Byla 1A-74-616/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, išteisintajam V. P. ir jo gynėjams advokatams Valdemarui Bužinskui ir Vytautui Bučiui, nukentėjusiojo V. R. atstovui advokatui Stanislovui Liutkevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. R. ir jo atstovo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3V. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Bylos esmė

71.

8V. P. (toliau – ir V. P. arba išteisintasis) buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, kaltinant jį tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, t. y. būdamas bendrovės ( - ) pajininku, turėdamas

9354 940 pajų, jis 2009 m. birželio mėnesį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) patalpose, tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą Bendrovės administracijos iniciatyva, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas ir apie kurį Bendrovės įstatų 61 straipsnyje nustatyta tvarka neinformavo vieno iš didžiausių bendrovės pajininkų V. R., ir turėdamas 2003-02-27 pasirašytą V. R. įgaliojimą, pagal kurį V. R. įgaliojo jį dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, už V. R. pasirašyti, atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, jis pateikė tariamo susirinkimo metu Bendrovės administracijos vadovui P. S. (toliau – ir P. S.) 2003-02-27 V. R. įgaliojimą, nors pagal 2004-12-07 susitarimo raštą, sudarytą tarp jo ir V. R. buvo sutarta pajus valdyti lygiomis dalimis ir atspausdintą 2009-06-08 ( - ) susirinkimo protokolą Nr. 8, pagal kurį susirinkime dalyvavo jis (V. P.), turintis Bendrovėje 354 940 pajų ir pagal 2003-02-27 įgaliojimą atstovavo V. R., turintį 177 470 pajų, ir kuriame buvo nutarta leisti jam (V. P.) įsigyti pajų už anksčiau jo Bendrovei paskolintą visą sumą – 64 462,18 Eur (222 575 Lt), skaičiuojant vieno pajaus kainą po 0,30 Lt ir nuo susirinkimo pritarimo momento skaityti, kad pajus yra išpirktas, taip jis surašė netikrą dokumentą – 2009-06-08 ( - ) susirinkimo protokolą Nr. 8, kuriame nurodė pasirašyti Bendrovės vyr. buhalterei J. Č. (toliau – ir J. Č.), kurią jis įvardijo kaip tariamo susirinkimo sekretorę, ir Bendrovės administracijos vadovui P. S., kurį jis įvardijo kaip tariamo susirinkimo pirmininką, ir tokiu būdu jis apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę – 741 916 pajus, kas sudarė viso 1 096 856,7 (V. P.) pajų, t. y. 73,02 proc. pajų, taip įgydamas vienvaldę galią priiminėti sprendimus Bendrovės pajininkų susirinkimuose, tuo padarydamas V. R. didelę turtinę žalą – 388 786,53 Eur.

101.1.

11Pirmosios instancijos teismui prokurorė pateikė rašytinį prašymą pakeisti V. P. kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstė taip:

12V. P. kaltinamas tuo, kad jis apgaule, suklastojęs dokumentus, tris kartus nepagrįstai nustatė mažesnę nei rinkos vieno pajaus vertę savo, J. P. (toliau – ir J. P.) ir M. P. (toliau – ir M. P.) naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – ( - ) pajus ir tokiu būdu įtvirtino savo galimybę vienasmeniškai valdyti Bendrovę, naudotis ir disponuoti iš bendrovės veiklos rezultatų gaunamu turtu, tuo sumažindamas kito Bendrovės pajininko – V. R. turimų pajų vertę ir apribodamas V. R. galimybę lygiomis dalimis su juo dalyvauti Bendrovės valdyme, nors 2004-12-07 rašytiniu susitarimu, sudarytu tarp jo ir V. R., buvo sutarta pajus valdyti lygiomis dalimis: V. P., būdamas Bendrovės pajininku, turėdamas

13354 940 pajų, 2009 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ( - ) patalpose, Bendrovės įstatų 61 straipsnio nustatyta tvarka neinformavęs vieno iš didžiausių Bendrovės pajininkų V. R., tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą Bendrovės administracijos iniciatyva, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas ir, turėdamas 2003-02-27 pasirašytą V. R. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo jį dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, pasirašyti už V. R., atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, pateikė Bendrovės administracijos vadovui P. S. šį V. R. įgaliojimą ir atspausdintą tariamo 2009-06-08 ŽŪB ( - ) susirinkimo protokolą Nr. 8, kuriame nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis (V. P.), turintis bendrovėje 354 940 pajų ir pagal 2003-02-27 įgaliojimą atstovavo V. R., turintį 177 470 pajų, kuriame buvo parašyta, kad nuspręsta (nutarta) leisti jam (V. P.) įsigyti 741 916 pajų už anksčiau Bendrovei jo paskolintą 64 462, 18 Eur (222 575,00 Lt) sumą, skaičiuojant vieno pajaus kainą po 0,09 Eur (0,30 Lt), nors vieno pajaus rinkos vertė 2009-06-08 buvo 1,21 Eur, todėl turėjo sumokėti 897 718,36 ir nuo susirinkimo pritarimo momento skaityti, kad pajai yra išpirkti, o jis (V. P.) iš viso įgyja 1 096 856,70 pajų (73,02 proc.), tokiu būdu apgaule sumaino vieno pajaus rinkos vertę 1,12 Eur (4,18 Lt), (1,21 Eur – 0,09 Eur) ir apgaule įgijo teisę vienasmeniškai priiminėti sprendimus Bendrovės susirinkimuose;

14Be to, V. P. 2009-06-08 tariamo susirinkimo protokole Nr. 8 nurodė, kad susirinkimo metu nuspręsta leisti J. P. įsigyti Bendrovės pajų už 289,62 Eur (1 000 Lt), už vieną pajų mokant ne sandorio sudarymo dienai nustatytą pajaus rinkos vertę po 1,21 Eur (4,18 Lt) bet po 0,09 Eur (0,30 Lt), viso 3 333 pajus, ir M. P. įsigyti Bendrovės pajų už 289,62 Eur (1 000 Lt) už vieną pajų mokant ne sandorio sudarymo dienai nustatytą rinkos vertę po 1,21 Eur (4,18 Lt), bet po 0,09 Eur (0,30 Lt), viso 3 333 pajus, nors pagal sandorio dienos (2009-06-08) pajaus rinkos vertę J. P. ir M. P. turėjo sumokėti bendroje sumoje už 6 666 pajus 8 069,94 Eur (27 863,88 Lt), tokiu būdu, nežinant J. P. ir M. P., apgaule sumažino vieno pajaus rinkos vertę 1,12 Eur (1,21 Eur – 0,09 Eur), o surašytą suklastotą dokumentą – 2009-06-08 ŽŪB ( - ) susirinkimo protokolą Nr. 8 pateikė pasirašyti Bendrovės vyr. buhalterei J. Č., kurią protokole įvardijo tariamo susirinkimo sekretore, bei Bendrovės administracijos vadovui P. S., kurį protokole įvardijo tariamo susirinkimo pirmininku;

15Be to, V. P., dėl 2009-06-08 apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės vienasmeniškai priiminėti sprendimus susirinkimuose bei valdyti bendrovę, 2010 m. sausio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, Bendrovės įstatų 61 straipsnyje nustatyta tvarka neinformavęs kitų pajininkų sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausia bendrovės valdymo organas, ir 2010-01-15 Bendrovės pajininkų susirinkimo protokole Nr. 1 nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis, turintis 1 096 856,7 pajus, J. P., turinti 3 333 pajus ir suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų skaičių 1 500 000, apgaule nežinant pajininkei J. P. tikrosios pajaus vertės, nustatė vieno pajaus vertę po 0,03 Eur (0,10 Lt) nors susirinkimo dieną (2010-01-15) pajaus rinkos vertė buvo 0,48 Eur (1,65 Lt) ir leido jai įsigyti 1 500 000 pajų už 43 443 Eur (150 000 Lt), nors pagal sandorio dienos vieno pajaus rinkos vertę ji turėjo Bendrovei sumokėti už 1 500 000 pajų 716 809,55 Eur (2 475 000 Lt), tokiu būdu neteisėtai sumažino vieno pajaus rinkos vertę 0,45 Eur (0,48 Eur – 0,003 Eur);

16Be to, V. P., dėl 2009-06-08 apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės vienasmeniškai priiminėti sprendimus susirinkimuose bei valdyti bendrovę, 2010 m. vasario 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, Bendrovės įstatų 61 straipsnio nustatyta tvarka neinformavęs kitų pajininkų, sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, ir 2010-02-05 ŽŪB ( - ) pajininkų susirinkimo protokole Nr. 2 nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis, turintis 1 096 856,7 pajus, ir J. P., turinti 150 333 pajus, ir suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų skaičių 1 000 000, apgaule, nežinant pajininkei J. P. tikrosios pajaus vertės, nustatęs vieno pajaus rinkos vertę po 0,03 Eur (0,10 Lt.), nors susirinkimo dieną pajaus rinkos vertė buvo 0,24 Eur (0,83Lt), leido jai įsigyti 1 000 000 pajų už 240 384,62 Eur (830 000 Lt), tokiu būdu neteisėtai sumažino vieno pajaus rinkos vertę 0,21 Eur (0,24 Eur – 0,03 Eur) ir nukentėjusiajam V. R. padarė didelę turtinę 344 224,00 Eur žalą, kurią sudaro jam priklausančių 354 940 pajų rinkos vertės sumažėjimas 2010-02-05 dienai nuo 1,21 Eur iki 0,24 Eur.

171.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs, kad V. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, turinčios požymių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, gali būti perkvalifikuotos, kaip padarytos kitomis faktinėmis aplinkybėmis, informavo kaltinamąjį, jog jis gali būti kaltinamas tuo, kad V. P., panaudojant apgaulę V. R. atžvilgiu, suklastojęs tikrą dokumentą, tris kartus nustatė mažesnę nei rinkos vieno pajaus vertę ir juos išpirko mažesne nei rinkos kaina, savo, J. P. ir M. P. naudai, įgijo didelės vertės svetimą – V. R. turtinę teisę į ŽŪB ( - ) turtą – sumažindamas Bendrovės pajininko V. R. turimų pajų skaičių procentine išraiška ir atitinkamai sumažindamas V. R. turtine teisę į Bendrovės turtą, o būtent:

18V. P., būdamas Bendrovės pajininku, turėdamas 354 940 pajų, 2009 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) patalpose, Bendrovės įstatų 61 straipsnyje nustatyta tvarka neinformavęs kito Bendrovės pajininko – V. R. tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą Bendrovės administracijos iniciatyva, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, ir pasinaudodamas V. R. pasitikėjimu – pasinaudodamas 2003-02-27 pasirašytu V. R. įgaliojimu, kuriuo V. R. įgaliojo jį dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, pasirašyti už V. R., atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, pateikė Bendrovės administracijos vadovui P. S. šį V. R. įgaliojimą ir atspausdintą tariamo 2009-06-08 ŽŪB ( - ) susirinkimo protokolą Nr. 8, suklastojo šį tikrą dokumentą – 2009-06-08 ŽŪB ( - ) susirinkimo protokolą Nr. 8, pateikė pasirašyti Bendrovės vyr. buhalterei J. Č., kurią protokole įvardijo tariamo susirinkimo sekretore, bei Bendrovės administracijos vadovui P. S., kurį protokole įvardijo tariamo susirinkimo pirmininku, ir kuriame nurodė, kad susirinkime dalyvauja jis, t. y. V. P., turintis bendrovėje 354 940 pajų, ir pagal 2003-02-27 įgaliojimą atstovauja V. R., turintį 177 470 pajų, ir kuriame taip pat buvo parašyta, kad nuspręsta (nutarta) leisti jam, t. y. V. P. įsigyti 741 916 pajų už anksčiau Bendrovei jo paskolintą 64 462,18 Eur (222 575,00 Lt) sumą, skaičiuojant vieno pajaus kainą po 0,09 Eur (0,30 Lt), nors vieno pajaus rinkos vertė 2009-06-08 buvo 1,21 Eur, o bendra įgytų pajų rinkos vertė buvo – 263 260,51 Eur (897 718,36 Lt) ir nuo susirinkimo pritarimo momento skaityti, kad pajai yra išpirki, taip pat 2009-06-08 tariamo susirinkimo protokole Nr. 8 nurodė, kad susirinkimo metu nuspręsta leisti J. P. įsigyti Bendrovės pajų už 289,62 Eur (1 000 Lt), už vieną pajų mokant ne sandorio sudarymo dienai nustatytą pajaus rinkos vertę po 1,21 Eur (4,18 Lt), bet po 0,09 Eur (0,30 Lt), viso 3 333 pajus, ir M. P. įsigyti Bendrovės pajų už 289,62 Eur (1 000Lt), už vieną pajų mokant ne sandorio sudarymo dienai nustatytą rinkos vertę po 1,21 Eur (4,18 Lt), bet po 0,09 Eur (0,30 Lt), viso 3 333 pajus, nors pagal sandorio dienos (2009-06-08) pajaus rinkos vertę J. P. ir M. P. turėjo sumokėti bendroje sumoje už 6666 pajus 8 069,94 Eur (27 863,88 Lt), tokiu būdu apgaule, t. y. neinformuodamas ir nutylėdamas nuo V. R. apie tariamą susirinkimą ir šio tariamo susirinkimo metu tariamai priimtus Bendrovės vardu sprendimus, įformintus suklastotame 2009-06-08 ŽŪB ( - ) susirinkimo protokole įgyti pajus pigiau nei rinkos kaina, dėl ko V. P. valdomas ir turimas pajų skaičius padidėjo nuo 354 940 (kas sudarė 46,69 procentų Bendrovės turto vertės) iki 1 096 856 (kas sudarė 72,54 procentų Bendrovės turto vertės), ir Bendrovės pajininkais tapo J. P. ir M. P., kas kartu sudarė 73,02 procento Bendrovės turto vertės, o V. R. valdomo ir turimo Bendrovės turto dalis – 177 470 pajų, kas sudarė 23,348 procento bendrovės turto dalies, kurių vertė buvo 215 065,40 Eur, sumažėjo iki 11,755 procento Bendrovės turto dalies 107 348,08 Eur vertės, tokiu būdu V. P. savo ir J. P. bei M. P. naudai apgaule įgijo V. R. turtinę teisę į Bendrovės turtą 107 717,32 Eur vertės, kurią sudarė V. R. valdomo Bendrovės pajų paketo ir jo vertės sumažėjimas nuo 23,348 procento, suteikiančių teisę į Bendrovės 215 065,40 Eur vertės turtą, iki 11,755 procento, suteikiančio teisę į 107 348,08 Eur vertės Bendrovės turtą, įvertinant Bendrovės turtą 2009-06-08 dienai, kuomet 100 procentų Bendrovės turto vertė sudarė 920 187,53 Eur.

19V. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas dėl 2009-06-08 apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės vienasmeniškai priiminėti sprendimus susirinkimuose bei valdyti Bendrovę, 2010 m. sausio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, Bendrovės įstatų 61 straipsnyje nustatyta tvarka neinformavęs kitų pajininkų sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, ir 2010-01-15 Bendrovės pajininkų susirinkimo protokole Nr. l nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis, turintis 1 096 856,7 pajus, J. P., turinti 3 333 pajus, ir suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų skaičių 1 500 000, apgaule, nežinant pajininkei J. P. tikrosios pajaus vertės, nustatė vieno pajaus vertę po 0,03 Eur (0,10 Lt), nors susirinkimo dieną (2010-01-15) pajaus rinkos vertė buvo 0,48 Eur (1,65 Lt), ir leido jai įsigyti 1 500 000 pajų už 43 443 Eur (150 000 Lt), nors pagal sandorio dienos vieno pajaus rinkos vertę ji turėjo Bendrovei sumokėti už 1 500 000 pajų 716 809,55 Eur (2 475 000 Lt), dėl ko V. R. valdomo ir turimo Bendrovės turto – 177 740 pajų, dalis sumažėjo nuo 11,755 procento iki 5,90 procento;

20V. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, dėl 2009-06-08 dėl apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės vienasmeniškai priiminėti sprendimus susirinkimuose bei valdyti Bendrovę, 2010 m. vasario 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, Bendrovės įstatų 61 straipsnyje nustatyta tvarka neinformavęs kitų pajininkų, sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, ir 2010-02-05 ŽŪB ( - ) pajininkų susirinkimo protokole Nr. 2 nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis, turintis 1 096 856,7 pajus, ir J. P., turinti 1 503 333 pajus, ir suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų skaičių 1 000 000 apgaule, nežinant pajininkei J. P. tikrosios pajaus vertės, nustatęs vieno pajaus rinkos vertę po 0,03 Eur (0,10 Lt), nors susirinkimo dieną pajaus rinkos vertė buvo 0,24 Eur (0,83 Lt), leido jai įsigyti 1 000 000 pajų už 28 962 Eur (100 000 Lt) nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą ji turėjo sumokėti už 1 000 000 pajų 240 384,62 Eur (830 000 Lt), dėl ko V. R. valdomo ir turimo Bendrovės turto – 177 740 pajų dalis sumažėjo nuo 5,90 procento iki 4,42 procento, tokiu būdu V. P. apgaule savo ir J. P. bei M. P. naudai iš viso įgijo V. R. turtinę teisę į Bendrovės turtą 137 526,66 Eur, kurią sudarė V. R. valdomo Bendrovės pajų paketo ir jo vertės sumažėjimas nuo 23,348 procento, suteikiančių teisę į Bendrovės 168 655,66 Eur vertės turtą, iki 4,42 procento, suteikiančio teisę į 31 928 Eur vertės Bendrovės turtą, įvertinant Bendrovės turtą 2010-02-05 dienai, kuomet 100 procentų Bendrovės turto vertė sudarė 722 355,94 Eur.

212.

22Be to, V. P. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kaltinant jį tuo, kad būdamas ŽŪB ( - ) pajininku, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – ŽŪB ( - ) priklausantį turtą, tuo padarydamas ŽŪB ( - ) didelę – 833 709,99 Eur turtinę žalą; kad iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – ŽŪB ( - ) priklausantį turtą, tuo padarydamas ŽŪB ( - ) – 7490,7 Eur turtinę žalą; išvaistė didelės vertės svetimą – ŽŪB ( - ) priklausantį turtą, tuo padarydamas ŽŪB ( - ) didelę – 673 366,55 Eur ir 211 422 Eur turtinę žalą. Tačiau pirmosios instancijos teisme šios kaltinimo dalies prokurorė, palaikiusi byloje valstybinį kaltinimą, atsisakė.

233. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu V. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad tarp V. P. ir V. R. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, V. R. galimai pažeistos turtinės teisės gali ir yra ginamos civilinio proceso tvarka.

24II.

25Apeliacinio skundo argumentai

264.

27Nukentėjusysis V. R. (toliau – ir nukentėjusysis) ir jo atstovas advokatas Stanislovas Liutkevičiaus (toliau – ir atstovas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-08-08 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir išieškoti iš V. P. nukentėjusiojo V. R. naudai 6 075 Eur turėtoms išlaidas atstovo (advokato) paslaugoms apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

284.1.

29Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteinamąjį nuosprendį, nevertino prokurorės 2017-01-30 prašyme išdėstytų (1.1 punktas) ir teismo 2017-07-24 nurodytų (1.2 punktas) naujų faktinių aplinkybių. Teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino išimtinai išteisintojo V. P. naudai ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad tarp V. P. ir V. R. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

304.2.

31V. P. 2009-06-08 suorganizuotas susirinkimas buvo neteisėtas, nes apie susirinkimą Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka nebuvo informuoti visi Bendrovės pajininkai (V. R., V. R. ir V. Č.). 2009-06-08 susirinkime dalyvavo tik V. P., kuris pasinaudodamas 2003-02-27 V. R. suteiktu įgaliojimu ir nepaisydamas 2004-12-07 Susitarimo bendrovę valdys lygiomis dalimis, priėmė vienasmenišką sprendimą – leisti V. P. įsigyti papildomai išleidžiamų pajų už 222 575 Lt skolą (po 0,30 Lt už pajų), J. P. ir M. P. įsigyti pajų už 1 000 Lt (po 0,30 Lt), kiekvienai po 3 333 pajus, ir tokiu būdu žymiai sumažino V. R. turimų pajų dalį (nuo 23,35 iki 4,42 procentų), dėl to V. R. patyrė didelę 136 727,66 EUR turtinę žalą.

324.3.

332009-06-08 susirinkimas realiai nevyko ir jo protokolas buvo suklastotas. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų P. S. ir J. Č. parodymai. Liudytojas P. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir civilinėje byloje Nr. e2-583-260/2015, vienodai ir nuosekliai parodė, kad jam, kaip administracijos vadovui, iš anksto apie 2009-06-08 susirinkimą žinoma nebuvo, jis, pagal V. P. kvietimą, nuvyko į UAB ( - ), kur V. P. pasakė, kad jis kapitalizuoja savo skolą ir pateikė pasirašyti atspausdintą 2009-06-08 protokolą, kuriame nebuvo minima, kad pajus įgis ir V. P. šeimos nariai. Liudytoja J. Č. parodė, kad ji 2009-06-08 susirinkime nedalyvavo, susirinkimo protokolą jai pateikė pajininkas V. P., kas surašė ir atspausdino protokolą jai nežinoma. Apeliantų teigimu, liudytojos J. Č. išsakyta nuomonė, kad 2009-06-08 susirinkimas buvo teisėtas, nepagrįsta bylos duomenimis, be to, tokiai subjektyviai liudytojos nuomonei įtakos galėjo turėti aplinkybė, kad V. P. 2009 m. liudytojai paaukojo pinigų (dėl sudegusio tvarto). Byloje nustatyta, kad susirinkimo protokolą, V. P. prašymu, parengė su juo darbiniuose santykiuose bendrovėje ( - ) buvęs jo darbuotojas R. P.. Šią aplinkybę patvirtina dokumentų apžiūros protokolai bei dokumentų projektai, rasti R. P. kompiuterio laikmenose (2009-09-25 kompiuterio dokumentų aplankų apžiūros protokolas). J. Č. protokolo nerašė, šią aplinkybę patvirtina ŽŪB ( - ) administracijos vadovo 2009-06-03 potvarkis Nr. 92, kuriuo J. Č. 2009 m. birželio 03-16 dienomis buvo suteiktos atostogos. 2009-06-08 susirinkimo protokolas nebuvo pateiktas antstolei (2009-06-15 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

344.4.

35V. P. 2009-06-08 susirinkimo metu savo pajų dydį pasididino užskaitydamas skolą bendrovei vienašališkai, be jokių skaičiavimų nusistatęs 14 kartų mažesnę nei rinkos pajaus kainą (po 0,30 Lt (0,09 Eurų) už vieną pajų). 2009-06-08 susirinkimo metu įsigyti bendrovės pajų, po 3 333 vnt., buvo leista ir V. P. šeimos nariams – žmonai J. P. ir dukrai M. P., mokant taip pat po 0,30 Lt (0,09 Eurų), t. y. net 14 kartų mažesne nei rinkos kaina. Ekspertizės aktu nustatyta, kad pajaus rinkos kaina tuo metu buvo 4,18 Lt (1,21 eurų). Tokius V. P. veiksmus apeliantai vertina kaip piktavališkus, padarytus dėl savanaudiškų paskatų savo bei savo šeimos narių naudai, sąmoningai kenkiant V. R. turtiniams ir neturtiniams interesams.

364.5.

37V. P. 2010-01-15 Bendrovės narių susirinkime, kuriame dalyvavo V. P. ir žmona J. P., leido J. P. įsigyti 1 500 000 Lt vertės pajų, mokant už vieną pajų tik 0,10 Lt (0,03 Eurų), o 2010-02-05 Bendrovės narių susirinkime, kuriame dalyvavo V. P. ir žmona J. P., J. P. leista įsigyti dar 100 000 Lt vertės pajų mokant už vieną pajų tik 0,10 Lt (0,03 Eurų) už pajų.

384.6.

39V. P. suvokimą, kad jis ir jo šeimos nariai įgyja pajus už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, patvirtina byloje esanti Taikos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo UAB ( - ) ir skolininko V. P. bei suinteresuoto asmens J. P., patvirtinta ( - ) rajono apylinkės teismo 2010-02-26 nutartimi, kurioje 1 pajaus vertė nustatyta 0,53 Lt (0,16 Eur) ir 1 Lt (0,29 Eur). Tokias pajų vertes iš esmės nustatė ir vertintojai (2009-06-08 dienai – 1,21 Eur, 2010-01-15 dienai – 0,48 Eur, 2010-02-05 dienai – 0,24 Eur ir 2010-03-05 dienai – 0,18 Eur).

404.7.

41V. P., piktnaudžiaudamas V. R. pasitikėjimu, pasinaudodamas pastarojo jam suteiktu įgaliojimu, jį apgavo, sumažindamas V. R. pajų paketo dalį ir valdymo teisę ir tokiu būdu V. R. padarė didelę 136 727,66 eurų turtinę žalą. V. P. sudarytos 2009-06-19 iki 2010-10-02 pajų perleidimo sutartys apsunkino V. R. galimybę iš karto pradėti ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Todėl V. P. turi būti taikomos BK 300 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies nuostatos.

424.8.

43Nukentėjusysis V. R. turėjo išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Visa išlaidų suma yra 6 075 Eur (5 825 Eur – išlaidos patirtos advokatui dalyvaujant ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmoje instancijoje metu ir 250 Eur už apeliacinio skundo paruošimą). Šias išlaidas, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, apeliantai prašo priteisti iš V. P..

442.

45Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas – nukentėjusiojo V. R. atstovas advokatas S. Liutkevičiaus ir prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą. Išteisintasis V. P. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

463.

47Nukentėjusiojo V. R. ir jo atstovo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

48III.

49Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

50Dėl įrodymų vertinimo

514.

52Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino išimtinai išteisintojo V. P. naudai, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad tarp V. P. ir V. R. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Tokie apeliantų teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys bylos medžiagai.

535.

54Bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas bei jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka konstatuoti, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ar įrodymų visumos pakanka nustatyti, kad kaltinamojo veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyvis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016 ir kt.).

556.

56Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ir išsamiai apklausė kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus, tarp jų ir apeliantų skunde nurodomus liudytojus P. S. ir J.Č., ištyrė šių asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos gretino tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas paskelbė rašytinius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti: ŽŪB ( - ) narių susirinkimų protokolus, V. R. įgaliojimo turinį, įvairias sutartis, tarnybinius pranešimus, nutarimus, kitų teismų priimtus procesinius sprendimus, ekspertizės akto išvadas ir kt. Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant rašytinius bylos įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis aktyviai pasinaudojo. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, ir remiantis byloje surinktų įrodymų visuma padarė motyvuotas išvadas dėl V. P. pareikštų kaltinimų nepagrįstumo.

577.

58Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus V. P. pateikto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį variantus (nurodytą kaltinamajame akte, prokurorės ir teismo iniciatyva modifikuotus kaltinimus) ir dėl visų jų pagrįstumo padarė bylos įrodymais pagrįstas išvadas, kurių apeliaciniame skunde išdėstyti teisiniai argumentai nepaneigia. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantai nenurodo, kurį iš V. P. pareikštų kaltinimų variantų, jie laiko pagrįstu. Iš apeliacinio skundo dalies įvardintos ,,Galimas nusikalstamų veikų aprašymas, atsižvelgiant į išanalizuotas bylos aplinkybes“ (17-18 skundo lapai, t. 11, b. l. 62–63) darytina išvada, kad apeliantai siūlo dar vieną kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį modifikaciją, nors prašymo kaltinime nurodytų veikų aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis nepateikė (BPK 256 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrina skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teisme nagrinėtų V. P. pareikštų kaltinimų ribose.

59Dėl baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo įstatymo taikymo

608.

61Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad kaltininko kaltumas negali būti preziumuojamas, o turi būti nustatomas dėl kiekvienos inkriminuotos nusikalstamos veikos.

629.

63Nagrinėjamoje byloje V. P., be kita ko, pareikštas kaltinimas dėl kvalifikuoto sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir dėl dokumento suklastojimo pagal 300 straipsnio 3 dalį.

6410.

65Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba atliko kitus šio straipsnio dispozicijoje nurodytus alternatyvius veiksmus. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės rūšių, kuriai būdinga, kad tarp kaltininko ir nukentėjusiojo ar turto, turtinės teisės valdytojo yra giminystės, asmeniniai, tarnybiniai ar kitokie tarpusavio ryšiai, sudarantys pagrindą pasitikėjimui, kuriuo piktnaudžiaudamas kaltininkas įgyja svetimą turtą, turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2019). Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).

6611.

67Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė gali pasireikšti aktyvia arba pasyvia forma, dezinformacija žodžiu, rašytine forma, pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-252-697/2018).

6812.

69Baudžiamoji atsakomybė BK 300 straipsnyje už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris suklastojęs ar disponavęs suklastotu dokumentu padarė didelės žalos.

7013.

71Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009-06-08 vyko ŽŪB ( - ) narių susirinkimas, kuriame dalyvavo bendrovės narys V. P., turintis bendrovėje 354 940 Lt (102 797,73 Eur) vertės pajų, ir pagal įgaliojimą atstovavo Bendrovės pajininkui V. R., turinčiam 177 470 Lt (51 398,86 Eur) vertės pajų. Susirinkime buvo priimtas nutarimas leisti V. P. už anksčiau jo bendrovei paskolintus 222 575 Lt (64 462,17 Eur) įsigyti bendrovės pajų ir laikyti, kad nuo tokio nutarimo priėmimo pajai yra išpirkti. Po šio nutarimo priėmimo susirinkime, V. P. toliau dalyvaujant kaip bendrovės nariui, turinčiam 1 096 856,7 pajų, buvo priimtas nutarimas leisti įsigyti po 3333 pajus už 1000 Lt (289,62 Eur) J. P. ir M. P..

7214.

73Apeliantai teigia, kad 2009-06-08 susirinkimas buvo neteisėtas, nes apie susirinkimą Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka nebuvo informuoti visi Bendrovės pajininkai, susirinkimas realiai nevyko ir jo protokolas suklastotas. Tokie apeliantų teiginiai prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams ir remiantis jais padarytoms teismo išvadoms.

7415.

75Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ŽŪB ( - ) yra nuo 1992 metų veikianti įmonė, kuri savo veikloje vadovaujasi Žemės ūkio bendrovių ir kitais įstatymais, teisės aktais, reglamentuojančiais žemės ūkio bendrovių veiklą, ir 2002-07-10 įregistruotais ŽŪB ( - ) įstatais (toliau – ir Įstatai). Nagrinėjamai bylai aktualūs Įstatų 59, 61, 62, 63 punktai. Pagal Įstatų 59 punktą aukščiausias bendrovės valdymo organas yra bendrovės narių susirinkimas. Už bendrovės narių susirinkimų sušaukimą yra atsakinga bendrovės administracija, kuri ne rečiau kaip du kartus per metus šaukia susirinkimus ir apie šaukiamą susirinkimą ir numatytą darbotvarkę praneša bendrovės nariams (61 punktas). Neeilinius susirinkimus šaukia bendrovės administracija savo iniciatyva arba kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) ar bendrovės nariai, turintys ne mažiau kaip ¼ visų balsų, rašytiniu pareiškimu pridedant darbotvarkę. Bendrovės narių susirinkimas privalo būti sušauktas per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos (62 punktas). Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvaujančių bendrovės narių balsų skaičius sudaro daugiau kaip ½ visų balsų. Nutarimai priimami susirinkime dalyvaujančių narių paprasta jų turimų balsų dauguma ir tik nutarimams dėl bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo reikalinga 2/3 balsų dauguma (63 punktas) (t. 1, b.l. 16-35).

7616.

77Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos proceso metu duotus išteisintojo V. P. ir liudytojų J. Č. ir P. S. parodymus apie 2009-06-08 įvykius, 2003-02-27 V. R. išduoto V. P. įgaliojimo ir 2009-06-08 ŽŪB ( - ) narių susirinkimo protokolo turinį, liudytojo R. P. parodymus ir daiktinių įrodymų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis apie R.P. kompiuteryje rastą 2009-06-08 ŽŪB ( - ) narių susirinkimo protokolo ruošinį, susiejęs šiuos teisėtai gautus įrodymus į vientisą loginę grandinę padarė išvadą, kad 2009-06-08 ŽŪB ( - ) narių susirinkimas įvyko ir šio susirinkimo metu buvo surašytas apeliantų ginčijamas ir kaip suklastotas dokumentas įvardintas susirinkimo protokolas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

7817.

79Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2009-06-08 V. P. turėjo 46,69 Bendrovės pajų, t. y. daugiau kaip ¼ visų balsų, todėl jis pagal Bendrovės įstatus turėjo teisę reikalauti bendrovės administracijos sušaukti neeilinį susirinkimą. Minėta, kad pagal Bendrovės Įstatus apie šaukiamą susirinkimą ir numatytą darbotvarkę bendrovės nariams praneša bendrovės administracija. 2009-06-09 ŽŪB ( - ) administracijos vadovas buvo P. S.. Taigi būtent P. S. ir buvo atsakingas už kitų bendrovės narių informavimą apie šaukiamą neeilinį susirinkimą ir numatytą darbotvarkę. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl to, kad V. R. galimai buvo neinformuotas apie vyksiantį 2009-06-08 susirinkimą ir jo darbotvarkę, atsakingas yra ne V. P., o Bendrovės administracijos vadovas P. S., neįvykdęs pareigos tinkamai apie šaukiamą susirinkimą informuoti kitus Bendrovės narius.

8018.

81Iš 2009-06-08 susirinkimo protokolo turinio matyti, kad jame dalyvavo vienas bendrovės pajininkas V. P., kuris turėjo 46,69 procentus Bendrovės pajų, ir pagal 2003-02-27 įgaliojimą atstovavo kitą pajininką V. R., turintį 23,35 procentų Bendrovės pajų. Taigi susirinkimo metu V.P. turėjo 70,04 procentus Bendrovės pajų, kas sudaro daugiau kaip ½ visų balsų, todėl toks susirinkimas pagal Bendrovės Įstatus buvo teisėtas. 2009-06-08 susirinkimo protokolas yra patvirtintas jame dalyvavusių asmenų: susirinkimo pirmininko P. S., susirinkimo sekretorės J. Č. ir įgalioto pasirašyti protokolo bendrovės nario V. P. (t. 1, b. l. 49-55). Minėti asmenys neneigia savo parašų autentiškumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie dokumento – susirinkimo protokolo suklastojimą.

8219.

83Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. P., pasinaudodamas V. R. jam suteiktu įgaliojimu, piktnaudžiavo pastarojo pasitikėjimu. Tačiau toks apeliantų teiginys prieštarauja paties V. R. suteiktam ir notariškai patvirtintam 2003-02-27 įgaliojimo turiniui.

8420.

85Pirmosios instancijos teismas vertindamas kaltinime nurodytą apgaulės požymį – piktnaudžiavimą V. R. pasitikėjimu, pagrįstai nurodė, jog V. R. pats buvo įgaliojęs V. P. dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, pasirašyti už V. R., atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Šią aplinkybę įrodo notariškai patvirtintas 2003-02-27 įgaliojimas. Iš įgaliojimo turinio matyti, kad V. P. buvo įgaliotas dalyvauti ŽŪB ( - ) pajininkų visuotiniuose susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (1 t., b. l. 47). Byloje kaip liudytoja apklausta notarė G. S. parodė, jog V. R. įgaliojimo prasmė buvo suprantamai išaiškinta ir su V. R. išduotu įgaliojimu buvo galima didinti pajų vertę. Apeliantai nei 2003-02-27 įgaliojimo turinio, nei liudytojos G. S. parodymų teisingumo ir patikimumo neginčija, todėl darytina išvada, kad V. R. įgaliojimo turinys buvo aiškus ir suprantamas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. P. jam suteikto V. R. įgaliojimo apimties neviršijo.

8621.

87Apeliantai nesutinka su V. P. ir jo šeimos narių įsigytų pajų verte, teigdami, kad tiek V. P., tiek jo šeimos nariai (žmona ir dukra) pajus įsigijo žymiai mažesne kaina ir tokius teiginius argumentuoja pagal V. R. ieškinį iškeltoje civilinėje byloje 2015-01-16 atliktos ekspertizės išvada (2 t., b. l. 135-200; t. 3, b. l. 1-200).

8822.

89Pirmosios instancijos teismas, ištyręs 24 punkte minimą ekspertizės aktą ir išklausęs teisme specialisčių paaiškinimus, konstatavo, kad teismas neturi pagrindo tikslia pajų verte laikyti ekspertizės išvadoje nurodytą 1,21 Eurą ir tuo pagrindu laikyti V. P. teikiamą kaltinimą pagrįstu. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad pajų įgijimo metu, kaip to reikalauja Bendrovės įstatai ir Žemės ūkio bendrovių įstatymas, tiksli jų vertė nustatyta nebuvo, ekspertizės aktu nustatyta pajų vertė yra tikėtina ir šią aplinkybę patvirtino teisme apklaustos specialistės, nurodžiusios, jog pajų vertė buvo nustatinėjama lyginamuoju metodu pagal bendrovės turimo turto galimą vertę (vertinant panašius tuo metu įvykusius turto pardavimo sandorius) ir paaiškino, jog nustatyti turto vertę žemės ūkio bendrovėje yra itin sudėtinga, kadangi ją dažnai sudaro ir biologinio turto vertė, kurio, vertinamuoju momentu jau nėra. Be to, ekspertės nurodė, jog pajaus vertės nustatymui lemiamą sprendimą turi pajininkai.

9023.

91Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu ekspertizės išvados ir eksperčių paaiškinimų vertinimu ir remiantis šiais bylos įrodymais padaryta teismo išvada, kad nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą apie gerokai didesnę pajaus vertę 2009 metais ir tuo pagrindu teigti, jog V. P. veiksmuose, nurodant ją mažesnę, yra apgaulės požymių. Apeliantai tokios pirmosios instancijos teismo išvados skunde nurodytais argumentais taip pat nepaneigė.

9224.

93Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, pripažinus, jog 2009-06-08 susirinkimas įvyko ir jo metu buvo surašytas susirinkimo protokolas nėra suklastotas, vėlesni pajininkų susirinkimai, įvykę 2010-01-15 ir 2010-02-05, ir juose priimti nutarimai negali būti siejami su V. P. nusikalstamais veiksmais, nes V. P., kapitalizavęs savo skolą Bendrovei, įgijo daugiau kaip 50 procentų pajų ir tai jam leido vienasmeniškai priiminėti sprendimus Bendrovėje ir 2010-01-15 bei 2010-02-05 tokie sprendimai buvo priimti.

9425.

95Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis V. R. šiuo metu savo teises gina pasinaudodamas civilinės teisės normomis ir civiliniu procesu (teisminio proceso Nr. ( - )). Kauno apygardos teisme civiline tvarka nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams V. P., M. P. ir J. P. dėl sandorių, aptariamų baudžiamojoje byloje, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Šioje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-01-20 nutartimi pripažino, kad atsakovai įsigijo pajus sandorių, kuriems taikytinos bendrosios sandorių negaliojimo sąlygos (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), pagrindu, todėl nagrinėjant civilinę bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme bus vertinamas pajų įsigijimo sandorių teisėtumas.

9626.

97Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. veiksmuose nenustatyti apgaulės požymiai, kurie tarp pajininkų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius transformuotų į baudžiamuosius. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, bylos įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad V. P. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

9827.

99Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nukentėjusiojo V. R. ir jo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

100Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

10128.

102Nukentėjusysis V. R. prašo, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, išieškoti iš V. P. jo turėtas išlaidas – 6 075 eurų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.

10329.

104Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje V. P. yra teisėtai ir pagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, apeliantų prašymas apmokėti nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas netenkinamas.

105Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

106Nukentėjusiojo V. R. ir jo atstovo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. V. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Bylos esmė... 7. 1.... 8. V. P. (toliau – ir V. P. arba išteisintasis) buvo kaltinamas ir perduotas... 9. 354 940 pajų, jis 2009 m. birželio mėnesį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo... 10. 1.1.... 11. Pirmosios instancijos teismui prokurorė pateikė rašytinį prašymą pakeisti... 12. V. P. kaltinamas tuo, kad jis apgaule, suklastojęs dokumentus, tris kartus... 13. 354 940 pajų, 2009 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu... 14. Be to, V. P. 2009-06-08 tariamo susirinkimo protokole Nr. 8 nurodė, kad... 15. Be to, V. P., dėl 2009-06-08 apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės... 16. Be to, V. P., dėl 2009-06-08 apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės... 17. 1.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalimi,... 18. V. P., būdamas Bendrovės pajininku, turėdamas 354 940 pajų, 2009 m.... 19. V. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas dėl 2009-06-08 apgaule... 20. V. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, dėl 2009-06-08 dėl apgaule įgytų... 21. 2.... 22. Be to, V. P. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2... 23. 3. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu V. P. pagal... 24. II.... 25. Apeliacinio skundo argumentai... 26. 4.... 27. Nukentėjusysis V. R. (toliau – ir nukentėjusysis) ir jo atstovas advokatas... 28. 4.1.... 29. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteinamąjį nuosprendį, nevertino... 30. 4.2.... 31. V. P. 2009-06-08 suorganizuotas susirinkimas buvo neteisėtas, nes apie... 32. 4.3.... 33. 2009-06-08 susirinkimas realiai nevyko ir jo protokolas buvo suklastotas. Šią... 34. 4.4.... 35. V. P. 2009-06-08 susirinkimo metu savo pajų dydį pasididino užskaitydamas... 36. 4.5.... 37. V. P. 2010-01-15 Bendrovės narių susirinkime, kuriame dalyvavo V. P. ir... 38. 4.6.... 39. V. P. suvokimą, kad jis ir jo šeimos nariai įgyja pajus už žymiai... 40. 4.7.... 41. V. P., piktnaudžiaudamas V. R. pasitikėjimu, pasinaudodamas pastarojo jam... 42. 4.8.... 43. Nukentėjusysis V. R. turėjo išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip... 44. 2.... 45. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas – nukentėjusiojo V. R.... 46. 3.... 47. Nukentėjusiojo V. R. ir jo atstovo advokato Stanislovo Liutkevičiaus... 48. III.... 49. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 50. Dėl įrodymų vertinimo ... 51. 4.... 52. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK... 53. 5.... 54. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas bei jais... 55. 6.... 56. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys... 57. 7.... 58. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas... 59. Dėl baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo įstatymo taikymo... 60. 8.... 61. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra... 62. 9.... 63. Nagrinėjamoje byloje V. P., be kita ko, pareikštas kaltinimas dėl... 64. 10.... 65. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad apgaule savo ar kitų naudai... 66. 11.... 67. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo... 68. 12.... 69. Baudžiamoji atsakomybė BK 300 straipsnyje už dokumento suklastojimą ar... 70. 13.... 71. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009-06-08... 72. 14.... 73. Apeliantai teigia, kad 2009-06-08 susirinkimas buvo neteisėtas, nes apie... 74. 15.... 75. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ŽŪB ( - ) yra nuo 1992 metų veikianti... 76. 16.... 77. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos proceso metu duotus... 78. 17.... 79. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2009-06-08 V. P. turėjo 46,69 Bendrovės... 80. 18.... 81. Iš 2009-06-08 susirinkimo protokolo turinio matyti, kad jame dalyvavo vienas... 82. 19.... 83. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. P., pasinaudodamas V. R. jam suteiktu... 84. 20.... 85. Pirmosios instancijos teismas vertindamas kaltinime nurodytą apgaulės... 86. 21.... 87. Apeliantai nesutinka su V. P. ir jo šeimos narių įsigytų pajų verte,... 88. 22.... 89. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs 24 punkte minimą ekspertizės aktą... 90. 23.... 91. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo... 92. 24.... 93. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 94. 25.... 95. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,... 96. 26.... 97. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. veiksmuose... 98. 27.... 99. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 100. Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo... 101. 28.... 102. Nukentėjusysis V. R. prašo, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, išieškoti... 103. 29.... 104. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, teismas turi teisę nuspręsti... 105. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 106. Nukentėjusiojo V. R. ir jo atstovo advokato Stanislovo Liutkevičiaus...