Byla 2A-989-450/2012
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui Pfizer Luxembourg SARL filialui Lietuvoje dėl susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė K. B. pateikė atsakovui Pfizer Luxembourg SARL filialui Lietuvoje ieškinį, kurį patikslinusi prašė: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo pasirašymo momento ieškovės ir darbdavio susitarimą, pasirašytą 2011 m. balandžio 13 d. dėl darbo santykių nutraukimo; pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo 2011 m. balandžio 14 d. pagal Darbo kodekso 125 str., grąžinti ją į darbą medicinos atstove bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 2500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog susitarimą nutraukti darbo sutartį pasirašė skubotai, neturėdama galimybės apgalvoti sprendimą, įtakojama darbdavio ir vykdydama jo valią. Teigė, jog darbo santykių nutraukimas neatitiko ieškovės tikrosios valios, kadangi neketino nutraukti darbo sutartį, jai nebuvo suteikta galimybė svarstyti pasiūlymą. Visi dokumentai buvo pateikti susitikimo su darbdavio atstovu metu ir nurodyta juos pasirašyti.

6Atsakovas Pfizer Luxembourg SARL filialas Lietuvoje ieškinio nepripažino, nurodydamas, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra teisėtas ir galiojantis, nes juo išreikšta tikroji šalių valia ir nėra susijęs su jokiu darbdavio valios primetimu. Be to, ginčo susitarimas atitiko ir jam taikytinus teisės aktus. Atsakovo teigimu, ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ji neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, o atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės K. B. ieškinio netenkino. Teismas nustatė, jog ieškovė nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. dirbo Pfizer Luxembourg SARL filialo Lietuvoje medicinos atstove pagal neterminuotą darbo sutartį. 2011 m. balandžio 12 d. ieškovei įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 125 str. 1 d. 2011 m. balandžio 13 d. ieškovė pasirašė sutikimą nutraukti darbo sutartį, pagal kuri nuo sekančios dienos jos darbo santykiai su atsakovu nutraukiami. Teismas nustatė, jog nėra pagrindo manyti, jog atsakovo pasiūlymas ieškovei nutraukti darbo sutartį buvo netikėtas. Byloje pateikti duomenys rodo, jog ieškovė buvo ne kartą žodžiu įspėta dėl darbo pareigų pažeidimų ir jai buvo pasiūlyta pasitaisyti. Darbdavys turėjo duomenų, jog darbo metu ieškovė užsiiminėjo asmeniniais reikalais, ne darbo tikslais naudojo transporto priemonę, per 2 metų laikotarpį su ja ne kartą buvo aptariami darbo rezultatai ir suteikiamas terminas ir galimybės pasitaisyti. Darbdavys atliko visas pagal darbo sutarties nutraukimo susitarimą jam tenkančias pareigas (t. y. sumokėjo išeitinę kompensaciją), savo ruožtu ieškovė taip pat atliko jai priskirtas pareigas – grąžino darbdaviui automobilį, raktus, kitas darbo pareigų vykdymui darbdavio išduotas priemones, todėl matyti, jog abi šalys įvykdė susitarimą. Byloje negauta duomenų, o ieškovė neįrodė, jog pasirašyti sutartį jai buvo daromas spaudimas, ji pasirašyta ne laisva valia ir, kad ji neatitiko tikrosios darbuotojos valios.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovė K. B. prašė apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir jos ieškinį tenkinti. Skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

11Teismas nepagrįstai konstatavo, jog susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo ir susitarime dėl darbo santykių nutraukimo yra išreikšta tikroji ieškovės valia, siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atitiko jos interesus. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantei buvo pateikta ne tik jau paruoštas darbo sutarties nutraukimo susitarimas, bet ir darbdavio paruoštas jos atsakymas nurodantis, jog ši sutinka nutraukti darbo sutartį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jai paruoštas sutikimas buvo datuotas 2011 m. balandžio 13 d., matyti, jog atsakovas neketino suteikti ieškovei įstatymo numatyto 7 dienų termino apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo. 2011 m. balandžio 12 d. pasiūlyme nutraukti darbo sutartį nėra nurodytos konkrečios sutarties nutraukimo sąlygos, o tai anot K. B. rodo, jog jai toks susitarimas buvo įteiktas tik formaliai, jau nusprendus ją atleisti iš darbo. Be to, visi dokumentai ieškovei buvo pateikti netikėtai, vienu metu, dėl ko ši nespėjo gerai suprasti ir teisingai įvertinti situacijos ir tik vėliau suvokė, kad su ja pasielgta nesąžiningai.

12Teismas neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai rėmėsi G. D. parodymais dėl darbo drausmės pažeidimų, darbo kokybės ir rezultatų. Liudytojas G. D. dirbo atsakovo įmonėje, dėl to yra suinteresuotas siekti atsakovui naudingos bylos baigties, todėl teismas neturėjo remtis jo parodymais, jais grįsti priimtą sprendimą. Nurodo, kad darbo rezultatų aptarimas yra įprasta įmonėje susiformavusi praktika, tokie aptarimai nelaikytini, ką galima padaryti geriau, o kas buvo blogai, pažeidimais. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie apeliantės darbo tvarkos pažeidimą, nors pagal darbo tvarkos taisyklių 12.6 punktą turėjo tokius faktus užfiksuoti raštu.

13Teismas nesiėmė nustatyti tikrųjų priežasčių dėl ko iš atsakovo įmonės buvo atleista ieškovė. Išreikalautuose duomenyse matyti, jog per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo iki 2011 m. balandžio iš atsakovo įmonės ir išorinės įmonės buvo atleista mažiausiai 10 žmonių, kas sudaro apie 10 proc. visų įmonės darbuotojų Lietuvoje. Į ieškovės pateiktą straipsnį iš www.lrytas.lt svetainės, kur nurodoma, jog Pfizer Luxembourg SARL visame pasaulyje ketina atleisti apie 6000 darbuotojų, nebuvo atsižvelgta nei nagrinėjant bylą teisme, nei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

14Nurodo, jog asmens teisė į darbą yra viena svarbiausių asmens socialinių teisių ir atsakovas nesąžiningu savo elgesiu atleisdamas apeliantę iš darbo šią teisę pažeidė. Teigia, kad neturtinė žala negali visada būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais, priimtina manyti, jog asmenys susiduriantys su problemomis dėl neteisėto atleidimo iš darbo, patiria nepatogumus, nerimą, neteisybės, bejėgiškumo jausmą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Pfizer Luxembourg SARL filialas Lietuvoje prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė darbo sutartį nutraukė savo valia ir niekieno neverčiama, nes teismas nenustatė ir pati apeliantė nenurodė, kaip pasireiškė jos nurodoma psichologinė prievarta, dėl kurios ši sutiko nutraukti darbo sutartį. Be to iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė kitą dieną po dokumentų pasirašymo, grąžino visus jai nepriklausančius daiktus, darbo sutartyje pasirašė dėl jos nutraukimo šalių susitarimu, draugiškai atsisveikino su visu kolektyvu, tame tarpe ir G. D.. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai kaltina teismą vienokiais ar kitokiais CPK pažeidimais, nes teismas tinkamai vertino ne tik jai naudingas, bet ir nenaudingas aplinkybes. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad G. D. liudijimas neturi būti vertinamas, dėl to, kad jis vis dar dirba atsakovui, nes pagal CPK 192 str. duodami parodymus liudytojai veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, be to G. D. prieš duodamas parodymus prisiekė tinkamai vykdyti liudytojo pareigas. Pažymi, jog apeliantei įteikti pasiūlymo nutraukti darbo sutartį dokumentai tinkamai atspindėjo visas siūlomas sutarties nutraukimo sąlygas, todėl laiko nepagrįstais apeliantės teiginius esą, ji neturėjo galimybės apsispręsti dėl pasiūlymo sąlygų. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl datų ant jai pateiktų pasirašyti dokumentų. Nurodo, jog tai, kad ant dokumentų projektų buvo nurodyta ne tos dienos, o vėlesnė data, kaip tik rodo, kad apeliantei buvo siekiama duoti laiko apsvarstyti pasiūlymą. Pažymima, jog apeliantės argumentai, dėl spaudoje pasirodžiusių žinių, jog kompanija „Pfizer“ ketina visame pasaulyje atleisti 6000 su gamyba susijusių darbuotojų, neleidžia daryti prielaidos, kad ji buvo atleista dėl etatų mažinimo jau vien dėl to, jog apeliantės darbas nėra niekaip susijęs su gamyba, bet to esant etatų mažinimui, darbuotojai atleidžiami dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, tuo tarpu, apeliantė – būtent dėl su jos darbo rezultatais susijusiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad apeliantė neturi jokio pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, be to atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

18LR DK 125 str. numato kaip darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas esant šalių tikrajai valiai. 2007-03-02 šalys sudarė Darbo sutartį Nr. 97, pagal kurią ieškovė dirbo atsakovo įmonėje medicinos atstove Vilniuje. Kaip patvirtino šalys, pagal savo darbo pobūdį ieškovės darbo didžioji dalis buvo atliekama ne atsakovo biure, bet už jo ribų. Bylos duomenimis patvirtinama, jog ieškovė K. B. 2011-04-12 pasirašė darbdavio Pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, 2011-04-13 atsakymą jog sutinka nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, bei Susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Sekančią, t.y. 2011-04-13 dieną ieškovė pasirašė su darbdaviu Pfizer Luxembourg SARL Darbo sutartyje.

19Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad toks susitarimas atitiko tikrąją šalių valią ir niekaip nesusijęs nei su psichologiniu darbdavio spaudimu, nei jokiu darbdavio valios primetimu. Ta aplinkybė, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas ne darbo aplinkoje, o viešoje vietoje, kavinėje, pasiūlymą pateikiant jos tiesioginiam viršininkui G. D., pati savaime niekaip neįrodo psichologinės prievartos taikytos ieškovės atžvilgiu. Nors pateiktame pasiūlyme nebuvo numatytas DK 125 str. nurodytas septynių dienų terminas per kurį ieškovė turėtų pranešti darbdaviui savo valią dėl pateikto pasiūlymo, bei pagal kitus dokumentus, Atsakymą ir Susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, kurie buvo surašyti 2011-04-13 data, t.y. viena diena vėliau, galima teigti, kad darbdavys suteikė ne daugiau kaip vieną dieną tokiam pasiūlymo galutiniam apsisprendimui, tačiau ieškovė, kaip darbuotoja, turėjo įstatyme numatytą teisę sutikti su pasiūlymu arba ne. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju netikėtumo aspektas buvo galimas pirmąją dieną, t.y. 2011-04-12, tačiau kitą dieną, kai ieškovė atvyko į darbo vietą ir dar kartą patvirtino savo valią abiejų šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį, t.y. pasirašė darbo sutartyje, t.y. jos pozicija nutraukti darbo sutartį nepasikeitė ir kitą dieną, neatšaukė savo sutikimo darbo sutartį nutraukti pagal DK 125 str. 1 d., pagaliau neiniciavo derybų, diskusijų su darbdaviu dėl pasiūlytų susitarimo sąlygų, tai rodo, kad K. B. laisvai išreiškė savo valią. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-59/2007 konstatavo, kad pasiūlymą gavusi šalis gali nuspręsti priimti šį pasiūlymą tiek per septynias dienas, tiek ir iš karto, svarbiausia, jog toks pasiūlymas kitai darbo sutarties šaliai būtų pateiktas raštu ir ji turėtų galimybę jį svarstyti. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog siūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovei pateiktas raštu, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo apribota galimybė susipažinti ir įvertinti šį siūlymą ar kad ieškovė prašė papildomo laiko jį apsvarstyti, byloje nėra.

20Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008 nurodė, kad „Dispozityvumo principas darbo teisėje reiškia, kad šalys turi teisę dėl sutarties nutraukimo susitarti. Kai darbo santykių šalys pasirašo susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims privalomas“. Atmestini apeliantės argumentai, kad susitarime nebuvo nurodytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Įvertinus visus dokumentus, t.y. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, sutikimą su pasiūlymu bei susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo teigtina, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino faktą dėl tinkamų darbo sutarties nutraukimo sąlygų buvimo. Kaip teisingai nurodė darbdavys, bet kokiu atveju ieškovė turėjo teisę dėl pasiūlytų nutraukimo sąlygų derėtis. Ta aplinkybė, kad sutikimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą paruošė iš anksto darbdavys nieko nereiškia, kol tokio atsakymo nepasirašo darbuotojas. Duomenų, kad ieškovė būtų tiesiog negalėjusi nepasirašyti atsakymo dėl sutikimo, teismui nepateikta [CPK 178 str.]. Pažymėtina, kad darbdavys neturi pareigos iš anksto informuoti apie ketinimą siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ta aplinkybė, kad atsakymo į pasiūlymą ir susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo datos buvo vėlesnės nei paties pasiūlymo data patvirtina aplinkybę, kad darbdavys niekaip neketino versti darbuotoją pasirašyti kokį tai iš šių dokumentų iš karto.

21Apeliantės nurodytas argumentas, kad pirmos instancijos teismas sprendime netiksliai išdėstė faktines aplinkybes, tuo pačiu ne viską išsiaiškino atmestinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas visas aplinkybes iš naujo patikrino išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, dar kartą išklausydamas šalis.

22Dėl pirmos instancijos teismo liudytojo G. D. parodymų įvertinimo: apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrindinėms aplinkybėms patvirtinti rėmėsi būtent šio liudytojo parodymais, kai tuo tarpu jis dirbo atsakovo bendrovėje ir tokiu būdu yra suinteresuota šalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks argumentas nepagrįstas. Pagal CPK 192 str. duodami parodymus liudytojai veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, be to G. D. prieš duodamas parodymus, prisiekė tinkamai vykdyti liudytojo pareigas. Pagal LR CPK 177 str. įrodinėjimo priemonėmis laikomi liudytojų parodymai, o pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-171/2008).

23Dėl netinkamo ieškovės darbo: teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad darbdavys turėjo pagrindą būti nepatenkintu apeliantės atliekamu darbu. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr.3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria padarytai išvadai, kad praeityje darbdavys turėjo žodžiu išsakytų pretenzijų ieškovei dėl jos atliekamo darbo kokybės. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju nei vienas darbdavys, teikdamas pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tai nedaro be pagrindo. Ta aplinkybė, kad ieškovė per visą darbo laiką neturėjo drausminių nuobaudų, jokiu būdu nepatvirtina, kad darbdavys visais atžvilgiais buvo patenkintas jos darbu. Kaip paaiškino darbdavio atstovas, atsakovas savo praktikoje iš esmės nelinkęs taikyti drausmines nuobaudas ir su darbuotojais darbo trūkumus aptaria individualiai, netaikant drausminės atsakomybės.

24Aplinkybė dėl etatų mažinimo: ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad internetiniame tinklalapyje buvo patalpinta informacija apie tai, kad atsakovas ketina atleisti iš darbo 6000 darbuotojų pasaulyje. Tuo tarpu ieškovės teigimu. atsakovo bendrovėje Lietuvoje per laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-04-15 buvo atleisti 7 darbuotojai ir per atsakovo išorinę bendrovę dar trys darbuotojai. Ieškovė teigimu, pirmos instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, jog šie darbuotojai atleisti ne savo noru, o dėl etatų mažinimo. Darė išvadą, kad ieškovės atleidimas iš darbo nebuvo vienetinis ir jos atleidimą iš darbo sąlygojo etatų mažinimas bendrovėje.

25Kaip matyti iš pateiktos informacijos [b.l. 16], joje teigiama, kad Jungtinių Valstijų vaistų gamintoja „Pfizer“, restruktūrizuodama veiklą, ketina uždaryti aštuonias gamyklas ir sumažinti gamybos apimtis šešiose gamyklose, bei per artimiausius penkerius metus visame pasaulyje atleisti 6000 darbuotojų. Viena vertus byloje nėra ginčo, kad ieškovė nedirbo gamyboje ir, kad Lietuvos padalinio veikla nėra susijusi su gamyba. Kita vertus net ir esant struktūriniams pertvarkymams bendrovėje, galimas šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pateikta pažyma apie darbuotojų atleistų iš darbo skaičių, patvirtina, kad nurodyti darbuotojai laikotarpiu nuo 2010-12-10 iki 2011-04-15 buvo atleisti įvairiais pagrindais, t.y. pagal DK 127, 125 ir 126 str. str. Jokių duomenų, kad įmonėje būtų vykdomi struktūriniai pertvarkymai byloje nepateikta.

26Teisėjų kolegija nepasisako dėl argumento, kad ieškovei toks pasiūlymas nebuvo palankus, kadangi ji prarado geras pajamas, kitas lengvatas. Pažymėtina, kad ieškovės pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu yra jos diskrecijos teisė, todėl vertinti tokius aspektus išimtinai gali tik pati apeliantė.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo argumentas dėl ieškovės dirbtų viršvalandžių niekuo nepagrįstas, todėl vertintinas, kaip deklaratyvus ir neįrodytas bei neturintis esminės reikšmės bylai.

28Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, atsakovui neatsirado pareigos atlyginti neturtinę žalą, padarytą pasak ieškovės, neteisėtu jos atleidimu iš darbo. Teisėjų kolegija plačiau dėl prašomos priteisti neturtinės žalos buvimo, jos dydžio bei kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

29Atsakovas prašo priteisti 1234,20 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir pasiruošimą teismo posėdžiui [b.l.214-216]. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme [atsakovo atstovas, advokatas dalyvavo vieninteliam apeliacinės instancijos posėdyje], į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad nagrinėjama darbo byla, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.), advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovės priteistina suma mažinama per pusę, t.y. priteistina 617,10 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai (CPK 98 str.).

30Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 str.

Nutarė

31Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti atsakovui Pfizer Luxembourg SARL filialui Lietuvoje iš ieškovės K. B. 617,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė K. B. pateikė atsakovui Pfizer Luxembourg SARL filialui Lietuvoje... 6. Atsakovas Pfizer Luxembourg SARL filialas Lietuvoje ieškinio nepripažino,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė K. B. prašė apeliacinės instancijos teismo... 11. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo... 12. Teismas neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai rėmėsi G. D. parodymais... 13. Teismas nesiėmė nustatyti tikrųjų priežasčių dėl ko iš atsakovo... 14. Nurodo, jog asmens teisė į darbą yra viena svarbiausių asmens socialinių... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Pfizer Luxembourg SARL filialas... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 18. LR DK 125 str. numato kaip darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Darbo... 19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad... 20. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-19 nutartyje... 21. Apeliantės nurodytas argumentas, kad pirmos instancijos teismas sprendime... 22. Dėl pirmos instancijos teismo liudytojo G. D. parodymų įvertinimo:... 23. Dėl netinkamo ieškovės darbo: teisėjų kolegija sutinka su pirmos... 24. Aplinkybė dėl etatų mažinimo: ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad... 25. Kaip matyti iš pateiktos informacijos [b.l. 16], joje teigiama, kad Jungtinių... 26. Teisėjų kolegija nepasisako dėl argumento, kad ieškovei toks pasiūlymas... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo argumentas dėl ieškovės dirbtų... 28. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip būtinosios sąlygos... 29. Atsakovas prašo priteisti 1234,20 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai... 30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti atsakovui Pfizer Luxembourg SARL filialui Lietuvoje iš ieškovės K....