Byla 2-2521/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerijos) ir trečiojo asmens Lietuvos energija, AB atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3220-611/2011 pagal ieškovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, ieškinį atsakovams V. M., R. M., D. B., N. M., Z. S., akcinei bendrovei „Krašto projektai“, V. T., A. T., S. R., A. G., A. K., V. T., J. U., V. F., J. Č., E. L., B. S., M. R., M. B., K. T., A. V., K. R., A. B., J. Ž., T. B., uždarajai akcinei bendrovei „Prudentis“, uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“, A. L., A. V., A. V., J. V., R. S., S. V., M. R., A. Ž., L. J., A. Ž., A. S., Medicinos biznio centrui, UAB, V. P., R. M., E. J., V. Ž., R. R. dėl teisingos akcijų kainos nustatymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims - Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai (toliau – VPK) ir Lietuvos energija, akcinei bendrovei, bei atsakovų V. M., N. M., R. M., Z. S., akcinės bendrovės „Krašto projektai“, J. U., D. B. priešieškinį ieškovui dėl procesinių palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti teisingą AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų kainą. Nurodė, kad atsakovai, esantys AB „Lietuvos elektrinė“ (toliau – bendrovė) akcininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – vertybinių popierių įstatymas) 37 str. 15 d., siekia, kad bendrovės akcininkas Lietuvos valstybė, turinti daugiau kaip 95 procentus balsavimo teisę suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jiems priklausančias akcijas. Siekiant įgyvendinti šią teisę, akcininkai, emitentas turi atlikti veiksmus, nustatytus vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnyje. Vadovaujantis vertybinių popierių įstatymo 37 str. 4 ir 6 d. akcininkas, siekiantis, kad akcininkas, turintis daugiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias akcijas, turi nustatyti teisingą parduodamų akcijų kainą jo paties pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą ir šią kainą iš anksto suderinti su VPK. Atsakovo V. M. užsakymu UAB korporacija „Matininkai“ atliko bendrovės turto vertinimą, pagal kurį nustatė bendrovės 1 Lt nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos vertę – 2006 m. gruodžio 31 d. – 7,39 Lt. VPK 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr.2K-140 pripažino suderintą atsakovo V. M. pasiūlytą privalomo akcijų pardavimo kainą 7,39 Lt už vieną paprastąją vardinę 1 Lt nominalios vertės bendrovės akciją. 2009 m. gegužės 19 d. bendrovė gavo atsakovų pranešimus (prašymus) apie akcijų išpirkimą, kuriuose vadovaudamiesi vertybinių popierių įstatymo 37 str. 15 d. reikalauja, kad valstybė, kaip bendrovės akcininkė, turinti daugiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų visas jiems priklausančias bendrovės akcijas, nurodydami, kad už vieną akciją nori gauti 7,39 Lt. Vadovaudamasi vertybinių popierių įstatymo 37 str. 9 d., bendrovė 2008 m. gegužės 26 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbė pranešimą apie akcijų išpirkimą. Ieškovas, vadovaudamasis vertybinių popierių įstatymo 37 str. 10, 14 dalimis nesutinka su atsakovų pranešimuose apie akcijų išpirkimą pasiūlyta privalomo akcijų pardavimo kaina - 7,39 Lt už vieną akciją. Su tokia kaina nesutinka, nes mano, kad ji nustatyta neteisingai, kadangi vertinant akcijas, turi būti vertinami vertybiniai popieriai, t.y. bendrovės akcijos, o ne elektrinė, tuo tarpu atsakovų pasiūlyta bendrovės akcijų kaina nustatyta atlikus bendrovės turto vertinimą. Be to, kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jas superkančio asmens interesus. Mano, kad kaina buvo nustatyta neatsižvelgus į reguliuojamoje rinkoje egzistuojančią kainą, todėl nustatyta kaina negali būti laikoma teisinga. Todėl teismo prašė nustatyti teisingą bendrovės akcijų kainą.

5Atsakovai su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo išvada dėl kainos nustatyto teisingumo yra tik subjektyvi ieškovo nuomonė, neparemta jokiomis teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, kad įmonės akcijų paketo vertė atspindi bendrovės, kaip verslo, vertę. Todėl tik įvertinus įmonę kaip ūkinį vienetą, galima įvertinti bendrovės akcijų vertę. Ieškovo ieškinyje nurodomi argumentai dėl teisingos akcijų kainos nustatymo jau buvo nagrinėjami tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tiek Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, sprendžiant tarp atsakovų ir ieškovų kilusį ginčą dėl bendrovės akcijų kainos būdo. Pažymėjo, kad pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 str. akcijų privalomo pardavimo kaina yra nustatoma jas parduodančio asmens pasirinktu būdu, kuris užtikrintų teisingą atlyginimą už parduodamas akcijas. Nurodė, kad rinkos vertė automatiškai nereiškia teisingos kainos. Teigė, kad atsakovo V. M. samdytų vertintojų nustatyta bendrovės akcijų kaina yra teisinga. Ekspertų nustatyta AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų vertė, nustatyta turto metodu, yra labiau atspindinti teisingą akcijų kainą, todėl prašė nustatyti kaip teisingą akcijų kainą būtent šiuo metodu nustatytą kainą.

6Atsakovai V. M., N. M., R. M., Z. S., AB „Krašto projektai“, J. U., D. B. priešieškiniu prašė priteisti jiems iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo sumos, kurią privalės sumokėti ieškovas atsakovams už siūlomas privalomai supirkti AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas pagal teismo sprendimu nustatytą kainą, nuo ieškovo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

7Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė teismo atsisakyti priimti priešieškinį arba bylos dalį pagal priešieškinį nutraukti, o tuo atveju, jeigu teismas priims priešieškinį, prašė priešieškinį atmesti.

8Trečiasis asmuo Lietuvos energija AB prašė nustatyti ieškovo siūlomą akcijų kainą.

9Trečiasis asmuo VPK nurodė, kad savo nuomonės nagrinėjamoje byloje nereiškia, palieka ieškovo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė nustatyti teisingą vienos paprastosios vardinės AB „Lietuvos elektrinė“ 1 Lt nominaliosios vertės akcijos kainą – 7,48 Lt, už kurią ieškovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, turi išpirkti šias akcijas iš atsakovų, prilyginant 1 AB „Lietuvos elektrinė“ akciją 1,37 AB „Lietuvos energija“ akcijų; priteisti iš ieškovo atsakovams V. M., N. M., R. M., Z. S., AB „Krašto projektai“, J. U., D. B. po 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovo kiekvienam iš minėtų atsakovų mokėtinos sumos už privalomai išperkamas akcijas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. liepos 31 d.) iki teismo nutarties visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovo 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų atsakovui UAB „Krašto projektai“, 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų atsakovui Z. S., 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų atsakovui J. U. ir 6 000Lt teisinės pagalbos išlaidų V. M..

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir nutarties motyvuojamoje dalyje (penktame puslapyje, trečioje pastraipoje) vietoj pavadinimo AB „Lietuvos energija“ nurodė pavadinimą – Lietuvos energija, AB, o šios nutarties rezoliucinėje dalyje pirmoje pastraipoje vietoj žodžių „AB „Lietuvos energija“ akcijų“ įrašė žodžius „Lietuvos energija, AB akcijų“.

13Teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko šalių bendru sutarimu pasiūlyti ekspertai, ekspertams buvo pavesta nustatyti, kokia 2006 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamo viso AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų paketo vertė, kai vertinimo atvejis ir tikslas – nustatyti AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos vertę, pagrindžiant teisingą kainą pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad ekspertai, pateikdami išvadą, bandė įvertinti AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų paketo vertę rinkos požiūriu, turtiniu požiūriu ir verslo požiūriu, tam jie naudojo atkuriamosios vertės metodą (turtiniu požiūriu), naudojimo pajamų vertės metodą (verslo požiūriu) ir palyginamosios vertės metodą (rinkos požiūriu), tačiau pastarojo vertinimo būdo (metodo) ekspertai atsisakė dėl nebuvimo galimybės objektyviai taikyti šį metodą, nurodydami priežastis. Ekspertai nustatė, kad AB „Lietuvos elektrinė“ 100 procentų akcijų paketo teisinga vertė turto sudėtinių dalių vertės požiūriu yra 1 090 589 153 Lt, vienos akcijos kaina – 7,48 Lt, o verslo požiūriu – 893 900 000 Lt, vienos akcijos kaina – 6,13 Lt. Ekspertų nuomonės pagrindžiant teisingą kainą išsiskyrė po lygiai, vieni mano, kad akcijų paketo teisingesnę vertę atspindi atkuriamosios vertės metodo taikymas, kiti – kad akcijų paketo teisingesnę vertę atspindi naudojimo pajamų metodo taikymas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertinimo objektas yra specifinis – elektrinė (AB „Lietuvos elektrinė“), ši įmonė turi strateginę reikšmę, jos veikla yra specifinė ir reguliuojama valstybės, AB „Lietuvos elektrinė“ disponuoja specializuotos paskirties turtu, kuris paprastai nėra parduodamas ar išnuomojamas rinkoje kitaip nei verslo dalis, jos akcijų apyvarta yra ribota, nes tik nedidele akcijų dalimi yra prekiaujama rinkoje. Prie įmonės yra išplėtota infrastruktūra (įrengtas vandens telkinys, pastatyta gyvenvietė, kt.), kuri turi didelę vertę, tačiau neatsispindėjo, įvertinant įmonės akcijų vertę. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, vertinamo objekto specifiškumą, į teisinį reguliavimą, teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje, nustatant teisingą akcijų kainą, turi būti vadovaujamasi ekspertų nustatyta akcijų paketo verte, nustatyta atstatomosios vertės metodu. Šią išvadą patvirtina ir ekspertizės akte ekspertų nurodoma aplinkybė, kad Tarptautiniai ir Europos vertinimo standartai pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes taip pat rekomenduoja taikyti atkuriamosios vertės metodą. Ieškovo argumentus, taip pat ekspertų R. B., R. L. ir D. N. išvadoje nurodytą nuomonę, kad ES mastu teikiama pirmenybė rinkos požiūriui, jog Lietuvoje dažniau verslo vertinimo metu naudojamas pajamų vertės metodas, teismas atmetė dėl aukščiau nurodytų motyvų bei atsižvelgęs į vertinamo objekto specifiškumą. Teismas pažymėjo, kad abu taikyti metodai turi savo trūkumų, abu yra teisėti ir pagrįsti, todėl teigti, jog naudojimo pajamų metodas matematiškai yra tikslesnis nei atstatomosios vertės, yra nepagrįsta. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog vertybinių popierių biržoje akcijų kaina yra maksimaliai pasiekusi 5,35 Lt ribą, t.y. apie 30 procentų mažesnė nei ekspertų nustatyta vertė turto požiūriu, neturi esminės reikšmės, nustatant teisingą akcijų kainą, nes, kaip minėjo ekspertai, AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų rinka yra ribota, rinkoje cirkuliuoja tik apie 3,5 procento AB „Lietuvos elektrinė“ visų akcijų, šis objektas vertingas Lietuvos valstybei ne tik kaip eilinis investavimo objektas, bet ir kaip užtikrinantis Lietuvos valstybės strateginius tikslus ir užduotis, akcijų vertė nebuvo objektyviai nustatinėjama prieš paleidžiant dalį jų į viešą apyvartą. Taip pat pažymėjo ir tai, kad vėliau, po vertinamojo laikotarpio, akcijų kaina kilo iki 6,60 Lt už vieną akciją 2008 metais. Teismas atkreipė dėmesį ir į Vertybinių popierių įstatymo 37 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris numato, kad teisingos akcijų kainos nustatymo būdą gali pasirinkti akcijų privalomą pirkimą inicijuojantis akcininkas (37 str. 4 d. 3 p., 15-16 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartyje taip pat pripažino, kad Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 16 d. ir 4 d. 3 p. numatytu atveju parduodamų akcijų kaina nustatoma akcijas parduodančio asmens pasirinktu būdu. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendime pažymėjo, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nereglamentuojami vertinimo būdai, o tik vertinimo metodai, todėl Vertybinių popierių įstatyme minimas vertinimo būdas atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme minimus vertinimo metodus (CPK 182 str. 2 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovai prašė akcijų teisingą kainą nustatyti jų pasirinktu būdu – atstatomosios vertės metodu. Teismas nurodė, kad atsakovų pasirinktas akcijų kainos nustatymo būdas yra teisėtas, pagrįstas teisiniu reguliavimu ir prielaidomis taikyti būtent tokį būdą, todėl nustatydamas AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų teisingą kainą, teismas vadovavosi atstatomosios vertės metodu nustatyta akcijų verte. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas draudžia skirtingais metodais nustatytos vertės vidurkio išvedimą, t.y. turi būti pasirenkamas vienas metodas kainai nustatyti. Teismas nurodė, kad turto požiūriu ekspertų nustatyta kaina yra artima buhalterinei AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų vertei. Teismas sprendė, kad ekspertų nustatytos akcijų vertės skirtumas nuo reguliuojamoje rinkoje esančios akcijų kainos yra pateisinamas ir nesudaro pagrindo mažinti akcijų vertę. Teismo nuomone, įvertinus bylos aplinkybes, toks akcijų kainos nustatymo būdas labiausiai atspindi teisingą akcijų kainą bei užtikrina šalių lygiateisiškumą. Teismas sprendė, kad teisinga akcijos kaina nustatytina 7,48 Lt už vieną paprastąją vardinę AB „Lietuvos elektrinė“ akciją. Kadangi AB „Lietuvos elektrinė“ yra reorganizuota, sujungiant šią bendrovę su AB „Elektros energijos gamyba“, ir nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. veiklą tęsia Lietuvos energija AB, akcijų išpirkimas vykdytinas, keičiant vieną paprastąją vardinę AB „Lietuvos elektrinė“ akciją į Lietuvos energija“ AB 1,37 paprastąją vardinę akciją (AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos elektrinė“ reorganizavimo sąlygų (toliau – Reorganizavimo sąlygos) 5.19 p.).

14Teismas pažymėjo, kad teismo nustatyta teisinga kaina (7,48 Lt) yra labai artima VPK sprendimu pripažintai suderinta atsakovų nustatytai akcijų išpirkimo kainai. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimas vyko ilgą laiko tarpą, per šį laikotarpį akcijų išpirkimas buvo sustabdytas ir atsakovai negalėjo perleisti ieškovui turimų akcijų ir gauti už jas pinigų, todėl teismas pripažino, kad atsakovų, pareiškusių priešieškinį, reikalavimas priteisti jiems netesybas yra pagrįstas. Teismas sprendė, kad atsakovams, pareiškusiems priešieškinį, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.

15Taip pat teismas nurodė, kad nors formaliai ieškinys tenkinamas, tačiau ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes teismas nustatė akcijų kainą, labai artimą atsakovų reikalautai akcijoms išpirkti kainai. Teismo nuomone, tokiu atveju laikytina, kad byla išspręsta atsakovų naudai, todėl atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš ieškovo.

16Teismas pažymėjo, kad ginčo kilimo metu AB „Lietuvos elektrinė“ akcininku buvo valstybė, todėl būtent jai išlieka pareiga išpirkti atsakovų turimas akcijas, nepriklausomai nuo to, kad akcijas valstybė perleido UAB „Visagino atominė elektrinė“, ir tai pripažino pats ieškovas (VIII t., b. l. 53).

17III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

18Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį dėl teisingos akcijų kainos nustatymo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nutarties dalį dėl priešieškinio panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus rašytinius įrodymus ir skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Tinkamas ir pagrįstas AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų teisingos kainos nustatymo pagrindas yra verslo požiūris. Vertinimo objektas yra AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos, bet ne AB „Lietuvos elektrinė“ turtas. Tarptautinėje ir Lietuvos praktikoje vertinant bendrovės akcijas (įskaitant ir privalomo akcijų prikimo atveju) pirmenybė teikiama verslo požiūriui, kuris leidžia tiksliau nustatyti akcijų vertę. Trijų ekspertų AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų vertinimas turto požiūriu yra ydingas dėl netinkamo funkcinio ir ekonominio nusidėvėjimo skaičiavimo: ekspertų atliktos klaidos skaičiuojant funkcinį nusidėvėjimą turi esminės reikšmės nustatytai akcijų vertei; ekspertų skaičiuotas ekonominis nusidėvėjimas energetinių blokų, sudarančių 2/3 viso AB "Lietuvos elektrinė" turto vertės, neatspindi nei realaus faktinio jų instaliuotų pajėgumų panaudojimo 2005-2009 m., nei AB „Lietuvos elektrinė" pajamų, gaunamų už bendrovės vykdomą energetikos sistemos rezervo užtikrinimą. Vienintelis argumentas, kodėl skundžiamoje nutartyje turto požiūriui suteikiamas prioritetas prieš verslo požiūrį, yra tariamas AB „Lietuvos elektrinė" turto specifiškumas, tačiau AB „Lietuvos elektrinė" akcijos neturi jokio specifiškumo ir nėra specialios paskirties turtas. Teismas nutartimi nepagrįstai patvirtina 3 ekspertų teiginius, jog privalomo akcijų pirkimo atveju Tarptautiniai vertinimo standartai (toliau - TVS), Europos vertinimo standartai (toliau - EVS) elektrinių akcijų vertinimui rekomenduoja taikyti turto požiūrį (atkuriamosios vertės metodą). JAV ir Europos Sąjungoje veikiančių elektrinių akcijos nėra ribotos paklausos ar ne rinkai skirtas turtas. Įvykus 2000-2001 m. Lietuvos energetikos sektoriaus reformoms ir pertvarkoms, elektrinės (įskaitant ir AB „Lietuvos elektrinė") kaip objektas prarado savo specifiškumą, todėl nelaikytina specialios paskirties turtu kaip nurodyta 1996 m. LR Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Didelė dalis elektrinių, gaminančių elektros energiją Lietuvoje yra privačios elektrinės. AB „Lietuvos elektrinė" nėra specialios paskirties turtas, jos akcijų apyvarta nėra ribota. AB „Lietuvos elektrinė" nėra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. AB „Lietuvos elektrinė" gaminama elektros energija nėra specifinė produkcija, specifiniu galima būtų laikyti nebent elektros energijos perdavimą kurį atlieka kitos bendrovės. Verslo požiūriu nustatyta vienos AB „Lietuvos elektrinė" akcijos vertė (6,13 Lt) atitinka (koreliuoja) reguliuojamoje rinkoje esančią AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kainą.
  2. Teisinga akcijų kaina turi būti nustatyta rinkos vertės pagrindu, įvertinus prievartos elemento įtaką: teisinga akcijos kaina yra lygi akcijos rinkos vertė minus nuolaida dėl prievartos elemento. Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai interpretuoja administracinių teismų sprendimus, kurių išvados neturi prejudicinio fakto galios šioje byloje. Be to, teismas neatsižvelgė į VĮ Valstybės turto fondo 2006 m. vasario 23 d. turto vertinimo ataskaitą, kurioje pažymėta, kad AB „Lietuvos elektrinė“ vienos akcijos vertė nustatyta 4,10 Lt. Ekspertizės akte verslo ir turto požiūriais yra nustatyta AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų paketo rinkos vertė, bet ne teisinga akcijų kaina.
  3. Teismo nutartis nepagrįsta dėl procesinių teisinių argumentų. Teismas, priimdamas nutartį išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl teisingos akcijų kainos nustatymo ir procesinių palūkanų priteisimo. Byloje nebuvo keliami klausimai dėl AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų prilyginimo AB „Lietuvos energija“ akcijoms, dėl ieškovo pareigų atlikti tam tikrus veiksmus. Prašymas AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas prilyginti AB „Lietuvos energija“ akcijoms atsakovų atstovės buvo pareikštas tik per paskutinį teismo posėdį, tačiau teismas nevertino tokio atsakovų prašymo pobūdžio ir jo tenkinimo galimybių. Net ir pripažinus, kad teismas priėmė atsakovų priešieškinio papildymą (rašytinių paaiškinimų forma), galimybė ieškovui pateikti dėl to savo atsiliepimą nebuvo suteikta. Be to, teismas nepriėmė nutarties prijungti papildomą medžiagą (prašymą) dėl AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų prilyginimo AB „Lietuvos energija“ akcijoms. Galiausiai, šioje byloje sprendžiamas išskirtinai finansinio pobūdžio ginčas. Byloje neegzistuoja joks viešasis interesas ir nėra jokių pagrindų, kurie sudarytų prielaidas teismui rinkti įrodymus ir tirti faktus savo iniciatyva ir tokiu būdu apriboti proceso dispozityvumo, rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principus.
  4. Teismas netinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, t. y. nevertino, kad ekspertų išvadose yra akivaizdžių klaidų, kurios turi įtakos teisingos akcijų kainos nustatymui, neatsižvelgė į kitus išorinius veiksnius, svarbius teisingai akcijų kainai, neįvertino to, kad, kaip matyti iš ekspertizės akto, prie vertinimo rezultatų aptarimo ir ekspertų išvadų vienas motyvuotas vertinimo metodas, nustatantis tiksliausią ir objektyviausią akcijų vertę, nėra pasirinktas. Darytina išvada, kad teismo paskirtų ekspertų pateiktas ekspertizės aktas nėra užbaigtas, nes nėra nustatytas ir pagrįstas vienas vertinimo metodas. Be to, teismas nevertino, jog ekspertai nesilaikė teisingos akcijų kainos nustatymo gairių. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, kad būtų nustatytas vienas pagrįstas vertinimo požiūris.
  5. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos įrodymus (Osauhing Kinnisvaraekspert Tallinn filialo „BPE Lithuania“ išvadą dėl atliktos ekspertizės akto šioje byloje įvertinimo) ir apklausti liudytoją ekspertę J. B..
  6. Teismas neteisėtai nagrinėjo priešieškinį ir nepagrįstai jį tenkino. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas toje apimtyje, kurioje tenkintas priešieškinis. Atsakovai jokio materialinio teisinio reikalavimo nepareiškė. Pažymėtina, kad netesybos ir procesinės palūkanos yra savarankiški, skirtingi teisės institutai. Teismas, priteisdamas procesines palūkanas visų atsakovų naudai, nors kiti atsakovai šio prašymo nereiškė, ir šiuo aspektu išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Be to, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priešieškinio priėmimo ir tenkinimo klausimu, nes nevertino nei procesinių, nei materialinių ieškovo atsikirtimų. VPĮ 37 str. 15 d. įtvirtina ne piniginę prievolę, o prievolę atlikti tam tikrus veiksmus laikantis VPĮ nustatytos tvarkos, todėl palūkanų skaičiavimas už ne piniginio pobūdžio prievolę, o prievolę atlikti tam tikrus veiksmus (išpirkti akcijas) yra negalimas. Pažymėtina, kad atsakovai nėra priversti parduoti savo akcijų, o jas patys nori parduoti ir tokiu būdu siekia priversti ieškovą sumokėti jų nurodytą kainą. Dėl to ieškovas ir turėjo kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta teisinga kaina. Reikalavimas už teisingos kainos nustatinėjimo laikotarpį mokėti palūkanas reiškia teisės kreiptis į teismą ribojimą ir piniginės atsakomybės už savo teisių gynimą taikymą. Net ir tuo atveju, jei būtų teisinis pagrindas priteisti procesines palūkanas, jos galėtų būti priteistos tik nuo priešieškinio pateikimo dienos.
  7. Teismas pažeidė procesinės teisės normas priimdamas nutartį, o ne sprendimą, taip pažeisdamas ieškovo teisę į tinkamą teismo procesą.
  8. Teismas nepagrįstai vadovavosi faktais, kurie neturi prejudicinės galios šioje byloje. Teisingos akcijos kainos nustatymas nebuvo administracinių bylų įrodinėjimo dalykas, todėl minėti teismai materialinių, teisinių ir ekonominių su teisingos akcijos kainos nustatymu susijusių aplinkybių tiesiogiai nevertino. Administraciniai teismai tyrė tik konkrečius VPK veiksmus formalių įstatymuose įtvirtintų procedūrų prasme. Atsižvelgiant į tai, kad pagal administracinių teismų išaiškinimus, pati VPK neturėjo kompetencijos vertinti akcijų kainos teisingumo klausimo, jokiu būdu šio klausimo negalėjo vertinti ir administraciniai teismai.
  9. Ši byla yra labai sudėtinga, be sudėtingų teisinių klausimų, susijusių su privalomojo akcijų išpirkimo procesu ir jo esme, analizuojami ir sudėtingi ekonominiai klausimai, susiję su turto vertinimo metodologija ir pan. Dėl to bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka neleistų tinkamai atskleisti bylos esmės apeliacinės instancijos teisme ir dar labiau pažeistų ieškovo teisę į tinkamą teismo procesą.

19Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Lietuvos energija, AB prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes nusprendė ne tik kokia AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos kaina tam tikru metu buvo teisinga, bet ir koks subjektas (t. y. ieškovas) turi tokią kainą mokėti, kokiu santykiu AB „Lietuvos elektrinė“ akcija turi būti prilyginama nutarties priėmimo metu neegzistuojančios įmonės AB „Lietuvos energija“ akcijai, nuo kada ieškovas laikytinas pažeidusiu pareigą sumokėti akcijų kainą ir turi mokėti procesines palūkanas. Teismui išsprendus reikalavimus, kurių nebuvo pareiškę bylos šalys, iš šalių ir kitų suinteresuotų asmenų buvo atimta galimybė dėl jų pasisakyti. Be to, ginčai dėl esmės turi būti išsprendžiami teismo sprendimu, tik atskirais klausimais gali būti priimama teismo nutartis. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. 14 d. leidžia klausimą dėl teisingos akcijų kainos nustatymo išspręsti teismo nutartimi, bet ne daugiau.
  2. Teismas pažeidė rungimosi principą, nes nei viena šalis nereikalavo nustatyti subjekto, kuris turi pareigą pirkti akcijas. Be to, nei viena šalis nereikalavo išspręsti klausimo, ar išlieka pareiga arba kaip ji turi keistis tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu nebelieka pirkimo objekto – t. y. akcijų, kurių teisingą kainą byloje prašoma nustatyti. Niekas iš bylos šalių nereikalavo ir neįrodinėjo, nuo kada laikytina, kad asmuo pažeidė pareigą išpirkti ir dėl to jam turi būti taikoma kokia nors pasekmė palūkanų ar netesybų forma. Be to, teismas neprašomas nustatė santykį tarp AB „Lietuvos elektrinė“ ir AB „Lietuvos energija“ akcijų.
  3. Teismas, nutaręs, kad pareigą išpirkti akcijas turi ieškovas, tokios savo išvados visiškai nepagrindė teisės aktais. Taip pat teismas nepagrindė teisės norma savo išvados, kad atsakovams, net ir nepareiškusiems materialaus reikalavimo dėl priteisimo, turi būti priteistinos procesinės palūkanos. Teismas pažeidė CPK nustatytą pareigą motyvuoti savo procesinį sprendimą, todėl toks sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindų.
  4. Teismas priteisė neįmanomą įvykdyti prievolę. AB „Lietuvos elektrinė“ ir AB „Lietuvos energija“ 2011 m. rugpjūčio 5 d. išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, o jų pagrindu po reorganizavimo pradėjo veikti nauja įmonė – Lietuvos energija, AB. Teismas nustatė pareigą pirkti tai, ko nėra, tokia prievolė praktiškai neįvykdoma.
  5. Teismas nepagrįstai nustatė subjektą, tariamai turintį prievolę išpirkti akcijas. Byloje nebuvo pareikštas toks materialus reikalavimas – nustatyti subjektą, kuris turės prievolę tas akcijas išpirkti, šiuo klausimu proceso dalyviai savo argumentų neišsakė.
  6. Teismas neatskleidė priešieškinio reikalavimo esmės ir nepagrįstai jį patenkino. Atsakovams priteistos procesinės palūkanos, tačiau šis institutas taikytinas tuo atveju, kai byloje yra pareikštas materialinis reikalavimas.
  7. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, kuris siekė nustatyti teisingą kainą, buvo teisus kreipdamasis į teismą, todėl laikyti, kad jis pralaimėjo bylą, negalima.

20Ieškovas atsiliepime į trečiojo asmens Lietuvos energija, AB atskirąjį skundą nurodo, jog pritaria skundo argumentams bei prašymui panaikinti nutartį ir paskirti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išskyrus klausimą dėl atsakovų priešieškinio. Skundžiamą nutartį dėl atsakovo pareikšto priešieškinio prašo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priešieškinį atmesti.

21Atsiliepime į atskiruosius skundus atsakovai V. M., N. M., R. M., Z. S., AB „Krašto projektai“, J. U., V. T., A. T. prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti skundžiamą 2011 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartį, atmesti ieškovo prašymą prijungti naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su atskiruosiuose skunduose pateiktais argumentais.

  1. Dėl Lietuvos energija, AB atskirojo skundo argumentų atsakovai nurodo, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, leidžiantis teismui peržengti ieškinio ribas, būti aktyviam ir detalizuoti priimtą sprendimą taip, jog nekiltų keblumų jį vykdant, tokiu būdu apsaugant ne tik smulkiųjų akcininkų teises ir teisėtus interesus, bet ir valstybės kaip ieškovo interesą tinkamai įvykdyti teismo nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas šioje byloje klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažino, kad nutartis, nustatanti akcijų kainą, turi būti vykdoma, t. y. nutartis bus laikoma tinkamai įvykdyta, kai ieškovas supirks iš atsakovų jų siūlomas akcijas teismo nutartimi nustatyta kaina. Dėl to teismas, nustatydamas akcijų kainą, tinkamai nurodė ir subjektą, privalantį vykdyti teismo nutartį. Vertinat tai, jog byloje egzistuoja viešasis interesas ir priimta nutartis turi būti vykdoma tinkamai, o ginčo objektas – AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos – per ginčo nagrinėjimo laiką buvo pakeistos į Lietuvos energija, AB akcijas, teismas pagrįstai tiek atsakovų prašymu, tiek savo iniciatyva prilygino AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas naujos bendrovės Lietuvos energija, AB akcijoms. Pažymėtina, kad pats ieškovas, ginčydamas teismo nutartį, nekelia klausimo, kas turi būti tikrasis akcijų pirkėjas ir ieškovas neginčija savo pareigos supirkti iš atsakovų akcijas. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė įstatymus ir pagrįstai išsprendė bylą nutartimi, kaip numatyta Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 14 d., CK 2.119 str. Atskirajame skunde cituojama kasacinio teismo praktika ne tik nesuformuoja konkrečios teisės aiškinimo ar taikymo taisyklės, reikšmingos nagrinėjamoje byloje, bet ir priimta byloje, neturinčioje jokio panašumo su nagrinėjama byla. Kadangi byla turi viešą interesą, nes yra ginami smulkiųjų akcininkų interesai, teismas, būdamas aktyvus, ir siekdamas užkirsti kelią galimam teismo verdikto nevykdymui ir skirtingam interpretavimui, tinkamai ir pagrįstai prilygino reorganizuotos bendrovės AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų vertę naujos po reorganizavimo sukurtos bendrovės Lietuvos energija, AB akcijų vertei, vadovaudamasis viešai paskelbtomis reorganizavimo sąlygomis. Be to, teismas tą padarė tiek žodiniu, tiek rašytiniu atsakovų prašymu. Šalims sutikus ir neprieštaravus dėl pareigos išpirkti akcijas išlikimo ieškovui, vadovaujantis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi, teismas pagrįstai nurodė, jog pareigą supirkti akcijas turi Lietuvos valstybė. Dėl skundo argumento, jog teismas priteisė neįmanomą įvykdyti prievolę, pažymėtina, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimą skundžiamoje nutartyje. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas teisingai nustatė, jog nutartis priimta atsakovų naudai, todėl jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš ieškovo.
  2. Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų atsakovai nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog teisingas akcijų kainos nustatymo būdas yra verslo požiūris. Teismas tinkamai nustatė, jog teisinga akcijų kaina yra turto požiūriu nustatyta akcijos vertė. Verslo požiūrį pasirinkę ekspertai yra susiję tiek su ieškovu, tiek su trečiuoju asmeniu, todėl jų atskiroji išvada dėl teisingos akcijos vertės yra vertintina kritiškai. Ieškovas, turintis pareigą supirkti atsakovų parduodamas akcijas, yra suinteresuotas ne teisingos, o kuo mažesnės akcijų kainos nustatymu. Kadangi ekspertų nuomonė išsiskyrė, reikėtų įvertinti ekspertų kvalifikaciją. Ekspertas R. L. neturi nei vertintojo, nei vertintojo asistento kvalifikacijos atestato, todėl pagal galiojančius teisės aktus neturi teisės vertinti AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų ir nustatyti jų teisingos vertės dėl savo kvalifikacijos stokos. Ekspertas R. B. verslo vertintojo kvalifikaciją įgijo tik 2010 m. gruodžio 28 d., t. y. likus mėnesiui iki ekspertizės pabaigos, todėl tikėtina, kad šio eksperto nuomonė dėl pajamų naudojimo požiūriu nustatytos akcijos vertės kaip atspindinčios teisingą vertę, yra neteisinga. Iš oficialaus tinklapio, skelbiančio asmenis, kuriems išduotas atestatas matyti, kad D. N. atitinkamo atestato, suteikiančio teisę vertinti, neturi. Nei vienas iš šių paminėtų ekspertų nėra asmenys, turintys eksperto kvalifikaciją ar įtraukti į ekspertų sąrašą, todėl jų išvados turi būti vertinamos kritiškai. Išsiskyrus kvalifikuotų ekspertų ir atitinkamos kvalifikacijos neturinčių asmenų nuomonei, lemiamą reikšmę ir įtaką turi turėti kvalifikuotų ekspertų išvada. Be to, minėti ekspertai nėra nepriklausomi, būdami lojalūs savo įmonei, kuri bendradarbiauja su ieškovu, galėjo pateikti skirtingą nuomonę nei kvalifikuoti ekspertai. Remtis ieškovo nurodoma tarptautine praktika, neturint išsamių duomenų apie aplinkybių visumą, negalima. Dažniausiai dėl akcijų supirkimo kreipiasi ne smulkieji, o stambusis bendrovės akcininkas, kuris renkasi kainos nustatymo būdą, atitinkantį jo interesus ir tik dėl šių priežasčių tiek kitų valstybių praktikoje, tiek Lietuvoje yra dažniau taikomas verslo, o ne turto požiūris. Skunde nepagrįstai teigiama, jog akcijų vertinimas turto požiūriu yra ydingas dėl netinkamo funkcinio ir ekonominio nusidėvėjimo skaičiavimo.Teismas pagrįstai nustatė, kad turto požiūriu nustatyta akcijų vertė geriausiai atspindi teisingą AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos kainą ir nurodė motyvus dėl ko suteikė prioritetą turto požiūriui. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog AB „Lietuvos elektrinė“ ir jos akcijos nėra specifinis objektas. Ekspertų komisija pripažino, kad AB „Lietuvos elektrinė“ turtas yra specialios paskirties turtas. Be to, vien tai, kad AB „Lietuvos elektrinė“ įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, reiškia jos ypatingą specifiškumą. Nepagrįstas taip pat ieškovo teiginys, jog teismas nevertino visų išorinių veiksnių, rekomenduojamų 2011 m. birželio 2 d. VPK sprendimu patvirtintose Gairėse dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas negalėjo remtis administracinių teismų sprendimais, nes tarp šalių kilęs ginčas, kuris remiasi tais pačiais motyvais ir vyksta dėl to paties objekto, sudaro tiek administracinių, tie šio ginčo įrodinėjimo dalyką ir yra identiškas. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog ekspertizės akte tiek verslo, tiek turto požiūriais nustatyta akcijų paketo rinkos vertė, o ne teisinga akcijų kaina, nes ekspertai nustatė ne akcijų rinkos vertę, o 100 procentų AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų paketo vertę, kaip teisingą kainą pagal VPĮ 37 str. Dėl prievartos elemento įtakos, atsakovai nurodo, jog ji galima tik akcijų rinkos vertei, ginčo atveju jos nevertinant, šie argumentai tampa nereikšmingi. Atsakovai atsiliepime nesutinka ir su ieškovo nurodytais procesiniais nutarties neteisėtumo argumentais. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovo argumentais, jog teismas neteisėtai išnagrinėjo priešieškinį ir jį tenkino. Atsakovai išsamiai, pagrįstai išdėstė aplinkybes, kodėl turi būti tenkintinas jų priešieškinis. Ieškovas pateikė teismui ieškinį ne siekdamas nustatyti ar nuginčyti atsakovų siūlomą kainą, o vilkinti pradėtą akcijų supirkimo procesą ir tokiu būdu atidėti kainos mokėjimą. Tokiu būdu ieškovas turėjo galimybę naudotis pinigų suma, kuri turėjo būti sumokėta atsakovams. Kadangi dėl itin ilgo ir nepagrįsto bylinėjimosi, proceso vilkinimo, atsakovai patyrė ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir netiesioginius, t. y. negautas pajamas, kurias galėjo gauti, jei ieškovas būtų sumokėjęs atsakovams už akcijas jų siūlomą kainą dar siūlymo pateikimo metu, teismas, vertindamas ginčo specifiškumą, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pagrįstai tenkino priešieškinį. Dėl ieškovo prašymo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsakovai nurodo, kad nesant CPK 327 str. nustatytų pagrindų, užtikrinant ekonomiškumo, koncentracijos principų įgyvendinimą, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų naikinti nutartį, byla turi būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

22Ieškovas atsiliepime į trečiojo asmens Lietuvos energija, AB atskirąjį skundą nurodo, jog pritaria skundo argumentams bei prašymui panaikinti nutartį ir paskirti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išskyrus klausimą dėl atsakovų priešieškinio. Skundžiamą nutartį dėl atsakovo pareikšto priešieškinio prašo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priešieškinį atmesti.

23Atsakovas UAB „Prudentis“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis.

24Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai nutarė nustatyti teisingą vienos paprastosios vardinės AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų kainą – 7,48 Lt, ekspertų nustatyta atkuriamosios vertės metodo pagalba. Taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimų.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Atskirieji skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis pakeistina.

27Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą vienos paprastosios vardinės AB „Lietuvos elektrinė" 1 Lt nominaliosios vertės akcijos kainą - 7,48 Lt; nustatė, kad už šią kainą ieškovas akcijas turi išpirkti iš atsakovų, prilyginant 1 AB „Lietuvos elektrinė" akciją 1,37 Lietuvos energija, AB akcijų; priteisė iš ieškovo atsakovams V. M., N. M., R. M., Z. S., AB „Krašto projektai", J. U. ir D. B. po 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovo kiekvienam iš minėtų atsakovų mokėtinos sumos už privalomai išperkamas akcijas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo bei priteisė iš ieškovo teisinės pagalbos išlaidų atsakovams UAB „Krašto projektai", Z. S., J. U. ir V. M.. Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar šį pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. Apeliacijos dalyką sudarantys materialinio ir procesinio pobūdžio klausimai analizuojami vadovaujantis ieškovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, ir trečiojo asmens Lietuvos energija, AB atskirųjų skundų faktiniu bei teisiniu pagrindu, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo ( de novo).

28Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo atsisakyti priimti į bylą su ieškovo atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus ir kad su ieškovo atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai laikytini priimti į bylą (CPK 314 str.).

29Pagal CPK 336 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Vadovaudamasi civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantas nepagrindė, jog rašytinio proceso forma trukdys atskleisti bylos esmę ar apribos bylos šalių teisę pateikti kokius nors argumentus ar įrodymus (CPK 336 str. 1 d.).

30Dėl skundžiamos teismo nutarties atitikimo materialinėms teisės normoms

31Nagrinėjamoje byloje ieškovas, vadovaudamasis Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 10, 14 dalimis, nesutikdamas su atsakovų pranešimuose apie akcijų išpirkimą pasiūlyta privalomo akcijų pardavimo kaina, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią pavesta atlikti šalių bendru sutarimu pasiūlytiems ekspertams. Ekspertams buvo pavesta nustatyti, kokia 2006 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamo viso AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų paketo vertė, kai vertinimo atvejis ir tikslas – nustatyti AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos vertę, pagrindžiant teisingą kainą pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnį. Ekspertai, nustatydami AB „Lietuvos elektrinė" akcijų paketo vertę naudojo atkuriamosios vertės metodą (vertinimas turto požiūriu) ir naudojimo pajamų vertės metodą (vertinimas verslo požiūriu). Palyginamosios vertės metodo (vertinimas rinkos požiūriu) buvo atsisakyta dėl duomenų nepakankamumo bei kitų ekspertizės akte išdėstytų objektyvių priežasčių. Ekspertai nustatė, kad AB „Lietuvos elektrinė" akcijų paketo vertė turto požiūriu yra 1 090 589 153 Lt, vienos akcijos kaina - 7,48 Lt, o vertė verslo požiūriu - 893 900 000 Lt, vienos akcijos kaina - 6,13 Lt. Ekspertų nuomonė dėl to, kuris iš požiūrių laikytinas teisingesniu, išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, į vertinamo objekto specifiškumą (teismas pripažino, kad vertinimo objektas yra specifinis), į tai, kad prie įmonės yra išplėtota infrastruktūra, kuri turi didelę vertę, tačiau neatsispindėjo įvertinant įmonės akcijų vertę, taip pat įvertinęs tai, kad pagal Vertybinių popierių įstatymo įtvirtintą teisinį reguliavimą teisingos akcijų kainos nustatymo būdą gali pasirinkti akcijų privalomą pirkimą inicijuojantis akcininkas, sprendė, kad nustatant teisingą akcijų kainą, turi būti vadovaujamasi ekspertų nustatyta akcijų paketo verte, nustatyta atstatomosios vertės metodu.

32Apelianto (ieškovo) manymu, teisinga akcijų kaina turi būti nustatyta vadovaujantis verslo požiūriu, nes AB „Lietuvos elektrinė“ nėra specifinis objektas ir turi būti vertinamas kaip bet kuri kita įmonė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos nuostatas, atsižvelgiant į šios tvarkos 21 p., 22 p., 24.4 p., vertinant specialiosios paskirties turtą, rekomenduojamas taikyti atstatomosios vertės metodas. Pagal minėtos Turto vertinimo metodikos 24.4 p., specialios paskirties turtas yra elektrinė. Nagrinėjamu atveju neabejotina, jog vertinimo objektas yra specifinis – elektrinės AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos. AB „Lietuvos elektrinė“ įstatymu įtraukta į Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, t. y. turi specifinę bei svarbią reikšmę, jos veikla yra specifinė ir reguliuojama valstybės, įmonė disponuoja specializuotos paskirties turtu, o akcijų kiekis rinkoje yra taip pat ribojamas. Taip pat dėl šių priežasčių ieškovo pateikti atskirų užsienio šalių praktikos pavyzdžiai negali būti laikomi verslo požiūrio taikymo pranašumo įrodymu, kaip ir ta aplinkybė, kad šis požiūris VPK 2006 metų duomenimis Lietuvoje taikytas dažniau.

33Be to, Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 16 dalyje numatytu atveju, parduodamų akcijų kaina nustatoma akcijas parduodančio asmens pasirinktu būdu. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-999/2008, VPK, atlikdama privalomo akcijų pardavimo kainos suderinimą, patikrina, ar asmens, siūlančio akcijų kainą, pasirinktas akcijų kainos nustatymo būdas yra pagrįstas bei ar užtikrina teisingą akcijų kainą. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas toje byloje padarė išvadą, kad pasirinktas teisėtas ir pagrįstas akcijų kainos nustatymo būdas paprastai sąlygoja, jog ir šio būdo pasekoje nustatyta kaina gali būti pripažinta teisėta. Atsižvelgiant į tai, kad VPK, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2231-1/2007 (kuris minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo paliktas galioti), 2008 m balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2K-140 pagal atsakovo V. M. pateiktą prašymą suderino 7,39 Lt kainą už vieną paprastą vardinę AB „Lietuvos elektrinė" akciją, nustatytą UAB korporacija „Matininkai" atkuriamosios vertės metodu, teisėjų kolegijos manymu, šis būdas yra pagrįstas ir teisėtas. Šiuo atveju stambiajam akcininkui kreipusis į teismą Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka dėl teisingos akcijų kainos nustatymo, kaip teisingai pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teismas turėtų vertinti, ar formaliąja prasme naudojantis teisėtais ir pagrįstais būdais, nustatyta akcijų kaina atitinka duomenis, kurie atitinka faktiškai egzistuojančias aplinkybes, įtakojančias akcijų kainą. Taigi skundžiama nutartimi teismui nenustačius tokio neatitikimo ar teisės aktų pažeidimo, turto vertinimas smulkiųjų akcininkų pasirinktu atkuriamosios vertės metodu laikytinas teisėtu, o juo nustatyta akcijos kaina - teisinga.

34Apeliantas (ieškovas) skunde nepagrįstai nurodo, kad ekspertizės akte verslo ir turto požiūriais yra nustatyta AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų paketo rinkos vertė, bet ne teisinga akcijų kaina. VPK 2011 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 6K-14 patvirtino Teisingos akcijų kainos nustatymo gaires (toliau - Gairės), kurios be kita ko apibrėžia ir teisingos akcijų kainos nustatymo principus. Remiantis Gairių 2.1 punkte išdėstytu neutralumo principu, nustatant teisingą akcijų vertę vertinamas visas (100 proc.) akcijų paketas ir nustatoma vienai akcijai tenkanti 100 proc. akcijų paketo vertė. Būtent tokiu būdu vienos paprastosios vardinės AB "Lietuvos elektrinė" akcijos kainą nustatė teismo paskirti ekspertai. Be to, tas pats Gairių punktas numato, kad siekiant išvengti subjektyvumo, neturėtų būti naudojami įprastinėmis rinkos sąlygomis vertinant akcijų paketą taikomi įvairūs koeficientai (pvz., mažumos diskontas). Šį principą pripažįsta ir apeliantas savo atskirajame skunde, tačiau, prieštaraudamas šiam Gairėse nurodytam principui, vis tiek prašo taikyti tam tikrą koeficientą - nuolaidą dėl prievartos.

35Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų V. M., N. M., R. M., Z. S., AB „Krašto projektai“, J. U., V. T., A. T. atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentais dėl ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikacijos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

36Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai nutarė nustatyti teisingą vienos paprastosios vardinės AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos kainą 7,48 Lt, kuri ekspertų nustatyta atkuriamosios vertės metodo pagalba.

37Dėl skundžiamos teismo nutarties atitikimo procesinėms teisės normoms

38Abu apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi išėjo už ieškinio ribų, pažeidė civilinio proceso dispozityvumo, rungimosi principus. Apeliantų teigimu, ši byla neturi viešojo intereso, todėl teismas negalėjo išeiti už pareikštų reikalavimo ribų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

39Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl teisingos akcijų kainos nustatymo vyksta tarp AB „Lietuvos elektrinė“ smulkiųjų akcininkų ir buvusio stambaus akcininko – Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. nutarime yra nurodęs, „kai kuris nors akcininkas, veikdamas vienas ar kartu su kitais asmenimis, įgyja tiek įmonės akcijų, kad gali kontroliuoti įmonės veiklą, lemti priimamus sprendimus, dėl to atitinkamai sumažėja kitų akcininkų, ypač smulkiųjų, galimybės daryti įtaką įmonės veiklai, jų turimų akcijų vertė gali kristi. Tokių akcininkų teisių apsauga – viešasis interesas“. Be to, teisingas įstatymų taikymas, kai viena ginčo šalis yra valstybė, o kita – smulkieji akcininkai, taip pat yra viešasis interesas. Kolegijos manymu, šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, leidžiantis teismui peržengti ieškinio ribas, būti aktyviu ir detalizuoti priimtą procesinį sprendimą taip, jog nekiltų ginčo jį vykdant.

40Kita vertus, Lietuvos valstybė savo pareigos išpirkti AB „Lietuvos elektrinė" akcijų iš smulkiųjų akcininkų neginčijo ir, kaip stambusis akcininkas Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio prasme, pasinaudojo šiame straipsnyje jam suteikta teise ginčyti smulkiųjų akcininkų nustatytą kainą už siūlomas išpirkti akcijas teisme. Taigi apeliantų argumentai, kad teismas išėjo už ieškinio ribų nurodydamas ieškovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, pareigą už teisingą kainą išpirkti iš smulkiųjų akcininkų AB „Lietuvos elektrinė" akcijas, yra nepagrįstas. Taip pat atmestinas ir trečiojo asmens skundo argumentas, kad teismas, nutaręs, jog pareigą išpirkti akcijas turi ieškovas, tokios savo išvados nepagrindė teisės aktais. Kaip minėta, tarp šalių nebuvo ginčo, kas bus akcijų supirkimo subjektas. Ieškovas 2010 m. spalio 28 d. pateiktame teismui procesiniame dokumente – paaiškinimuose pripažino savo pareigą išpirkti akcijas (VIII t., b. l. 52-53).

41Abu apeliantai nurodo, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl AB „Lietuvos elektrinė" akcijų prilyginimo santykio su Lietuvos energija, AB akcijomis. Tačiau pats ieškovas savo atskirajame skunde nurodo, kad prašymas AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas prilyginti AB „Lietuvos energija“ (faktiškai – Lietuvos energija, AB) akcijoms atsakovų atstovės buvo pareikštas per paskutinį teismo posėdį. Ieškovas dėl tokio atsakovų prašymo turėjo galimybę pasisakyti baigiamosiose kalbose. Kita vertus, vykdant AB „Lietuvos energija" ir AB „Lietuvos elektrinė" reorganizaciją sujungimo būdu, abiejų bendrovių akcininkų susirinkime buvo patvirtintos reorganizavimo sąlygos, kurios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatyta tvarka be kita ko numato ir po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcijų keitimo į po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijas santykį, jo pagrindimą, po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų skaičių pagal klases ir jų nominalią vertę, taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisykles (Reorganizavimo sąlygų 5 skyrius). Remiantis Reorganizavimo sąlygų 5.19 punktu bei 3 priedu, keičiamų AB „Lietuvos elektrinė" akcijų keitimo į Lietuvos energija, AB santykis yra nustatytas 1:1,37. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos energija" ir AB „Lietuvos elektrinė" reorganizavimo sąlygos, vadovaujantis CK 2.101 straipsnio 1 dalimi, buvo paskelbtos viešai. Taigi abiejų reorganizuotų įmonių pagrindinė akcininke Lietuvos valstybė reorganizavimo sąlygomis pati nustatė akcijų santykį, taigi šiuo atveju teismas AB „Lietuvos elektrinė" akcijų prilyginimo Lietuvos energija, AB akcijoms klausimo nesprendė, todėl nutartyje nurodydamas jau nustatytą faktą už ieškinio ribų neišėjo.

42Apeliantai skunduose nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, priimdamas nutartį, o ne sprendimą. Pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio nuostatas, CK 2.119 straipsnio nuostatas, dėl teisingos akcijų kainos nustatymo teismas priima nutartį, o CK 2.119 straipsnio 2 dalis nurodo, jog dėl teismo nutarties, nustatančios kainą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

43Ieškovas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi administracinių teismų išaiškinimais, kurie nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios, nes teisingas akcijos kainos nustatymas nebuvo administracinių bylų įrodinėjimo dalykas, be to, aptariamų bylų šalys nėra tos pačios. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ankstesniu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, įsiteisėjus teismo sprendimui, pripažįstami prejudiciniais, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė ir pareiškėjo V. M. užsakyto UAB korporacijos „Matininkai" atlikto turto vertinimo metu pasirinkto metodo leistinumą bei teisėtumą, svarstė teisingos akcijų kainos nustatymo tvarką, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje aptartos aplinkybės iš dalies buvo įrodinėjimo dalyku minėtoje administracinėje byloje. Be to, minėtas CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad jei ankstesnis įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje ar administracinėje byloje sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims, tai tokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės taip pat turi prejudicinę galią kitoje byloje. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. kovo 17 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo VPK pagal V. M. 2007 m. kovo 26 d. pateiktą prašymą suderinti 7,39 Lt kainą už vieną nominalios vertės paprastąją vardinę AB „Lietuvos elektrinė“ akciją, ši nutartis sudarė galimybę smulkiesiems akcininkams (atsakovams šioje byloje) pateikti pranešimus stambiajam akcininkui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos, su prašymu išpirkti jų turimas akcijas būtent už VPK suderintą 7,39 Lt kainą Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka.

44Dėl trečiojo asmens Lietuvos energija, AB skundo argumentų, kad teismas priteisė neįmanomą įvykdyti prievolę, teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ištaisė skundžiamos nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimą ir vietoj pavadinimo AB „Lietuvos energija“ nurodė pavadinimą Lietuvos energija, AB. Šią teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą.

45Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo skundo argumentais, kad teismas netinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus. Teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ekspertų išvadą. Apeliantas nurodo, kad ekspertizės aktas nėra užbaigtas, nes nebuvo nustatytas vienas vertinimo metodas pagal kurį teismas turėtų nustatyti teisingą akcijų kainą, be to, ekspertai nesilaikė Gairių rekomendacijų. Pažymėtina, kad Teisingos akcijų kainos nustatymo gairės patvirtintos VPK posėdyje tik 2011 m. birželio 2 d., o ekspertai savo išvadą teismui pateikė 2011 m. sausio 24 d., taigi ekspertai objektyviai savo išvadose negalėjo laikytis minėtose gairėse nustatytų rekomendacijų. Teismo paskirta ekspertizė buvo pavesta atlikti šalių bendru susitarimu pasiūlytiems ekspertams, kurie akcijas įvertino dviem požiūriais. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nors išsiskyrė ekspertų nuomonės dėl vieno ar kito metodo taikymo, akcijų kaina buvo nustatyta tiek vienu, tiek kitu metodu, todėl teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, taip pat atsakovų teisę rinktis akcijų kainos nustatymo būdą, pats sprendė dėl teisingos akcijų kainos nustatymo pagal ekspertizės aktą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atliktos ekspertizės ir dėl teisingos akcijų kainos nustatymo yra pagrįstos. Teismas gali, bet neprivalo, paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.). Kolegijos manymu, teismui turint diskrecijos teisę nustatyti teisingą akcijų kainą ir pakakus duomenų metodui pasirinkti, teismas, atsižvelgęs į visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės, todėl procesinių teisės normų nepažeidė. Teisėjų kolegija, kaip minėta, sutiko su atsakovų atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentais dėl ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikacijos.

46Dėl apelianto (ieškovo) argumentų, kad teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad su ieškovo atskiruoju skundu pateikti į bylą rašytiniai įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikta į bylą su ieškovo atskiruoju skundu Osauhing Kinnisvaraekspert Tallinn filialo „BPE Lithuania“ išvada dėl atliktos ekspertizės akto nėra papildoma ar pakartotinė teismo paskirta ekspertizė ir nepaneigia atliktos byloje ekspertizės išvadų. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentais dėl nurodytos išvados nepagrįstumo bei įrodomosios reikšmės neturėjimo.

47Dėl atsakovų priešieškinio

48Skundžiama nutartimi teismas tenkino atsakovų priešieškinį ir priteisė iš ieškovo atsakovams V. M., N. M., R. M., Z. S., AB “Krašto projektai“, J. U., D. B. po 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovo kiekvienam iš minėtų atsakovų mokėtinos sumos už privalomai išperkamas akcijas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.Teismas pripažino, kad atsakovų reikalavimas yra pagrįstas, nes bylos nagrinėjimas vyko labai ilgą laiko tarpą, per visą šį laiko tarpą akcijų išpirkimas buvo sustabdytas ir atsakovai negalėjo perleisti ieškovui turimų akcijų ir gauti už jas pinigų. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Jokio materialinio teisinio reikalavimo atsakovai nereiškė. Procesinės palūkanos yra išvestinis reikalavimas ir tenkinamas tik tada, kai yra tenkinamas materialinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad, kad atsakovai jokio materialinio reikalavimo nereiškė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovų priešieškinį ir priteisė atsakovams procesines palūkanas. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje privalomo akcijų išpirkimo procedūra buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas dėl teisingos akcijų kainos nustatymo, taigi atsakovai naudojasi visomis akcijų suteikiamomis tiek turinėmis, tiek neturinėmis teisėmis, todėl reikalavimas už nustatytą akcijų kainą sumokėti palūkanas, yra nepagrįstas. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutarties dalis, kuria patenkintas atsakovų priešieškinis, naikintina ir atsakovų priešieškinis atmetamas.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Apeliantas (trečiasis asmuo Lietuvos energija, AB) atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apelianto manymu, ieškovas, kuris siekė nustatyti teisingą kainą, buvo teisus kreipdamasis į teismą, todėl negalima laikyti, kad jis pralaimėjo bylą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors ieškovo ieškinys formaliai ir buvo tenkintas, t. y. nustatyta teisinga AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos kaina, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino priimtos nutarties naudingumą atsakovams. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes nesutiko su atsakovų pasiūlyta akcijų pardavimo kaina. Išnagrinėjus bylą ir teismui nustačius dar didesnę akcijos supirkimo kainą nei siūlė atsakovai, darytina išvada, kad ieškovo lūkesčiai, kurių buvo siekta ieškiniu, liko nepatenkinti, taigi, nutartis priimta atsakovų naudai. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

51Apeliacinės instancijos teismui ieškovas 2011 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad patyrė 19 999,96 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir pridėjo pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ir PVM sąskaitos - faktūros nuorašą, taip pat pažymėjo, kad sąskaita bus apmokėta kitą savaitę ir tada bus pateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teisėjų kolegija nurodo, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą pagal atskiruosius skundus iš esmės 2011 m. gruodžio 1 d. ir, vadovaudamasi CPK 336 straipsnio 3 dalimi, priėmė 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria nutarė priimti nutartį 2011 m. gruodžio 8 d., 16 val. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, nors atskirieji skundai tenkinami iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės atsakovų naudai. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo netenkintinas (CPK 98 str.).

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį pakeisti.

54Panaikinti nutarties dalį, kuria iš ieškovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, priteista atsakovams V. M., N. M., R. M., Z. S., AB „Krašto projektai“, J. U., D. B. po 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovo kiekvienam iš minėtų atsakovų mokėtinos sumos už privalomai išperkamas akcijas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. liepos 31 d.) iki teismo nutarties visiško įvykdymo, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priešieškinį atmesti.

55Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti teisingą AB „Lietuvos... 5. Atsakovai su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo išvada dėl... 6. Atsakovai V. M., N. M., R. M., Z. S., AB „Krašto projektai“, J. U., D. B.... 7. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė teismo atsisakyti priimti... 8. Trečiasis asmuo Lietuvos energija AB prašė nustatyti ieškovo siūlomą... 9. Trečiasis asmuo VPK nurodė, kad savo nuomonės nagrinėjamoje byloje... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ištaisė... 13. Teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje... 14. Teismas pažymėjo, kad teismo nustatyta teisinga kaina (7,48 Lt) yra labai... 15. Taip pat teismas nurodė, kad nors formaliai ieškinys tenkinamas, tačiau... 16. Teismas pažymėjo, kad ginčo kilimo metu AB „Lietuvos elektrinė“... 17. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 18. Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos... 19. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Lietuvos energija, AB prašo panaikinti... 20. Ieškovas atsiliepime į trečiojo asmens Lietuvos energija, AB atskirąjį... 21. Atsiliepime į atskiruosius skundus atsakovai V. M., N. M., R. M., Z. S., AB... 22. Ieškovas atsiliepime į trečiojo asmens Lietuvos energija, AB atskirąjį... 23. Atsakovas UAB „Prudentis“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą... 24. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Atskirieji skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 27. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą vienos... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo atsisakyti priimti į bylą su... 29. Pagal CPK 336 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atskirąjį... 30. Dėl skundžiamos teismo nutarties atitikimo materialinėms teisės normoms... 31. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, vadovaudamasis Vertybinių popierių įstatymo... 32. Apelianto (ieškovo) manymu, teisinga akcijų kaina turi būti nustatyta... 33. Be to, Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 16... 34. Apeliantas (ieškovas) skunde nepagrįstai nurodo, kad ekspertizės akte verslo... 35. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų V. M., N. M., R. M., Z. S., AB... 36. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 37. Dėl skundžiamos teismo nutarties atitikimo procesinėms teisės normoms... 38. Abu apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad teismas skundžiama... 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl teisingos akcijų kainos nustatymo vyksta... 40. Kita vertus, Lietuvos valstybė savo pareigos išpirkti AB „Lietuvos... 41. Abu apeliantai nurodo, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl AB „Lietuvos... 42. Apeliantai skunduose nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė procesinės... 43. Ieškovas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi administracinių... 44. Dėl trečiojo asmens Lietuvos energija, AB skundo argumentų, kad teismas... 45. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo skundo argumentais, kad teismas... 46. Dėl apelianto (ieškovo) argumentų, kad teismas nepagrįstai atsisakė... 47. Dėl atsakovų priešieškinio... 48. Skundžiama nutartimi teismas tenkino atsakovų priešieškinį ir priteisė... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 50. Apeliantas (trečiasis asmuo Lietuvos energija, AB) atskirajame skunde nurodo,... 51. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas 2011 m. gruodžio 1 d. pateikė... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį pakeisti.... 54. Panaikinti nutarties dalį, kuria iš ieškovo Lietuvos valstybės,... 55. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....