Byla 2A-956-340/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovas S. T. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. K. 2 028 Eur sumą, sumokėtą pagal 2014-08-13 Rankpinigių sutartį dėl žemės sklypo, esančio Saulės g. 42, Lentvaris, Trakų raj. pirkimo-pardavimo.
  2. Nurodė, jog su atsakove 2014-08-13 sudarė Rankpinigių sutartį dėl žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo, sutarta kaina - 69 000 Lt. Pagal Rankpinigių sutartį ieškovas perdavė atsakovei 7 000 Lt rankpinigių. Sutartyje buvo nurodyta, kad pagrindinė - žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2014-10-14, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Pažymėjo, jog vėliau šalys toliau derėjosi dėl pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų, tačiau to raštu neįteisino. Šie teisiniai santykiai laikytini naujomis šalių derybomis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, nes preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Nurodė, jog Rankpinigių sutartis laikytina pasibaigusia 2014-10-14, nes šalys per sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarė. 7000 Lt rankpinigių buvo perduoti iš karto sudarius Rankpinigių sutartį ir numatant, kad jeigu už sutarties neįvykdymą atsako pirkėjas, tai rankpinigiai lieka pardavėjui, o jeigu už sutarties neįvykdymą atsako pardavėjas, tai jis sumoka dvigubą rankpinigių sumą. Ieškovas teigė, jog šalys neginčija faktų, kad Rankpinigių sutartis yra preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, užtikrinta susitarimu dėl rankpinigių ar avanso, tačiau rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis. Šalių sudarytas rankpinigių susitarimas atitinka CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas niekinio sandorio sąlygas, todėl laikytinas negaliojančiu. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Ieškovas 2015-05-28 išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl rankpinigių grąžinimo, tačiau atsakovė rankpinigių negrąžino.
  3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, jog tarp jos ir ieškovo 2014-06-15 bei 2014-08-13 buvo pasirašytos dvi rankpinigių sutartys. Atsakovė sutiko, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, todėl akivaizdu, kad tarp ginčo šalių pasirašytos 2014-06-15 ir 2014-08-13 Rankpinigių sutartys laikytinos preliminariosiomis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis. Pagal 2014-06-15 ir 2014-08-13 preliminariąsias sutartis atsakovė gavo 7000 Lt avanso. Tiek 2014-06-15 ir 2014-08-13 preliminarioje sutartyje nurodyta, kad jeigu už sutarties neįvykdymą atsako pirkėjas, rankpinigiai lieka pardavėjui. Jei už sutarties neįvykdymą atsako pardavėja, ji privalo sumokėti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą bei nurodyta, kad šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, įskaitant rankpinigius. Taigi, tarp šalių buvo pasirinktas prievolės užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimu. Ieškovas nesikreipė pas pardavėją (atsakovę) po 2014-10-14 dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sutartomis sąlygomis, nenurodė savo pasirinkto notaro dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei daugiau nei 8 mėnesius vėluoja sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nors ginčo žemės sklypas iki šiol yra neparduotas tretiesiems asmenims. Pažymėjo, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai derėdamasis dėl pagrindinės sutarties sudarymo, nors tam neturėjo pakankamos piniginių lėšų sumos. Dėl nurodyto ieškovas atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtas neveikimas), todėl jam taikytina atsakomybė, kuri numatyta 2014-06-15 ir 2014-08-13 Preliminariose sutartyse. Pažymėjo, kad ji patyrė iš anksto su ieškovu aptartus nuostolius netesybų (baudos) forma, kuriuos šalys įvertino lygiaverčiai duotai avanso sumai, todėl atsakovė 7000 Lt sumą vienašališkai įskaitė kaip baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kurie numatyti 2014-08-13 ir 2014-06-15 preliminariosiose sutartyse.
  4. Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra jo mama. Jie su mama nusprendė parduoti mamai priklausantį ginčo žemės sklypą, atsiradus pirkėjams jis atstovavo mamą derybose dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Pirkėjai pateikė rankpinigių sutartis, jų sąlygas jis išaiškino mamai ir davė pasirašyti. Mama suprato, kiek gauna rankpinigių, kokia yra galutinė sklypo pirkimo-pardavimo kaina ir tai, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turės būti sudaryta po dviejų mėnesių, t.y. 2014-10-14. Pirkėjai atvyko 2014-10-16 ir pasiūlė pirkti žemės sklypą, mokant dalimis. Maždaug 2014 m. spalio 18-20 d. pirkėjai atvežė paruoštą pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir paliko susipažinti su juo. Liudytojas su atsakove apsvarstę sutarties sąlygas po kelių dienų pirkėjams pranešė, jog jiems netinka mokėjimo dalimis sąlyga ir tuo metu bendravimas su pirkėjais nutrūko. Liudytojas negali pasakyti, ar sudarant rankpinigių sutartis buvo kalbama apie tai, jog visa parduodamo žemės sklypo kaina bus sumokama iš karto, tačiau jam tai atrodo savaime suprantama. Kalba apie mokėjimą dalimis prasidėjo 2014-10-16. Ieškovas kaltas, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovės V. K. 2 027 Eur skolos ieškovui S. T., priteisė ieškovui iš atsakovės V. K. 286 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (b. l. 87-90).
  2. Teismas nustatė, kad šalys iki Rankpinigių sutartyse numatyto termino nesudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi nesutarė dėl mokėjimo už žemės sklypą būdo – ieškovas siūlė apmokėti už perkamą sklypą daliniais mokėjimais, o atsakovę tenkino tik visos sumos sumokėjimas iš karto.
  3. Teismas konstatavo, jog tiek 2014-06-15, tiek 2014-08-13 sutarčių turinys atitinka visus preliminariosios sutarties bruožus, todėl šios sutarys laikytinos preliminariosiomis sutartimis.
  4. Teismas pažymėjo, jog iš bylos duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kuri ginčo šalis yra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, ypač dėl to, jog ginčas pagrinde kilo dėl atsiskaitymo už perkamą žemės sklypą būdo (mokant visą sumą iš karto ar dalimis), o preliminariosiose sutartyse šalys nebuvo aptarusios šios sąlygos. Konstatavus, jog pagrindinė pirkimo-padavimo sutartis nebuvo sudaryta nesant bendro šalių sutarimo, negalima spręsti, kam turėtų būti taikoma 2014-08-13 sutartyje numatyta sankcija - 7000 Lt (2027,34 Eur) sumokėjimas kitai šaliai.
  5. Teismas nurodė, kad tiek atsakovė, tiek derybose dėl sklypo pardavimo ją atstovavęs liudytojas T. V., pripažino, jog jokių nuostolių dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nepatyrė, tačiau atsakovės atstovas nurodė, jog tarp šalių buvo pasirinktas prievolės užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimu, t.y. remiantis 2014-08-13 sutartyje esančia nuostata, jog „šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, įskaitant rankpinigius“, ieškovo sumokėti 7 000 Lt turi būti laikomi, kaip atsakovės patirti nuostoliai, dėl kurių jau buvo sutarta.
  6. Teismas nesutiko su tokia atsakovės ir jo atstovo pozicija, kadangi iš preliminariosios sutarties turinio negalima daryti išvados apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Nagrinėjamoje byloje nustatęs, jog nei viena iš šalių nėra visiškai atsakinga už tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis ir nustačius, jog šalių 2014-08-13 pasirašytoje sutartyje, kurią jos įvardino kaip sutartį dėl rankpinigių, nėra nustatyta atsakomybė už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, teismas konstatavo, jog atsakovė 7000 Lt (2027,34 Eur) iš ieškovo gavo nepagrįstai, todėl privalo šią sumą jam grąžinti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 94-98). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes pasibaigus preliminariojoje sutartyje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytam terminui dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-10-14 pas ieškovo pasirinktą notarą, tačiau ieškovas atvyko tik 2014-10-16, t.y. jau pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pats pažeidė vieną iš preliminariojoje sutartyje numatytų sąlygų;
    2. Teismas klaidingai nustatė, jog ginčas pagrinde kilo dėl atsiskaitymo už perkamą žemės sklypą būdo (mokant iš karto ar dalimis), o preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo aptarusios šios sąlygos. Preliminariojoje sutartyje aiškiai numatyta, kad visa žemės sklypo kaina yra 68 000 Lt, o ieškovui atvykus po termino pas apeliantę, jo parengtame sutarties projekte buvo numatytas dalinis apmokėjimas už perkamą sklypą, todėl ieškovas nesilaikė preliminariojoje sutartyje numatyto atsiskaitymo būdo;
    3. Būtent ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ir primygtinai reikalavo iš apeliantės sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tokiomis sąlygomis, kurios nebuvo aptartos preliminariojoje sutartyje;
    4. Teismas teisingai sprendė, kad 7 000 Lt pagal preliminariąją sutartį sumokėtina suma vertintina kaip avansas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog būtent ieškovas pažeidė preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti ir pagrindinės sutarties projekte iškėlė visiškai naujas sąlygas dėl atsiskaitymo būdo, laikytina, jog teismas neteisingai sprendė, jog iš bylos duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kuri bylos šalis yra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.
  2. Ieškovas S. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti (b. l. 108-110). Nurodė šiuos atsikirtimus:
    1. Ieškovas nepažeidė preliminariosios sutarties sąlygų, kadangi dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir kainos sumokėjimo tvarką) tarėsi su apeliantės sūnumi žodžiu, notaras buvo parengęs pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, pas atsakovės sūnų jis atvyko nepasibaigus preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui – 2014-10-14. Nežiūrint to, apeliantė sudaryti sutartį atsisakė, nes jos visgi netenkino siūloma kainos sumokėjimo tvarka;
    2. Esminėmis pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis yra kainos sumokėjimas ir daikto perdavimas. Kainos sumokėjimo tvarkos sąlyga kaip esminė nėra nurodyta ir CK 6.397 straipsnyje, todėl toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas;
    3. Atsakovė, norėdama įgyti teisę į nuostolius dėl sutarties pažeidimo, turėtų pagrįsti neteisėtus ieškovo veiksmus. Be to, atsakovė niekaip nepagrindė, kad patyrė kokių nors nuostolių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, taip pat jos nurodoma prarasta galimybė dėl ieškovo veiksmų nėra patvirtinama jokiais duomenimis;
    4. Šalys nebuvo sudariusios rankpinigių sutarties, todėl ir sankcijos dėl jų negrąžinimo ar dvigubo sumokėjimo galėtų būti taikomos tik jei toks susitarimas būtų. Be to, pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, todėl apeliantė neįrodė, kad buvo sudaryta sutartis dėl netesybų.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

10

  1. Apeliacinis skundas atmetamas.
  2. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
  3. Byloje nustatyta, jog ieškovas S. T. (pirkėjas) ir atsakovė V. K. 2014-06-15 ir 2014-08-13 sudarė Rankpinigių sutartis. Pagal 2014-08-13 sutartį šalys įsipareigojo iki 2014-10-14 sudaryti žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį (sutarta kaina - 69 000 Lt). Pagal Rankpinigių sutartis pirkėjas (ieškovas) perdavė pardavėjui (atsakovei) 7000 Lt rankpinigių. Šalys iki Rankpinigių sutartyse numatyto termino nesudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi nesutarė dėl mokėjimo už žemės sklypą būdo – ieškovas siūlė apmokėti už perkamą sklypą daliniais mokėjimais, o atsakovę tenkino tik visos sumos sumokėjimas iš karto. Ieškovas S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. K. 2 028 Eur sumą, sumokėtą pagal 2014-08-13 Rankpinigių sutartį dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo.
  4. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš bylos duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kuri ginčo šalis yra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, ypač dėl to, jog ginčas kilo dėl atsiskaitymo už perkamą žemės sklypą būdo (mokant visą sumą iš karto ar dalimis), o preliminariosiose sutartyse šalys nebuvo aptarusios šios sąlygos. Teismas konstatavo, jog iš preliminariosios sutarties turinio negalima daryti išvados apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog nei viena iš šalių nėra visiškai atsakinga už tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, todėl atsakovė 7000 Lt (2027,34 Eur) sumą iš ieškovo gavo nepagrįstai, todėl privalo šią sumą jam grąžinti.
  5. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes pasibaigus preliminariojoje sutartyje nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytam terminui dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pasak apeliantės, pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-10-14 pas ieškovo pasirinktą notarą, tačiau ieškovas atvyko tik 2014-10-16, t.y. jau pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pats pažeidė vieną iš preliminariojoje sutartyje numatytų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tokius apeliantės teiginius.
  6. Pažymėtina, jog CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. L. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
  7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-08-13 Rankpinigių sutartimi šalys įsipareigojo iki 2014-10-14 sudaryti žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. Numatė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaroma pas pirkėjo pasirinktą notarą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl to, kad ieškovas S. T. atvyko pas atsakovę V. K. dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kadangi apeliantė ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas (apeliantės sūnus) nurodė, kad ieškovas atvyko 2014-10-16, tačiau ieškovas tvirtina, kad pas atsakovės sūnų, su kuriuo vyko derybos, jis atvyko nepasibaigus preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui – 2014-10-14. Dėl išdėstyto, teismas atmeta kaip neįrodytą apeliantės skundo argumentą, jog pats ieškovas pažeidė vieną iš preliminariojoje sutartyje numatytų sąlygų, t.y. pažeidė joje numatytą pagrindinės sutarties sudarymą, kadangi to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis).
  8. Skunde apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog ginčas kilo dėl atsiskaitymo už perkamą žemės sklypą būdo (mokant iš karto ar dalimis), o preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo aptarusios šios sąlygos. Pasak apeliantė, preliminariojoje sutartyje aiškiai numatyta, kad visa žemės sklypo kaina yra 68 000 Lt, o ieškovui atvykus po termino pas apeliantę, jo parengtame sutarties projekte buvo numatytas dalinis apmokėjimas už perkamą sklypą, todėl ieškovas nesilaikė preliminariojoje sutartyje numatyto atsiskaitymo būdo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
  9. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Vadovaujantis CK 6.396 ir 6.397 straipsnių analize, esminėmis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties salygomis yra parduodamo daikto identifikavimas ir parduodamo daikto kaina. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sutarta parduodamo žemės sklypo kaina 2014-08-13 sutartyje buvo 69 000 Lt. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad parduodamo daikto kainos sumokėjimo tvarka nėra esminė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sąlyga. Be to, 2014-08-13 Rankpinigių sutartimi šalys nesusitarė, kokiu būdu atsakovei bus sumokėta perkamo žemės sklypo kaina. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantės skunde nurodytus teiginius, kad ieškovas nesilaikė preliminariojoje sutartyje numatyto atsiskaitymo būdo, kadangi atsiskaitymo būdas apskritai nebuvo numatytas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalių susitarimas dėl visos parduodamo daikto kainos, per se nereiškia, jog ši kaina turės būti sumokėta visa iš karto.
  10. Apeliantės teigimu, būtent ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ir primygtinai reikalavo iš apeliantės sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tokiomis sąlygomis, kurios nebuvo aptartos preliminariojoje sutartyje.
  11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
  12. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
  13. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo ieškovo nesąžiningumą, teigdama, jog būtent ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ir prašydama pripažinti ieškovo sumokėtą avansą už žemės sklypą atsakovės patirtais nuostoliais, o ieškovas, priešingai, įrodinėjo atsakovės nesąžiningus veiksmus nesudarant pagrindinės sutarties, prašė priteisti iš atsakovės šiai sumokėtus pinigus už žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylose esančius rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojo paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamoje byloje negalima vienareikšmiškai teigti, kuri ginčo šalis yra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat nesutiktina su apeliantės pozicija dėl ieškovo nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose su atsakove. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas S. T. sumokėjo 2014-08-13 Rankpinigių sutartyje numatytą 7 000 Lt rankpinigių sumą (avansą), kas patvirtina jo ketinimą įgyti nuosavybės teisę į atsakovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Aplinkybė, jog ieškovas pasiūlė už parduodamą žemės sklypą atsiskaityti dalimis, savaime nereiškia jo atsisakymo vykdyti preliminariąją sutartį ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, nes, kaip jau minėta aukščiau, šalys 2014-08-13 Rankpinigių sutartimi nebuvo susitarusios dėl konkretaus atsiskaitymo už perkamą daiktą būdo.
  14. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl ieškovo kaltės, todėl nėra pagrindo taikyti jam sutartinę atsakomybę ir 2014-08-13 Rankpinigių sutarties pagrindu pripažinti, kad atsakovė turi teisę pasilikti ieškovo jai avansu sumokėtus pinigus už žemės sklypą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė turi grąžinti iš ieškovo gautą 7 000 Lt (2 027 Eur) sumą.
  15. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
  16. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas byloje pateiktą apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  17. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  18. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai