Byla 2-1706-370/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė ir civilinė byla sustabdyta, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-447-160/2015 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovė su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo priteisti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą – 111 180,01 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl neurologinių skausmų, buvo nukreipta konsultacijai pas ginekologą, ieškovei buvo paskirti vaistai, apie kurių šalutinį poveikį ieškovė nebuvo įspėta. Vartojant skirtus vaistus, ieškovei pradėjo skaudėti dešinę koją, tirpo pirštai. 2009 m. rugsėjo 30 d. dėl staiga pablogėjusios sveikatos, greitosios medicinos pagalbos buvo atvežta į VšĮ Sapiegos ligoninę (dabar – VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė). 2009 m. spalio 2 d. ieškovę konsultavo neurochirurgas

3S. Č., kuris savo išvadoje nurodė, jog duomenų apie diskogeninį radikulitą nepakako, tačiau buvo rekomenduota angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos. Ieškovę gydžiausi gydytoja S. N., nenurodžiusi gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties, rekomenduotos kraujagyslių chirurgo konsultacijos nepaskyrė, dėl to nebuvo laiku nustatyta teisinga diagnozė, o 2009 m. spalio 8 d. ji buvo išrašyta iš ligoninės „Būklei pagerėjus“. 2009 m. spalio 15 d. pablogėjus ieškovės būklei, ji buvo paguldyta į VšĮ Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, 2009 m. spalio 30 d. perkelta į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas, kur 2009 m. lapkričio 5 d. ieškovei buvo atlikta dešinės šlaunies reamputacija. Gydytojos S. N. veiksmuose trūko maksimalaus atidumo, rūpestingumo bei kvalifikacijos ir dėl šios gydytojos veiksmų ieškovė patyrė žalą.

4Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų ir byloje esančių dokumentų nėra pagrindo išvadai, jog gydytoja S. N. atliko neteisėtus veiksmus ar veikė aplaidžiai, ieškovei diagnozė buvo nustatyta teisingai, gretutinė kraujagyslinė patologija (angiochirurginės ligos) buvo įtarta, bet nevertinta kaip ūmi, kadangi ūmaus kojų kraujotakos nepakankamumo požymių nebuvo, todėl nebuvo jokių indikacijų skubiai angiochirurgo konsultacijai.

5Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nustatė, kad teisingam bylos nagrinėjimui yra būtinos specialistų žinios, todėl 2015 m. liepos 3 d. nutartimi paskyrė deontologinę ekspertizę ir sustabdė civilinės bylos Nr. 2-447-160/2015 nagrinėjimą, kol bus atlikta pakartotinė ekspertizė.

6Ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą, jame prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą skirti papildomą ekspertizę atmesti. Ieškovė atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

71. Nėra tikslo skirti papildomą ekspertizę, kadangi ji būtų reikalinga tik tuo atveju, jeigu ekspertai atlikdami pirmąją ekspertizę būtų nustatę kokius nors sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimus.

82. Ieškovės nuomone, atsakovas, formuodamas klausimą papildomai ekspertizei, bando paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatytus faktus. Be to, iš ekspertams užduoto klausimo matyti, kad formuojama šioje civilinėje byloje neegzistuojanti faktinė aplinkybė apie skubią angiochirurgo konsultaciją, nes ieškovės medicininiuose išrašuose apie skubią konsultaciją iš viso net nėra kalbama.

9Apeliacinis procesas nutrauktinas.

10Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės atlikimą, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria paskirta ar atsisakyta skirti ekspertizę, o pats ekspertizės paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010).

11Ekspertizės skyrimas yra susijęs su įrodymų rinkimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, priimtą įrodymų rinkimo klausimu, taigi ir dėl ekspertizės skyrimo ar atsisakymo ją skirti. Pažymėtina, kad skundžiama gali būti tik nutarties dalis dėl civilinės bylos sustabdymo, tačiau įvertinus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė bylos sustabdymo neskundžia.

12CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

13Nagrinėjamu atveju ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo atmesti. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės ginčija tik ekspertizės skyrimą ir nieko nepasisako dėl civilinės bylos sustabdymo. Kaip jau buvo minėta, civilinio proceso kodekse nėra nustatyta galimybė skųsti atskiruoju skundu nutartis dėl ekspertizės paskyrimo ar atsisakymo ją skirti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodė, jog tokia nutartis skundžiama, atskirąjį skundą priėmė ir išsiuntė apeliacinės instancijos teismui, negali būti pagrindu priimti skundą ir jį nagrinėti, nes teismas nutartimi įstatymo nuostatų pakeisti negali. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pateiktas atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuri negali būti apskundimo objektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis procesas dėl apeliantės atskirojo skundo negali vykti toliau ir turi būti nutrauktas.

14Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis nėra apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.), todėl yra pagrindas apeliacinį procesą byloje pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties nutraukti (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

15Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Nutarė

16apeliacinį procesą pagal ieškovės V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai