymu, pažeidus proceso teisės normas, liko neįvertintos reikšmingos bylos aplinkybės ir priimtas neteisėtas teismo sprendimas.
  6. Teismai pažeidė CPK 6.671 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad po rangos sutarties nutraukimo užsakovas privalo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti, net jei sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-235/2007).
  7. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes nepateikė ieškovui pretenzijų dėl atliekamų darbų, todėl prarado teisę šiuo pagrindu atsisakyti atsiskaityti su ieškovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena“ v. AB „Hermis investicija“, byla Nr. 3K-3-685/2004).
  8. Apeliacinės instancijos teismas vertino ne tuos įrodymus, t. y. nepasisakė dėl atliktų darbų aktų egzempliorių, kuriuos ieškovas išsiuntė atsakovui. Kasatoriaus teigimu, būtent šiems egzemplioriams turėjo būti taikomos CK normos, reglamentuojančios statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą.
  9. Lietuvos apeliacinis teismas pateikė nepagrįstą argumentą, kad ieškovas neįrodė, jog atliko darbus, nes neskyrė ekspertizės. Šis argumentas, kasatoriaus manymu, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kad CK 6.662 straipsnio 2 dalyje detaliai reglamentuota teisė, bet ne pareiga reikalauti skirti ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007).
  10. Teismas padarė klaidingas išvadas, nes neatribojo administracinių ir civilinių teisinių santykių teisinių pasekmių. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas ieškovo atliktus darbus laikė savavališka statyba, bet neatkreipė dėmesio į tai, kad šis faktas yra konstatuojamas ne civilinio proceso, o administracinės teisenos tvarka ir už tokių darbų atlikimą baudžiama Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytais atvejais, nesiejant su civiline atsakomybe. Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismas pažeidė viešą interesą.
  11. Teismai prioritetą teikė ne šalių sutartyje nustatytai valiai, bet bendrinei ar specialiajai sąvokos turinio prasmei, todėl klaidingai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisykle, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos pagal bendrinę arba specialiąją prasmę, išskyrus, kai sutartyje atskirų sąvokų turinys aptartas kitaip. Pagal statybos rangos sutarties 2.8.1.2 punktą užsakovas rangovui neatlygina už darbus, atliktus savavališkai nukrypus nuo sutarties vykdymo. Kasatorius nurodė, savavališki darbai – tai darbai, atliekami be kitos sutarties šalies sutikimo, bet ne darbai, kuriems būtinas statybos leidimas. Dėl to byloje neįrodyta, kad ieškovas atliko savavališkus darbus, nukrypdamas nuo sutarties sąlygų. Ieškovas atliko statybos darbus, kuriems atlikti nereikia turėti statybos leidimo. Teismai nesiaiškino kokiems darbams buvo reikalingas statybos leidimas ir dėl kokių priežasčių jis neišduotas.
  12. Lietuvos apeliacinis teismas ignoravo sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidė CK 6.217, 6.218 straipsnius, nepagrįstai nekvalifikavo atsakovo sutarties nutraukimo negaliojančiu, nes ieškovas nutraukė sutartį anksčiau. Dėl to, kasatoriaus manymu, atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti jau nutrauktos sutarties. Be to, atsakovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes pavėluotai sumokėjo avansą, vengė priimti ieškovo dokumentus, t. y. atliko esminius ir tęstinius pažeidimus, todėl remdamasis jais ieškovas įgijo teisę nutraukti sutartį.

11Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys šioje civilinėje byloje neturi reikšmės, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės, spręsti kiti teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Atsakovo nuomone, kasaciniame skunde analizuojamos bylos faktinės aplinkybės. Atsakovas nurodė, kad pagal rangos sutartį prieš pradėdamas dirbti ieškovas privalėjo gauti statybos leidimą ir pateikti statinio projektą, bet to nepadarė (CK 6.684 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Dėl to atsiliepime tvirtinama, kad teismų išvada dėl savavališkos statybos pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio, 2 straipsnio 71 punktą yra pagrįsta. Atsakovo manymu, ieškovas nepagrįstai remiasi atliktų darbų aktais, kurie nepasirašyti nei užsakovo, nei darbų priežiūrą vykdančio asmens, nei rangovo. Be to, ieškovas atliko savavališkus pastato demontavimo darbus ir dėl jų atsiradusias statybines medžiagas pasisavino, neperdavė jų užsakovui. Atsiliepime taip pat tvirtinama, kad atliktų darbų aktai atsakovui pateikti vėliau negu nustatyta rangos sutartyje, o sutarties trečio priedo, kuriame būtų nustatytas atsiskaitymo už atliktus darbus grafikas pagal suderintus etapus, atsakovui iš viso nepateikta. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas CK 6.671 straipsnis, kuriuo remiasi kasatorius, nes jis atliko savavališkus statybos darbus. Kasatorius neteisingai nurodo, kad laiku nesumokėjęs už atliktus darbus ir jų nepriėmęs atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes užsakovas neturi pareigos priimti savavališkai atliktus darbus ir už juos sumokėti, bet turi teisę nutraukti rangos sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo argumentai, jog jis rangos sutartį nutraukė anksčiau už atsakovą, yra nepagrįsti, nes rangos galėjo nutraukti sutartį tik kreipdamasis į teismą. Be to, ieškinyje ieškovas nereikalavo pripažinti atsakovo sutarties nutraukimo neteisėtu, todėl teismui nebuvo pagrindo nustatinėti ieškovo sutarties nutraukimo.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

14Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagal 2004 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį atsakovas užsakė, o ieškovas įsipareigojo pastatyti prekybos centrą Šiauliuose, Gvazdikų tako 1. Ieškovas įsipareigojo pradėti darbus 2004 m. liepos 1 d. ir baigti – 2004 m. spalio 15 d. Teismai nustatė, kad ieškovas, pradėdamas statybos darbus, neturėjo nei statinio projekto, nei leidimo statybai. Ieškovas teismui nepateikė su atsakovu suderinto statybos darbų atlikimo grafiko (rangos sutarties 2.3 punktas).Atsakovas 2004 m. liepos 8 d. sumokėjo ieškovui sutartyje nustatytą 70 tūkst. Lt avansą, 2004 m. lapkričio 16 d. nutraukė statybos rangos sutartį, nes rangovas sutartyje nustatytu laiku neatliko darbų. Dėl to atsakovas 2005 m. sausio 20 d. sudarė naują statybos rangos sutartį su kitu rangovu. Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2006 m. vasario 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto matyti, kad prekybos centro pastato statybą vykdė ne ieškovas, bet UAB ,,Įžvalga“ ir subrangovai UAB ,,Gamaka“, UAB ,,Sanda“, UAB ,,Gerbūnis“ ir UAB ,,Euromonta“. Prekybos centras buvo pastatytas ir 2006 m. vasario 20 d. pripažintas tinkamu naudoti. Pagal statybos rangos sutarties 2.4 punktą atsakovas įsipareigojo per 10 dienų nuo sutarties įsigaliojimo sumokėti 70 tūkst. Lt avansą. Atsakovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Ieškovas 2004 m. rugsėjo 24 d. įspėjo atsakovą, kad 2004 m. spalio 25 d. nutrauks statybos rangos sutartį, jeigu atsakovas nesumokės už atliktus darbus. Ieškovas teismui pateikė darbų atlikimo aktus, sąskaitas–faktūras. Ieškovas 2004 m. spalio 8 d. pateikė prašymą antstoliui įteikti atliktų darbų aktus atsakovui. Juos antstolis 2004 m. spalio 18 d. atsakovui įteikė. Ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta apie statybos rangos sutarties nutraukimą.

15V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

17Kasaciniame skunde pateikiami argumentai yra susiję su teisės normų pažeidimais, turėjusiais esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, bei nukrypimu nuo kasacinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Juos galima sugrupuoti į tris grupes. Pirma, argumentai, susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos sutarties sampratą, šios sutarties šalių bendradarbiavimą ir statybos rangos darbų perdavimą bei priėmimą, pažeidimu (CK 6.681, 6.691, 6.694 straipsniai). Antra, argumentai, susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidimu ir administracinių bei civilinių santykių atribojimu, aiškinat sutartį (CK 6.193 straipsnis). Trečia, argumentai, kuriais keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo klausimai (CK 6.217–6.218 straipsniai).

18Dėl pirmosios grupes kasacinio skundo argumentų

19CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ir rekonstrukcijai, montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti bei kapitalinio remonto darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Būtent ginčo šalių sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Pagal abiejų CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, byla Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr. 3K-3-2005).

20Teismai, nagrinėdami šalių ginčą, kilusį iš statybos rangos sutarties teisinių santykių, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktus vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, nurodė, kad jie nepasirašyti atsakovo atsakingų asmenų, be to, ieškovas neprašė iškviesti kaip liudytoją pastato projektą rengusio architekto ar kitų asmenų, galinčių patvirtinti ieškovo teiginius, taip pat neprašė skirti ekspertizės, nesumokėjo už topografinę nuotrauką ir pan. Dėl to teismas laikė, kad ieškovas neatliko jo darbų atlikimo aktuose nurodytų darbų pagal statybos rangos sutartį. Tačiau teismas, vertindamas byloje esančius ieškovo pasirašytus atliktų darbų aktus, nesirėmė CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktika, t. y. atsakovas, nesutikdamas su vienašališkai ieškovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, o toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Teismas ne tik šios teisės normos turinio neaiškino, bet ir iš viso jos netaikė. Taigi galima konstatuoti, kad priėmė teisiškai nemotyvuotą sprendimą, nenustatęs ieškinio teisinio pagrindo, ir taip pažeidė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas. Bylos nagrinėjimo metu įrodinėtos aplinkybės, buvo atsakovui įteikti darbų atlikimo aktai ar ne, apmokėta už topografinę nuotrauką ar ne, bet šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingos, nes įstatyme ir šalių pasirašytoje rangos sutartyje nustatyta užsakovo pareiga atlikti tam tikrus veiksmus, priimant atliktus darbus, statybos rangos darbų priėmimo tvarka ir atsisakymo pasirašyti darbų atlikimo aktą pasekmes (CK 6.694 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Ieškovas pateikė įrodymus apie atliktų darbų aktų išsiuntimą atsakovui, duomenis apie asmenis, dirbusius objekte (Valstybinės darbo inspekcijos aktas). Be to, ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose dėl bylos atnaujinimo, priėmus sprendimus už akių, neneigia to, kad ieškovas atlikinėjo tam tikrus darbus ginčo objekte, bet teismas neįvertino šių įrodymų (CPK 185 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu liko neįvertintos aplinkybės: dėl kokių priežasčių buvo nepasirašyti darbų atlikimo aktai ir kas bei kodėl juos vengė pasirašyti, taip pat kokia apimti atsakovas galėjo pasinaudoti atliktų statybos darbų rezultatais. Teisėjų kolegija nurodo, kad šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatoms taikyti ir aiškinti. Teismai motyvavo, kad darbų atlikimo aktai nepasirašyti, todėl negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu atliktus statybos darbus, bet neįvertino darbų perdavimo fakto ir to, pagal kokius dokumentus jie buvo perduoti, ar iš viso jie neperduoti, ar yra kokie nors išvestiniai dokumentai. Teismai nieko nepasisakė dėl atsakovui išsiųstų ir įteiktų atliktų darbų aktų: ar jie gali būti vertinami kaip pasiūlymas atsakovui priimti atliktus statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismas kaip vieną iš argumentų, kodėl turėjo būti atmestas ieškinys, nurodė, kad ieškovas neprašė skirti ekspertizės. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad jos paskyrimo klausimas bylos nagrinėjimo metu gali būti sprendžiamas tik tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis statybos srities žiniomis, ir ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (CPK 212 straipsnio 1 dalis). CK 6.662 straipsnio 5 dalis nesuponuoja pareigos rangovui reikalauti skirti ekspertizę dėl atliktų darbų trūkumų ir neatleidžia užsakovo nuo pareigos priimti perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad nagrinėdami ginčą teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176–185 straipsniuos, ir iš esmės neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį įrodinėjimo pareiga dėl darbų atlikimo akto negaliojimo pagal rangos sutartį tenka užsakovui (CPK 178 straipsnis). Taip buvo neatskleista ginčo esmė, bet tai nekonstatuota nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismai iš esmės pripažino, kad atlikti statybos rangos darbai yra neteisėti, nes ieškovas pagal rangos sutarties sąlygas negavo leidimo statybos darbams atlikti. Dėl šios teismų nustatytos aplinkybės bus pasisakyta analizuojant antrąją grupę kasacinio skundo argumentų.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nutraukęs sutartį anksčiau negu ieškovas būtų nutraukęs sutartį, po sutarties nutraukimo privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas tokiais atvejais taip pat turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilnius savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-235/2005). Taigi darytina išvada, kad, net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Be to, šalių sudarytos rangos sutarties antrame skyriuje, kuriame šalys susitarė dėl sutarties objekto kainos ir jos apmokėjimo tvarkos, nustatyta užsakovo pareiga mokėti pagal faktinius atliktų darbų kiekius. Atsakovas pripažino tai, o bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas atliko kažkiek statybos rangos darbų, nes sutiko, jog jis pagrįstai gavo 70 tūkst. Lt avansą. Vis dėlto teismai nesiaiškino, už kokius būtent atliktus darbus nurodyta pinigų suma sumokėta, tačiau taip pripažino, kad faktiškai darbai buvo atliekami.

22Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais dėl šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis galima teigti, kad atsakovas, kaip ir užsakovas, žinojo apie tai, jog jo objekte atliekami statybos rangos darbai, bet dėl jų nereiškė pretenzijų, nestabdė darbų atlikimo, nors ir ne sutartyje nustatytu laiku, tačiau sumokėjo 70 tūkst. Lt avansą. Teismai nevertino nurodytų aplinkybių, nepasisakė, ar sutarties šalys nepažeidė CK 6.691 straipsnio nuostatų, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). CK 6.689 straipsnyje nustatytos užsakovo teisės kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Dėl to mažai tikėtina, kad atsakovas negalėjo jam priklausiančiame objekte kontroliuoti ir prižiūrėti ieškovo atliekamų darbų. Nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, atsakovas privalėjo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, užsakovas, netenka teisės jais remtis ateityje, t. y. nepasinaudojimas šia teise užsakovui sukelia tam tikras pareigas (CK 6.689 straipsnio 1 dalis). Ginčą nagrinėję teismai nesiaiškino aplinkybių, ar atsakovas naudojosi šia teise, ir netaikė nurodytos teisės normos. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad teismai nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

23Dėl antrosios grupės kasacinio skundo argumentų

24Atmesdami ieškinį teismai motyvavo tuo, kad ieškovas negavo statybos leidimo, taip pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, todėl teismai ieškovo atliktus statybos darbus pripažino savavališkais. Visų pirma, šios teisės normos pažeidimas galėjo būti konstatuotas administracinės teisenos tvarka, nesiejant su civiline atsakomybe, t. y. teismai neatribojo civilinių ir administracinių teisinių santykių. Antra, teismai, vertindami byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė sutarčių vertinimo taisykles, suformuluotas CK 6.193 straipsnyje, nes neatsižvelgė į sutarties šalių tikruosius ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį sutarties esmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sutarties atitikimą statyba reglamentuojančias teisės normas. Be to, sutartis turi būti aiškinama sąžiningai.

25Atsakovas, neapmokėdamas už atliktus darbus ir nutraukdamas statybos rangos sutartį, nurodė, kad ieškovas nepasirūpino statybos leidimu, nes pagal sutarties 1.1 punktą buvo įsipareigojęs atlikti visus su objekto projektavimu susijusius darbus. Teismai sutiko su tokia atsakovo pozicija. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš nurodyto sutarties punkto turinio neaišku, kokius konkrečiai projektavimo darbus turėjo atlikti ieškovas. Šios sutarties nuostatos aiškinimas turi būti siejamas su statybos rangos sutarties dalyvių teisėmis ir pareigomis, numatytomis CK XXXIII skyriaus trečiajame skirsnyje ir Statybos įstatyme. Užsakovas (statytojas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka pasirūpinti statybos leidimu, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–5 punktai). Rangovas gali pradėti statybos darbus tik po to, kai užsakovas pateikė statybos leidimą ir statinio projektą bei pagal aktą užsakovas perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė) (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis galima daryti išvadą, kad statybos projektu ir leidimu bei statybos technine priežiūra turėjo pasirūpinti atsakovas. Byloje nustatyta, kad, šalims sudarius sutartį, atsakovas ieškovui nepateikė nei nustatyta tvarka parengto projekto, nei statybos leidimo, nei neperdavė statybvietės, nors privalėjo tai padaryti, t. y. nesilaikė Statybos įstatymo reikalavimų. Sutarties 1.1 punkto dalis dėl įsipareigojimo atlikti visus su objekto projektavimu susijusius darbus prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Teismai neįvertino šios aplinkybės. Dėl to net ir tada, kai rangovas atlieka darbus, pažeisdamas viešosios teisės reikalavimus (neturi statybos leidimo, patvirtinto projekto, nepaskyrė asmens, vykdančio techninę priežiūrą ir t. t.), užsakovas privalo atlyginti už faktiškai atliktus statybos darbus. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą (užsakovas nesilaikė tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 10 straipsnio, o rangovas – 12 straipsnio reikalavimų), pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.58 straipsnio 2 dalį ir vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena“ v. AB „Hermis investicija“, byla Nr. 3K-3-685/2004). Esant nurodytam reglamentavimui, suformuotai teismų praktikai ir tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismai turėjo vertinti tai, ar ieškovo atlikti darbai šalių sudarytos sutarties prasme yra savavališki. Pagal sutarties 2.10 punktą atsakovas turėtų teisę atsisakyti atlyginti rangovui už atliktus darbus tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad darbai atlikti savavališkai nukrypus nuo sutarties vykdymo. Sutarties 2.9 punkto papunkčiuose nustatyta, kokiais atvejais neatlyginama už papildomus darbus, kurie atliekami be kitos sutarties šalies sutikimo. Iš sutarties matyti, kad už būtinus statybos darbus turėjo būti apmokama, todėl teismai, aiškindami šias sutarties sąlygas, turėjo nustatyti, kokie statybos darbai buvo atlikti. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad teismai netinkami taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.

26Dėl trečios grupės kasacinio skundo argumentų

27Sutarties laisvės principas leidžia šalims nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu. Tokiu atveju šalys paprastai susitaria dėl pačios sutarties nutraukimo fakto ir dėl jos nutraukimo tvarkos bei teisinių pasekmių. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme arba šalių susitarime nustatytais atvejais. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė nutraukti sutartį vienašališkai tuo atveju, kai kita šalis pažeidžia šalių sudarytą sutartį iš esmės. Tokiais atvejais sutartį įstatyme leidžiama nutraukti nesikreipiant į teismą, pranešant kitai šaliai apie sutarties nutraukimo pagrindą (CK 6.218 straipsnis). Įstatyme nustatyti tik sutarties nutraukimo kriterijus (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Ar sutartis pažeista, yra fakto klausimas, kurį, kilus ginčui, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais gali nustatyti tik teismas. Tuo atveju, kai yra ginčijamas sutarties nutraukimo pagrįstumas, šalis turi įrodyti, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis, todėl nukentėjusi šalis neturėjo teisės jos nutraukti. Nagrinėjamoje byloje abi šalys vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį. Teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, atsisakė pripažinti ieškovo atliktą sutarties nutraukimą, nes atsakovas jau buvo nutraukęs statybos rangos sutartį. Kasatoriaus teigimu, atsakovas jau neturėjo teisės nutraukti sutarties, nes ją jau buvo nutraukęs ieškovas dėl to, kad užsakovas nepriėmė atliktų darbų pagal rangos sutartį, nemokėjo už atliktus darbus, nevykdė CK 6.691 straipsnyje nustatytos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigos. Teismas nurodytus tęstinius atsakovo pažeidimus turėjo įvertinti, t. y. teismas, prieš įvertindamas atsakovo 2004 m. lapkričio 18 d. atliktą vienašališką sutarties nutraukimą, nustatęs bylos faktines aplinkybes, pirmiausia turėjo įvertinti ieškovo 2004 m. spalio 25 d. atliktą sutarties nutraukimą, atsižvelgdamas į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas turėjo nagrinėti, ar ieškovas, kaip rangovas, turėjo pagrindo nutraukti sutartį vadovaudamasis CK 6.217 straipsnyje nurodytais esminiais sutarties pažeidimais, ir tik konstatavęs, kad ieškovas negalėjo nutraukti sutarties, būtų galėjęs pripažinti, kad tai padaryti galėjo atsakovas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su tokiais argumentais ir konstatuoja, kad teismai netyrė ir nevertino aplinkybės, susijusios su ieškovo vienašališku sutarties nutraukimu, pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176–185 straipsniuose, nors privalėjo tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik teiginiu, kad nėra įrodymų, jog atsakovas gavo ieškovo 2004 m. rugsėjo 24 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, nors teisėjų kolegija pabrėžia, kad šis pranešimas buvo išsiųstas registruotu paštu, t. y. taip, kaip nustatyta sutarties 10.1 punkte, pagal kurį visi sutartyje nurodyti pranešimai laikomi įteiktais, jeigu jie išsiųsti paštu registruotu laišku sutartyje nurodytais šalių adresais (T. 1, b. l. 19–23). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino šios sutarties nuostatos.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamai taikant ir aiškinant materialiosios teisės normas liko neišsiaiškintos įrodomąją reikšmę turinčios bylos aplinkybės, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, o apeliacinės instancijos teismas šių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų nekonstatavo (CPK 327 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to teismų procesiniai sprendimai naikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu , 362 straipsnio 2 dalimi

Nutarė

30Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas nurodė, kad jis (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) 2004 m.... 5. Ieškovas, remdamasis 6.217, 6.210, 6.261, 6.644, 6.655, 6.662, 6.671, 6.681,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atmetė ieškinį.... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m.... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 14. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagal 2004 m. gegužės 27 d. statybos... 15. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 17. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai yra susiję su teisės normų... 18. Dėl pirmosios grupes kasacinio skundo argumentų... 19. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį... 20. Teismai, nagrinėdami šalių ginčą, kilusį iš statybos rangos sutarties... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nutraukęs sutartį anksčiau negu... 22. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais dėl šalių... 23. Dėl antrosios grupės kasacinio skundo argumentų... 24. Atmesdami ieškinį teismai motyvavo tuo, kad ieškovas negavo statybos... 25. Atsakovas, neapmokėdamas už atliktus darbus ir nutraukdamas statybos rangos... 26. Dėl trečios grupės kasacinio skundo argumentų... 27. Sutarties laisvės principas leidžia šalims nutraukti sutartį tarpusavio... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamai taikant ir aiškinant... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Lietuvos... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...