Byla 2A-1397-611/2012

Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB If P&C Insurance AS ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 29974,37 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009-11-26 kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, ties 75,25 kilometru, dėl staiga į kelią išbėgusio šerno įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta UAB „Ivabaltė“ priklausanti transporto priemonė BMW 520 D, valst. Nr.EJS665. Ieškovas eismo įvykį pripažino draudiminiu. Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybė, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, gali bei privalo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią galimybę. Eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu. Šioje kelio atkarpoje taip pat nėra įrengta techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo pasireiškė tuo, jog dėl to, kad valstybė nesiėmė visų įmanomų priemonių ir neužkirto kelio gyvūnui išbėgti į važiuojamąją kelio dalį, ieškovas patyrė nuostolių.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą valstybė privalo atlyginti tik tada, kai tai numatyta įstatymuose ir įstatymų nustatyta tvarka. Vairuotojas turėjo tinkamai įvertinti jo vairuojamos autotransporto priemonės keliamą pavojų aplinkai, savo galimybes bet kuriuo metu suvaldyti automobilį. Dėl žalos atsiradimo kaltas automobilio vairuotojas. Ieškovas nenurodė, kad kuri nors valstybės institucija būtų pažeidusi teisės aktus. Kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis vieta ties 75,25 kilometru laikytina saugi, neavaringa, eismo atžvilgiu nepavojinga.

6Tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad valstybė tinkamai vykdė ir vykdo pareigą užtikrinti tiek laukinių gyvūnų apsaugą, tiek ir saugų eismą keliuose. Atsižvelgiant į laukinės gyvūnijos specifiką ir galimybes ją kontroliuoti ir valdyti, transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu, padaryta žala valstybės neatlyginama. Neaišku, ar eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės susidūrimo su šernu. Valstybė neprivalo atsakyti už naminių gyvūnų padarytą žalą. Reikia atsižvelgti į transporto priemonės vairuotojo elgesį.

7Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas teigia, kad eismo įvykyje dalyvavo laukinis gyvūnas – šernas. Ieškovas nenurodo, kaip pasireiškė neteisėti valstybės veiksmai. Ieškovas turėjo įrodyti, kad pagal teisės aktus eismo įvykio vietoje privalo būti tvora ir turi būti įrengtas įspėjamasis kelio ženklas. Pavienio šerno iššokimas į kelią konkrečiame kelio ruože yra atsitiktinumas, aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 14903,73 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą 14903,73 Lt sumą nuo 2010-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009-07-22 ieškovas ir UAB „Ivabaltė“ sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuria nuo 2009-07-22 iki 2010-06-01 buvo apdrausta transporto priemonė BMW 520 D, valst. Nr.EJS665. 2009-11-26 kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, ties 75,230 kilometru, apie 18:39 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė. Eismo įvykis įvyko, kai į kelią iš dešinės pusės staiga išbėgus šernui, transporto priemonės vairuotojui S. Š. nesuspėjus sustabdyti transporto priemonės, transporto priemonė susidūrė su gyvūnu. Į eismo įvykio vietą atvykę Rokiškio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai sudarė eismo įvykio schemą, kurioje sutartiniais ženklais pažymėjo automobilį, jo judėjimo kryptį, gyvūno judėjimo per kelią kryptį, pažymėjo eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės apgadinimus. Ieškovas 2009-12-29 išmokėjo draudėjui UAB „Ivabaltė“ 29974,37 Lt draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

10Teismas sutiko su ieškovu, kad nėra aplinkybių, kurios LR CK 6.270 str. 1 d. pagrindu atleistų atsakovą nuo civilinės atsakomybės: nenustatyta, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas konstatavo, jog byloje pilnai įrodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl laukinio gyvūno išbėgimo į kelią. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie paneigtų transporto priemonės susidūrimą su laukiniu gyvūnu šernu. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama.

11Teismas nustatė, kad kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis pakankamai dažnai įvyksta eismo įvykiai dėl transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Kelio atkarpoje nuo 65 km iki 85 km, t.y. 10 km atstumu nuo eismo įvykio vietos, per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-11-26 įvyko 28 eismo įvykiai, transporto priemonėms susidūrus su laukiniais gyvūnais. Eismo įvykio dieną kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis buvo įrengti įspėjamieji kelio ženklai Nr.131 „Laukiniai žvėrys“ su lentele Nr.805 „Galiojimo zona į priekį 3 km“ dešinėje kelio pusėje 72,821 km ir kairėje kelio pusėje 76,011 km. Transporto priemonei važiuojant ne Rokiškio kryptimi, o priešinga kryptimi iš Rokiškio, o eismo įvykiui įvykus ties 75,230 km, transporto priemonė turėjo pravažiuoti pro įrengtą 76,011 km kairėje kelio pusėje kelio ženklą Nr.131 „Laukiniai žvėrys“, galiojantį į priekį 3 km (t.y. iki 73,011 km). Tačiau kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nebuvo įrengta techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, eismo įvykio dieną buvo laikomas neavaringu pagal LR Susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr.3-390 patvirtintą Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką, nepaneigia valstybės pareigos reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius, jų skaičių bei imtis priemonių, kad kelyje būtų užkirstas kelias eismo įvykiams dėl į kelią išbėgančių laukinių gyvūnų įvykti, ne tik įrengiant specialius kelio ženklus, įrengiant technines apsaugines priemones, bet galimai imantis kitokių galimų veiksmingų priemonių. Kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis įvykę eismo įvykiai rodo, kad atsakovas nesiėmė visų galimų priemonių. Sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės už transporto priemonės apgadinimą dėl laukinio gyvūno patekimo į važiuojamąją kelio dalį, laikytinos visiškai nereikšmingomis atsakovo, trečiųjų asmenų byloje pažymėtos aplinkybės apie laukinių gyvūnų populiacijų reguliavimą, apie tai, kad nuo 2005 m. šernų medžiojimas nelimituojamas ir nelicencijuojamas. Teismas nurodė, kad ieškovas neprivalo nurodyti atsakovui konkrečių priemonių, kurių atsakovas nesiėmė ar kurių turėtų imtis. Teismas konstatavo, kad 2009-11-26 eismo įvykis įvyko dėl atsakovo nepakankamo veikimo.

12Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu padaryti automobilio apgadinimai užfiksuoti policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje; nurodyti tokie apgadinimai: kairės pusės priekinės durys, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis, kairės pusės priekinis žibintas. Draudiko žalos skaičiavimo 2009-12-23 išvada dėl 29974,37 Lt draudimo išmokos išmokėjimo surašyta remiantis 2009-12-22 PVM sąskaita-faktūra. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas tinkamai įvertino sąskaitoje nurodytų darbų, priemonių dalies reikalingumą, pagrįstumą. Nėra duomenų, kad automobilio plovimas, salono valymas buvo susijęs su draudžiamuoju įvykiu. Nematyti, kad draudikas tinkamai įvertino atskirų pagalbinių priemonių, nurodytų sąskaitoje, reikalingumą, kad tinkamai įvertino nurodytą šių priemonių kiekį: valiklis 541-05 ( 1vnt.), sietelis dažų ( 6 vnt.), servetėlės kėbulo valymui ( 8 vnt.), pirštinės vienkartinės ( 8 vnt.), plėvelė ( 7 vnt.).

13Teismas padarė išvadą, kad draudikas, priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką, neįvertino aplinkybės, kad eismo įvykio vietoje galiojo įspėjamasis ženklas Nr.131 „Laukiniai žvėrys“. Teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, netinkamai ir nepilnai įvertino žalos padarymo draudėjo transporto priemonei aplinkybes. Teismas nustatė, kad transporto priemonės remonto sąskaitą mažinant automobilio plovimo, salono valymo (100,00 Lt), valiklio 541-05 (27,12 Lt), sietelio dažų (9,30 Lt), servetėlių kėbulo valymui (4,96 Lt), vienkartinių pirštinių (5,20 Lt), plėvelės 1 m (20,23 Lt) kainų 166,90 Lt (be PVM) suma, bendra automobilio remonto suma sudaro 29807,47 Lt (be PVM). Teismas konstatavo, kad draudikas turėjo pagrindą mažinti draudimo išmoką, todėl regreso tvarka priteisdamas iš atsakovo ieškovo patirtus nuostolius, 29807,47 Lt dydžio nuostolius teismas sumažino 50 proc.

14Teismas laikė nepagrįstu ieškovo nurodytą procesinių palūkanų dydį. Metinės šešių procentų dydžio palūkanos mokamos, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių dydžio sumažinimo bei procesinių palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

171. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas turėjo pagrindą mažinti draudimo išmoką. Daugelio draudiminių įvykių atveju draudėjas dėl neatidumo, aplaidumo, patirties stokos ar kitų priežasčių, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas draudimo taisyklėse numatytas pareigas, sudaro papildomas sąlygas šiam įvykiui įvykti, tačiau ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudiminių įvykių priežastys. Draudikas turi teisę mažinti draudiminę išmoką, jeigu draudėjas pažeidė draudimo taisykles ir šis pažeidimas taisyklėse numatytas kaip pagrindas draudimo išmokai mažinti. Pagal administracinės bylos medžiagą bei liudytojo S. Š. duotus parodymus laukinis gyvūnas į važiuojamąją dalį išbėgo netikėtai, sustabdyti transporto priemonės ar imtis kitokių veiksmų vairuotojas negalėjo, todėl konstatuoti atitinkamus sutarties sąlygų pažeidimus, kurie sąlygotų draudimo išmokos mažinimo galimybę nėra jokio pagrindo. Net ir laikant transporto priemonės vairuotojo veiksmus pažeidžiančiais draudimo Taisyklių sąlygas, toks pažeidimas laikytinas netyčiniu, neesminiu ir nesančiu priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu eismo įvykiu.

182. Teismui nusprendus mažinti priteistinų nuostolių dydį, šis sprendimas privalo būti pagrįstas atitinkama įstatymo nuostata. Atsižvelgiant į tai, jog teismas, sumažindamas priteistų nuostolių dydį 50 procentų nenurodė šio savo sprendimo teisinio pagrindo, ieškovas neturi galimybių pasisakyti dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo. Teismas sumažino ieškovui priteistiną sumą atsižvelgdamas į draudiko atitinkamus veiksmus žalos sureguliavimo metu, tačiau ne į LR CK 6.282 str. nurodytas aplinkybes.

193. Nežiūrint į tai, nors transporto priemonės valymo darbai šiuo atveju taip pat buvo būtini siekiant pašalinti eismo įvykio padarinius, tačiau šios paslaugos buvo atliktos nemokamai, neįtraukiant jų į galutinę PVM sąskaitos faktūros sumą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, nepagrįstai nusprendęs sumažinti ieškovui priteisiamų nuostolių dydį 100 Lt, sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Visos UAB „Krasta auto” sąskaitoje detalizuotos pagalbinės medžiagos buvo naudojamos siekiant pašalinti transporto priemonės apgadinimus ir atstatyti ją į iki eismo įvykio buvusią padėtį, todėl teismo argumentai, jog ieškovas neįrodė šių priemonių reikalingumo yra niekuo nepagrįsti.

204. Teismas

Nutarė

21priteisti ieškovui 5 procentų metines palūkanas, kadangi 6 procentų metinės palūkanos mokamos, kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys. Tokia teismo pozicija prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai.

22Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

231. Teismas padarė neteisingą ir niekuo nepagrįstą išvadą, kad kelias Radiškis- Anykščiai-Rokiškis nėra saugus ir valstybė, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių bei imtis priemonių, kad jiems būtų užkirstas kelias. Byloje nėra jokių įrodymų, statistinių ar kitokių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, todėl kelio intensyvumo, kaip galimai avaringo kelio aplinkybės, kriterijus nėra įrodytas. Pats autoįvykio faktas įspėjamojo kelio ženklo „Laukiniai žvėrys” galiojimo zonoje yra neginčijamas įrodymas, kad vairuotojas nesilaikė saugaus eismo ir Kelių eismo taisyklių, kuriose yra nustatytos vairuotojo pareigos, reikalavimų.

242. Ieškovo pateikti skaičiai iš esmės neparodo nei gyvūnų migracijos atitinkamoje kelio atkarpoje, nei laiko, kada tokia migracija vyksta (ar gali vykti). Iš prie ieškinio pateikto priedo apie eismo įvykius, pagal kurį ieškovas suskaičiavo 28 eismo įvykius, nėra aišku, ar tikrai visi ieškovo nurodomi 28 eismo įvykiai įvyko dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Valstybė neprivalo atsakyti už naminių gyvūnų padarytą žalą. Aplinkybę, kad susidūrimas įvyko būtent su laukiniais gyvūnais, privalo įrodyti ieškovas. Taip pat nėra aišku, kodėl teismas vertino 20 kilometrų atstume įvykusius eismo įvykius.

253. Ieškovas nepaneigė byloje Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktų duomenų, kad valstybinės reikšmės kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis ruožas nuo 70 km iki 80 km 2009-11-26 buvo neavaringas, jame nebuvo “Juodųjų dėmių”, todėl aptariamo kelio ruožo avaringumo ir būtinumo jį papildomai ženklinti atitinkamais kelio ženklais ar įrenginėti kitas technines priemones aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir liko neįrodytomis.

264. Teismo teiginiai apie tai, kad valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkui kyla atsakomybė dėl nepakankamo ar visiško šernų populiacijos nekontroliavimo yra niekuo nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini. Šernų populiacija reguliuojama pakankamai, norint išlaikyti populiacijos dydį (kartu ir pačią populiaciją).

275. Administracinės atsakomybės nebuvimas niekaip negali įtakoti asmens kaip transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ir pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, sekant kelio ženklus, pasirenkant saugų greitį valdant (vairuojant) didesnio pavojaus šaltinį.

286. Teismas, subjektyviai traktuodamas faktines autoįvykio aplinkybes, nesiaiškino ar vairuotojas tinkamai elgėsi saugaus eismo reikalavimų požiūriu ir konkrečiomis aplinkybėmis, ar nustatytomis aplinkybėmis vairuotojas turėjo techninę galimybę (galėjo) išvengti eismo įvykio, kokiu maksimaliu greičiu galėjo saugiai važiuoti transporto priemonės vairuotojas tomis kelio sąlygomis, todėl teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad visa atsakomybė dėl autoįvykio tenka valstybei.

297. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad valstybė ar jos institucijos būtų pažeidusios kelių ženklinimo tvarką, Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką ar kitų teisės aktų reikalavimus.

308. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškinį ieškovas atsakovui reiškia kaip laukinio gyvūno savininkui, todėl šioje vietoje būtina atskirti kelio savininko teises ir pareigas nuo laukinės gyvūnijos savininko teisių ir pareigų ir identifikuoti kokios institucijos kompetencijai tokių klausimų reguliavimas yra priskirtas.

319. Teismas, neįtraukdamas į bylą kelio savininko (valdytojo) atsakovu, savo sprendime pasisakė dėl jo kaltės dėl eismo įvykio. Tai reiškia, kad teismas pasisakė dėl asmens teisių ir pareigų, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir tai yra absoliutus pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

32Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

331. Nagrinėjamam atvejui yra svarbi ne „avaringumo apskritai situacija" kelyje, o tik laukinių gyvūnų sukelti eismo įvykiai, dėl ko teigti teismą neteisingai įvertinus bylos duomenis nėra teisinio pagrindo.

342. Nagrinėjamu atveju, tai, jog konkretaus šerno iššokimas į kelią Radiškis-Anykščiai-Rokiškis yra laikytina nenugalimos jėgos aplinkybe, privalėjo įrodyti atsakovas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovo argumentai, jog eismo įvykio metu netoli eismo įvykio vietos vyko medžioklė ir tai sąlygojo laukinio gyvūno elgesį jam išbėgant į važiuojamąją kelio dalį yra taip pat nepagrįsti ir paremti vien prielaidomis.

353. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - administracinės bylos medžiaga bei liudytojo S. Š. parodymai yra neprieštaraujantys vieni kitiems bei suteikiantys pagrindą laikyti eismo įvykį įvykus dėl laukinio žvėries - šerno staigaus išbėgimo į kelią.

364. Atsižvelgiant į tai, jog pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 str. 1 dalyje, doktriną, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, ieškovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti tik patirtą žalą, žalą sukėlusio laukinio gyvūno savininką bei priežastinį ryšį tarp žalos ir laukinio gyvūno staigaus iššokimo į kelią. Dėl šių aplinkybių, analizuoti galimus atsakovo neteisėtus veiksmus teismui nebuvo jokio pagrindo.

375. Kalbant apie atsakovo neteisėtus veiksmus, atsakomybė atsakovui kyla ne dėl konkrečios institucijos neveikimo ar atitinkamo teisės akto pažeidimo, o dėl valstybės nesugebėjimo organizuoti savo įsteigtų institucijų darbo, siekiant užkirsti kelią laukinių gyvūnų daromai žalai.

386. Teismo sprendime, priešingai nei teigia atsakovas, nėra pasisakoma, jog nebuvo tinkamai užtikrintas saugus eismas, apie atitinkamas kelio savininko (valdytojo) pareigas (ar jų neatlikimą) sprendime apskritai nėra kalbama.

39Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

401. Nagrinėjamoje situacijoje teismas pagrįstai nusprendė, kad įvykis atsitiko valdant didesnio pavojaus šaltinį, kas suponuoja papildomus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus jo valdytojui.

412. Draudikas neatsižvelgė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas vairuotojas, nepaisęs įspėjamųjų kelio ženklų, nepasirinkęs saugaus vairavimo būdo ir greičio.

42Tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo patenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti 2011 m. kovo 4 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, bei atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiomis aplinkybėmis:

431. Laukinių gyvūnų padarytą žalą valstybė privalo atlyginti tik tada, kai tai yra numatyta įstatymuose ir įstatymų nustatyta tvarka - atsakomybė už laukinio gyvūno padarytą žalą atsiranda tik esant specialiajai teisės normai. Tai, kad įstatymų leidėjas specialiosiomis teisės normomis nenustatė atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą jiems susidūrus su transporto priemone, reiškė ne tai, kad tokie civiliniai teisiniai santykiai nėra sureguliuoti, o tai, kad atsižvelgiant į laukinės gyvūnijos specifiką ir galimybes ją kontroliuoti ir valdyti numatyta, jog nurodytais atvejais padaryta žala valstybės nėra atlyginama.

442. Teismas padarė neteisingą ir niekuo nepagrįstą išvadą kad kelias Radiškis-Anykščiai-Rokiškis yra pavojingas, o valstybė ir jos institucijos nepakankamai rūpinosi šio kelio saugumu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų įrodymų, statistinių ar kitokių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, todėl kelio pavojingumo, kaip galimai avaringo kelio aplinkybės, kriterijus nėra įrodytas. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad eismo įvykio vietoje galiojo įspėjamieji ženklai Nr. 131 „Laukiniai žvėrys", kas patvirtina valstybės aktyvią veiklą užtikrinant eismo saugumą, t.y. paneigia neteisėtų veiksmų prezumpciją.

453. Vertinant kelio valdytojo veiksmus, į bylą turėjo buti įtrauktas ir kelio valdytojas, kuris tiesiogiai prižiūri ir rūpinasi jam valstybės patikėtu keliu, nes konstatavus netinkamą kelio priežiūrą - eismo saugumo neužtikrinimą jam tiesiogiai kyla atsakomybė.

464. Draudikas, įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę turi atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

49Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

50Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-11-26, apie 18:39 val., Rokiškio raj. Kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, ties 75,230 kilometru, į kelią iš dešinės pusės staiga išbėgus šernui ir transporto priemonės vairuotojui S. Š. nesuspėjus sustabdyti transporto priemonės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovo bendrovėje apdrausta transporto priemonė BMW 520 D, valst. Nr.EJS665, priklausanti UAB „Ivabaltė“ (b.l.9, 127-132). Ši transporto priemonė buvo apdrausta ieškovo bendrovėje Kasko draudimu (b.l.106). Dėl eismo įvykio metu padarytų sugadinimų ieškovas, įvykį pripažinęs draudiminiu bei remdamasis pateiktais transporto priemonės remonto išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, išmokėjo 29974,37 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l.36). Nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, Rokiškio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus 2009-12-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl minėto eismo įvykio nepradėta ( b.l.127-132). Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino ir teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka, kad eismo įvykio vietoje buvo įrengtas kelio ženklas Nr.131 „Laukiniai žvėrys“, eismo įvykis įvykio šio ženklo galiojimo zonoje. Tai patvirtina VĮ „Panevėžio regiono keliai 2010-11-08 raštas ( b.l.103).

51Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos, pagal analogiją turi būti taikoma CK 6.267 str. 1 d. norma, be to, pripažino, kad atsakovui turi būti taikoma griežtoji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės (CK 6.270 str.). Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas neįrengė techninių apsaugos priemonių, kad išvengti laukinių gyvūnų patekimą į kelią, jog 10 km spinduliu įvyko 28 eismo įvykiai, transporto priemonėms susidūrus su laukiniais gyvūnais. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat neteisingai aiškino ir taikė 6.267 str. 1 d. normą, aiškindamas jog atsakovui taikoma griežtoji atsakomybė, ir to pasekoje, tenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

52Pagal LR laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Todėl valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkas, privalo užtikrinti, kad jai nuosavybės teise priklausantys gyvūnai nedarytų žalos. Pagal LR CK 6.267 str. 2 d laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galiojančiais įstatymais nėra reglamentuota laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo tvarka, nėra įstatymo, tiesiogiai įpareigojančio valstybę, kaip laukinių gyvūnų savininką, atlyginti žalą tais atvejais, kai ji padaroma laukiniam gyvūnui susidūrus su valstybiniu keliu važiuojančiu automobiliu. Pagal savo pavojingumą aplinkai laisvėje gyvenantis laukinis žvėris yra ne mažiau pavojingas nei naminis gyvūnas arba asmens žinioje esantis laukinis gyvūnas. LR CK 6.267 str. 2 d. blanketinę normą įtvirtinti atskiru įstatymu laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarką valstybė neįgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-138/2009). Tokia situacija yra įstatymo spraga, nepaneigianti asmens teisės gauti dėl laukinio gyvūno padarytos žalos atlyginimą, nes būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). LR CK 6.267 str. 1 d. reglamentuojami panašūs santykiai kaip ir CK 6.267 str. 2 d.. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis LR CK 1.8 str., taikė įstatymo analogiją ir ginčui taikė LR CK 6.267 str. 1 d. normą, numatančią naminių gyvūnų ir asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininko pareigą atlyginti šių gyvūnų padarytą žalą. Atitinkamai dėl nurodytų motyvų atmestini atsakovo apeliacinio skundo ir trečiojo asmens argumentai, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma įstatymo analogija, nes LR CK 6.267 str. 2 d. yra speciali norma LR CK 6.267 str. 1 d. atžvilgiu. Analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-138/2009, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-509/2009, 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismų praktika nagrinėjamu klausimu nevienareikšmė bei kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika nagrinėjamoje situacijoje, kadangi pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą teismai privalo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse formuojamą teismų praktiką (LR CPK 4 str., LR teismų įstatymo 23 str. 2 d.). Vis dėlto, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo metu formuojama kasacine praktika, tais atvejais, kai yra sprendžiamas ginčas dėl laukinio gyvūno padarytos žalos atlyginimo, o šalies atsakomybė yra grindžiama CK 6.267 str. 1 d. pažeidimu, šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės nėra taikoma, t.y. nėra taikoma griežtoji atsakomybė. Todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Tai reiškia, jog valstybės atsakomybė galima nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), jos kaltę, nuostolių padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir neatsižvelgė į formuojamą teismų dabartinę praktiką šiuo klausimu. Atsižvelgdama į minėtus argumentus, teisėjų kolegija atmeta ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad valstybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą atsakovo be kaltės. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent neteisėto neveikimo ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir padarytos žalos.

53Vertinant valstybės veiksmus/neveikimą kaip pagrindą jos civilinei atsakomybei kilti, būtina nustatyti, ar atsakovas turėjo pareigą šiuo konkrečiu atveju imtis veiksmų užkirsti kelią ieškovo patirtos žalos atsiradimui. Kaip minėta, ties eismo įvykio vieta kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ buvo įrengtas (b.l.103), nors techninės apsaugos priemonės (atitvarai, tvoros ir pan.), užkertančios kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį, toje kelio atkarpoje nebuvo įrengtos. Remiantis LR susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3-390 patvirtinta „Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika” (toliau- metodika) avaringi ruožai nustatomi taikant 500 m. ilgio slenkmenį ir jame per 4 metus įvykusių avarijų skaičių (13 p.). Byloje esanti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos informacija apie eismo įvykius, kurie įvyko transporto priemonėms susidūrus su gyvūnais kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis (b.l.19-29) nuo 2004-09-26 iki 2009-11-26 (iki eismo įvykio, dėl kurio prašoma atlyginti nuostolius šioje byloje), liudija, jog minėto kelio 73-77 kilometre per šį laikotarpį buvo įvykę tik 4 eismo įvykiai – 2005-05-09, 2005-11-11, 2007-04-11 ir nagrinėjamoje byloje aptariamas eismo įvykis, kurie buvo susijęs su laukinio gyvūno išbėgimu į kelią, kiti eismo įvykiai įvyko arba susidūrus su naminiais gyvūnais, arba su nenustatytu gyvūnu, arba jie negali būti imami domėn dėl jų didelio nutolimo nuo nagrinėjamoje byloje aptariamo eismo įvykio. O vadovaujantis minėtos metodikos 13 p. nurodytu avaringo ruožo nustatymo atstumais, per minėtą laikotarpį buvo įvykęs tik nagrinėjamoje byloje aptariamas eismo įvykis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vertindamas kelio atkarpos avaringumą, vadovavosi 10 km spinduliu nuo eismo įvykio užfiksuotais duomenimis apie eismo įvykius. Remdamasi šia statistika, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog konkreti kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis atkarpa, kurioje įvyko draudiminis eismo įvykis, laikytina saugia ir neavaringa, bent jau dėl grėsmės susidurti su į kelią išbėgančiais laukiniais žvėrimis. Valstybės pareiga įrengti atitvarus, įspėjamuosius kelio ženklus negali būti aiškinama atsietai nuo protingumo standartų. Nesant objektyvios informacijos apie gyvūnų migraciją nurodytame kelio ruože, tuo labiau užfiksavus tik kelis eismo įvykius dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu, nėra pagrindo konstatuoti, jog valstybė turėjo pareigą minėtame kelio ruože imtis visų įmanomų priemonių, kad išvengti laukinių gyvūnų patekimą į kelią, o įspėjamasis kelio ženklas (Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 p.) eismo įvykio vietoje buvo įrengtas ir to pakako, kad užtikrinti eismo saugumą. Eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas, pamatęs įspėjamąjį kelio ženklą, turėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Kitoks šios situacijos aiškinimas neatitiktų racionalumo bei protingumo standartų, kadangi valstybei negalima užkrauti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvūnų migracijos duomenis, tuo labiau, aiškinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje būti būdriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės). Vertinant atsakovo veiksmus negali būti imami domėn visoje kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis atkarpoje ar net kelių kilometrų spinduliu esančioje atkarpoje įvykę eismo įvykiai, susiję su gyvūnija, įskaitant susidūrimus su naminiais gyvūnais. Kelio ženklų, įspėjančių apie pavojų susidurti su laukiniais žvėrimis pastatymą tose vietose, kuriose buvo tokio pobūdžio eismo įvykių ir tokia grėsmė egzistuoja, pripažintinas pakankamu, atitinkančiu protingumo, apdairumo ir rūpestingumo kriterijus, elgesiu. Nagrinėjamu atveju keli eismo įvykiai per kelis metus pakankamai dideliu nutolimo atstumu nelaikytini pakankamu daryti išvadą apie tokią grėsmę kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 75,25 kilometre susidurti su laukiniais gyvūnais, kad būtina būtų įrengti atitvarus ar kitas technines priemones, užkertančias visišką gyvūnų patekimą į kelią. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad įspėjamasis kelio ženklas eismo įvykio vietoje buvo įrengtas, netinkamai įvertino Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos informaciją apie eismo įvykius, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant pakankamai įrodymų, pripažino įrodyta aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko, automobiliui susidūrus su laukiniu gyvūnu – šernu. Eismo įvykio vietoje gyvūnas, su kuriuo susidūrė automobilis, nebuvo surastas, o policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė apie susidūrimą su laukiniu gyvūnu, remdamiesi išimtinai vairuotojo paaiškinimais, o vairuotojo paaiškinimai nagrinėjamu atveju yra nepakankami pripažinti, kad eismo įvykis įvyko, būtent susidūrus automobiliui su laukiniu, o ne naminiu, gyvūnu. Remdamasi tuo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į nustatytas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, valstybė ėmėsi pakankamų priemonių eismo saugumui užtikrinti kelio ruože, kuriame įvyko nagrinėjamoje byloje aptariamas eismo įvykis, todėl valstybės veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti.

54Įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo būtent ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė, t.y. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (CK 6.247 str.). Remdamasi tuo, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, patenkintoje ieškinio dalyje teismo sprendimą panaikinant ir šioje dalyje ieškinį atmetant, o kitoje dalyje, kuria buvo ieškinys atmestas, paliekant teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atitinkamai dėl nurodytų motyvų ieškovo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes ieškovo ieškinys yra neįrodytas.

55Dėl nurodytų motyvų, kadangi ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio ir dėl to ieškovo ieškinys atmetamas, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo bei kitų aukščiau neaptartų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie nebeturi teisinės reikšmės ginčui.

56Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš naujo tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atmetus ieškovo ieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš ieškovo priteisiamos 28 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir 447 Lt už atsakovo apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas yra atleistas pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p., į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2-3 d.).

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

59Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinys ir ieškovui buvo priteista iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 14903,73 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir 1560 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atmesti.

60Kitoje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS“ 475 (keturis šimtus septyniasdešimt penkis) litus bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.