Byla 2A-1147-730/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Jūros būstas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. N. (V. N.) ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 4000,00 Lt turtinės žalos, 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktą UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ teisinę pagalbą. Ieškovas nurodo, kad gyvenamojo namo, adresu ( - ), kuriame ieškovas kartu su žmona nuosavybės teise turi butą Nr. ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratorė yra atsakovė. Atsakovės neprižiūrimuose ir gyventojų nenaudojamuose bendrojo naudojimo balkonuose, esant atitinkamoms oro sąlygoms, kaupėsi vanduo. Kadangi neprižiūrimuose balkonuose susikaupęs vanduo ir drėgmė dėl namo konstrukcijos patekdavo į tarp sienų blokų esančias statybines siūles, vanduo per jas patekdavo ir iki šiol patenka į ieškovo butą. Atsakovė apie šią problemą žinojo, tačiau jos nesprendė. Po kaimyno pareiškimo vienas iš anksčiau minėtų balkonų buvo sutvarkytas, tačiau tai buvo padaryta nekokybiškai, paliekant senus vandens nubėgimo vamzdžius, kuriems užsikimšus nuo purvo, vanduo patenka į balkoną ir nubėga per namo blokų siūles į butus. Atsakovė netinkamai vykdo bendrojo naudojimo balkonų priežiūrą, nekokybiškai įvykdė kelių balkonų remontą, todėl buvo užpiltas ieškovo butas – miegamasis kambarys, kairysis ir dešinysis virtuvės kampai. Atsakovė privalėjo spręsti ne tik balkonų remonto klausimą, tačiau ir organizuoti stogo remonto darbus, kadangi palėpėje nuolat kaupiasi vanduo ir drėgmė. Atestuotos statybos inžinierės 2014-05-07 išvadoje nurodyta, jog butas yra nuolat užpilamas kritulių vandens, prasiskverbiančio pro stogo dangos ir techninių balkonų, esančių virš buto, defektus. Dėl to ant buto sienų yra matomos pelėsių dėmės, tapetai atsilupę, bute jaučiamas pelėsių kvapas. Buto sienomis nuo stogo ir techninių balkonų pratekėjęs vanduo nutekėjo iki buto grindų ir galėjo prasiskverbti į žemiau esantį butą. Ieškovas taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl patirtų išgyvenimų. Ieškovas iki šiol patiria emocinį stresą dėl susidariusios situacijos, negali parduoti savo buto, neatlikęs jame remonto, ar pakeisti į kitą, kadangi šiuo metu esanti buto būklė yra itin bloga. Sukelti nepatogumai daro žalą sveikatai, žalos pasekmės gali paaiškėti po kelerių metų.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-03 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 1158,48 Eur žalos atlyginimą, 333,42 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui, priteisė iš atsakovės 35,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, priteisė iš ieškovo 35,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, būdama namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratore, privalėjo apdairiai ir sąžiningai vykdyti jai priskirtas funkcijas ir pareigas, t. y. vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, konkrečiu atveju – stogo, balkonų ir pastato jungiamųjų siūlių remontą, kad į pastato vidų iš išorės nepatektų vanduo. Administratorius pats turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, tačiau šia savo teise nagrinėjamu atveju nepagrįstai nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju tiesiogiai susiję su ieškovo turtui kilusia žala, kadangi atsakovei neįvykdžius pareigos tinkamai administruoti namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektus (remontuoti stogą, balkonus, pastato konstrukcijų jungiamąsias siūles), į ieškovo butą iš išorės pateko kritulių vanduo ir padarė žalą buto apdailai. Atsakovė kalta dėl kilusios žalos dėl neatsargumo, kadangi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai vykdė savo, kaip administratoriaus, pareigas. Jokie kiti pašaliniai veiksniai atsakovės neveikimui įtakos neturėjo. Butui reikalingi remonto darbai įvertinti 4518,35 Lt, ieškovas prašė priteisti 4000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo jau atsižvelgęs į turto nusidėvėjimą, todėl reikalavimas priteisti 4000,00 Lt tenkintinas visiškai. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytų atvejų. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą.

4Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, formuojamai teismų praktikai.
  2. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog namo bendrojo naudojimo objektai – stogas, balkonas, pastato jungiamosios siūlės, yra avarinės būklės ir neatitinka privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.
  3. 2014-05-07 atestuotos statybos inžinierės išvada negali būti laikoma įrodymu šioje byloje, kadangi joje nenurodyta, kokių statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų neatitiko specialistės apžiūrėti bendrojo naudojimo objektai; nepateikta namo jungiamųjų siūlių fotonuotraukų, iš kurių būtų matyti bloga šių objektų būklė; neaišku, kokiu būdu specialistė apžiūrėjo bendro naudojimo patalpas, kadangi raktą turi tik atsakovė.
  4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti visas tinkamam žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes ir spręsti dėl turto nusidėvėjimo procento, skaičiuodamas realiai patirtos žalos dydį.

5Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, jame nurodė, jog sutinka su visais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Atsakovė teigia, jog ieškovas nepateikė jokių fotonuotraukų, iš kurių būtų galima įsitikinti naudojamų objektų būkle, tačiau byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriomis ieškovas įrodinėja savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog žala atsirado dėl atsakovės nerūpestingumo, bylos esmė atskleista, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui ir jo sutuoktinei priklauso butas, esantis adresu ( - ) (b. l. 67). Atestuoto asmens (b. l. 49) – statybos inžinierės D. M. 2014-05-07 išvadoje nurodoma, kad butas, esantis ( - ), užpilamas kritulių vandens, prasiskverbiančio pro stogo dangos ir techninių balkonų, esančių virš nurodyto buto, defektus, dėl ko ant buto sienų yra matomos pelėsių dėmės, tapetai atsilupę, bute jaučiamas pelėsių kvapas (b. l. 18). Šias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 78–86). Pagal pateiktą lokalinę sąmatą nurodytam butui reikalingi remonto darbai įvertinti 4518,35 Lt (b. l. 59).

11Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, civilinės atsakomybės už netinkamą turto administravimo funkcijų atlikimą.

12Apeliantės vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių dviejų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti.

13Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovas neįrodė, jog namas yra avarinės būklės ir bendrojo naudojimo objektai neatitinka reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu.

14Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, defekto, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis. Tarp šalių ginčo dėl to, jog stogas, balkonai yra bendrojo naudojimo objektai, nėra.

15Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

16Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

17Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Vykdydamas jam priskirtą uždavinį, administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą (5.3 punktas), tvarko namo patalpų ir jų savininkų (naudotojų) apskaitos duomenis, užtikrina teisės aktuose nustatytų namo, jo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros dokumentų ir kitos dokumentacijos rengimą, pildymą, tvarkymą ir saugojimą (5.1 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas (6 punktas).

18Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, nurodyta, kad gyvenamojo namo savybės turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo; taip pat reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir (ar) ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui. Vienas iš tokių darbų yra namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, namo būklės vertinimas, namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogų, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas: atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ir kitokių detalių pašalinimas, šiukšlių ir kitų daiktų pašalinimas nuo stogo ir išorinių durų stogelių, susikaupusio sniego, vandens ir varveklių, dulkių ir kitokių sąnašų šalinimas nuo namo konstrukcijų. Įrodymų, jog minėti darbai buvo atliekami, atsakovė nepateikė.

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį grindė fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog ieškovui priklausančiame bute sudrėkusios sienos, lubos, atsilupę tapetai, atsiradęs pelėsis, bei statybos inžinierės D. M. 2014-05-07 išvada, kurioje tvirtinama, jog butas yra nuolat užpilamas kritulių vandens, prasiskverbiančio pro stogo dangos ir techninių balkonų, esančių virš minėto buto, defektus, dėl to matomos pelėsių dėmės, tapetai atsilupę, jaučiamas pelėsių kvapas. Dėl ieškovo pateiktų įrodymų apie užpylimo židinį atsakovė savo atsikirtimus grindė paaiškinimais, kad šie įrodymai yra nepakankami siekiant įrodyti, jos atsakovė netinkamai atlieka savo, kaip namo administratoriaus, pareigas, ir nepagrindžia netinkamos bendrojo naudojimo objektų būklės. Tačiau atsakovė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio, dėl netinkamai atliekamos pastato priežiūros, nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

20Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, jog ji tinkamai vykdydama savo pareigas 2013 m. viešai informavo gyventojus apie balkonų būklę ir pritarus savininkų daugumai atliko remonto darbus, o ieškovas šios aplinkybės neginčija. Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nurodyta, jog gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus – nuolatinius stebėjimus, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiūras ir pan. Šių stebėjimų metu užfiksuoti gyvenamojo namo, jo dalių būklės įvertinimai, gauti nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu, statybinių tyrinėjimų, ekspertizės, energinio naudingumo sertifikavimo rezultatai registruojami statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka (15 punktas). Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog yra vykdomi namo nuolatiniai stebėjimai, kasmetiniai vertinimai, kokie namo konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai užfiksuoti ir kokių veiksmų imtasi objektų gerinimui ar esamos būklės išlaikymui.

21Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovė nuolatos turi atlikti daugiabučio namo stebėjimus, kasmetinius vertinimus, neeilinius vertinimus ir juos fiksuoti, todėl ta aplinkybė, jog nėra ginčo dėl to, kad 2013 m. buvo remontuojami balkonai, neįrodo, jog po remonto jie buvo tikrinami ir būklė yra tvarkinga, per juos neprateka vanduo. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinusi tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog balkonų ir stogo būklė yra tvarkinga ir per juos į gyventojų butus nesiskverbia vanduo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai, kad bendrojo naudojimo balkonai vieną kartą buvo remontuoti, nepaneigia anksčiau nurodytų aplinkybių, kad atsakovė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė teisės aktais jai pavestas funkcijas.

22Atsakovės argumentas, jog specialistės D. M. išvada negali būti laikoma įrodymu byloje, kadangi joje nenurodyta, kokių konkrečių statinių priežiūros reikalavimų neatitiko bendrojo naudojimo objektai, jog neaišku, kokiu būdu specialistė pateko į bendrojo naudojimo patalpas ir padarė fotonuotraukas, nes raktus nuo bendrojo naudojimo patalpų turi atsakovė, atmestinas kaip nepagrįstas. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nors atsakovė teigia, jog specialistės išvada vadovautis negalima, tačiau įrodymų, kurie paneigtų išvadoje nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Iš 2015-03-05 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. parodė, jog sprendžiant iš dėmių kontūrų ant ieškovo buto sienų, vandens prabėgimas apie vienerius metus nuolatos pasikartoja. Liudytoja nurodė vandens prabėgimo priežastį – stogo plyšiai pačioje stogo konstrukcijoje ir sujungimuose tarp konstrukcijų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos parodymais bei byloje esančiu kvalifikacijos atestatu, pagrindžiančiu liudytojos kompetenciją.

23Atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, privalėjo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų tinkamą priežiūrą, tai yra privalėjo garantuoti, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūra būtų vykdoma atliekant tiek prevencinius, tiek ir korekcinės priežiūros ar avarijų likvidavimo darbus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepateikė įrodymų, jog vykdyti pareigas trukdė pašaliniai veiksniai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė netinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, dėl ko per netinkamai prižiūrimus bendrojo naudojimo objektus į ieškovo butą pratekėjo kritulių vanduo, padarydamas ieškovui žalos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu (CK 6.246 straipsnis).

24Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti visas tinkamam žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes ir spręsti dėl turto nusidėvėjimo procento, skaičiuodamas realiai patirtos žalos dydį.

25CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia, teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

26Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

27Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas patirtą žalą grindžia UAB „Ordas“

282014-11-07 sudaryta lokaline sąmata, kurioje buto remonto darbai įvertinti 4518,35 Lt (1308,60 Eur) suma. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog ji sudaryta, vadovaujantis 2014 m. kovo mėnesio kainomis. Tačiau ieškovas reikalauja priteisti ne visą lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą, bet 4000,00 Lt (1158,48 Eur).

29Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštais ieškinio reikalavimais, turėjo pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus, būtent – nesutikimą su į bylą pateiktais žalos įvertinimais (CPK 178 straipsnis). Taigi, manydama, kad vandens pratekėjimo metu apgadinto turto atkūrimo kaštai yra pakitę, atsakovė galėjo teikti tai patvirtinančius įrodymus, prašymo skirti byloje ekspertizę žalos dydžiui nustatyti taip pat nereiškė. Nesant byloje įrodymų, kurie prieštarautų lokalinėje sąmatoje nurodytam žalos dydžiui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti 2014-11-07 lokalinė sąmata dėl ieškovo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo nekelia abejonių, tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, jog lokalinė sąmata sudaryta pagal kainas, buvusias pakankamai neseniai, – 2014 m. kovo mėnesį. Be to, esant tokioms aplinkybėms, jog ieškovas prašo priteisti ne visą lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą, o 1158,48 Eur, kuri sudaro 89 procentus lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos, tai yra ieškovas apskaičiuotą žalos dydį sumažino 11 procentų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pakartotinai spręsti žalos dydžio mažinimo dėl patalpų nusidėvėjimo klausimo. Dėl anksčiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų žalos apskaičiavimo taisyklių nepažeidė.

30Kadangi apeliantė neginčija kitų civilinei atsakomybei kilti sąlygų pagrįstumo ir teisėtumo, kolegija dėl šių klausimų bylos aplinkybių nevertina ir nepasisako.

31Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, patirtos žalos dydį, o atsakovė neįrodė, jog tinkamai atliko jai pavestas funkcijas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

32Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės kilimą ir žalos atlyginimą (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas atsakovei nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu

36Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos 3,00 Eur sumos, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš apeliantės nepriteistinos.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

38palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-03 sprendimu ieškovo ieškinį... 4. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1... 10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui ir jo sutuoktinei... 11. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo... 12. Apeliantės vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei... 13. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, jog atsakovė neatliko... 14. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 15. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 16. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų... 17. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo... 18. Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį grindė fotonuotraukomis, iš kurių... 20. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, jog ji tinkamai vykdydama savo... 21. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovė... 22. Atsakovės argumentas, jog specialistės D. M. išvada negali būti laikoma... 23. Atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, privalėjo užtikrinti... 24. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 25. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens... 26. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs... 27. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas patirtą žalą grindžia... 28. 2014-11-07 sudaryta lokaline sąmata, kurioje buto remonto darbai įvertinti... 29. Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštais ieškinio reikalavimais, turėjo... 30. Kadangi apeliantė neginčija kitų civilinei atsakomybei kilti sąlygų... 31. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti... 32. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 33. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 34. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus... 35. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija Lietuvos... 36. Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 38. palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d....