Byla 2A-1556-259/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. N. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-805/2013 pagal pareiškėjų D. D. Z. ir B. J. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjos D. J. Z. ir B. J. Č. pareiškimu (b.l.2-3) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D. Z. ir A. V. Č., miręs 2002-09-28, po motinos D. Č. mirties 1992-01-14 priėmė palikimą. Nurodė, kad 1992-01-14 mirė D. D. Z. ir A. V. Č. motina D. Č.. A. V. Č. mirė 2002-09-28. Po jo mirties palikimą priėmė B. J. Č.. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notaro kontorą įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, nes suinteresuotas asmuo A. N. jiems paaiškino, kad pagal mamos parašytą testamentą jiems niekas nepriklauso. Dar būdama gyva D. Č. 1991-11-06 pateikė Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvų turėtą žemę. Mirus motinai, pareiškėja D. J. Z. ir A. V. Č., miręs 2002-09-28, priėmė motinos D. Č. palikimą, pateikdami Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui pareiškimus dėl jų įtraukimo į pretendentų, atgauti mirusiai motinai priklausančią žemę, sąrašą, pagal kuriuos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius po motinos mirties įrašė D. D. Z. ir A. V. Č. į pretendentų atgauti motinos žemę sąrašą, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nusprendė nustatyti juridinės reikšmės turintį faktą, kad D. D. Z. ir A. V. Č., miręs 2002-09-28, po motinos D. Č. mirties 1992-01-14 priėmė palikimą; priteisė iš pareiškėjų po 29 Lt išlaidų iš kiekvienos jų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, po D. Č. mirties 1992-01-14 suinteresuotas asmuo A. N. (mirusiosios dukra) 1992-01-14 kreipėsi pareiškimu į notarą dėl pastatų, esančių ( - ), paveldėjimo pagal testamentą, surašytą palikėjos 1991-11-05, kurio pagrindu 1992-08-24 suinteresuotam asmeniui buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas į konkretų turtą. Teismas nustatė, jog D. Č. 1991-11-06 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų M. ir K. K. Birštono mieste valdytą žemę. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013-02-28 raštu nurodė, kad A. N. 1992-08-24 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0712 ha buvusių savininkų M. ir K. K. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0712 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-09-27 sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-168 mirusiajai D. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1427 ha buvusių savininkų M.ir K. K. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0541 ha žemės sklypą, esantį ( - ), o už 0,0886 ha žemės kompensuojant pinigais. Paveldėjimo teisės liudijimas į D. Č., gimusiai 1911-08-18, tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1427 ha žemės, valdytos M. ir K. K., niekam neišduotas. 2000-11-10 Kauno apskrities viršininko sprendimu A. N. atkurtos nuosavybės teisės į M. ir K. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,0712 ha žemės, esančios ( - ). Teismas nustatė, jog palikėjos mirties momentu paveldimo turto, be to, kuris nurodytas testamente, nebuvo, liko tik mirusios D. Č. turtinė reikalavimo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Po motinos mirties žemėtvarkos skyrius D. D. Z. ir A. V. Č. įrašė į pretendentų, siekiančių atgauti motinos žemę, sąrašą. Teismas sprendė, jog visos šios aplinkybės sutrukdė nustatytais terminais įstatyminiams įpėdiniams kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą bei laiku įgyvendinti subjektines teises paveldėjimo tikslu. Mirties momentu D. Č. turėjo turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Po motinos mirties įstatyminiai įpėdiniai dalyvavo nuosavybės teisų atkūrimo procese, domėjosi jo eiga, Domicelė D. Z. ir A. V. Č. buvo įrašyti į pretendentų, siekiančių atgauti motinos žemę, sąrašą. Nuosavybės teisės į 0,1427 ha žemės mirusiosios vardu atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-09-27 sprendimu (b.l. 75). Teismas sprendė, jog pareiškėjų buvo išreikšta valia palikimui priimti, rūpinamasis motinos vardu atkuriamomis nuosavybės teisėmis, byloje nekilo ginčas dėl turto, paveldėto suinteresuoto asmens A. N., todėl sprendė, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Suinteresuotas asmuo A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, jog D. D. Z. ir A. V. Č. išreiškė valią palikimui priimti, rūpinosi motinos vardu atkuriamomis nuosavybės teisėmis, kadangi tai nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Vien ta aplinkybė, kad D. D. Z. ir A. V. Č. buvo įrašyti į pretendentų, siekiančių atgauti savo senelių M. ir K. K. žemę, sąrašą, negali būti pripažinta teisiniu pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. D. D. Z. ir A. V. Č., kartu su savo motina D. Č., buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į senelių Birštono mieste turėtą žemę. Šios aplinkybės patvirtina tą faktą, kad D. D. Z. ir A. V. Č. iš karto buvo žinoma, kad po motinos mirties liko jos turtinės teisės, kurios yra paveldimos. Todėl mirus motinai D. Č., jie privalėjo kreiptis į notarą dėl šios turtinės reikalavimo teisės paveldėjimo pagal įstatymą, tačiau jokių veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo neatliko. Po motinos D. Č. mirties A. N. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Po motinos mirties ji paveldėjo visą jos nekilnojamąjį turtą, bei jos turėtus asmeninius daiktus, kadangi prieš mirtį, daugiau nei pusmetį, gyveno kartu su A. N.. D. D. Z. ir A. V. Č. jokių motinos daiktų nepaveldėjo;
  2. A. N. 2013-01-24 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 0,0541 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Šio liudijimo pagrindu A. N. VĮ Registrų centre įregistravo savo nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, kurį siekia paveldėti pareiškėjos. Todėl teismo sprendimo išvada, kad dėl ginčo žemės sklypo, nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra neteisingas;
  3. Pareiškėjos tą faktą, kad D. D. Z. ir A. Č. priėmė motinos D. Č. palikimą, įrodinėjo Kauno apskrities 2008-03-04 įsakymu Nr. 02-07-2519 patvirtintu Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąrašu, kuriame pareiškėja D. D. Z. įrašyta 56 numeriu, o A. V. Č. 89 numeriu. Tačiau pareiškėjai siekė atgauti motinos tėvų M. ir K. K. Birštono mieste valdytą žemę, kartu su motina. Tai yra D. D. Z. ir A. V. Č. siekė savarankiškai atgauti žemes kaip pretendentai, bet ne kaip D. Č. įpėdiniai. Todėl teismo išvada, kad D. D. Z. ir A. V. Č. dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, domėjosi jo eiga, yra visiškai nepagrįsta;
  4. Aplinkybės, kad A. V. Č. ir D. D. Z., jų teigimu prisidėjo prie motinos laidotuvių bei prižiūrėjo jų kapą, jokiu būdu negali būti vertinamos, kaip patvirtinančios palikimo priėmimą.

9Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog A. N. pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad į Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-168 mirusiajai D. Č. perduotą neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0541 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir kompensaciją pinigais, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nors paveldėjimo teisės liudijimas apeliantei išduotas 2013 m. sausio 24 d., tačiau ji jį teismui pateikė tik po sprendimo priėmimo kartu su apeliaciniu skundu. CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nevertintini.

10Pareiškėjos D. J. Z. ir B. J. Č. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Byloje keliamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, patvirtinančio, jog paveldėtojai po palikėjo mirties priėmė jo palikimą, nustatymo pagrįstumo.

14Palikimo priėmimą reglamentuojančiose teisės normose, kurios yra aktualios byloje kilusiam ginčui spręsti, t. y. 1964 m. CK nuostatose įtvirtinta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (587 straipsnio 1, 2 dalys). Visi nurodyti palikimo priėmimo būdai sukelia tuos pačius teisinius padarinius, t. y. įpėdiniai, pasinaudoję bet kuriuo iš jų, tampa palikimą priėmusiais asmenimis – turto savininkais. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2004 m. sausio 7 d. Nr. 3K-3-8/2004, 2004 m. lapkričio 29 d. Nr. 3K-3-649/2004, 2009 m. lapkričio 2 d. Nr. 3K-3-468/2009, 2011 m. gruodžio 30 d. Nr. 3K-3-484-2011).

15Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog D. D. Z. ir A. V. Č. išreiškė valią palikimui priimti, rūpinosi motinos vardu atkuriamomis nuosavybės teisėmis, kadangi tai nepatvirtina byloje surinkti duomenys, o tai reiškia, jog jie mirusios motinos D. Č. palikimo nepriėmė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės bei pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Byloje suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patvirtino, jog Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 02-07-2519 patvirtintas Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąrašas, kuriame D. D. Z. įrašyta 56 numeriu, o A. V. .- 89 numeriu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų Mato ir K. K. Birštono mieste valdytą žemę yra D. Č., o ne jos vaikai – D. D. Z., A. V. Č.ir A. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2)-809 patvirtintame Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, sąraše įrašyta pretendentė D. Č., o ne jos vaikai (b. l. 39-40). Šios aplinkybės patvirtina, jog D. D. Z. ir A. V. Č. išreiškė valią pretenduoti į jų motinai D. Č. atkurtinas nuosavybės teises į 0,2139 ha dalį buvusių savininkų M. ir K. K. Birštono mieste iki nacionalizacijos valdytą žemę. Šios aplinkybės paneigia ir apeliantės argumentus, jog D. D. Z. ir A. V. Č. siekė savarankiškai atgauti žemes kaip pretendentai, bet ne kaip D. Č. įpėdiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007). Tokia formuojama teismų praktika leidžia apeliacinės instancijos teismui teigti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai D. D. Z. ir A. V. Č. siekę įgyvendinti jų motinai D. Č. atkurtinas nuosavybės teises į senelių žemę, laikytini išreiškę valią pretenduoti į jų motinai tenkantį turtą, o tai reiškia, jog ir atliko teisinius veiksmus su po jų motinos mirties likusiu turtu. Šioje byloje teismas sprendžia esant reikšminga aplinkybę, jog pareiškėjai siekė naudotis po jų motinos mirties likusiu žemės sklypu, tačiau to negalėjo įgyvendinti, nes palikimo atsiradimo metu dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Tai buvo padaryta tik 2012-09-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-168 (b. l. 70-71). Be to, byloje liko nenuneigtos ir pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog A. N. buvo nurodžiusi, kad D. D. Z. ir A. V. Č. neturi teisės į jų motinos palikimą, kadangi visas jos turtas A. N. yra paliktas testamentu. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypą nebuvo, tačiau buvo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri, kaip turtinė teisė, yra paveldima. Įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė, tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti. Pareiškėjams išreiškus valią pretenduoti į jų motinai priklausantį turtą, atlikus teisinius veiksmus dėl įpėdinio teisių įgyvendinimo, priešinga teismo išvada, nei nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. D. Z. ir A. V. Č. priėmė po jų motinos D. Č. likusį palikimą, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.

16Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog jai 2013-01-24 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ginčo 0,0541 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Šio liudijimo pagrindu A. N. VĮ Registrų centre įregistravo savo nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, kurį siekia paveldėti pareiškėjos, todėl esant šiam juridiniam faktui, pareiškėjų pareiškimas netenkintinas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, jog A. N., vadovaujantis CPK 42 straipsnio 5 dalimi, visus bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2013-01-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas A. N., buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog paveldėjimo teisės dokumentų į ginčo žemės sklypą nėra išduota. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šį į bylą pateiktą naują rašytinį įrodymą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog A. N. 2013-01-24 buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į žemės sklypą, esantį Beržų al. 4, Birštone, nepanaikino pareiškėjų D. D. Z. ir A. V. Č., kaip įstatyminių įpėdinių, teisių priimti palikimą kitu būdu, t. y. pradedant faktiškai valdyti turtą. Šią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vyraujantis išaiškinimas, kad ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. Įstatyme nenustatyta, kad palikimo priėmimo pagrindu atsirandančios įpėdinio nuosavybės teisės perėjimo momentas priklausytų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo teisinės registracijos. CK 587 straipsnio 5 dalyje nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui atsiradimo momentas nustatytas kaip palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007; 2012 m. gegužės 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-251/2012).

17Apeliacinės instancijos teismas, spręsdama tarp šalių kilusį ginčą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo pagrįstumo, todėl apeliantės A. N. apeliacinis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai