Byla 3K-3-367/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Furniture Production International A/S kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baldjoda“ ieškinį atsakovui Furniture Production International A/S dėl skolos priteisimo ir atsakovo Furniture Production International A/S priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baldjoda“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Baldjoda“ teismo prašė priteisti iš atsakovo Norvegijos įmonės Furniture Production International A/S 44 202,42 Lt skolos, 4322,99 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdo šalių 2006 m. spalio 20 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos prievolės atsiskaityti už perduotus baldų gaminius.

5Atsakovas Furniture Production International AS priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 114 457,61 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pažeidė šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punktą, – iš anksto neįspėjęs atsakovo, pradėjo tiekti baldus tiesiogiai atsakovo pirkėjui Logic Production AS (dabartinis pavadinimas - Logic/Orbiot Invest AS), kuris atsisakė atsakovo tarpininkavimo paslaugų, be to, ieškovas naudojo atsakovo pateiktus dizainus. Atsakovas nurodė patyręs 91 844,48 Lt nuostolių, kuriuos sudaro atsakovo negautos pajamos ir turėtos išlaidos, taip pat atsakovo patirtos 22 613,13 Lt išlaidos už ieškovo dalyvavimą Stokholme vykusioje parodoje.

6Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl sutarčių privalomumo ir uždarumo principų bei sutarties nutraukimo pagrindus, sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir įrodinėjimą apibrėžiančių proceso teisės normų taikymo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. sprendimu atsakovo Furniture Production International A/S priešieškinį ieškovui UAB „Baldjoda“ dėl 114 457,61 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti atmetė, o ieškinį patenkino ir iš atsakovo priteisė ieškovui 44 202,42 Lt skolos už parduotus baldus, 1617,72 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Atmesdamas atsakovo priešieškinį, teismas nurodė, kad atsakovas Furniture Production International AS ir Logic Production AS 2006 m. spalio 17 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad atsakovas finansuos ir organizuos baldų gamybą ir jų pristatymą, o Logic Production AS organizuos dizainą, pardavimus ir rinkodarą Norvegijoje. Bendradarbiavimo sutarčiai vykdyti atsakovas 2006 m. spalio 20 d. sudarė ginčo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu UAB „Baldjoda“, kuris įsipareigojo pagal atsakovo (pirkėjo) pateikiamus užsakymus pagaminti ir perduoti atsakovo nuosavybėn prekes (baldų gaminius). Šios sutarties 6.2 punkte įtvirtintas ieškovo įsipareigojimas informuoti atsakovą apie planuojamą veiklą Norvegijos rinkoje, neužmegzti tiesioginio ryšio su atsakovo pirkėjais, o šiems kreipusis tiesiogiai į ieškovą, apie tai informuoti atsakovą, taip pat nurodyta, kad atsakovo užsakomų gaminių dizainas, konstrukcija priklauso atsakovui ir negali būti panaudota be raštiško jo sutikimo. Sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad ji galioja nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Oslo miesto teisme 2008 m. vasario 25 d. teisminės mediacijos metu atsakovas ir Logic Production AS sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė, kad jų Bendradarbiavimo sutartis bus laikoma pasibaigusia 2007 m. liepos 16 d. ir nuo šios datos baigiasi atsakovo teisė naudotis intelektualinės nuosavybės teisėmis pagal nurodytą sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai reiškia ieškovui turtines pretenzijas dėl ieškovo gaminamų baldų dizaino ir pavyzdžių naudojimo po 2007 m. liepos 16 d. Be to, nuo šios datos Logic Production AS nebebuvo atsakovo pirkėjas, nes šių asmenų nebesiejo jokie sutartiniai santykiai. Taigi teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog ieškovas, 2007 m. rugpjūčio-2008 m. sausio mėnesiais pardavęs įmonei Logic Production AS baldų gaminius, pažeidė ginčo šalių sutarties 6.2 punkto sąlygą nesudaryti jokių tiesioginių sutarčių su atsakovo klientais. Netenkindamas atsakovo reikalavimo priteisti išlaidas už ieškovo dalyvavimą Stokholme vykusioje parodoje, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog prašoma priteisti suma buvo sumokėta būtent už ieškovo dalyvavimą parodoje. Kadangi atsakovas visiškai pripažino ieškovo reikalaujamos priteisti sumos dydį, o prievolės ją sumokėti vykdymą sustabdė motyvuodamas ginčo sutarties 6.2 punkto pažeidimu, kuris byloje neįrodytas, tai teismas tenkino ieškinį ir, atsižvelgdamas į sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškovui iš atsakovo priteisė 0,02 proc. dydžio netesybas už šį laikotarpį – 1617,72 Lt.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 16 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad ginčo sutartis ir jos 6.2 punktas turi būti aiškinami atsižvelgiant į Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, kuriose iš esmės išdėstyti atsakovo ketinimai dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo. Kolegija sprendė, kad šių sutarčių bei šalių veiksmų tiek iki, tiek po sutarties sudarymo analizė leidžia teigti, jog 2006 m. spalio 20 d. sutartis šalių buvo sudaryta išskirtinai Bendradarbiavimo sutarčiai vykdyti, todėl negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad jos nutraukimas nesukėlė nagrinėjamos bylos šalims jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nors atsakovas nepripažįsta, jog ieškovas vienašališkai nutraukė ginčo sutartį atsakovui iš esmės pažeidus ginčo sutarties sąlygas (nesumokėjus už pateiktus gaminius), tačiau, įvertinusi 2007 m. spalio 25 d. elektroninį laišką, kuriame ieškovas išaiškino sutarties nutraukimo priežastis ir faktą, kad atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, nesant byloje kitų įrodymų, susijusių su šalių sudarytos sutarties nutraukimu, kolegija vertina kaip labiau tikėtiną ieškovo teiginį, kad šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta dar iki 2007 m. liepos 16 d. kai baigė galioti atsakovo ir Logic Production AS Bendradarbiavimo sutartis. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad komerciniai ryšiai tarp šalių nutrūko po 2007 m. gegužės 31 d. sąskaitos išrašymo (dėl kurios apmokėjimo kilo šalių ginčas), t. y. sutartis nuo tada nebuvo vykdoma; laikant ją galiojančia tai būtų nelogiška. Konstatavus, kad ginčo šalių sutartis buvo nutraukta iki 2006 m. liepos 16 d., o nuo nurodytos dienos pasibaigė Bendradarbiavimo sutartis, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti atsakovo priešieškinį.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas Furniture Production International AS prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ginčo sutarties galiojimas buvo susietas su Bendradarbiavimo sutarties galiojimu, todėl padarė išvadą, kad, pasibaigus Bendradarbiavimo sutarčiai, baigėsi ginčo šalių sutarties galiojimas. Ginčo sutartis nebuvo pakeista, ji nepasibaigė įstatyme nustatytais pagrindais, todėl, padarę tokią išvadą, teismai pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties privalomumo šalims principą.

152. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutartį, šalių valią, nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sutartis buvo nutraukta iki 2007 m. liepos 16 d. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojantį CK 6.193 straipsnį, nes sutarčių aiškinimo kriterijai taikomi, kai neaiškus sutarties tekstas ar atskiros jos sąlygos, o nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl sutarties nutraukimo sąlygų. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinti sutarčių aiškinimo kriterijai negali pakeisti jau išreikštos šalių valios, jie nesukuria, nepakeičia ir nenutraukia šalių santykių, o tik padeda juos išaiškinti. Dėl to teismas, aiškindamas sutartį, neturėjo teisės išplėsti sutarties nutraukimo pagrindų Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo faktu.

163. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių įstatyme nustatytus pagrindus nutraukti ginčo sutartį, o sutarties nevykdymas nėra pagrindas sutarties galiojimui nustatyti. Pagal apeliacinės instancijos teismo aiškinimą šioje byloje sutarties nutraukimas yra ne juridinis faktas, pagrįstas Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais, bet teismo vertinimo klausimas. Tokią išvadą teismas padarė, nurodęs tarpusavyje prieštaraujančius pagrindus: 1) ginčo sutartis nebuvo vykdoma; 2) nutraukus Bendradarbiavimo sutartį, įsipareigojimai pagal ginčo sutartį pasibaigė. Šioje byloje nėra tiesioginių sutarties nutraukimo faktą patvirtinančių įrodymų, be to, teismas nepateikė argumentų, kodėl sutarties netinkamą vykdymą laikė nutraukimu, todėl išvada, kad sutartis nutraukta, yra nepagrįsta, padaryta pažeidžiant CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies nuostatas.

174. Teismai, nusprendę, kad, pasibaigus Bendradarbiavimo sutarties galiojimui baigiasi ir ginčo sutartis, pažeidė sutarties uždarumo principą. Pagal šį principą sutartis gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik įstatymo nustatytais atvejais. Trečiųjų asmenų sutartis, jos pasikeitimas ar pasibaigimas neturi įtakos sutarties įsipareigojimų galiojimui ir vykdymui. Atsakovui ir Logic Production AS 2008 m. birželio 25 d. taikos sutartimi susitarus, kad Bendradarbiavimo sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2007 m. liepos 16 d., toks susitarimas negalėjo sukelti jokių teisinių padarinių ginčo šalių sutartiniams santykiams.

185. Teismas netenkino atsakovo prašymų išreikalauti įrodymus, patvirtinančius ieškovo ir Logic Production AS santykius, dėl to nebuvo galimybės bylą ištirti iš esmės, priimti pagrįstą sprendimą. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus bei CPK 227 straipsnio 3 dalies ir 251 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias teismas išreikalauja įrodymus parengiamojoje stadijoje arba bylos nagrinėjimo metu, kai prašymas išreikalauti įrodymus pateiktas CPK 113 straipsnio 3 punkte ir 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas neturi teisės atsisakyti išreikalauti įrodymus nesant šių pagrindų.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Baldjoda“ prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, savo prašymą argumentuodamas taip:

201. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas pacta sunt servanda nėra absoliutus, jį įgyvendinant atsižvelgtina į sutarties sudarymo aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Šios bylos atveju principo pacta sunt servanda įgyvendinimas negalėjo būti tęsiamas, nes: atsakovui sustabdžius įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, apie tai nepranešus ieškovui, ieškovas sutartį nutraukė; ginčo sutarties esmė buvo teisės naudoti prekės ženklą LOGIC naudojimas, remiantis Bendradarbiavimo sutartimi, o atsakovui šią teisę praradus, ginčo sutartis nebegalėjo būti vykdoma; ginčo sutarties 6.2 punkte bendradarbiavimo su atsakovo pirkėjais ribojamas apibrėžtas esamuoju laiku, todėl, net nenutraukus ginčo sutarties, ieškovas turėjo teisę bendradarbiauti su Logic Production AS, kuris nebebuvo atsakovo pirkėjas.

212. Byloje kilo šalių ginčas dėl ginčo sutarties nutraukimo, jos 6.2 punkto aiškinimo, todėl teismai pagrįstai taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas dėl sutarčių aiškinimo. Bendradarbiavimo sutartyje įtvirtinti atsakovo ketinimai dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo, todėl, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, teismai pagrįstai taikė subjektyvinį, sisteminį sutarčių aiškinimo metodus, derindami juos su lingvistiniu metodu. Teismai, aiškindami sutartis, nepaneigė šalių valios, bet ją atskleidė, atsižvelgdami į visas bylos aplinkybes.

223. Ginčo sutartis buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartyje nustatytai atsakovo teisei naudoti prekės ženklą LOGIC įgyvendinti, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, jos galiojimas visiškai priklausė nuo Bendradarbiavimo sutarties galiojimo. Atsakovui praradus teisę naudoti prekės ženklą LOGIC, toliau vykdyti ginčo sutartį nebuvo įmanoma, todėl Bendradarbiavimo sutarties nutraukimas sukėlė teisinių padarinių ieškovui. Norvegijos teismo patvirtinta kasatoriaus ir Logic Production AS taikos sutartis dėl Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, įgyvendinant jame nustatytas teises ir pareigas, formuojasi nauji teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja asmenys, nesusiję su išnagrinėta byla. Taigi teismai nepažeidė sutarties uždarumo principo.

234. Byloje esant tik įrodymams, patvirtinantiems ginčo sutarties nutraukimą (šalių elektroninis susirašinėjimas) ir nesant kitų įrodymų, teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo sutartis buvo nutraukta.

245. Atsakovo prašytus išreikalauti įrodymus ieškovas išsiuntė apeliacinės instancijos teismui ir atsakovo atstovui, todėl teiginys, kad šie įrodymai nebuvo išreikalauti, yra nepagrįstas. Kadangi, atsižvelgiant į civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, nesant civilinės atsakomybės taikymo ieškovui sąlygų, nuostolių pagrįstumo ir dydžio klausimas neturėjo būti nagrinėjamas, tai apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų įrodymų vertinimo neprivalėjo pasisakyti.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl taikytinos teisės

28Kasacinio teismo nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudaro kasaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl sutarties privalomumo ir uždarumo principų aiškinimo ir taikymo, sutarties nutraukimo ir sutarties nevykdymu padarytų nuostolių nustatinėjimo. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje egzistuoja užsienio teisės elementas - bylą nagrinėję teismai inter alia sprendė dėl kasatoriaus ir Logic Production AS bendradarbiavimo sutarties poveikio kasatoriaus sutartiniams santykiams su ieškovu. Iš bylos dokumentų matyti, kad sutartis 2006 m. spalio 17 d. sudaryta Norvegijoje, Osle, Norvegijos įmonių Logic Production AS ir Furniture Production International AS. Sutarties sąlygose nurodyta, kad dėl jos kilę ginčai bus nagrinėjami Oslo teisinėse institucijose, byloje yra Oslo miesto teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimas patvirtinti kasatoriaus ir Logic Production AS sudarytą taikos sutartį byloje dėl 2006 m. spalio 17 d. bendradarbiavimo sutarties pažeidimo. Pagal CK 1.37 įtvirtintas taisykles sutartinėms prievolėms taikoma šalių susitarimu pasirinkta teisė, kai toks susitarimas įtvirtintas sutarties sąlygose arba nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, o šalims nepasirinkus taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš kasatoriaus ir Logic Production AS bendradarbiavimo sutarties kilusiems santykiams taikytina Norvegijos materialioji teisė. Pagal CK 1.12 straipsnyje ir CPK 808 straipsnyje įtvirtintas procesines užsienio teisės taikymo taisykles, teismas ex officio taiko užsienio teisę tik tais atvejais, kai tai daryti jį įpareigoja tarptautinės sutartys ar galiojantys įstatymai. Kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo šalių privačiais interesais ir neturi viešojo intereso gynimo aspekto, užsienio teisės taikymas grindžiamas dispozityviškumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo šalių iniciatyva. Ta šalis, kuri remiasi užsienio teise, turi pareigą pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus. Informacija apie užsienio teisę yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl šiuo aspektu negalioja bendroji teismo pareiga kvalifikuoti ginčo materialiuosius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v. S. M. byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. AB „Progresas“ byloje Nr. 3K-3-81/2009; kt.). Bylos šalys Norvegijos teise nesirėmė ir bylą nagrinėję teismai jos netaikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta ir aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui peržengti kasacinio skundo ribas ir ex officio taikyti užsienio teisę, todėl kasacinio skundo argumentus nagrinėja pagal galiojančią Lietuvos teisę, taikytiną nagrinėjamiems santykiams.

29Dėl sutarties privalomumo ir uždarumo principų aiškinimo ir taikymo

30Sutarties privalomumas ir uždarumas – klasikiniai ir visuotinai pripažįstami sutarčių teisės principai, kartu išreiškiantys būdingas sutarties, kaip sandorio, savybes. Abu šie principai bendriausia prasme atsispindi CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje sutarties sampratos apibrėžtyje: sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikros rūšies veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Be to, sutarties privalomumo principo turinys tiesiogiai įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties uždarumo principas pažodžiui konkrečioje CK normoje neapibrėžtas, teisės doktrinoje ir praktikoje jis suformuluotas remiantis civilinių santykių reglamentavimo ypatumais ir sutarčių teisės normų sisteminiu vertinimu. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Sutarties uždarumo principo turinys ir veikimo ribos skirtingose teisės sistemose ar valstybėse gali būti skirtingi ir priklauso nuo nacionalinėje teisėje įtvirtinto reguliavimo. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismų praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje N. U. v. AB viešbutis “Lietuva”, Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje L. Ezerskio įmonė v. UAB ,,Jūsų Aušrė“, Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje A. V. v P. V., Nr. 3K-3-453/2010). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme numatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas šių atvejų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje, tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė ta, jog sutarties šalis gali išlygti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip pastarajam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis traktuojamas ir teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnyje 1 dalis, kt.). Sutarties uždarumo principas veikia ribotai ir tais atvejais, kai tarp dviejų sutarčių egzistuoja pagrindinės ir išvestinės sutarties ryšys, pvz.: CK 6.490 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis; CK 6.768 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu negalioja franšizės sutartis, negalioja ir subfranšizės sutartis; kt. Apibendrindama aptartas CK ir teismų praktikos nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tokia galimybė leidžiama įstatyme ir byloje nustatomos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį.

31Nagrinėjamoje byloje kasatorius, remdamasis sutarties uždarumo principu, ginčija bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad 2008 m vasario 25 d. taikaus susitarimo tarp jo ir Logic Production AS sąlyga, kuria retroaktyviai susitarta, kad šalys 2006 m. spalio 17 d. sutartį ir iš jos kilusią kasatoriaus teisę naudotis intelektinės nuosavybės teisėmis laikys pasibaigusia nuo 2007 m. liepos 16 d., lėmė kasatoriaus reikalavimo teisę ieškovui. Teisėjų kolegija pripažįsta šį kasacinio skundo argumentą nepagrįstu. Byloje nekonstatuota pakankamai aplinkybių, kad būtų galima padaryti išvadą, jog analizuojama 2008 m vasario 25 d. kasatoriaus ir Logic Production AS taikaus susitarimo sąlyga buvo nustatyta ir ieškovo, kaip trečiojo asmens naudai, tačiau, kaip konstatavo bylą nagrinėję teismai, kasatoriaus ir Logic Production AS 2006 m. spalio 17 d. bendradarbiavimo sutartis ir kasatoriaus bei ieškovo 2006 m. spalio 20 d. ginčo sutartis yra susijusios: kasatorius pirmosios sutarties pagrindu iš Logic Production AS gautą teisę į intelektinę nuosavybę - Logic Production AS sukurtą dizainą – panaudojo sudarydamas ginčo sutartį su ieškovu ir būtent šios teisės pažeidimu grindžia savo reikalavimus ieškovui. Įstatymas garantuoja teisminę pažeistos ar ginčijamos teisės gynybą tik tuo atveju, jei pažeista ar ginčijama besikreipiančio į teismą, o ne trečiojo asmens teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad kasatorius teisė į Logic Production AS dizainą pasibaigė nuo 2006 m. spalio 17 d., taigi šioje byloje jis siekia apginti teisę, kurios neturi, todėl jo reikalavimai negali būti tenkinami.

32Dėl kasatoriaus reikalavimų atlyginti nuostolius pagrįstumo

33Kasatorius, reikalaudamas atlyginti nuostolius, nurodė, kad juos sudaro negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu ieškovas nebūtų pažeidęs nekonkuravimo įsipareigojimo ir nepradėjęs baldų pardavinėti tiesiogiai Logic Production AS, kuris dėl to atsisakė atsakovo tarpininkavimo paslaugų, taip pat išlaidos, patirtos sumokėjus už ieškovo dalyvavimą Stokholme vykusioje baldų parodoje. Įstatymas suteikia kreditoriui teisę į tokių nuostolių atlyginimą sutarties pažeidimo atveju, tačiau kartu jam priskiria patirtų nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo naštą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Negautos pajamos suprantamos kaip nauda, kurią kreditorius būtų gavęs, jeigu skolininkas nebūtų pažeidęs sutarties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nustatinėjant negautas pajamas turi būti taikomas realumo kriterijus: kreditorius, reikšdamas reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad galimybė gauti pajamas buvo reali, bet pajamų netekta dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. Jurgelionio firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-62/2008; 2009 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikinė unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas „Belaruskalij“, bylos Nr. 3K-3-273/2009, kt.).

34Nagrinėjamoje byloje kasatorius negautų pajamų atlyginimo reikalavimą kildina iš to, kad, ieškovui nepažeidus nekonkuravimo susitarimo, būtų toliau iš jo pirkęs baldus, ir, gavęs sutartyje su Norvegijos įmone Logic Production AS sutartą atlyginimą už jų pardavimą Europos šalyse. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų poziciją, kad šio savo teiginio kasatorius neįrodė. Byloje nėra duomenų, kad per nurodytą laiką kasatorius ginčo sutartyje nustatyta tvarka užsakinėjo iš ieškovo baldus ar ėmėsi kitokių veiksmų bendradarbiavimo sutartyje numatytai veiklai vykdyti, bet savo ketinimų neįgyvendino dėl ieškovo kaltės. Be to, kasatoriaus teiginys apie turėtus ketinimus pirkti iš ieškovo baldus prieštarauja minėtai jo ir Logic Production AS Oslo teisme patvirtinto taikaus susitarimo sąlygai, kurioje konstatuota, kad 2006 m. spalio 17 d. sutartis dėl bendradarbiavimo (kurios pagrindu jis inter alia gavo teisę komercinėje veikloje naudoti Logic Production AS prekinį ženklą ir dizainą ir kurią įgyvendindamas sudarė ginčo sutartį su ieškovu) ir iš jos kilusios kasatoriaus teisės naudotis Logic Production AS intelektine nuosavybe pasibaigė 2007 m. liepos 16 d. Minėta, kad toks susitarimas per se nereiškia, jog nuo 2007 m. liepos 16 d. pasibaigė kasatoriaus ir ieškovo ginčo sutartis, tačiau jis vertintinas kaip vienas iš įrodymų, kad kasatorius pripažino nuo nurodytos datos neturėjęs gintinų teisių ar interesų, susijusių su jo veikla naudojant LOGIC prekinį ženklą Lietuvoje.

35Kasatoriaus reikalavimą atlyginti tiesioginius nuostolius teismams atmetus kaip neįrodytą, kasatorius, ginčydamas teismų išvadas dėl nuostolių nepagrįstumo, nenurodo argumentų, kurie patvirtintų teismus pažeidus įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, ir konkrečių įrodymų, kuriais remiantis reikėtų padaryti kitokią išvadą dėl patirtų nuostolių fakto, negu tą padarė bylą nagrinėję teismai. Pažymėtina, kad kasatoriaus teiginys dėl įrodymų neišreikalavimo prieštarauja bylos medžiagai. Byloje esantys dokumentai patvirtina ieškovo atsiliepimo teiginį, kad apeliacinės instancijos teismui jis pateikė kasatoriaus reikalautus dokumentus dėl komercinių ryšių su Logic Production AS. Nurodyti dokumentai susiję su tariamų nuostolių dydžiu, todėl jų nevertinimo aplinkybė būtų reikšminga sprendžiant dėl skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo tik tuo atveju, jeigu byloje būtų pagrindas konstatuoti sutartinės atsakomybės sąlygų visetą.

36Dėl sutarties nutraukimo fakto įrodinėjimo

37Sutartis jos šalių valios požiūriu gali būti nutraukta dvejopai: bendru šalių sutarimu arba vienašališku šalies reikalavimu. Sutarties šalių teisė susitarti dėl jos pabaigos pagrįsta sutarčių laisvės principu ir gali būti suvaržyta tik CK 6.156 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais sutarčių laisvės principo išimčių pagrindais. Vienašališkas sutarties nutraukimas įstatymu ribojamas sutarčių privalomumo (pacta sund servanda) ir sutartinių santykių išsaugojimo (favor contractus) principų labui. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais arba įstatyme nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi teismui sprendžiant, ar sutartis buvo nutraukta, visų pirma priklausomai nuo to, vienašališkai ar šalių susitarimu sutartis buvo nutraukta, turi būti apibrėžtas įrodinėjimo dalykas: arba aplinkybės, patvirtinančios, kad šalys suderino valią dėl sutarties pabaigos, arba aplinkybės, su kuriomis pagal įstatymą ar sutartį siejama vienašališko nutraukimo teisė. Įrodyti sutarties nutraukimo faktą turi šalis, kuri juo remiasi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl sutarties nutraukimo tinkamai nepagrįsta. Teismai deramai nenustatinėjo, kokiu pagrindu sutartis buvo nutraukta, ir netyrė su tuo susijusių bylos aplinkybių, iš esmės apsiribodami išvada, kad, nors kasatorius nepripažįsta, jog ieškovas iki užmegzdamas komercinius ryšius su Logic Production AS vienašališkai nutraukė ginčo sutartį dėl esminio pažeidimo, tačiau sutartis faktiškai nebuvo vykdoma nuo 2007 m. gegužės mėnesio, todėl labiau tikėtina, kad buvo nutraukta. Pažymėtina, kad ginčo sutartis savo pobūdžiu buvo organizacinė sutartis dėl ilgalaikių pirkimo-pardavimo santykių, ją sudarant nebuvo nustatyta nei prekių kiekis, nei kaina, nei jų pateikimo terminai, ji turėjo būti vykdoma pagal atskirus kasatoriaus pateiktus užsakymus, todėl pirkimo-pardavimo nebuvimas per atskirą sutarties galiojimo laikotarpį dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jos nutraukimą.

38Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors dalis kasacinio skundo argumentų pripažinti pagrįstais, jie nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, nes, byloje konstatavus, kad neįrodytas kasatoriaus patirtų nuostolių faktas, jo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą negali būti patenkinamas. Įstatymas draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą naikinti vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), todėl, konstatavus, kad byla iš esmės išspręsta teisingai, skundžiami teismų sprendimai paliktini nepakeisti.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo turėtas kasaciniame teisme, nurodydamas, kad išlaidų dydį pagrįs iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi ieškovas nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, tai jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

41Iš atsakovo Lietuvos valstybei priteistina 44,18 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Priteisti iš atsakovo Furniture Production International A/S valstybei 44,18 Lt (keturiasdešimt keturis litus, 18 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Baldjoda“ teismo prašė priteisti iš atsakovo Norvegijos... 5. Atsakovas Furniture Production International AS priešieškiniu prašė... 6. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl sutarčių privalomumo ir uždarumo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. sprendimu atsakovo Furniture... 9. Atmesdamas atsakovo priešieškinį, teismas nurodė, kad atsakovas Furniture... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 11. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas Furniture Production International AS prašo... 14. 1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ginčo sutarties... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutartį, šalių valią,... 16. 3. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių įstatyme nustatytus pagrindus... 17. 4. Teismai, nusprendę, kad, pasibaigus Bendradarbiavimo sutarties galiojimui... 18. 5. Teismas netenkino atsakovo prašymų išreikalauti įrodymus,... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Baldjoda“ prašo skundą... 20. 1. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas pacta sunt servanda... 21. 2. Byloje kilo šalių ginčas dėl ginčo sutarties nutraukimo, jos 6.2 punkto... 22. 3. Ginčo sutartis buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartyje nustatytai atsakovo... 23. 4. Byloje esant tik įrodymams, patvirtinantiems ginčo sutarties nutraukimą... 24. 5. Atsakovo prašytus išreikalauti įrodymus ieškovas išsiuntė apeliacinės... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl taikytinos teisės... 28. Kasacinio teismo nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudaro kasaciniame skunde... 29. Dėl sutarties privalomumo ir uždarumo principų aiškinimo ir taikymo ... 30. Sutarties privalomumas ir uždarumas – klasikiniai ir visuotinai... 31. Nagrinėjamoje byloje kasatorius, remdamasis sutarties uždarumo principu,... 32. Dėl kasatoriaus reikalavimų atlyginti nuostolius pagrįstumo ... 33. Kasatorius, reikalaudamas atlyginti nuostolius, nurodė, kad juos sudaro... 34. Nagrinėjamoje byloje kasatorius negautų pajamų atlyginimo reikalavimą... 35. Kasatoriaus reikalavimą atlyginti tiesioginius nuostolius teismams atmetus... 36. Dėl sutarties nutraukimo fakto įrodinėjimo... 37. Sutartis jos šalių valios požiūriu gali būti nutraukta dvejopai: bendru... 38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors dalis kasacinio skundo... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 40. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi... 41. Iš atsakovo Lietuvos valstybei priteistina 44,18 Lt išlaidų, susijusių su... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 44. Priteisti iš atsakovo Furniture Production International A/S valstybei 44,18... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...