Byla eA-1474-520/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Z. V.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyrius (toliau – ir pareiškėjas, VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 3 777,29 Eur žalos atlyginimą.
    1. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo 2003 m. rugsėjo 19 d. sprendimais Nr. 879 ir Nr. 880 trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. V. valstybinio socialinio draudimo našlių pensija ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija (toliau – ir našlių pensijos) už 2003 m. birželio 29 d. mirusį P. V. buvo paskirtos ir mokamos nepagrįstai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir CMS) 2003 m. rugpjūčio 7 d. išduoto pakartotinio santuokos liudijimo AA Nr. 107809 pagrindu (pažeidus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 128 p.), nors P. V. mirties dieną Z. V. ir P. V. santuoka jau buvo nutraukta (pagal 1993 m. birželio 1 d. ištuokos akto įrašą Nr. 87). Taip pat savo veiksmais atsakovas pažeidė nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 203 straipsnio 2 dalį, nes Z. V. neinformavo apie tai, kad buvęs sutuoktinis įregistravo santuokos nutraukimą ir santuoka buvo nutraukta.
    2. Pareiškėjas nurodė, kad paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, Z. V. valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas nutrauktas nuo 2014 m. gegužės 1 d., o nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2014 m. balandžio 1 d. Iki tol buvo išmokėta 8 678,17 Lt valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos ir 4 364,08 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos (iš viso 3 777,29 Eur permoka). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 65 punkto nuostatomis, pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtos turtinės žalos – lygios našlių pensijų permokai (3 777,29 Eur), atlyginimą.
  1. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti.
    1. Atsakovas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. santuokos liudijimą AA Nr. 107809 išdavė, vadovaudamasis Taisyklių 108.3 ir 120 punktais, pagal 2003 m. liepos 31 d. Z. V. prašymą ištaisyti, papildyti civilinės būklės akto – santuokos liudijimo, įrašą, t. y. dokumente ištaisyti pavardę iš „V.“ į „V.“, sutuoktinio pavardę iš „V.“ į „V.“, nustatęs, kad santuokos liudijime (įrašo Nr. 8, atlikto Dvoreckij k. civilinės metrikacijos įstaigoje), įrašant pavardes, buvo padaryta klaida.
    2. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, atlikdamas civilinės būklės aktų įrašų ištaisymus, pakeitimus, Savivaldybės administracijos CMS neturėjo galimybės ir pareigos patikrinti, ar Z. V. ir P. V. santuoka nėra nutraukta. Be to, Savivaldybės administracijos CMS 1993 metais, kai P. V. kreipėsi dėl santuokos nutraukimo įregistravimo, neturėjo duomenų apie asmenų gyvenamosios vietos adresus (1993 m. birželio 1 d. ištuokos akto įraše nurodytas tik P. V. gyvenamosios vietos adresas), todėl neturėjo ir galimybės informuoti Z. V. apie santuokos nutraukimo įregistravimą. Atsakovo nuomone, jo veiksmuose nėra nei vienos iš sąlygų jo civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti.
    3. Atsakovas pabrėžė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-581-243/2015 iš esmės pripažinta, kad našlių pensijos Z. V. neteisėtai buvo mokamos dėl VSDFV kaltės, nes būtent VSDFV buvo atsakinga už dokumentų tinkamą patikrą, visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų operatyvų nustatymą ir ištyrimą ir kita. Taip pat minėtame sprendime konstatuota, jog santuokos liudijimo, išduoto 2003 m. rugpjūčio 7 d., tikrumu abejoti nėra pagrindo, o aplinkybė, kad jį Z. V. išdavė Savivaldybės administracijos CMS, negalėjęs to padaryti, nedaro dokumento suklastotu.

6II.

7

  1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus prašymo netenkino.
  2. Teismas nustatė, jog nors 2003 m. liepos 31 d. į Savivaldybės administracijos CMS Z. V. kreipėsi su prašymu dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, esant 1993 m. birželio 1 d. ištuokos akto įrašui Nr. 87, 2003 m. rugpjūčio 7 d. Z. V. santuokos liudijimas negalėjo būti išduotas.
  3. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad našlių pensijų Z. V. skyrimo metu galiojusios redakcijos Nuostatų 50 punkte buvo numatyta socialinio draudimo skyrių teisė reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, bei pareiga pareikalauti nurodytųjų dokumentų, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Be to, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-581-234/2015 konstatuota, jog nėra pakankamų ir patikimų duomenų, kad Z. V. žinojo apie tai, jog ištuokos faktas turi esminę reikšmę skiriant našlių pensijas.
  4. Teismas padarė išvadą, jog kadangi nenustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. Z. V. išduotas santuokos liudijimas buvo pateiktas su suklastotais ar neteisingais duomenimis, spręsdamas klausimą dėl našlių pensijų Z. V. skyrimo, būtent pareiškėjas turėjo įvertinti Z. V. individualizuojančias savybes ir nustatyti, ar prašymus skirti našlių pensijas teikiantis asmuo žino ir suvokia, jog ištuokos faktas turi esminę reikšmę skiriant našlių pensijas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog kartu su prašymais skirti našlių pensijas Z. V. pateikė 1954 m. birželio 1 d. sudarytos santuokos liudijimą, kuris buvo išduotas 2003 m. rugpjūčio 7 d., todėl ši aplinkybė turėjo būti įvertinta ir įsitikinta, ar Z. V. ir P. V. santuoka nėra nutraukta.
  5. Teismas konstatavo, jog kadangi našlių pensijų permokos susidarymą lėmė ne Z. V. ir P. V. 2003 m. rugpjūčio 7 d. santuokos liudijimo AA Nr. 107809 išdavimo faktas, o paties pareiškėjo neveikimas (CK 6.271 str. 4 d.), tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos tiesioginio priežastinio ryšio nėra, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo laikytinas nepagrįstu.

8III.

9

  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:
    1. Teismas, nustatydamas, kad Z. V. santuokos liudijimas negalėjo būti išduotas, netyrė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, t. y. iš esmės nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais, nepagrįstai išduodant Z. V. pakartotinį santuokos liudijimą, nesiaiškino, ar tarp šių veiksmų ir nepagrįsto našlių pensijų Z. V. išmokėjimo yra priežastinis ryšys.
    2. Teismas, cituodamas iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 203 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, iš esmės nenagrinėjo ir nevertino atsakovo veiksmų dėl šios teisės normos pažeidimo, Z. V. neinformavus apie tai, kad buvęs sutuoktinis P. V. įregistravo santuokos nutraukimą ir santuoka buvo nutraukta.
    3. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (žr., pvz., 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-724/2010; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2695-520/2015). Teismas, padaręs išvadą, kad našlių pensijų permokų susidarymą lėmė paties pareiškėjo neveikimas, o tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinio ryšio nėra, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, nenustatė visų bylai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtą, formaliais motyvais pagrįstą sprendimą.
    4. Teismas neteisėtai atkreipė dėmesį, kad kartu su prašymais skirti našlių pensijas Z. V. pateikė 1954 m. birželio 1 d. sudarytos santuokos liudijimą, kuris buvo išduotas 2003 m. rugpjūčio 7 d., ir kad ši aplinkybė turėjo būti įvertinta ir įsitikinta, ar minėta santuoka nėra nutraukta. Vadovaujantis Nuostatų 58 punktu ir vertinant Z. V. pateiktus dokumentus, būtinus našlių pensijoms paskirti, nebuvo pagrindo abejoti juose esančios informacijos teisingumu, iš jų nebuvo galima nustatyti, kad Z. V. santuoka su P. V. galėjo būti nutraukta, atsižvelgiant ir į tai, kad santuoką įrodantį dokumentą atsakovas išdavė jau po P. V. mirties.
    5. Byloje buvo pateikti visi įrodymai, sudarantys teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 3 777,29 Eur žalos, atsiradusios dėl jo darbuotojų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, yra visos CK 6.271 straipsnyje numatytos viešajai atsakomybei kilti sąlygos.
  2. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, pateiktos atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų motyvų, kurių nebuvo nurodęs prašyme pirmosios instancijos teismui ir kurių pagrindu jo prašymas turėtų būti patenkintas.
  3. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, dėl kurių pareiškėjo prašymas buvo atmestas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-581-243/2015 apeliacine tvarka neskundė, todėl darytina išvada, kad jau tada sutiko su teismo padaryta išvada, jog būtent VSDFV neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės 3 777,29 Eur žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS neteisėtų veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.).
  2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalies nuostata, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad žalos atlyginimui taikytinos bendrosios CK įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės.
  3. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).
  4. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
  5. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurie atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014).
  6. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Lankstaus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
  7. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).
  8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad esant 1993 m. birželio 1 d. ištuokos įrašui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS 2003 m. rugpjūčio 7 d. Z. V. išdavė pakartotinį santuokos liudijimą, t. y. pažeidė teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. lapkričio 17 d. iki 2006 m. birželio 11 d.) 128 punkto nuostatas, draudžiančias išduoti pakartotinį santuokos liudijimą, kai santuoka nutraukta.
  9. Pagal bylos duomenis 2003 m. rugsėjo 16 d. pakartotinis santuokos liudijimas buvo pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus Gargždų filialui kartu su Z. V. prašymais jai paskirti nukentėjusių asmenų našlių valstybinę pensiją ir našlių pensiją. VSDFV Klaipėdos skyriaus Gargždų filialo 2003 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 879 nuo 2003 m. birželio 29 d. iki gyvos galvos Z. V. buvo paskirta našlės pensija ir 2003 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 880 nuo 2003 m. birželio 29 d. iki gyvos galvos Z. V. buvo paskirta našlės valstybinė pensija. Nustačius, jog prašymų pateikimo ir sprendimų dėl pensijų skyrimo priėmimo dieną Z. V. ir P. V. santuoka buvo nutraukta, VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. gegužės 27 d. sprendimais nutraukė minėtų pensijų mokėjimą Z. V.
  10. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-581-243/2015 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai, kuriais buvo nuspręsta iš Z. V. išieškoti pensijų permoką (13 042,24 Lt (3 777,29 Eur)), susidariusią dėl socialinio draudimo išmokų gavėjos kaltės, buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Minėtame sprendime nustatyta, kad Z. V. ir P. V. santuoka nutraukta Klaipėdos rajono liaudies teismo 1983 m. gegužės 4 d. sprendimu, P. V. santuokos nutraukimą įregistravo civilinės metrikacijos organuose 1993 m. birželio 1 d., t. y. Z. V. kreipimosi į pareiškėją metu nebuvo P. V. sutuoktinė ir neturėjo teisės gauti našlių pensijas.
  11. Įsiteisėjusiame sprendime taip pat nustatyta, kad Z. V. 2003 metais būdama 75 metų amžiaus galėjo būti suklaidinta pačių institucijų ir iki galo nesuvokti esamos situacijos bei to, jog ji nėra P. V. našlė, nes pati santuokos nutraukimo fakto civilinės metrikacijos įstaigoje nebuvo registravusi; nėra duomenų, kad apie P. V. santuokos nutraukimo įregistravimą pagal SŠK 203 straipsnio 1 dalį Z. V. būtų pranešta; 1993 m. rugpjūčio 17 d. jai išduotame Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyta apie jos įregistruotą 1954 m. birželio 1 d. santuoką su P. V.; 2003 m. rugpjūčio 7 d. išduotas pakartotinis santuokos liudijimas; be to, 2004 m. liepos 2 d. jai, kaip P. V. našlei, išduotas nuosavybės teisės liudijimas (liudijime nurodyta, kad ji yra pergyvenusi sutuoktinį P. V., kuris mirė 2003 m. birželio 29 d.). Sprendime konstatuota, kad VSDFV teritorinis skyrius yra viešojo administravimo institucija ir yra atsakinga už priimtų sprendimų teisėtumą ir šiuo atveju nepagrįstai buvo perkelta Z. V. atsakomybė už institucijos priimtų sprendimų teisėtumą, t. y. buvo nustatyta, kad ne dėl Z. V. susidarė našlių pensijos permoka, kurią siekė savo priimtais sprendimais išieškoti pareiškėjas.
  12. Taigi nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad Z. V. be pagrindo įgijo 3 777,29 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (CK 6.237 str.), t. y. našlių pensijos jai paskirtos, nors ji neatitiko Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo sąlygų, tačiau įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu nustatyta, kad Z. V. neturi grąžinti šios permokos, nes ši permoka susidarė ne dėl jos kaltės, o dėl viešojo administravimo subjekto – VSDFV teritorinio skyriaus kaltės. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas nesusigrąžintą iš Z. V. 3 777,29 Eur permoką siekia prisiteisti kaip žalos atlyginimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės, teigdamas, kad dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS neteisėtų veiksmų išduodant trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. V. 2003 m. rugpjūčio 7 d. santuokos liudijimą, pareiškėjas nepagrįstai paskyrė ir iki 2014 m. balandžio mėnesio mokėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui našlių pensijas už mirusį P. V., kuris mirties dieną nebuvo Z. V. sutuoktinis.
  13. Atsižvelgiant į šioje byloje procesiniuose dokumentuose nurodomus pareiškėjo argumentus, kad vien tik dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui, konstatuotina, jog pareiškėjas yra neteisus, nes sprendimą mokėti našlių pensijas priėmė pareiškėjas, kuris ir yra atsakingas už tai, kad pensijos būtų skiriamos atidžiai ir rūpestingai, susipažinus su pateiktais dokumentais, o kilus tam tikrų abejonių – patikrinus, ar dokumentai išduoti pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 išaiškino, kad vertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia (be kita ko) užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 str., 30 str.), tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus, ar konkrečiu atveju nebuvo pagrindo suabejoti dėl pateiktų duomenų / informacijos teisingumo ir išsamumo, kas duotų pagrindą išvadai, jog turėjo būti pasinaudota teisės aktais suteikta teise tikrinti duomenis, kurių pagrindu skiriamos socialinio draudimo išmokos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 1 d.), pareikalauti papildomos informacijos ir pan.
  14. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo priimtų sprendimų skirti Z. V. našlių pensijas ir išieškoti susidariusią permoką teisėtumo ir pagrįstumo, jau nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą atidžiai ir rūpestingai įvertinti Z. V. pateiktus dokumentus, neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurioms esant gali būti paskirtos našlių pensijos. Pareiškėjui buvo pateiktas santuokos liudijimas, kuris išduotas po P. V. mirties, todėl pareiškėjas turėjo būti atidus ir imtis priemonių išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių po asmens mirties buvo išduotas santuokos liudijimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas ilgą laiko tarpą nesikreipė į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS dėl informacijos pateikimo (kreipėsi tik 2014 m. gegužės 14 d.), pareiškėjui priimant sprendimus skirti našlių pensijas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS tiesiogiai jokių dokumentų pareiškėjui neteikė, t. y. pareiškėjui dokumentus pateikė ir duomenis nurodė Z. V. Atkreiptinas dėmesys, kad Z. V. ne tik pateikė dokumentus, bet ir nurodė pareiškėjui, kad ji nėra išsituokusi su P. V. Tiek anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje, tiek šioje byloje nepaneigtos Z. V. nurodytos aplinkybės, kad ji kreipimosi dėl našlių pensijų skyrimo metu turėjo pagrindą manyti, jog ji buvo teisėta P. V. našlė, nes jai nebuvo žinoma apie 1993 m. birželio 1 d. įregistruotą santuokos nutraukimą.
  15. Įvertinus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS veiksmus, kuriais nebuvo laikytasi SŠK 203 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. Z. V. nebuvo pranešta apie tai, jog P. V. įregistravo ištuoką, o išduodant pareiškėjai 2003 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinį santuokos liudijimą buvo pažeisti teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. lapkričio 17 d. iki 2006 m. birželio 11 d.) 128 punkto reikalavimai, darytina išvada, kad ši institucija neveikė taip, kaip nustato teisės aktų reikalavimai, ir dėl to Z. V. nurodė, kad nėra nutraukusi santuokos su P. V.
  16. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS 2014 m. spalio 22 d. rašte Nr. (15.2.13)-VV2-456, adresuotame VSDFV, yra nurodęs, jog įregistravęs santuokos nutraukimą neinformuoja buvusių sutuoktinių apie santuokos nutraukimą (nenumatyta teisės aktuose), todėl Z. V. nebuvo informuota apie santuokos nutraukimo įregistravimą. Akivaizdu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS yra neteisus, nes SŠK 203 straipsnio 1 dalis įpareigojo informuoti Z. V. informuoti apie P. V. įregistruotą santuokos nutraukimą. Byloje nepateikti įrodymai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS nebuvo žinomas Z. V. gyvenamosios vietos adresas.
  17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS nurodo, jog 2003 m. liepos 31 d. gavo Z. V. prašymą ištaisyti santuokos liudijime pavardę, šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad jos šeimos padėtis yra našlė, pateikė santuokos liudijimą, vyro gimimo įrašą, vyro mirties akto įrašą, po ištaisymo, sudarius civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą, Z. V. buvo išduotas santuokos liudijimas ir 2003 metais nebuvo galimybės patikrinti, ar Z. V. yra išsituokusi. Šiuo aspektu vertinant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS veiksmus, pažymėtina, kad Taisyklių 103 punkte nustatyta, jog mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos įstaigos turi teisę papildyti, ištaisyti ir pakeisti „įstatyminių ir testamentinių įpėdinių prašymu“, o tai reiškia, kad šiuo atveju turėjo būti išsiaiškinta, ar Z. V. yra mirusio asmens įpėdinė. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS turėjo duomenis apie santuokos nutraukimo įregistravimą, todėl apie tai turėjo informuoti Z. V..
  18. Aptarti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS veiksmai vertintini kaip neteisėti, kurie yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirta žala, t. y. jei nebūtų neteisėtų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS veiksmų, tai pareiškėjui nebūtų suteikta klaidinga informacija. Šiuo atveju byloje yra įrodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirta žala yra ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS neteisėtų veiksmų rezultatas. Šie neteisėti veiksmai nelėmė visos žalos atsiradimo, tačiau pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti, todėl nustatytina, kad 20 procentų žalos (755 Eur) turi atlyginti Klaipėdos rajono savivaldybė.
  19. Apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, jog dėl našlių pensijų permokos susidarymo nėra atsakinga ir Klaipėdos rajono savivaldybė, kurios institucija neveikė taip, kaip nustato teisės aktų reikalavimai, ir visiškai neprisidėjo prie žalos atsiradimo (nėra netiesioginio ryšio), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo iš dalies tenkinamas pareiškėjo prašymas, t. y. iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės priteisiama Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 755 Eur žalos atlyginimo.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

15Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

16Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui 755 (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimo. Kitą prašymo dalį atmesti.

18Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai