Byla 2A-285/2012
Dėl darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovams A. A. , advokatei Irutei Čiukšytei, atsakovei E. R. , atsakovės atstovui advokatui Andžejui Seliavai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir atsakovės E. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-357/2009 pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovei E. R. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovei E. R. ir prašo priteisti iš atsakovės 116 500 Lt padarytai materialinei žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovė pas ieškovą dirbo nuo 2000 m. gegužės 1 d. pagal darbo sutartį, pagal kurią ji buvo priimta į vyr. finansininkės pareigas, su ja buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir atsakovė supažindinta su patvirtintais kredito unijos buhalterio nuostatais. Nuostatų 6.5 punkte nustatyta, jog vyr .buhalteris atlieka ir vyr. kasininko pareigas. Dėl 2003 m. gruodžio 31 d. – 2004 m. sausio 14 d. dienomis dėl netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos unijoje, netinkamai atliktų buhalterinių veiksmų ir neišsaugotų pirminių dokumentų susidarė 116 500 Lt trūkumas ir ieškovui yra padaryta tokio dydžio turtinė žala. DK 245 straipsnyje nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pakruojo ūkininkų kredito unijoje buvo nustatytas pinigų 116 500 Lt trūkumas, tačiau kalti asmenys dėl šio trūkumo nebuvo nustatyti taip pat nenustatyti asmenys atlikę neteisėtas operacijas kompiuterinėje kredito unijos apskaitoje, tokiu būdu konstatuojami apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, lėšų pasisavinimo ir bankinių dokumentų grobimo faktai. E. R. , turėdama pareigą pasirašyti buhalterinius dokumentus ir būdama atsakinga už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą, turėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai saugomi buhalteriniai dokumentai, netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo bei pareiginių nuostatų reikalavimus, nevykdė Pakruojo ūkininkų kredito unijos vidaus kontrolės organizavimo tvarkos, patvirtintos 2003 m. liepos 30 d. 13.27 punktu jai pavestos kredito unijos finansinių dokumentų tinkamos registracijos laikymo ir saugojimo. Atsakovė nevykdė Pakruojo ūkininkų kredito unijos apskaitos vedimo ir atsiskaitymų mokėjimo nurodymais vykdymo tvarkos, patvirtintos 2003 m. rugsėjo 30 d., 3 punktu jai pavestos apskaitos tvarkymo organizavimo ir vykdymo bei šio darbo kontrolės ir tuo savo veiksmais sudarė sąlygas žalos atsiradimui. Jei atsakovė nebūtų pažeidusi pareiginių nuostatų ir kitų jos darbą reglamentuojančių teisės aktų, nebūtų galima atlikti neteisėtų operacijų ir pasisavinti piniginių lėšų. Darbo kodekso 255 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

4Atsakovė E. R. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atnaujinti ieškinio padavimo terminą dalyje dėl neišmokėto atlyginimo laikotarpyje 2004 m. gegužės 22 d. iki 27 d. ir vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo už uždelsimo laiką; 2) priteisti iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 302 750 Lt atlyginimo už dirbtą vyr. buhalterio ir vyr. kasininko darbą nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gegužės 27 d. bei už dirbtą buhalterio darbą nuo 2004 m. vasario 13 d. iki 2004 m. gegužės 27 d.; 3) priteisti iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už laikotarpį 2004 m. gegužės 22 d. iki 27 d. 5) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2004 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad faktinės aplinkybės, nurodytos 2004 m. vasario 17 d. inspektavimo ataskaitoje, 2007 m. balandžio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje, įrodo, kad atsakovės kaltė dėl pinigų dingimo nenustatyta, t. y. žala tiesioginiais E. R. veiksmais nepadaryta. Atsakovės privalomų pareigų nevykdymą ieškovas apibrėžia abstrakčiai, todėl teismas pažymėjo, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos Įstatymo Nr. 1X-574 21 straipsnį, už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Teismas taip pat nurodė, kad tokia formali ne vyr. buhalterės E. R. , bet vadovo atsakomybė yra preziumuota nuosprendyje bei konstatuota aptartuose rašytiniuose įrodymuose. Ieškovo nurodomi atsakovės veiksmai (neveikimas), t. y., kad ji nebuvo atidi, pasitikėjo darbuotojais, nekontroliavo darbuotojų, teismo nuomone, neturi priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis – pinigų dingimu ar pasisavinimu. Teismas nuosprendyje ir 2007 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje yra konstatavęs, kad esant tyčinei kitų nenustatytų asmenų veikai, E. R. nematė ir negalėjo numatyti atsirasiančių padarinių. Teismas darė išvadą, jeigu dėl tyčinių (nusikalstamų) kitų asmenų veiksmų atsiradusių padarinių atsakovė negalėjo numatyti, tai civilinės atsakomybės prasme nėra priežastinio ryšio tarp vyr. finansininkės neatidumo, pasitikėjimo, kontrolės stokos ir pinigų dingimo fakto. Neteisėtos operacijos atliktos po darbo valandų, todėl nepagrįstas ieškovo nurodomas neveikimas, kad darbo pabaigoje atsakovė neperskaičiuodavo kasos. Vyr. buhalterio pareigų tinkamas vykdymas nėra apsaugos nuo neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų garantas ir galėjo turėti įtakos ne žalos išvengimui ir pinigų sugrąžinimui, bet pinigų dingimo išaiškinimo (fakto nustatymo) momentui per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, teismas pažymėjo, kad pastebėti neteisėtai atliktą operaciją buvo sudėtinga ir specialistams. Ieškovui neįrodžius ieškinio ir nenustačius DK 246 straipsnyje numatytų materialinės atsakomybės sąlygų visumos, t. y. priežastinio ryšio tarp atsakovės E. R. veiksmų ir žalos atsiradimo bei nenustačius atsakovės kaltės, ieškovo ieškinį atmetė.

6Spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, teismas nurodė, kad bendrasis ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. DK 298 straipsnis nustato, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, todėl atsakovei reikalavimą pareiškus 2007 m. kovo 19 d., teismas sprendė, kad su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimas nagrinėtinas nuo 2004 m. kovo 19 d., o ieškinio reikalavimų dalis iki minėtos datos atmestina praleidus senaties terminą pareikšti reikalavimams susijusiems su darbo užmokesčiu. Tuo pačiu pagrindu teismas taip pat atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už 5 darbo dienas nuo 2004 m. gegužės 22 d. iki 27 d., nes šis reikalavimas buvo pareikštas tik 2008 m. vasario 1 d. Atsakovės reikalavimą priteisti didesnį darbo užmokestį už nurodytus laikotarpius dėl to, kad ji dirbo papildomą darbą ir jos atlyginimas, palyginus su administracijos vadovo, buvo mažesnis, teismas atmetė, nes ieškovės mėnesinis darbo užmokestis buvo pastovus – 1 600 Lt, dirbama pagal penkių dienų darbo savaitės grafiką, darbo funkcijas atlikdavo darbo laiku. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų dirbusi viršvalandžius ar dirbdama būtų reikalavusi pakeisti darbo sutarties sąlygas, todėl teismas sprendė, kad iki nutrūkstant darbo santykiams atsakovė sutiko su nustatytomis darbo sąlygomis ir sutartu atlyginimu. Atsakovės reikalavimas priteisti už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2004 m. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra išvestinis reikalavimas, todėl, atmetęs ieškinį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, šį reikalavimą teismas taip pat atmetė. Be to, teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, nes nėra įrodytas neturtinės žalos atsiradimo pagrindas ir nėra civilinės atsakomybės pagrindų.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti ieškovui iš atsakovės 116 500 Lt padarytai materialinei žalai atlyginti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, skirti Pakruojo ūkininkų kredito unijos apskaitos ir atskaitomybės ekspertizę, už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. vasario 12 d. Skundą grindžia šiais argumentais:

    1. Teismas konstatavo, kad su atsakove buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau nepateikė jokių motyvų ir argumentų dėl šių itin svarbių faktinių bylos aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės ieškinio dalykui ir tai yra pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliutus šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindas.
    2. Teismas ieškinį atmetė iš esmės dėl to, kad jis yra neįrodytas, tačiau būtent ieškovas prašė teismo šioje byloje skirti apskaitos ir atskaitomybės ekspertizę, kad įrodytų aplinkybes dėl priežastinio ryšio ir atsakovės kaltės. Ši byla yra darbo byla, todėl teismas joje privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, o atsisakydamas tenkinti prašymą skirti ekspertizę, turi priimti motyvuotą nutartį, tačiau nagrinėjamu atveju teismas prašymą atmetė žodine nutartimi. Teismas, atsisakydamas išreikalauti įrodymus, kurių ieškovas negali pateikti ir kurie yra susiję su specialių žinių turėjimu, pažeidė rungimosi principą ir šis pažeidimas turėjo esminės reikšmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.
    3. Teismo išvados, kad rašytiniuose įrodymuose yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, kurios įrodo, kad atsakovės kaltės dėl pinigų dingimo nėra, nepagrįstos, nes nei viename iš sprendime minėtų įrodymų nėra nustatinėjamas ir įrodinėjamas faktas dėl atsakovės kaltės dėl pinigų dingimo unijoje. Nors atsakovė yra išteisinta dėl nusikaltimo padarymo, dėl pinigų dingimo kalti asmenys nėra rasti, tačiau klausimai dėl atsakovės, kaip vyr. buhalterės ir vyr. kasininkės tinkamo darbo funkcijų atlikimo, lieka atviri ir privalo būti išnagrinėti. Aplinkybė, kad darbuotojas nenuteistas dėl nusikaltimo padarymo, nėra pagrindas darbdavio ieškiniui, pareikštam darbuotojui DK 253 straipsnio ir 255 straipsnio 3 punkto pagrindu, atmesti.
    4. Teismas visų faktinių bylos aplinkybių netyrė, nesiaiškino, dėl jų sprendime nepasisakė, o tai yra esminis proceso pažeidimas, akivaizdžiai turėjęs įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Atsakovė nesilaikė jos darbą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. neišrašė ir nepildė kasos pajamų orderio ir jo nepasirašė, nepildė kompiuterinės kasos knygos, t. y. nekontroliavo kam ir kada išmokėti grynieji pinigai, nevedė kasos balanso nei dienos pabaigoje, nei dienos pradžioje, neatspausdino kasininko apyskaitos. Su atsakove sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl ji privalo visiškai atlyginti unijai padarytą žalą, nes jos darbas (vyr. buhalterės ir vyr. kasininko) buvo tiesiogiai susijęs su piniginių lėšų išsaugojimu. Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, kad atsakovė kreipėsi į darbdavį dėl netinkamų darbo sąlygų, todėl visiškai nepagrįsti skundžiamo sprendimo argumentai, kad unijos vadovas netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą unijoje.
    5. Teismas, netinkamai taikė CPK taisykles, materialinės teisės normų nuostatas, neatsižvelgęs į Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir įstatymo (CPK 329 str. 1-2 d., 330 str.). Be to, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą teisę į tai, jog byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, nes nesujungė dviejų bylų, kuriose yra sprendžiami analogiški klausimai.

8Apeliaciniu skundu atsakovė E. R. prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priešieškinį atmesti, pakeisti, atnaujinti atsakovei ieškinio padavimo terminą dalyje dėl jai neišmokėto atlyginimo laikotarpyje 2004 m. gegužės mėn. nuo 22 d. iki 27 d. ir vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo už uždelsimo laiką, priteisti jai iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 302 750 Lt atlyginimo už mano dirbtą vyr. buhalterio ir vyr. kasininko darbą nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gegužės 27 d. bei už mano dirbtą buhalterio darbą nuo 2004 m. vasario 13 d. iki 2004 m. gegužės 27 d. ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2004 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti jai iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos jos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už laikotarpį 2004 m. gegužės mėn. nuo 22 d. iki 27 d. ir vidutinį mano darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2004 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti jai iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

9Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje yra pateikti visi būtini dokumentai, į klausimus atsakė kredito unijų veiklos specialistai, todėl papildomų klausimų pateikimas yra nereikalingas ir vertinamas kaip bylos vilkinimas. Atsakovė teismo nuosprendžiu yra išteisinta dėl jai inkriminuojamo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nesant veikoje nusikaltimo sudėties. Jos kaltė dėl pinigų dingimo nenustatyta.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, palikti nepakeistą, nes apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių teisinių motyvų ir argumentų, kurie leistų skundžiamą teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

11Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, panaikino ir ieškinį iš dalies patenkino - priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 80 000 Lt žalai atlyginti. Kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 4 573,42 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt už advokato pagalbą, o iš ieškovo atsakovės naudai 1 253 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo ir priimtas naujas sprendimas – priteista ieškovui iš atsakovės 80 000 Lt žalai atlyginti, 4 573,42 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei iš ieškovo – 1 253 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir grąžino šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis tuo, ar yra nustatytas realus lėšų dingimas, ar jis įvyko grynaisiais ar negrynaisiais pinigais, ar apie atliktas operacijas, lėmusias lėšų dingimą, buvo ar galėjo būti žinoma už apskaitą atsakingam vyriausiajam buhalteriui, ar grynųjų pinigų paėmimo operacija susijusi su vyriausiosios kasininkės tvarkomomis grynųjų pinigų lėšomis, nes už šių pareigų nevykdymą, sukėlusį darbdaviui žalą, atsiranda vyriausiosios kasininkės materialinė atsakomybė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

13Ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinis skundas netenkintinas.

14CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Šio proceso paskirtis - analizuojant faktinį ir teisinį bylos duomenų turinį, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinti ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir, jei tokias nustatė, patikrinti ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Procesinis šios apeliacijos ypatumas yra tas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi grąžino bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas bei įvertinimas neatsiejamas nuo būtinumo laikytis šioje byloje pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų bei nurodymų. Kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjant bylą svarstytina tik Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalis dėl ieškinio, todėl atsakovės apeliacinis skundas, kiek jis susijęs su priešieškiniu, bylą apeliacine tvarka nagrinėjant iš naujo nebeanalizuojamas ir nevertinamas.

15Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.). Materialinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos: 1) padaryta reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis).

16Kasacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė netinkamai tvarkė ieškovo apskaitą (pvz., Lietuvos centrinės kredito unijos 2004 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2004 m. gegužės 18 d. specialisto išvada). Esant tokiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad viena iš darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju egzistavo ir byloje yra nustatyti. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas patyrė 116 500 Lt nuostolių, kurie nustatyti kaip trūkumas – ši aplinkybė leidžia spręsti, kad nustatyta dar viena darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga – žala. Dėl aplinkybių, kad pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais ir kad žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, byloje ginčo nėra. Kaltė nagrinėjamu atveju preziumuojama, todėl daugiau dėl šių materialinės atsakomybės sąlygų buvimo nepasisakoma.

17Kartu kasacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, privalo nustatyti dėl kokių priežasčių atsirado 116 500 Lt trūkumas: ar dėl atsakovės veiksmų - kurį laiką netinkamai tvarkant finansinę apskaitą, ar dėl kitų asmenų neteisėtai atliktų ūkinių operacijų ir grynųjų pinigų paėmimo iš kredito unijos kasos (seifo), t. y. nustatyti, ar egzistavo priežastinis ryšys tarp atsakovės nustatytų neteisėtų veiksmų ar neveikimo su ieškovo patirta žala. Nustatinėdama minėtą priežastinį ryšį, teisėjų kolegija turi atsakyti į klausimus ar nustatyta, kad pigai realiai dingo, ar dingo grynaisiais ar negrynaisiais pinigais, ar apie atliktas operacijas, lėmusias pinigų dingimą, buvo ar galėjo būti žinoma už apskaitą atsakingam vyriausiajam buhalteriui, ar grynųjų pinigų paėmimo operacija susijusi su vyriausiosios kasininkės tvarkomomis grynųjų pinigų lėšomis, nes už šių pareigų nevykdymą, sukėlusį darbdaviui žalą, atsiranda vyriausiosios kasininkės materialinė atsakomybė.

18Byloje Lietuvos centrinės kredito unijos 2004 m. vasario 17 d. patikrinimo aktu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2004 m. gegužės 18 d. specialisto išvada, liudytojų parodymais nustatyta, kad nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2004 m. sausio 14 d. Pakruojo ūkininkų kredito unijos grynųjų pinigų likučiai kasoje ir fizinių asmenų indėlių likučiai buvo sumažinti 116 500 Lt. Tai buvo padaryta atliekant apskaitos operacijas, susijusias su manipuliavimu G. L. sąskaita (100 000 Lt) bei sumažinant 16 500 Lt sumai unijos kasos sąskaitą ir fizinių asmenų indėlio iki pareikalavimo sąskaitą.

19Bylos duomenys įrodo, kad unijos narys G. L. 2003 m. gruodžio 31 d. į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą banke įnešė 100 000 Lt, kurių paskirtis buvo papildyti jo, kaip unijos nario, sąskaitą. Ieškovo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuteriniu būdu. Atlikus kompiuterinėje apskaitoje įrašą, į G. L. sąskaitą unijoje įnešta 100 00 Lt ir taip padidintas G. L. sąskaitos unijoje likutis. Tą pačią dieną unijos kompiuterinėje apskaitoje atliktas įrašas, kad iš G. L. sąskaitos grynais pinigais nuimta 100 000 Lt ir tokiu būdu sumažintas G. L. sąskaitos likutis ir unijos kasos likutis 100 000 Lt sumai. Pirminių dokumentų, patvirtinančių šios operacijos pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. kad ši pinigų suma buvo G. L. išduota, nėra. 2004 m. sausio 1 d. unijos kompiuterinėje apskaitoje padarytas įrašas, kad į unijos nario G. L. sąskaitą įnešta 100 000 Lt, tačiau pirminių dokumentų, patvirtinančių šios operacijos tikrumą, vėlgi nėra, taip pat nėra duomenų apie pinigus įnešusį asmenį, nėra pajamų orderių rekvizitų. Tokiu būdu buvo atstatytas G. L. sąskaitoje esantis pinigų likutis ne grynais pinigais ir nebuvo atstatytas likutis unijos kasos sąskaitoje „vyr. kasininkas – pinigai“, o kompiuterinėje apskaitoje buvo atvaizduota, kad 100 000 Lt įplaukė į unijos atsiskaitomąją sąskaitą ir taip buvo padidintas unijos atsiskaitomosios sąskaitos likutis 100 000 Lt suma. Atliekant šią operaciją, dokumentų, patvirtinančių jos pagrįstumą, kaip minėta, nėra. Analogiška kompiuterinė apskaitos operacija buvo atlikta 2004 m. vasario 14 d. padarius įrašą sumažinant 16 500 Lt sumai unijos kasos sąskaitą ir fizinių asmenų indėlio iki pareikalavimo sąskaitą taip pat be pirminių dokumentų, patvirtinančių šių operacijų tikrumą ir teisėtumą.

20Kaip matyti iš Lietuvos centrinės kredito unijos Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2004 m. vasario 17 d. inspektavimo ataskaitos (1 t., 29 b. l.), 2003 m. gruodžio 31 d. Pakruojo ūkininkų kredito unijos kompiuterinėje ataskaitoje atlikus įrašą Nr. 49, iš unijos nario G. L. sąskaitos kredito unijoje grynais pinigais nuimta 100 000 Lt. Toje pačioje ataskaitoje konstatuota, kad kadangi ši operacija atlikta tik unijos kompiuterinėje sistemoje, dienos pabaigoje grynų pinigų likutis kasoje turėjo neatitikti unijos apskaitos dokumentų. Apeliacinės instancijos teisme atlikus ekspertizę, 2012 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte nustatyta (4 t., 74 b. l.), kad po apskaitoje užregistruotos ūkinės operacijos, pagal kurią sumažintas kasos grynųjų pinigų likutis 100 000 Lt, grynųjų pinigų likutis 2003 m. gruodžio 31 d. datai sutapo natūroje ir apskaitoje ir buvo lygus 134 851,53 Lt. Tai patvirtina suformuota ir atspausdinta ataskaita „Bandomasis balansas 2003-12-31“ (4 t., b. l. 131-137), kuri yra pasirašyta trijų asmenų: A. A. , vyr. buhalterės E. R. bei buhalterės S. R. . Kadangi ataskaita pasirašyta trijų asmenų, darytina išvada, kad grynųjų pinigų likutis natūroje turėjo sutapti su apskaitos duomenimis 2003 m. gruodžio 31 d. Analogiška situacija nustatyta ir po apskaitoje užregistruotos ūkinės operacijos, pagal kurią sumažintas kasos grynųjų pinigų likutis 16 500 Lt (4 t. 76 b. l.); grynųjų pinigų likutis 2012 m. sausio 14 d. sutapo natūroje ir apskaitoje ir buvo lygus 197 687,30 Lt. Tai patvirtina suformuota ir atspausdinta ataskaita „Bandomasis balansas 2013-01-14“ (4 t., b. l. 144-147), kuri pasirašyta vyr. buhalterės E. R. ir buhalterės S. R. .

21Ieškovas su ekspertizės išvadomis sutiko (4 t., 182 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte pateikta išvada, jog susidaręs 100 000 Lt ir 16 500 Lt grynųjų pinigų trūkumas galėjo būti nuslėptas užregistravus neįprastines ūkines operacijas, pagal vieną iš kurių 2003 m. gruodžio 31 d. 100 000 Lt buvo sumažintas Pakruojo ūkininkų kredito unijos kasos ir kredito unijos nario G. L. sąskaitos likutis, o pagal kitą 2004 m. sausio 14 d. 16 500 Lt buvo sumažintas Pakruojo ūkininkų kredito unijos kasos ir sąskaitos fizinių asmenų indėlių iki pareikalavimo likutis (4 t., b. l. 76), leidžia spręsti, jog 2003 m. gruodžio 31 d. ar 2004 m. sausio 14 d. atlikti nenustatytų asmenų veiksmai patys savaime nesąlygojo 100 000 Lt ir 16 500 Lt trūkumo atsiradimo ieškovo grynųjų pinigų apskaitoje, t. y. šiais veiksmais ieškovui nebuvo padaryta žala, o buvo siekiama jau padarytą žalą (grynųjų pinigų trūkumą kasoje, t.y. seife) nuslėpti. Aplinkybė, jog ieškovo buhalterinėje apskaitoje užregistruotos neįvykusios operacijos ir tikrovės neatitinkantys įrašai užfiksuoti jau esant 100 000 Lt ir 16 500 Lt trūkumui, taip pat nustatyta ir Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-156-07 2007 m. balandžio 17 d. priimtame įsiteisėjusiame nuosprendyje (2 t., 169 b. l.). Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarties argumentus, jeigu dėl tyčinių (nusikalstamų) kitų asmenų veiksmų atsiradusių padarinių atsakovė negalėjo numatyti, tai civilinės atsakomybės prasme nėra priežastinio ryšio tarp vyr. finansininkės neatidumo, pasitikėjimo, kontrolės stokos ir pinigų dingimo iš seifo fakto.

22Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pažymėjo, jog 2003 m. gruodžio 31 d., 2004 m. sausio 1, 14 d., nenustatytiems asmenims atliekant neteisėtas ūkines operacijas ir, kaip byloje nustatyta, atsakovei to nežinant, ji negali būti atsakinga už tai, kad šios operacijos nebuvo pagrįstos dokumentais.

23Atsakant į kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje suformuluotą klausimą, ar apie atliktas operacijas, lėmusias lėšų dingimą, buvo ar galėjo būti žinoma už apskaitą atsakingam vyriausiajam buhalteriui, ar grynųjų pinigų paėmimo operacija susijusi su vyriausiosios kasininkės tvarkomomis grynųjų pinigų lėšomis, teisėjų kolegija pažymi, jog pati atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie trūkumą sužinojo 2004 m. vasario 4 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų laikiusis pareigos kasdien suskaičiuoti kasos pajamas ir išlaidas, sutikrinusi balansą su kasos pinigų likučiais, apie atliktus veiksmus, dėl kurių susidarė 116 500 Lt trūkumas, būtų sužinojusi anksčiau. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, jog atsakovei tinkamai vykdžius minėtą pareigą, būtų įmanoma išvengti ginčo žalos, atsiradusios dėl nenustatytų asmenų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių pasisavinant grynus pinigus iš kasos – seifo (CPK 178, 185 str.).

24Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nekėlė atsakovės atsakomybės klausimo, kiek tai yra susiję su grynųjų pinigų dingimu iš ieškovo kasos (seifo). Bylos duomenys įrodo, kad ieškovas ieškinyje akcentavo tik tai, jog E. R. , turėdama pareigą pasirašyti buhalterinius dokumentus ir būdama atsakinga už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą, turėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai saugomi buhalteriniai dokumentai; ieškovo nuomone, atsakovė netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo bei pareiginių nuostatų reikalavimus, nevykdė Pakruojo ūkininkų kredito unijos vidaus kontrolės organizavimo tvarkos, patvirtintos 2003 m. liepos 30 d. 13.27 punktu jai pavestos kredito unijos finansinių dokumentų tinkamos registracijos laikymo ir saugojimo. Atsakovė nevykdė Pakruojo ūkininkų kredito unijos apskaitos vedimo ir atsiskaitymų mokėjimo nurodymais vykdymo tvarkos, patvirtintos 2003 m. rugsėjo 30 d., 3 punktu jai pavestos apskaitos tvarkymo organizavimo ir vykdymo bei šio darbo kontrolės ir tuo savo veiksmais sudarė sąlygas žalai atsirasti. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė nesilaikė jos darbą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. neišrašė ir nepildė kasos pajamų orderio ir jo nepasirašė, nepildė kompiuterinės kasos knygos, t. y. nekontroliavo kam ir kada išmokėti grynieji pinigai, nevedė kasos balanso nei dienos pabaigoje, nei dienos pradžioje, neatspausdino kasininko apyskaitos. Tai reiškia, kad ieškovas reikšdamas atsakovei reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti visas materialinei atsakomybei taikyti reikiamas sąlygas (CPK 178 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju neįrodė, jog tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. neįrodė, jog praradęs grynaisiais pinigais 116 500 Lt, šią žalą patyrė būtent dėl paminėtų atsakovės veiksmų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovo prašomas sumas.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). Nors nagrinėjamu atveju tiek ieškinys, tiek priešieškinys, tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai netenkinti, tačiau kasacinės instancijos teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo ir grąžinus šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, laikytina, jog atsakovė laimėjo bylą kasacinės instancijos ir apeliacinės instancijos teisme (nagrinėjant bylą antrą kartą), todėl atsakovės kasacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos (3 000 Lt, 4 t., 10 b. l.), o taip pat atstovavimo išlaidos atsakovės patirtos antrą kartą bylą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (2 000 Lt, 4 t., 174 b. l.) turi būti atsakovės naudai priteisiamos iš ieškovo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą ir apimtį, sprendžia, kad atsakovės atstovavimo išlaidos nėra per didelės.

27Valstybei iš ieškovo priteisiamos kasacinės instancijos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (41 Lt, 4 t., 31 b. l.) bei antrą kartą bylą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (11 Lt, 4 t., 42 b. l.) (CPK 88 str.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti atsakovei E. R. (a/k 44711250143) iš ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos (į/k 110067443) 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų.

31Priteisti valstybei iš ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos (į/k 110067443) 52 Lt (penkiasdešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Atsakovė E. R. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo... 5. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį ir... 6. Spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, teismas nurodė, kad bendrasis... 7. Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių... 8. Apeliaciniu skundu atsakovė E. R. prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m.... 9. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti bei... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Šiaulių apygardos teismo... 11. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Šiaulių... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino... 13. Ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios... 15. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo... 16. Kasacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad byloje... 17. Kartu kasacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymėjo,... 18. Byloje Lietuvos centrinės kredito unijos 2004 m. vasario 17 d. patikrinimo... 19. Bylos duomenys įrodo, kad unijos narys G. L. 2003 m. gruodžio 31 d. į... 20. Kaip matyti iš Lietuvos centrinės kredito unijos Pakruojo ūkininkų kredito... 21. Ieškovas su ekspertizės išvadomis sutiko (4 t., 182 b. l.). Atkreiptinas... 22. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pažymėjo,... 23. Atsakant į kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje suformuluotą klausimą, ar... 24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nei ieškinyje, nei... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 27. Valstybei iš ieškovo priteisiamos kasacinės instancijos teismo procesinių... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti atsakovei E. R. (a/k 44711250143) iš ieškovo Pakruojo ūkininkų... 31. Priteisti valstybei iš ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos (į/k...