Byla 3K-3-253/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Kvarclita“, dalyvaujant trečiajam asmeniui ieškovo pusėje VĮ Valstybės turto fondui, dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl kompensacijos už nuostolius priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kvarclita“ 55 452,15 Lt nuomos mokesčio už patalpų ( - ), nuomą pagal 1998 m. birželio 9 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 27 d., t. y. iki patalpų perdavimo naudotis trečiajam asmeniui VĮ Valstybės turto fondui, ir 186 989,11 Lt delspinigių. Ieškovas atsisakė reikalavimo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš patalpų( - ). Ieškovas nurodė, kad 1998 m. birželio 9 d. nuomos sutartimi, sudaryta remiantis Kauno miesto valdybos 1991 m. gegužės 22 d. potvarkiu Nr.l49-v, ieškovas atsakovui išnuomojo patikėjimo teise valdomas valstybės 83,05 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas( - ), už kurias atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį po 1275,65 Lt (be PVM) per mėnesį kas ketvirtį prieš prasidedant kiekvienam ketvirčiui, bet ne vėliau kaip iki kiekvieno ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdo ir nemoka nuomos mokesčio nuo 2003 m. sausio mėnesio. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. liepos 2 d. nutartimi už laikotarpį nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. priteisė ieškovui iš atsakovo 62 221,20 Lt nuomos mokesčio ir 2347,62 Lt delspinigių. Ieškovo komisija 2005 m. sausio 14 d. aktu nustatė, kad atsakovas patalpomis nesinaudoja.

6Atsakovas UAB „Kvarclita“ pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydamas priteisti 1/125 dalį (1700 Lt) kompensacijos už nuostolius, turėtus per teisės naudotis išsinuomotu daiktu apribojimo penkerių metų laikotarpį nuo 2001 m. kovo 3 d. iki 2001 m. kovo 17 d. Atsakovas nurodė, kad nuomojamose patalpose 2001 m. kovo 3 d. įvyko gaisras, kilęs kaimyninėse patalpose. Gaisro metu nuomojamos patalpos buvo visiškai suniokotos. Taigi, ne dėl atsakovo kaltės kilus gaisrui ir nuomotojui (ieškovui) nedarant kapitalinio remonto, atsakovo teisė naudotis patalpomis buvo apribota. Tiek sutartyje, tiek CK 6.492 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo pareiga savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą. Per metus įmonė išsinuomotose patalpose gaudavo vidutiniškai 60 000 Lt pelno, todėl iš ieškovo priklausytų 270 000 Lt kompensacija.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu atmetė priešieškinį ir tenkino dalį ieškinio - priteisė ieškovui iš atsakovo 55 452,15 Lt nuomos mokesčio ir 18 698,91 Lt delspinigių; taip pat priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo, šią bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 27 d. (t. y. iki patalpų perdavimo trečiajam asmeniui) nesumokėjo ieškovui 55 452,15 Lt nuomos mokesčio. Įvykus gaisrui atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio ir leidimo patalpas remontuoti, tačiau ieškovas nurodė, kad neskaičiuoti nuomos mokesčio nuo 2001 m. kovo mėnesio neturi teisinio pagrindo ir kad atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio nagrinės komisija tik po to, kai atsakovas pateiks išvardytus dokumentus: suderintus projektavimo dokumentus, darbo sąmatą ir kt. Atsakovas nusiuntė remonto sąmatas ieškovui, paaiškindamas, kad patalpų išplanavimas nesikeičia, todėl atskiras projektavimas būtų netikslingas. Civilinėje byloje Nr. 2-895/2003 Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. kovo 4 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2001 m. balandžio 1 d. 26 084,70 Lt nuomos mokesčio ir 2347,62 Lt delspinigių. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. liepos 2 d. nutartimi padidindama priteistą ieškovui iš atsakovo nuomos mokesčio sumą iki 62 221,20 Lt konstatavo, kad „teismas neturėjo įstatyminio pagrindo atmesti ieškovo reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo ir laikyti, jog ieškovas nepriima sprendimo, kadangi patalpos liko atsakovo žinioje, atsakovas, sužinojęs ieškovo sprendimą dėl atsisakymo atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo, nesikreipė dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas privalėjo vykdyti prievolę, numatytą nuomos sutartyje (CK 176 str., 177 str. 1 d.), t. y. mokėti nuomos mokestį (CK 308 str.), kadangi sumažinti nuomos mokestį arba atidėti nuomos mokesčių mokėjimo terminą atsakovas neprašė.“ Šioje byloje dalyvauja tos pačios šalys kaip ir civilinėje byloje Nr.2-895/2003, todėl įsiteisėjusia nutartimi nustatytų aplinkybių, susijusių su tomis pačiomis nuomojamomis patalpomis dėl nuomos mokesčio ir netesybų, numatytų toje pačioje 1998 m. birželio 9 d. nuomos sutartyje, mokėjimu (tik už kitą laikotarpį) iš naujo įrodinėti nebereikia. Taigi iš atsakovo, turėjusio pareigą pagal CK 6.487 straipsnį mokėti sutarto dydžio nuomos mokestį, turi būti priteista visa 55 452,15 Lt nuomos mokesčio suma. Teismas taip pat konstatavo, kad šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą mokėjimų dieną dydžio, t. y. didesnio, nei 5 proc. metinės įstatyminės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi ši sutartis sudaryta ne dviejų verslo subjektų, o su savivaldybe, parengusią sutarties projektą Vyriausybės nutarimų pagrindu, tai pripažintina, kad atsakovas neturėjo galimybės daryti įtakos delspinigių dydžiui ir kad būtent toks delspinigių dydis negali būti laikomas jo laisvės susitarti dėl kitokių, nei nurodyti įstatyme, delspinigių išraiška. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pats ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad 2001 m. kovo 3 d. nuo gaisro nukentėjusios jam priklausančios atsakovui išnuomotos patalpos būtų kuo greičiau suremontuotos, į tai, kad iš atsakovo nuomos mokestis priteistas nepaisant to, kad per visą laikotarpį atsakovas tomis patalpomis nesinaudojo, neuždirbo pajamų, kai tuo tarpu pelnas iš tose patalpose buvusios indų parduotuvės 1997-1999 metais buvo nuo 34 iki 64 tūkstančių Lt, kad atsakovo pardavimų apimtys po gaisro iš karto krito, taip pat į tai, kad ieškovas, turėdamas galimybę pagal sutarties 15 punktą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo nutraukti nuomos sutartį be atskiro įspėjimo, šito nepagrįstai ilgą laiką nedarė, yra pagrindas ieškovui priteisti tik 18 698,91 Lt delspinigių (CK 1.5 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

9Atsakovo priešieškinis atmestinas, nes pagal CK 6.492 straipsnio 5 dalį garantuojama nuomininko teisė į kompensaciją už teisės naudotis išsinuomotu daiktu apribojimą, o ne į kompensaciją už dėl to patirtus nuostolius. Be to, ši teisė kyla tik tada, kai nuomininko teisė naudotis išsinuomotu daiktu apribota, o šiuo atveju (nenustačius, kad gaisras įvyko dėl ieškovo kaltės ar kad ieškovas būtų nepagrįstai atsisakęs vykdyti teisės aktais ir nuomos sutartimi nustatytas prievoles) nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas būtų apribojęs šią nuomininko teisę. Be to, ieškovas nepažeidė CK 6.492 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuomotojo pareigos daryti kapitalinį remontą.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas. Kitą teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad po gaisro patalpomis tapo neįmanoma naudotis ir atsakovas jomis nesinaudoja. Remiantis ieškovo 2001 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 706 atsakovui dar iki šio rašto ieškovas buvo informuotas apie gaisrą, nes ieškovas buvo sudaręs komisiją, kuri nustatė, kad patalpos apgadintos gaisro metu, kad atsakovas patalpomis po gaisro nesinaudoja ir kad dėl esamos patalpų būklės jokia veikla jose negalima. Dėl gaisro padarinių atsakovas prašė ieškovą atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Taigi ieškovas iš atsakovo reikalauja sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi negyvenamosiomis patalpomis, kuriomis jis pagal paskirtį nuo 2001 m. kovo 3 d. nebegalėjo naudotis. Atsakovas norėjo remontuoti patalpas ir prašė ieškovą atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo patalpų remonto metu. Tuo tarpu įstatymas įpareigoja nuomotoją, o ne nuomininką atlikti kapitalinį remontą, jeigu kitaip nenumatyta nuomos sutartyje (CK 6.492 straipsnio 1 dalis). Pagal nuomos sutartį atsakovas neturėjo pareigos atlikti patalpų kapitalinį remontą. Kolegija konstatavo, kad atsakovas siekė bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškovu, tačiau šis to daryti neketino, nesiekė vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai ir pačiam sau. Kolegijos teigimu, 1992 m. ieškovas perdavė atsakovui labai blogos kokybės patalpas, todėl atsakovas savo lėšomis atliko išsinuomotų patalpų remontą, tačiau remontui panaudotos lėšos nebuvo įskaičiuotos į nuomos mokestį. Dėl to suprantama, kad po gaisro atsakovas siekė su ieškovu susitarti dėl mažesnio nuomos mokesčio. Po 2003 m. kovo 18 d. šalių bendradarbiavimas dėl gaisro padarinių patalpose likvidavimo nutrūko, atsakovas patalpomis nesinaudojo, o ieškovas iki tol, kol neiškilo būtinybė iki 2004 m. rugsėjo mėnesio patalpas perduoti VĮ Valstybės turto fondui, patalpomis nesidomėjo, nuomos mokesčio iš atsakovo nereikalavo ir nuomos sutarties nutraukimo neinicijavo. Kolegijos teigimu, ieškovo reikalavimo patenkinimas pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

11Atsakovas per ketverių su puse metų laikotarpį nesiėmė veiksmų jo teisės pažeidimui pašalinti, todėl, pripažinus aplinkybę, kad jis negavo 270 000 Lt pelno, kaip ir priteisus nuomos mokestį ieškovui, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio patenkinimo, ir dėl šios reikalavimų dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

141. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės kaip ir šioje byloje, nustatyta, kad atsakovas turi pareigą mokėti visą nuomos mokestį, nes tinkamai nepranešė apie įvykusį gaisrą, patalpos liko atsakovo žinioje, atsakovas neįvykdė nustatytų sąlygų tam, kad išvengtų nuomos mokesčio mokėjimo remonto metu, o sužinojęs ieškovo sprendimą dėl atsisakymo atleisti nuo šio mokesčio, nesikreipė dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad aplinkybės pasikeitė, todėl išliko jo pareiga mokėti nuomos mokestį. Analogiški argumentai išdėstyti ir pirmosios instancijos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendime. Taigi kolegija turėjo taikyti CPK 182 straipsnio 2 dalį ir vadovautis jau kitoje civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais.

152. Dėl CK 6.492 straipsnio 1 dalies taikymo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nevykdė pareigos atlikti patalpų kapitalinį remontą, nes tokia pareiga ir nebuvo nustatyta. CK 6.492 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jei įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal sutarties 4.2 punktą savivaldybė turėtų atlikti nuomojamų patalpų rekonstravimo ar remonto darbus (sutartyje išvardyti darbai atitinka kapitalinio remonto darbus pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą) tik tuo atveju, kai atliekamas viso pastato rekonstravimas ar remontas. Tačiau šiuo atveju viso pastato remontas nebuvo atliekamas. Kolegija neatsižvelgė ir į tai, kad nuomininkas nevykdė sutarties 13, 5.5 punktuose nustatytų pareigų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad per protingą terminą būtų tinkamai informavęs nuomotoją apie įvykusį gaisrą. Ieškovas apie gaisrą sužinojo ir patalpas apžiūrėjo tik po daugiau nei dviejų mėnesių, kai atsakovas paprašė atleisti nuo nuomos mokesčio. Be to, tam tikrus sutarties 5.5 punkte nurodytus darbus privalėjo atlikti nuomininkas. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į savivaldybę, prašydamas atlikti kapitalinį remontą arba leisti atlikti remontą, taip pat kad savivaldybė būtų atsisakiusi daryti remontą arba nedavusi leidimo jį daryti atsakovui. Jei atsakovas manė, kad ieškovas nevykdo savo pareigos daryti kapitalinį remontą, galėjo kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, nes daiktas dėl aplinkybių, už kurias atsakovas neatsako, pasidarė netinkamas naudoti (CK 6.498 straipsnio l, 2 punktai) arba atlikti kapitalinį remontą teismo leidimu (CK 6.492 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas pripažino savo pareigą mokėti nuomos mokestį ir delspinigius, tik ginčijo jų dydį (atsakovo 2004 m. spalio 20 d. raštas Nr. 15, 2005 m. vasario 11 d. raštas Nr. 12), be to, sumokėjo dalį nuompinigių.

163. Dėl CK 6.38, 6.200 straipsnių pažeidimo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas nebuvo nutraukęs bendradarbiavimo, kuris vyko ir po ieškinio pateikimo teismui. Pagal šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principą kiekviena šalis turi padėti kitai šaliai tinkamai vykdyti prievolę. Šis principas reiškia, kad šalys privalo keistis informacija, būtina prievolei tinkamai įvykdyti, turi informuoti viena kitą apie papildomas sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. individuali įmonė „Sėkmės sistemos“ v. AB „Lietuvos telekomas“, bylos Nr. 3K-3-927/2001). Šioje byloje kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes taikė šį principą tik ieškovui, nors ir padarė išvadą, kad protingas asmuo atsakovo vietoje, matydamas, kad sutartis jam nenaudinga, turėjo imtis priemonių tokiai sutarčiai nutraukti, ją pakeisti ar imtis kitų veiksmų jo teisių pažeidimui pašalinti.

174. Dėl netinkamo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aiškinimo ir taikymo. Kolegija padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, nes jei atsakovas, vykdydamas sutartį, nesielgė protingai ir sąžiningai, tai ieškinio patenkinimas negali prieštarauti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Be to, civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jei neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-328/2006). Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad savivaldybė buvo nesąžininga vykdydama sutartį.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kvarclita“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo įrodinėjimo. Įrodinėjimas – ieškovo, o ne teismo pareiga, todėl teismai turėjo teisę skirtingai vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Be to, nurodomoje civilinėje byloje nedalyvavo šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas VĮ Valstybės turto fondas; šioje byloje buvo reiškiamas priešieškinis. Atsakovo teigimu, ieškovo nurodytoje civilinėje byloje yra pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus šioje byloje, nesivadovauja protingumo ir teisingumo principais, nes patalpos tapo netinkamos naudotis ne dėl atsakovo kaltės. Aplinkybė, kad ieškovas, trejus su pusę metų nereikalavęs mokėti nuomos mokesčio tam, kad vėliau galėtų prisiteisti delspinigius, patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir norą praturtėti atsakovo sąskaita. Pagal CK 6.492 straipsnį ieškovas privalo atlikti patalpų kapitalinį remontą. Sutartyje nenustatyta, kad atsakovas privalo daryti remontą tuo atveju, jeigu ieškovas neatlieka viso pastato remonto ar rekonstrukcijos. Pažymėtina, kad šalys sudarė standartinę sutartį, ir atsakovas neturėjo galimybės derėtis, todėl jei ieškovui yra neaiškios sutarties sąlygos, jos turi būti aiškinamos ieškovo nenaudai.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

211998 m. birželio 9 d. nuomos sutartimi, sudaryta remiantis Kauno miesto valdybos 1991 m. gegužės 22 d. potvarkiu Nr.l49-v, ieškovas atsakovui išnuomojo valstybei priklausančias ir ieškovo patikėjimo teise valdomas 83,05 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas ( - ), už kurias atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį po 1275,65 Lt (be PVM) per mėnesį. Po 2001 m. kovo 3 d. įvykusio gaisro tapo neįmanoma naudotis patalpomis, ir atsakovas jomis nesinaudoja. Dėl gaisro padarinių atsakovas prašė ieškovą atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Po 2003 m. kovo 18 d. šalių bendradarbiavimas dėl gaisro padarinių patalpose likvidavimo nutrūko, atsakovas patalpomis nesinaudojo, o ieškovas iki tol, kol neiškilo būtinybė iki 2004 m. rugsėjo mėnesio patalpas perduoti VĮ Valstybės turto fondui, patalpomis nesidomėjo, nuomos mokesčio iš atsakovo nereikalavo ir nuomos sutarties nutraukimo neinicijavo. Kauno apygardos teismas 2003 m. liepos 2 d. nutartimi priteisė ieškovui iš atsakovo už laikotarpį nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. 62 221,20 Lt nuomos mokesčio ir 2347,62 Lt delspinigių. Atsakovas nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 27 d. (t. y. iki patalpų perdavimo trečiajam asmeniui) nesumokėjo ieškovui 55 452,15 Lt nuomos mokesčio.

22IV. Kasacinio teismo argumentai

23Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Dėl to kolegija pasisako tik dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl ieškinio reikalavimų atmetimo. Bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų išvados dėl priešieškinio išsprendimo nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

24Kasaciniame skunde akcentuojamas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tiksliau - CPK 182 straipsnio 2 punkto, aiškinimo ir taikymo klausimas bei sutarčių vykdymą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Kolegija kasatoriaus argumentų nepripažįsta pagrįstais ir konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo 2006 m lapkričio 13 d. nutartį (CPK 346 straipsnis).

25Teismui konstatavus CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo tokių aplinkybių įrodinėjimo. Kasatorius prejudicinio fakto taisyklę taiko Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytiems faktams. Tačiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios. Kolegijos 2003 m. liepos 2 d. nutartis priimta išnagrinėjus civilinę bylą, kurioje bylos šalys - Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kvarclita“. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva 2005 m. spalio 11 d. nutartimi dalyvauti trečiuoju asmeniu įtraukė VĮ Valstybės turto fondą, kuris nuo 2006 m. sausio 27 d. perėmė nuomos objektą (b. l. 56, 148). VĮ Valstybės turto fondas įstojo dalyvauti byloje, jo dalyvavimo byloje trečiuoju asmeniu pagrįstumo klausimas nebuvo keliamas, todėl kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad VĮ Valstybės turto fondas nepagrįstai įtrauktas dalyvauti byloje. Tais atvejais, kai nagrinėjamoje byloje pagrįstai dalyvauja nors vienas asmuo, nedalyvavęs anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (ar apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria išspręsta byla) nustatytos aplinkybės prejudicinės galios netenka, nes prejudiciniai faktai galioja visiems dalyvaujantiems byloje asmenims – jų nereikia įrodinėti. Taigi VĮ Valstybės turto fondo dalyvavimas trečiuoju asmeniu šioje byloje nulemia, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. liepos 2 d. nutartyje nustatyti faktai šioje byloje neturi prejudicinės galios, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą tirti ir vertinti visus byloje pateiktus įrodymus ir daryti dėl jų atitinkamas išvadas, nes prejudicinio fakto taisyklė šioje byloje netaikoma.

26CK 6.492 straipsnio 1 dalyje imperatyvia forma nustatyta nuomotojo pareiga („nuomotojas privalo“) savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą. Statinio ar jo dalies kapitalinio remonto tikslas – visiškai atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo ar kitų aplinkybių, arba jas iš esmės pagerinti. Tai atliekama siekiant užtikrinti statinio tolesnio naudojimo pagal paskirtį galimybę, užtikrinti statinio ar jo dalies eksploatacijos saugumą, kad dėl jo eksploatacijos nekiltų grėsmės jį naudojančių ar kitų asmenų saugumui. Įstatyminės nuomotojo pareigos daryti kapitalinį remontą išimtis galima, jei kitaip nustatyta įstatymu arba sutartimi, tačiau padėtis, kai nėra subjekto, atsakingo už statinio kapitalinį remontą ir atitinkamai už statinio saugumą, t. y. kai nėra įstatymu ar sutartimi įpareigoto atlikti šias funkcijas subjekto, negalima. Nuomos sutarties šalių teises ir pareigas reglamentuojančios civilinės teisės normos jokios šios taisyklės išimties (nuomotojo pareiga daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą) nenustato, o 1998 m. birželio 8 d. nuomos sutartimi šalys taip pat nebuvo susitariusios, kad nuomotojas atleidžiamas nuo pareigos daryti nuomojamos patalpos kapitalinį remontą ir šią prievolę prisiima nuomininkas. Dėl to nagrinėjamos bylos atveju, kai ir pats kasatorius nenurodo įstatyminio pagrindo, kuriam esant jis būtų atleistas nuo pareigos atlikti išnuomotos patalpos kapitalinį remontą šios prievolės 1998 m. birželio 8 d. nuomos sutartimi neprisiėmus nuomininkui, nuomotojo pareiga daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, nustatyta CK 6. 492 straipsnio 1 dalyje, išlieka. Faktinis poreikis atlikti atsakovui išnuomotos patapos kapitalinį remontą atsirado po 2001 m. kovo 3 d. kilusio gaisro. Byloje nustatyta, kad dėl gaisro padarinių atsakovui išnuomota patalpa naudotis pagal paskirtį nebegalima, atsakovo kaltė dėl kilusio gaisro nekonstatuota. Kasatoriaus akcentuojamos faktinės aplinkybės dėl sužinojimo (pranešimo) apie kilusį gaisrą, dėl susirašinėjimo tarp nuomos sutarties šalių pobūdžio ir turinio nepakeičia iš nuomos sutarties atsirandančių šalims privalomų pareigų, o dėl kapitalinio remonto prievolės ir subjekto kolegija jau pasisakė.

27Nuomos sutarties nutraukimas, esant įstatyme ar sutartyje nustatytiems pagrindams, galimas kiekvienos iš sutarties šalių reikalavimu (CK 6.497, 6.498 straipsniai). Dėl to nėra pagrįsta kasatoriaus argumentacija, akcentuojant tik atsakovo kaltę dėl nuomos sutarties nenutraukimo, kai atsirado aplinkybė – nuomotų patalpų apgadinimas gaisro metu – dėl kurios patalpos dėl aplinkybės, už kurią atsakovas neatsako, pasidarė netinkamos naudoti. Byloje nustatyta, kad atsakovas siekė išspręsti gaisro sunaikintų išnuomotų patalpų remonto klausimus, teikė ieškovui pasiūlymus, darbų sąmatą, tačiau sutarties šalys nepasiekė susitarimo dėl ginčo. Byloje nustačius išnuomotų patalpų kapitalinio remonto prievolės subjektą, nekonstatavus atsakovo kaltės dėl išnuomotų patalpų apgadinimo ir nuomos sutarties nenutraukimo, kai atsirado aplinkybė, dėl kurių išnuomota patalpa pasidarė netinkama naudoti, nustačius, kad įvykus gaisrui atsakovas ginčo patalpomis nebesinaudojo, nėra pagrindo nustatyti atsakovui piniginę prievolę nuomos mokesčio forma. Formalusis, neturintis teisinės išraiškos nuomos sutarties nenutraukimo aspektas (turima omenyje tai, kad šalių nuomos sutartis nebuvo nutraukta jos 12 punkte nustatyta tvarka), kai faktiškai šalių nuomos santykiai jau buvo nutrūkę, negali būti atsakovo visiškos atsakomybės pagrindas.

28Nurodytais motyvais kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašė priteisti iš atsakovo UAB... 6. Atsakovas UAB „Kvarclita“ pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydamas... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu atmetė... 9. Atsakovo priešieškinis atmestinas, nes pagal CK 6.492 straipsnio 5 dalį... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 11. Atsakovas per ketverių su puse metų laikotarpį nesiėmė veiksmų jo teisės... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 14. 1. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo. CPK 182 straipsnio 2 punkte... 15. 2. Dėl CK 6.492 straipsnio 1 dalies taikymo. Teismas nepagrįstai sprendė,... 16. 3. Dėl CK 6.38, 6.200 straipsnių pažeidimo. Byloje esantys dokumentai... 17. 4. Dėl netinkamo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo,... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kvarclita“ prašo kasacinį... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės... 21. 1998 m. birželio 9 d. nuomos sutartimi, sudaryta remiantis Kauno miesto... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai... 23. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 24. Kasaciniame skunde akcentuojamas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso... 25. Teismui konstatavus CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytas aplinkybes, byloje... 26. CK 6.492 straipsnio 1 dalyje imperatyvia forma nustatyta nuomotojo pareiga... 27. Nuomos sutarties nutraukimas, esant įstatyme ar sutartyje nustatytiems... 28. Nurodytais motyvais kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...