Byla e3K-3-323-421/2017
Dėl skolos pagal garantiją priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų vystymas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų vystymas“ ieškinį atsakovei Danijos įmonei „Vitral A/S“, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Vitral“, dėl skolos pagal garantiją priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių garantijos pagal pirmą pareikalavimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 34 873 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. kovo 1 d. atsakovė išdavė jai garantiją pagal pirmą pareikalavimą, pagal kurią atsakovė neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei bet kokią sumą, neviršijančią 34 873 Eur, per septynias dienas nuo pirmo ieškovės pareikalavimo, kuriame bus nuoroda į garantiją, nurodant, kad trečiasis asmuo UAB „Vitral“ visiškai ar iš dalies neįvykdė savo įsipareigojimų pagal tarp ieškovo ir UAB „Vitral“ 2010 m. vasario 19 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. LA190210PV-VITRAL (toliau – ir Nuomos sutartis) dėl patalpų ir lauko aikštelės ( - ) nuomos.
  4. UAB „Vitral“ pažeidė Nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalį (pasibaigus Nuomos sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui patalpas tokios būklės, kokios jas gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), nes patalpas ir lauko aikštelę perdavė su defektais. Ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą per septynias dienas sumokėti 34 873 Eur pagal garantiją, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Ieškovės nuomone, atsakovės pasirašyta garantija – pagal pirmą pareikalavimą, todėl atsisakymas sumokėti garantijoje nurodytą sumą, siejant tai su pagrindine prievole, yra neteisėtas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 19 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. LA190210PV-VITRAL, pagal kurią ieškovė iki 2015 m. balandžio 30 d. išnuomojo trečiajam asmeniui negyvenamąsias patalpas – sandėlį su biuro patalpomis ( - ) biuro ir sandėliavimo ir (arba) smulkios gamybos (surinkimo) veiklai vykdyti. Pagal Nuomos sutarties 4 straipsnio 5 dalį trečiasis asmuo įsipareigojo iki 2010 m. kovo 1 d. sumokėti ieškovei vieno nuomos mėnesio su PVM avansinį mokėjimą ir pateikti 34 873 Eur Danijos patronuojančiosios bendrovės (įmonės „Vitral A/S“) garantiją, galiojančią Nuomos sutarties laikotarpiu; nustatyta, kad: 1) vieno nuomos mėnesio su PVM avansinis mokėjimas bus įskaitytas į pirmą nuomos mėnesio nuomos mokėjimą; 2) patronuojančiosios bendrovės garantija bus panaudota ieškovės minimaliems nuostoliams kompensuoti (negautos nuomos pajamos), neįskaičius nuomininko skolų, jei ieškovė nutrauks sutartį 5 straipsnio 3 dalyje ar 5 straipsnio 7.1 dalyje nustatytais atvejais. 2010 m. kovo 1 d. atsakovė suteikė ieškovei pareikalavimo garantiją, pagal kurią atsakovė neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei bet kokią sumą, neviršijančią 34 873 Eur, per septynias darbo dienas nuo gauto ieškovės pirmo reikalavimo raštu su nuoroda į šią garantiją, nurodant, kad trečiasis asmuo visiškai ar iš dalies neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį. Garantijoje nurodoma, kad ji galioja iki 2015 m. gegužės 15 dienos. 2015 m. balandžio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo pažeidė Nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalį, nes trečiasis asmuo patalpas ir lauko aikštelę perdavė ieškovei su defektais; ieškovė pareikalavo per septynias darbo dienas sumokėti 26 040,34 Eur pagal garantiją. 2015 m. gegužės 12 d. ieškovė raštu informavo atsakovę, kad po kreipimosi į specialistą buvo patikslinta jos nuostolių suma – 54 867,86 Eur, ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti visą garantijoje nustatytą sumą, t. y. 34 873 Eur. 2015 m. gegužės 19 d. atsakovė nesutiko sumokėti garantijoje nurodytos sumos, motyvuodama tuo, kad UAB „Vitral“ įvykdė įsipareigojimus pagal Nuomos sutartį.
  3. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad šioje byloje ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus (ieškovės) ir garanto (atsakovo), todėl, spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo ribų, pažymėjo, kad būtent ieškovės pareiga yra įrodyti, jog kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.92 straipsnio 4 dalis), kad jie pateikti nepasibaigus garantijos terminui, kad nebuvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
  4. Ieškovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012, aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl garantijos, kurioje, be kita ko, buvo nustatyta, kad garantija galioja tik tuomet, kai skolininkas yra nemokus ir dėl to neįvykdė ir negali įvykdyti pagrindinės prievolės pagal sutartį. Šioje byloje sprendžiama, ar tam, kad atsirastų garanto prievolė išmokėti garantijoje nurodytą sumą, reikia, jog kreditorė (ieškovė) pateiktų įrodymus, jog skolininkas (trečiasis asmuo) iš tiesų pažeidė garantuojamą prievolę, ar priešingai – nepriklausoma garantija neturi jokio ryšio su garantuojamu sandoriu.
  5. Teismų praktikoje išaiškinta, jog garantijos pagal pirmą pareikalavimą nepriklausomumas nuo pagrindinės prievolės pasireiškia tuo, kad garantija gali įsiteisėti kitu laiku nei pagrindinė prievolė (CK 6.93 straipsnio 3 dalis), garantija gali pasibaigti kreditoriui jos atsisakius, bet išsaugant reikalavimo teisę pagal pagrindinę prievolę (CK 6.96 straipsnio 1 dalies 3 punktas), garantijos įvykdymo terminas gali nesutapti su pagrindinės prievolės įvykdymo terminu (CK 6.96 straipsnio 1 dalies 2 punktas), garantas turi savarankiškus, nuo pagrindinės prievolės nepriklausančius garantijos nutraukimo pagrindus (CK 6.92 straipsnio 4 dalis), užtikrintos prievolės negaliojimas automatiškai nedaro garantijos negaliojančios (CK 6.87 straipsnio 1 dalis, 6.96 straipsnio 1 dalis). Tokie garantijos nepriklausomumo požymiai leidžia teigti, kad nepriklausoma garantija nėra abstrakti prievolė, o garanto pareiga atsakyti kreditoriui priklauso nuo pagrindinės prievolės įvykdymo ar neįvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-53-186/2016; 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-508-178/2015).
  6. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė faktiniu ieškinio pagrindu nenurodė aplinkybių ir neįrodinėjo, jog trečiasis asmuo pažeidė Nuomos sutartį, o šioje byloje laikėsi klaidingos pozicijos, teigdama, jog jai nereikia įrodinėti pagrindinės prievolės pažeidimo fakto, ir byloje nenustatyta, jog trečiasis asmuo pažeidė prievolę pagal Nuomos sutartį, nors garanto davėjo (garanto) atsakomybė kreditoriui atsiranda ne nuo garantijos išdavimo ar kreditoriaus pareikalavimo skolininkui (tinkamai) įvykdyti prievolę, bet nuo to momento, kai skolininkas neįvykdo savo prievolės (piniginės arba nepiniginės) arba ją įvykdo netinkamai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo garantui taikyti civilinės atsakomybės kreditoriui ir pripažinti, kad atsakovė privalo įvykdyti prievolę pagal išduotą nepriklausomą garantiją ir sumokėti kreditorės (ieškovės) prašomą garantijos sumą (CK 6.90 straipsnio 1, 2 dalys, 6.92 straipsnio 1, 5 dalys).
  7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  8. Kolegija nurodė, kad garantija buvo užtikrintas ne visų iš Nuomos sutarties kylančių trečiojo asmens prievolių vykdymas, o būtent ieškovės minimalių nuostolių (negautų nuomos pajamų, neįskaitant nuomininko skolų) kompensavimas, jei Nuomos sutartis būtų nutraukta Nuomos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje ar 5 straipsnio 7.1 dalyje nurodytais atvejais. Tai paneigia ieškovės poziciją, kad atsakovės garantija yra nepriklausoma garantija ir garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės (nuomos sutarties), kurios įvykdymui užtikrinti garantija buvo išduota. Ieškovė, kaip kreditorė, privalo laikytis Nuomos sutarties 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų garantijos sąlygų, t. y. ne tik ieškovės UAB „Pastatų vystymas“ ir trečiojo asmens UAB „Vitral“, bet ir ieškovės UAB „Pastatų vystymas“ bei įmonės „Vitral A/S“ susitarimo dėl būsimos garantijos sąlygų.
  9. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patalpos dėl trečiojo asmens kaltės neteko dalies savo funkcionalumo ir ekonominės vertės (CPK 12, 178 straipsniai). Vien galbūt atliktus remonto darbus patvirtinančios sąskaitos ar išvados nesudaro pagrindo konstatuoti patalpų pabloginimą ir Nuomos sutarties pažeidimą. Antstolių užfiksuota fotomedžiaga ir vaizdo medžiaga patvirtina, kad patalpos ieškovei buvo perduotos Nuomos sutartyje nurodytos būklės, t. y. kokios buvo gautos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, ypač įvertinus, kad patalpos 10 metų (5 metus iki trečiojo asmens patalpomis naudojosi kitas nuomininkas) buvo naudotos sandėliuoti (gamybai); be to, patalpos išnuomotos naujam nuomininkui. Faktas, kad ieškovė patalpose atliko remontą, savaime nepatvirtina, kad jos buvo pablogintos ir atitinkamai buvo pažeista Nuomos sutartis. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad išnuomoto daikto būklė pablogėjo dėl atsakovės kaltės ir dėl to būtų sumažėjusi turto vertė ar daikto funkcionalumas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai kreditorės teisę gauti sumą pagal nepriklausomą garantiją nepagrįstai siejo su pagrindinės prievolės pažeidimo fakto įrodymu. Esant išduotai nepriklausomai (pagal pirmą pareikalavimą) garantijai, turėjo būti vertinama tik tai, ar ieškovė, pateikdama reikalavimą atsakovei sumokėti garantijoje nurodytą sumą, laikėsi visų garantijoje nurodytų jos vykdymo sąlygų ir ar reikalavimas buvo pateiktas laiku. Teismams reikalaujant įrodyti pagrindinės prievolės pažeidimą, buvo nepagrįstai taikomi paprastosioms (sąlyginėms) garantijoms (kitai garantijos rūšiai) keliami reikalavimai (CK 6.90 straipsnio 1, 2 dalys).
    2. Teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 išaiškinimais, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Šioje byloje ieškovė (kreditorė) reiškia reikalavimą atsakovei (garantui), o kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ieškovas (skolininkas) reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovo (kreditoriaus) reikalavimą trečiajam asmeniui (garantui) išmokėti garantijoje nurodytą sumą. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo pateiktas ir išaiškinimas, kad ieškovui (kreditoriui) pareiškus reikalavimą atsakovui (garantui), pagrindinės prievolės pažeidimo klausimas nesudaro įrodinėjimo dalyko, šis klausimas nepriklausomos garantijos atveju aktualus tik tuo atveju, jeigu reikalavimus kreditoriui būtų pareiškęs skolininkas, tačiau šioje byloje trečiasis asmuo (skolininkė) jokių reikalavimų ieškovei niekuomet nereiškė. Tokia įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklė įtvirtinta ir kitose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2005; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016). Kreditoriui reikalaujant priteisti sumą iš garanto pagal nepriklausomą garantiją po to, kai garantas atsisako vykdyti kreditoriaus reikalavimą, kreditorius turi įrodyti tik tai, kad jis laikėsi visų nepriklausomos garantijos sąlygų. Toje pačioje byloje spręsti klausimą dėl to, ar skolininkas pažeidė pagrindinę prievolę, teismas gali tik tuo atveju, jeigu skolininkas pareiškia priešieškinį reikalaudamas pripažinti kreditoriaus reikalavimą visą ar iš dalies neteisėtu.
    3. Teismai turėjo nustatyti, kokios rūšies yra garantija, t. y. paprastoji (sąlyginė) ar nepriklausoma (pirmo pareikalavimo), ir nustatę, kad nepriklausoma, nustatyti tik tai, ar ieškovė, pareikšdama reikalavimą atsakovei, laikėsi visų garantijos sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino garantiją nepriklausoma, tačiau nepagrįstai taikė paprastosioms garantijoms taikytinus kasacinio teismo išaiškinimus ir CK nuostatas. Teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 išaiškinimais, kurie patvirtina ieškovės poziciją.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-53-186/2016 išaiškinimais, nes ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, joje kasacinis teismas rėmėsi civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.
    5. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ir kasacinio teismo praktikoje išaiškintą sutarčių uždarumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; kt.), nepagrįstai garantijos turinį aiškino remdamasis Nuomos sutartimi, kurios šalimi nebuvo atsakovė, o ne garantijos, kurią atsakovė išdavė ieškovei, tekstu. Sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Todėl garantijos turinys šiame ginče turėjo būti aiškinamas remiantis tik garantija, kurios turinys yra visiškai aiškus (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Garantijoje nebuvo nurodyti jos taikymo apribojimai nei dėl Nuomos sutarties nutraukimo, nei dėl atlygintinų sumų paskirties. Atsakovė iki ieškovo reikalavimo pateikimo garantijos neatšaukė, neginčijo ir nesikreipė dėl jos turinio pakeitimo.
  2. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Byloje aktualus įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimas tarp kreditorės ir garanto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 nustatyta, kad kreditorius neįvykdė visų sąlygų pagal garantiją, tačiau nepasisakyta dėl įrodinėjimo dalyko. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis nurodyta kasacinio teismo nutartimi. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 išaiškinimais dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ginčuose tarp kreditoriaus ir garanto, t. y. kad vienas iš pagrindų atmesti kreditoriaus reikalavimą yra tokio reikalavimo neatitiktis garantijos sąlygoms (CK 6.92 straipsnio 4 dalis).
    2. Byloje esantys įrodymai: ginčo šalių ikisutartinių derybų metu vykęs susirašinėjimas, Nuomos sutarties turinys, ieškovo atstovo J. A. C. (J. A. C.) paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės išduota garantija buvo užtikrintas ieškovės negautų nuomos pajamų atlyginimas (neįskaitant nuomininko skolų), jei Nuomos sutartis būtų nutraukta jos 5 straipsnio 3 dalyje ar 5 straipsnio 7.1 dalyje nurodytais atvejais. Šiuo atveju ieškovės reikalavimai atsakovei nurodytų garantijos sąlygų neatitiko.
    3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, aiškinantis išduotos konkrečios garantijos turinį bylose, kaip ir šiuo atveju, dėl ginčų tarp kreditoriaus ir garanto gali ir, priklausomai nuo aplinkybių, turi būti vertinamos pagrindinės prievolės (pvz., Nuomos sutarties) sąlygos bei kitos garantijos išdavimo aplinkybės.
    4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo šalių derybų dėl Nuomos sutarties ir garantijos sąlygų metu bei šių sandorių sudarymo metu įmonė „Vitral A/S“ buvo UAB „Vitral“ patronuojanti įmonė. Nuomos sutarties ir iš jos kylančių trečiojo asmens prievolių užtikrinimo sąlygas derino J. B.-K. (J. B.-K.), kuris tuo metu buvo ir įmonės „Vitral A/S“, ir UAB „Vitral“ direktorius, ir būtent jis pasirašė tiek Nuomos sutartį, tiek garantiją. Atsakovės išduota garantija, kaip konkrečių trečiojo asmens prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra sąlyginė, priklausoma nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas Nuomos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje ar 5 straipsnio 7.1 dalyje nurodytais atvejais. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015). Nagrinėjamos bylos atveju garantijos sąlygos negali būti aiškinamos atskirai nuo Nuomos sutarties sąlygų, ir tai nereiškia sutarties uždarumo principo pažeidimo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl garantijos pagal pirmą pareikalavimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

  1. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).
  2. Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016).
  3. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra skiriamos dvi garantijos rūšys: paprastoji, sąlyginė, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CPK 6.90 straipsnio 1 dalis), ir nepriklausoma garantija, kai garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (CPK 6.90 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016; kt.).
  4. Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (CK 6.90 straipsnio 1 dalis).
  5. Nepriklausomoje garantijoje (garantija pagal pirmą pareikalavimą) iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota. Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Pagal nepriklausomą garantiją garantas moka kreditoriui šiam įvykdžius garantijoje nurodytas sąlygas – pateikus rašytinį pareikalavimą dėl garantija užtikrintos skolininko prievolės nevykdymo ir pridėjus garantijos sąlygose nurodytus dokumentus, nesiejant garantijos vykdymo su pagrindine prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).
  6. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, todėl jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016; kt.).
  7. Taigi kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).
  8. Tais atvejais, kai ginčas kyla tarp garanto ir kreditoriaus, kai kreditoriui pareikalavus garantas atsisako įvykdyti savo prievolę pagal garantijos sutartį ir kreditorius ginčija tokį garanto atsisakymą ir prašo teismo įpareigoti garantą įvykdyti jo prievolę, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo): ar kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas (CK 6.92 straipsnio 4 dalis), ar pateikti nepasibaigus garantijos terminui, taip pat ar nebuvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).
  9. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad pagal 2010 m. vasario 19 d. ieškovės su trečiuoju asmeniu sudarytos sandėlio su biuro patalpomis ( - ) Nuomos sutarties 4 straipsnio 5 dalį trečiasis asmuo įsipareigojo iki 2010 m. kovo 1 d. pateikti 34 873 Eur Danijos patronuojančiosios bendrovės (įmonės „Vitral A/S“) garantiją, galiojančią Nuomos sutarties laikotarpiu. 2010 m. kovo 1 d. atsakovė suteikė ieškovei garantiją. Remdamasis Nuomos sutarties 5.2 punktu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad garantija buvo užtikrintas ne visų iš Nuomos sutarties kylančių trečiojo asmens prievolių vykdymas, o būtent ieškovės minimalių nuostolių (negautų nuomos pajamų, neįskaitant nuomininko skolų) kompensavimas, jei Nuomos sutartis būtų nutraukta jos 5 straipsnio 3 dalyje ar 5 straipsnio 7.1 dalyje nurodytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovės garantija nėra nepriklausoma garantija ir garanto įsipareigojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės (patalpų nuomos pagal Nuomos sutartį), kurios įvykdymui užtikrinti garantija buvo išduota. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja nutarties 18, 20 punktuose nurodytoms teisės normoms ir kasacinio teismo formuojamai praktikai.
  10. Bylos duomenimis, atsakovės ieškovei išduota garantija įvardyta kaip pareikalavimo garantija, joje nurodyta, kad atsakovė neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei bet kokią sumą, neviršijančią 34 873 Eur, per 7 dienas nuo gauto ieškovės pirmo reikalavimo raštu su nuoroda į šią garantiją, nurodant, kad UAB „Vitral“ visiškai ar iš dalies neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį. Taigi atsakovės išduota garantija pagal savo turinį ir sąvokas atitinka nepriklausomos garantijos, t. y. garantijos pagal pirmą pareikalavimą, požymius. Teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybė, jog Nuomos sutartyje ieškovė su trečiuoju asmeniu aptarė būsimos atsakovės garantijos naudojimo atvejus, taip pat kad tiek Nuomos sutartį, tiek ir garantiją pasirašė tas pats asmuo, nelemia išvados, kad buvo išduota paprastoji garantija, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Atsakovės garantija buvo išduota 2010 m. kovo 1 d., t. y. po Nuomos sutarties sudarymo, be to, pagal turinį yra platesnė nei buvo sutarta ieškovės su trečiuoju asmeniu sudarytos Nuomos sutarties 5.2 punkte. Išduoti tokią garantiją, t. y. garantiją pagal pirmą pareikalavimą, buvo atsakovės teisė, reglamentuota CK 6.90 straipsnio 2 dalyje (nutarties 18 punktas).
  11. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Atsakovės išduota garantija (vienašalis sandoris) atitinka įstatymo reikalavimus, ir nėra pagrindo ją apriboti kitų subjektų – ieškovės ir trečiojo asmens – sudaryta Nuomos sutartimi.
  12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikoje pateiktą sutarties uždarumo principo išaiškinimą, pagal kurį civilinių santykių subjektai veikia, be kita ko, lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Taigi sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tokia galimybė leidžiama įstatyme ir byloje nustatomos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011 ir joje nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).
  13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo Nuomos sutarties sąlygas taikyti ir šios sutarties nesudariusiai atsakovei, kuri išreiškė savo laisvą valią vienašaliu sandoriu išduoti platesnio pobūdžio garantiją nei paprastoji, būtent – garantiją pagal pirmą pareikalavimą, nepriklausančią nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija išduota. Tokią garantiją išdavusi atsakovė, gavusi ieškovės (kreditorės) reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasi tik garantijos sąlygomis ir nevertindama pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo) (nutarties 20 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo byloje įrodyti, jog trečiasis asmuo pažeidė Nuomos sutartį. Ieškovė, siekdama, kad atsakovė įvykdytų garantija prisiimtus įsipareigojimus, turėjo tik pareigą įvykdyti garantijoje nurodytas sąlygas (nutarties 20–22 punktai).
  14. Bylos duomenimis, ieškovė įvykdė atsakovės garantijoje nustatytas sąlygas, būtent – informavo atsakovę, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Nuomos sutarties sąlygas. Byloje nenustatyta, kad ieškovės (kreditorės) reikalavimas pateiktas pasibaigus garantijos terminui, kad buvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės (šios nutarties 23 punktas). Reikalaujama pagal garantiją išmokėti suma neviršija garantijoje nurodytos 34 873 Eur sumos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė įvykdyti garantijoje nustatytus įsipareigojimus, t. y. išmokėti ieškovei 34 873 Eur.
  15. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė garantiją reglamentuojančias teisės normas ir neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (CPK 346 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje nereikia papildomai nustatinėti faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, negrąžinti bylos nagrinėti iš naujo, o priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – priteisti ieškovei iš atsakovės 34 873 Eur pagal išduotą garantiją ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi kasacinis skundas yra tenkinamas, tai teisėjų kolegija perskirsto byloje šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat paskirsto kasaciniame teisme bylos dalyvių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
  2. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 740 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, 740 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 740 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.
  3. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2 punktais, sprendžia tenkinti dalį pirmosios instancijos teismui ieškovės pareikštų prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti jai iš atsakovės: 726 Eur už ieškinio parengimą, 363 Eur už ieškinio priedų vertimą, 499,80 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 504,63 Eur už teisines konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams ir prašymų teismui rengimą, iš viso – 2093,43 Eur. Ieškovei neatlygintinos advokatės kelionės išlaidos, nes nenustatyta, kad advokatės iš kitos vietovės dalyvavimas buvo būtinas, ar kad yra kitų Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintų tokių išlaidų atlyginimo sąlygų.
  4. Teisėjų kolegija, remdamasi Rekomendacijų 7, 8.10 punktais, sprendžia tenkinti ieškovės pateiktą prašymą priteisti iš atsakovės 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
  5. Teisėjų kolegija nesprendžia dėl ieškovės išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo, nes toks prašymas nepateiktas.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Pastatų vystymas“ ieškinį tenkinti – priteisti ieškovei UAB „Pastatų vystymas“ (į. k. 300043218) iš atsakovės Danijos įmonės „Vitral A/S“ (į. k. 23136228) 34 873 (trisdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris) Eur pagal pareikalavimo garantiją ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Priteisti ieškovei UAB „Pastatų vystymas“ (į. k. 300043218) iš atsakovės Danijos įmonės „Vitral A/S“ (į. k. 23136228) 5039,43 Eur (penkis tūkstančius trisdešimt devynis Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai