Byla e2YT-1726-892/2018
Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, UAB „Rivalda“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

2sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovei B. A.,

4suinteresuoto asmens UAB „Rivalda“ atstovui advokatui P. J.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, UAB „Rivalda“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Nustatė

61. Pareiškėjas patikslintu pareiškimu teismo prašė katilinės pastatą (toliau – Katilinė)-(unikalus numeris 4400-0516-8267) su priklausiniais (terasa lpl/g ir dūmtraukis d), esančius Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r., pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Pareiškime nurodė, kad pagal kadastrinių matavimų bylą Katilinės statyba buvo pradėta ir užbaigta 1965 m., pareiškėjas raštu Nr. A33(l)-7763-(7.2) kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą su prašymu pateikti duomenis apie Katilinės sukūrimo (statybos) teisėtumą, tačiau gavo atsakymą, kad archyvas negali pateikti duomenų apie Katilinės statybą, nes jie yra dingę, tačiau buvo gautas Vilniaus rajono Maišiagalos daržininkystės tarybinio ūkio (iki 1976-02-10 - Maišiagalos tarybinis ūkis) dokumentų fondo 1972 m. sausio 1 d. pastatų ir įrengimų perkainavimo aktų byloje esančio pastatų ir įrengimų perkainavimo žiniaraštis, kuriame eilėje Nr. 6 įrašyta katilinė. Pareiškėjas teigė, kad iš pateiktos vietos schemos, Katilinės pastato žemės sklypo identifikavimo schemos ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad įrašų apie žemės sklypą, suformuotą po Katilinės pastatu su priklausiniais, nėra, todėl tikėtina, kad tai valstybinė žemė, kurią valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tuo tarpu žemės sklypas unikalus Nr. 4400-0857-4740, kurio teritorijoje yra ir minėtas suformuotas valstybinės žemės sklypas po Katilinės pastatu, nuosavybės teise priklauso UAB „Rivalda“. Pareiškėjas nurodė, kad visais įmanomais būdais bandė nustatyti turto, prašomo pripažinti bešeimininkiu, savininkus, tačiau daiktinės teisės į jį neįregistruotos, duomenų viešuose registruose apie jo savininkus nėra. 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyresnysis specialistas apžiūrėjo, įvertino ir apskaitė statinį, kuris neturi savininko (ar kurio savininkai nėra žinomi), t.y. minėtą Katilinės pastatą su priklausiniais: terasa ir dūmtraukiu. Atlikus šiuos veiksmus, 2016-09-05 buvo surašytas statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. 1. Katilinės pastatas su priklausiniais, esantis Maišiagalos mstl., 2016-09-05 buvo įtrauktas į savivaldybės apskaitą. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškimas yra paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Taigi, pareiškėjas įvykdė visas privalomas sąlygas, numatytas teisės aktuose: vadovaujantis Taisyklių 3.2, 25 ir 35 p. nuostatomis, 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo surašytas Katilinės apskaitos aktas Nr. 1, dokumentų arba informacijos apie galimus pastato savininkus nerasta, savivaldybės administracijos interneto svetainėje, Maišiagalos seniūnijos informaciniame stende, Vilniaus krašto savaitraštyje ir laikraštyje „Lietuvos rytas" buvo patalpinti skelbimai apie siūlymą pripažinti katilinės pastatą su priklausiniais, esančiais Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais, kreipimųsi ir (ar) informacijos apie fizinių arba juridinių asmenų daiktines teises į minėtą pastatą negauta, nuo statinio įtraukimo į apskaitą suėjo 1 metų terminas bei egzistuoja poreikis kuo greičiau imtis teritorijos sutvarkymo priemonių. 2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas atliko veiksmus, numatytus Tvarkos 35 p., ir praėjus daugiau nei vieneriems metams po informavimo ir savininkų nesikreipimo dėl Katilinės, pradėjo turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Įvertinus aukščiau išdėstytą VMI prie FM neprieštarauja, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimas būtų tenkintas, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, inspekcijos atstovui nedalyvaujant. 3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdį žinoma. 4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime pažymėjo, kad informacija apie Katilinę buvo paskelbta nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, beveik 10 mėnesių buvo skelbiama savivaldybės interneto svetainėje bei Maišiagalos seniūnijos skelbimo lentose kviečiant atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, tačiau niekas apie jo savininkus informacijos nesuteikė. Administracija pradėjo Katilinės pripažinimo bešeimininkiu procesą ir nuo šio turto įtraukimo į apskaitą praėjo daugiau kaip vieneri metai, į šį turtą asmenys savo teisių nepareiškė, pretenzijų dėl šio turto nėra. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas turtas neturi savininkų, sąžiningų įgijėjų ar teisėtų valdytojų arba jie yra nežinomi, todėl šis turtas gali būti pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Teismui nustačius, kad yra tenkinamos CK 4.57 - 4.58 straipsniuose nurodytos sąlygos, taip pat, kad Vilniaus rajono savivaldybė atliko visas reikalingas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas Taisykles, Turto bankas neprieštaraus pareiškimo dėl jame nurodyto turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn tenkinimui. Prašė bylą nagrinėti VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant. 5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, katilinę su priklausiniais galima būtų pripažinti bešeimininkiu daiktu, jeigu įvertinus bylos dokumentus būtų nustatyta, kad atliktos visos teisės aktais numatytos pripažinimo bešeimininkiu daiktu procedūros, tenkinamos CK 4.57-4.58 straipsniuose numatytos sąlygos. Institucija atkreipė dėmesį, kad pirmiausia reikia atlikti statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūras, nes tik tuomet sudaromos prielaidos vykdyti statinio statybos teisėtumo nustatymo procedūras. Taip pat pažymėjo, kad katilinė su priklausiniais kaip teisėtai sukurtas nekilnojamo turto objektas, nesant tai patvirtinančių įrodymų, negali būti perduotas savivaldybės nuosavybėn. Prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. 6. Suinteresuotas asmuo UAB „Rivalda“ atsiliepime prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Mano, kad pareiškimas pripažinti Katilinę su priklausiniais bešeimininkiu turtu tikslu perimti ją nuosavybėn neturi teisinio pagrindo. Nurodė, kad Katilinė su priklausiniais yra iš esmės žemės sklype, esančiame Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus raj., unikalus Nr. 4400-0857-4740, kuris nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui UAB „Rivalda“, t.y. žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su Katiline. Administracija pareiškime nurodo, kad dokumentų apie Katilinės statybą pateikti negali, nes jie yra dingę, arba jų nėra. Taip pat papildomai pateikia duomenis, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Maišiagalos seniūniją, tačiau reikiamos informacijos apie pastato identifikavimo duomenis negavo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas, prašydamas pripažinti nurodytą turtą bešeimininkiu ir perduoti jos nuosavybėn, nepateikia jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti prielaidą, kad Katilinė su priklausiniais pastatyta teisėtai ir gali būti nuosavybės objektu, t.y. kad ji nėra savavališka statyba. Vien aplinkybė, kad statinys pastatytas, kaip šiuo atveju Katilinė su priklausiniais, nedaro statinio bešeimininkiu, nes toks statinys turi būti sukurtas (pastatytas) visų pirma teisėtu būdu, o neteisėtas daikto sukūrimas, teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinus neteisėtos statybos padarinių yra kliūtis daiktu naudotis bei juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis). Akcentavo, kad statinio statybos teisėtumas nėra preziumuojamas, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad Katilinės su priklausiniais statyba būtų atlikta teisėtai, todėl nėra pagrindo neteisėtai pastatytą statinį perleisti nuosavybėn kaip bešeimininkį turtą bet kokiam asmeniui, įskaitant ir savivaldybę. 7. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti patikslintame pareiškime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad pareiškėjas įvykdė visas sąlygas, kad daiktas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Taip pat nurodė, kad savivaldybė atliko visus veiksmus ieškant dokumentų, įrodančių statinio sukūrimo teisėtumą, tačiau šių dokumentų nėra išlikę. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad archyvas pateikė 1972 m. dokumentą (žiniaraštį), kurio 6 eilėje nurodyta, kad katilinė pradėta eksploatuota 1965 m., šie duomenys sutampa su pastato kadastrinėje byloje esančiais statybos metais, sudaryta komisija priėmė minėtą pastatą, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad pastatas buvo sukurtas teisėtai. 8. Suinteresuoto asmens UAB „Rivalda“ atstovas teismo posėdyje prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra, pažymėjo, kad pareiškimui neprieštarauja, tačiau nagrinėjant pareiškimą turi būti įvertintas katilinės pastato statybos teisėtumas.

7Pareiškimas tenkintinas 9. CK nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą (CK 4.58 straipsnis). Bešeimininkis daiktas gali būti nuosavybėn perduodamas tik dviem subjektams – valstybei arba savivaldybėms. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu. Pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti teismui paduodamas tik suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių tvarką. Teismas pareiškimus dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Pažymėtina, kad šia teisena nagrinėtini pareiškimai turi atitikti bendruosius proceso dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 535 straipsnis, 111 straipsnio 1, 2 dalys, 113 straipsnio 1, 3 dalys). Pareiškime taip pat turi būti nurodyta, koks daiktas pripažintinas bešeimininkiu, išdėstomos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nėra žinomi (CPK 535 straipsnis). Prie pareiškimo turi būti pateikti rašytiniai įrodymai iš atitinkamų institucijų apie tai, kokių yra žinių apie šio daikto priklausymą (CPK 536 straipsnis). 10. LR CK 4.57 str. 1 d. numato, kad bešeimininkių daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nėra nežinomas. Pagal LR CK 4.58 str. 1 d. bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal finansų kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Toks pareiškimas gali būti paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1 ir 2 dalys). 11. Pagal LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktą statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant VMI prie Finansų ministerijos 2005-09-16 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Taisyklių 34-1 punkte yra numatyta, kad siekiant nustatyti statinių apskaitos aktus surašęs subjektas spaudoje 3 kartus ne mažesniais kaip 3 mėnesių intervalais, iš jų bent kartą – Respublikinėje spaudoje, kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius. Taisyklių 35.5 p. numato, kad jeigu turto savininkas neatsirado ir pradėjo įstatymo nustatytas terminas, savivaldybė dėl jos apskaitytų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn kreipiasi į teismą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014). 12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn pareiškime nurodytą Katilinę, unikalus numeris 4400-0516-8267, su priklausiniais (terasa lpl/g ir dūmtraukis d), esančius Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav. VĮ Registrų centro duomenimis daiktas - Katilinės pastatas (unikalus Nr. 4400-0516-8267) bei daiktinės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamo turto registre neįregistruotos. 2017 m. liepos 13 d. Maišiagalos seniūnijos rašte nurodyta, kad seniūnija dėl Katilinės pastato (unikalus Nr. 4400-0516-8267), esančio Vilniaus rajone, Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl. savininkų ar naudotojų jokios informacijos ir dokumentų neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija surašė 2016 m. rugsėjo 5 d. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktą Nr. 1, kreipėsi į atitinkamus departamentus, registrus dėl duomenų pateikimo, tačiau buvo gauti atsakymai, kad statybos leidimo/registracijos dokumentai archyvuose nėra išlikę. Pareiškėjas, kaip ir reikalauja teisės aktai, spaudoje ne mažiau nei 3 kartus, ne mažesniais kaip 3 mėnesių intervalais, iš jų 1 kartą – Respublikinėje spaudoje, kvietė atsiliepti savininkus ar asmenis, turinčius teisių į minėtą statinį – katilinę su priklausiniais, o būtent dėl nurodyto statinio buvo paskelbti skelbimai 2017-10-17 dienraštyje „Lietuvos rytas“, 2017-09-11 bei 2016-12-07 Vilniaus rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, 2017-07-27 regioninėje spaudoje „Vilniaus krašto savaitraštis“ ir 2016-12-05 Maišiagalos seniūnijos informaciniame stende. Byloje nėra duomenų, kad būtų atsiliepta į šiuos kvietimus. 13. Teismų praktikoje konstatuotina, kad bešeimininkio turto institutas negali būti taikytinas tik įregistruotiems ir/ar įteisintiems daiktams (Nekilnojamojo turto registre), kadangi tai paneigtų instituto esmę, tačiau siekiant įgyti daiktą nuosavybės teise būtina, kad toks daiktas būtų nuosavybės teisės objektu bei šis daiktas būtų sukurtas nepažeidžiant teisės aktų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2062-450/2015). 14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad tam tikros kategorijos siekiant protingo įsitikinimo apie faktus neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama apie ką tik įvykusius faktus, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011). 15. Šioje byloje statinio, prašomo pripažinti bešeimininkiu statybos teisėtumą pareiškėjas grindė Vilniaus rajono Maišiagalos daržininkystės tarybinio ūkio (iki 1976-02-10 - Maišiagalos tarybinis ūkis) dokumentų fondo 1972 m. sausio 1 d. pastatų ir įrengimų perkainavimo aktų pastatų ir įrengimų perkainavimo žiniaraščiu. Suinteresuoti asmenys, tame tarpe valstybinės institucijos, argumentų dėl statinio statybos neteisėtumo neišreiškė. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad katilinės pastato, esančio Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., statyba buvo baigta 1965 m. Pagal katilinės pastato statybos metu galiojusius teisės aktus statyba galėjo būti vykdoma gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto - VSARK organų leidimus (Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“). Remiantis Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ pastatyti ir rekonstruoti pastatai, tarp jų ir žemės ūkio, turėjo būti valstybinių komisijų priimti naudoti, jei juose galima gaminti projektuose numatytą produkciją, priėmimo komisijas skyrė institucijos ir vykdomieji komitetai pagal kompetenciją priklausomai nuo objekto statybos sąmatinės vertės. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas raštu Nr. A33(l)-7763-(7.2) kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą dėl duomenų apie Katilinės sukūrimo (statybos) teisėtumą pateikimo, tačiau archyvas nurodė negalintis pateikti duomenų apie Katilinės statybą, nes tie dokumentai yra dingę. Iš 1995 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 139 matyti, kad buvusiame valdybos architektūros skyriuje apleista raštvedyba, nuo 1983 metų nebuvo tvarkomi dokumentai pridavimui į archyvą, 1960 – 1982 metų dokumentai, nors ir buvo sutvarkyti pridavimui į archyvą ir jų apyrašai priduoti į archyvą, tačiau bylos paliktos saugoti skyriuje ir yra dingusios. Minėtos aplinkybės objektyviai riboja pareiškėjo galimybes pateikti tiesioginių įrodymų dėl pastato, prašomo pripažinti bešeimininkiu, statybos teisėtumo. 16. Minėta, kad pareiškėjas į bylą pateikė Vilniaus rajono Maišiagalos daržininkystės tarybinio ūkio (iki 1976-02-10 - Maišiagalos tarybinis ūkis) dokumentų fondo 1972 m. sausio 1 d. pastatų ir įrengimų perkainavimo aktų byloje esančio pastatų ir įrengimų perkainavimo žiniaraštį, kurio 6 eilutėje Nr. 6 įrašyta Katilinė, nurodyti jos eksploatacijos pradžios metai (1965 m.), kurie sutampa su kadastrinių matavimų byloje nurodytais pastato statybos metais. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Vilniaus rajono Maišiagalos daržininkystės tarybinio ūkio pastatų ir įrengimų perkainavimo žiniaraštyje nurodyti duomenys dėl pastato priėmimo eksploatuoti netiesiogiai patvirtina, kad bešeimininkiu prašomas pripažinti daiktas buvo sukurtas teisėtu būdu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į statinio statybos laiką, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų ar pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, konstatuotina, kad byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad prašomas pripažinti turtas buvo sukurtas teisėtai nei priešingai (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str.). 17. Atsižvelgiant į tai, kad katilinės pastatas, esantis Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., neturi savininko, kito sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nežinomi, pareiškėjas atliko visus veiksmus, būtinus turtą pripažinti bešeimininkiu, esant pagrindo manyti, kad pastatas buvo sukurtas teisėtai, konstatuotina, kad yra patenkinti visi teisės aktų nustatyti reikalavimai tam, kad katilinės pastatas, unikalus Nr. 4400-0516-8267, su priklausiniais, esantys adresu Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn (CK 4.57-4.58 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 537 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 534-537 straipsniais, teismas

Nutarė

8Patikslintą pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą patenkinti.

9Pripažinti pastatą, unikalus numeris 4400-0516-8267, su priklausiniais (terasa lpl/g ir dūmtraukis d), esančius Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., bešeimininkiu turtu ir perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn.

10Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus

Proceso dalyviai
Ryšiai