Byla 3K-3-586/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei A. B. dėl palikimo priėmimo teisėtumo, tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono 2-asis notarų biuras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė nurodė, kad 1997 m. kovo 17 d. mirė jos tėvas K. S. Ji yra vienintelė jo pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Ji su teta S. V. tėvą palaidojo ir iš karto perėmė jo asmeninius daiktus. Kito turto tėvas neturėjo, tačiau jis buvo padavęs prašymą atkurti jam nuosavybės teises į dalį jo motinos K. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Ieškovė rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimu. Ji dalyvavo trečiuoju asmeniu civilinėje byloje dėl nuosavybės valdymo juridinio fakto nustatymo. 2000 m. spalio 27 d. sprendimu teismas nustatė, kad K. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,36 ha žemės. Po bylos išnagrinėjimo ji padavė prašymą atkurti jai nuosavybės teises į senelės žemę ir laukė šio prašymo išsprendimo rezultatų. 2006 birželio mėnesį ji sužinojo, kad K. S. palikimą priėmė jos duktė – atsakovė A. B., kuri yra tik antros eilės įstatyminė įpėdinė (palikėjo vaikaitė). Atsakovei 2006 m. gegužės 24 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į K. S. palikimą – į piniginę kompensaciją už 0,20 ha žemės ir teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,48 ha žemės. Paveldėjimo teisės byla buvo užvesta Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutarties pagrindu. Ja buvo patenkintas atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Apie šios civilinės bylos nagrinėjimą ieškovei nebuvo pranešta, ji byloje nedalyvavo suinteresuotu asmeniu. Atsakovė neteisėtai, pažeidžiant ieškovės teises, priėmė K. S. palikimą, jai nepagrįstai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas.

5Ieškovė prašė nepripažinti A. B. įstatymine įpėdine, turinčia teisę į K. S. palikimą; pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 24 d. A. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (registro Nr. 2602).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad K. S. mirė 1997 m. kovo 17 d. Palikėjo mirties dieną ieškovė buvo jo pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1dalis), o atsakovė – antros eilės įstatyminė įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atnaujino atsakovei praleistą įstatymo nustatytą terminą K. S. palikimui priimti. Kauno rajono notaras 2006 m. gegužės 24 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į K. S. turtą jo vaikaitei – atsakovei.

9Teismas nurodė, kad palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui arba veiksmais – faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad ji per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (ji tokio reikalavimo nepareiškė). Liudytoja S. V. parodė, kad ieškovė po tėvo mirties jo daiktų nepaėmė. Ieškovės pakviesti liudytojai įrodinėjo tą aplinkybę, kad ieškovė savo dukrą – atsakovę augino, prižiūrėjo. Tačiau esant pareikštiems ieškinio reikalavimams, šių aplinkybių įrodinėjimas nėra reikšmingas. Teismas konstatavo, kad ieškinio patenkinimas ieškovei nesukels teisinių pasekmių, nes ji nepriėmusi palikimo per įstatymu nustatytą terminą, prarado teisę į palikėjo turtines ir neturtines teises. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas antros eilės įpėdinei atsakovei buvo pagrįstas ir teisėtas.

10Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškinį ir tuo pagrindu, jog ieškovė nebuvo įtraukta dalyvauti civilinėje byloje pagal atsakovės pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Teismo nutartis šioje civilinėje byloje yra įsiteisėjusi ir teismas neturi teisinio pagrindo jos revizuoti. Teismas pažymėjo, kad priimtas sprendimas neatima galimybės ieškovei dar kartą kreiptis į teismą dėl jos teisių pažeidimo ir įrodinėti aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimu.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir nutartį priėmė analogiškais motyvais.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, ieškinį patenkinti.

14Kasatorės nuomone, teismai pažeidė CPK 2, 5, 159, 185, 263, 265, 270, 320 straipsnių reikalavimus, nes bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, dėl to neatskleidė bylos esmės ir neįvykdė teisingumo. Dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų teismai netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo teisinius santykius (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, iš esmės neįvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų, ir sprendimą priėmė formaliais pagrindais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė yra vienintelė mirusio tėvo pirmos eilės įstatyminė įpėdinė; ji palaidojo tėvą ir perėmė jo asmeninius daiktus; ji vienintelė rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į jos tėvui priklausančią žemę. Teismas sprendė, kad ji privalėjo pareikšti byloje papildomą reikalavimą – dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti nustatymo. Teismas ieškovės pateiktų įrodymų svarbą siejo ne su reikalavimais pripažinti palikimo priėmimą neteisėtu ir paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, bet su nepareikštu reikalavimu dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Nors ji ir nepareiškė tokio reikalavimo, tačiau teismas turėjo spręsti klausimą, ar byloje yra įrodyta, kad ieškovė atliko faktiškus palikimo priėmimo veiksmus. Būtent tai, kad ieškovė iš karto po tėvo mirties perėmė jo asmeninius daiktus, rodo, jog ji 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalies prasme priėmė ir visą kitą tėvo palikimo dalį, t. y. jo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Atsakovė, veikdama nesąžiningai, gavo paveldėjimo teisės liudijimą tik į dalį palikimo (piniginę kompensaciją už 0,20 ha žemės bei teisę į neatkurtą nuosavybę – 1,48 ha žemės). Toks palikimo priėmimas yra neteisėtas, nes pagal 1964 m. CK 587 straipsnį negalima palikimą priimti iš dalies.

162. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ieškovės pateiktų įrodymų, neįsigilino į apeliacinio skundo argumentus ir jo iš esmės neišnagrinėjo.

17Kasatorė taip pat pažymėjo, kad po to, kai ši byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ji kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė jos pareiškimą, nurodydami, kad tol, kol nėra nuginčytas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovės prašomas nustatyti palikimo priėmimo juridinis faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad teismai neišsprendė ginčo ir neįvykdė teisingumo.

18Atsiliepdama į kasacinį skundą atsakovė prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodo, kad teismai pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį, nes ieškinio patenkinimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių, nes ji nėra įstatymo nustatyta tvarka priėmusi palikimo.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Teisės klausimai, nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka, yra palikimo priėmimo tvarka pagal 1964 m. CK 587 straipsnį ir CPK nuostatų taikymas nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo.

22Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis). Įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti gali būti pratęstas esant 1964 m. CK 588 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, t. y. šis terminas nėra naikinamasis.

23Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

24Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoti pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreiptis dėl teisių įforminimo, teikti dokumentus, reikalingus tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.). Įpėdinio veiksmai taip pat gali būti susiję su procesinio pobūdžio teisėmis (pvz., prašymai įtraukti į bylą, kurioje iki mirties dalyvavo palikėjas, susirašinėjimas su teismu ar dalyvaujančiais byloje asmenimis po palikėjo mirties ir pan.). Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

25Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Pagal 1964 m. CK 598, 599 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas įpėdiniui suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiose normose nenustatyta termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nenustatyta nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo dėl to, kad nuosavybės teisė per tam tikrą laiką neįforminta. Iš to išplaukia, kad per šešis mėnesius faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tuo pagrindu savininku tapęs įpėdinis gali bet kada po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o šis turi išduoti įpėdiniui liudijimą, jeigu nėra abejonių dėl faktinio palikimo priėmimo ir jeigu šio fakto niekas neginčija. Kitais atvejais palikimo priėmimui įforminti notaras gali neturėti pagrindo, nes jam kelia abejonių faktas arba yra ginčas dėl fakto. Abi situacijas turi išspręsti teismas. Jis gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu yra sąlygos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėti bylą (CPK 445 straipsnis). Jeigu faktinio palikimo priėmimo aplinkybės yra ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kitam asmeniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į tą palikimą, reikalavimo pagrindas, tai jos turi būti ištirtos kaip šio ieškinio pagrindas. Akivaizdu, kad tokia byla nagrinėjama dalyvaujant konkuruojantiems įpėdiniams, todėl išnagrinėtoje byloje įsiteisėjęs sprendimas abiem bylos dalyviams būtų privalomas (CPK18 straipsnis), turėtų res judicata galią ir ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu naujai negalėtų būti nagrinėjamas, nes tai turėtų būti traktuojama kaip tapatus ieškinys (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Priimtas teismo sprendimas būtų vertinamas ir kaip dokumentas, pašalinantis galimybę nagrinėti faktiško palikimo priėmimo aplinkybes iš naujo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 445 straipsnis).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra pirmos, o atsakovė – antros eilės įstatyminė įpėdinė. Antros eilės įpėdinis šaukiamas paveldėti pagal įstatymą, jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė, kad ji palikimą priėmė faktiškai pradedama jį valdyti. Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės turi būti tinkamai – visapusiškai ir objektyviai - išnagrinėtos. Teismai, spręsdami, ar pirmos eilės įpėdinė priėmė palikimą ir taip eliminavo iš paveldėjimo pagal įstatymą antros eilės įpėdinę, turėjo vadovautis 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog ji per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties priėmė palikimą faktiškai pradedama jį valdyti (nepareiškė tokio reikalavimo). Iš tokio motyvo matyti, kad teismas reikalauja, jog ieškovė reikštų materialinį teisinį reikalavimą atsakovei, kad būtų tiriamos tam tikros bylos aplinkybės. Jau minėta, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra užvedama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

27Šioje byloje ieškovė nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu teigė, kad ji įgyvendino savo kaip pirmos eilės įpėdinės teises ir reikalavo pašalinti jos, kaip savininkės, teisės pažeidimą: jos manymu, paveldėtas (faktiškai pradėjus valdyti) turtas buvo įformintas nuosavybės teise atsakovei. Toks reikalavimas yra savininko ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo, jį pareiškęs asmuo turi įrodyti aplinkybę, kad jis yra turto savininkas. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą asmuo tampa palikimo savininku, nors nėra šios teisės įforminęs. Reikšdama reikalavimą dėl savininko teisių gynimo, ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, į kurį įėjo palikimo priėmimo aplinkybių tyrimas. Atskiro reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nereikėjo, nes, ištyrus ieškovės nurodytas aplinkybes, būtų atsakyta, priėmė ji palikimą ar ne, ar teisėtai buvo šauktas paveldėti antros eilės įpėdinis. Toks atskiras reikalavimas būtų reikalingas, jeigu ieškovė siektų įforminti savo nuosavybės teisę, negalėtų faktiško palikimo priėmimo pagrįsti dokumentais ir reikštų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o į palikimą nebūtų įformintas paveldėjimo teisės liudijimas kitam asmeniui, kurį tuo pačiu pagrindu ieškovė ginčija. Jeigu pirmos eilės įpėdinis buvo faktiškai priėmęs palikimą, bet jo nebuvo įforminęs – negavo paveldėjimo teisės liudijimo, o paveldėjimo teisės liudijimą gavo antros eilės įpėdinis, tai pirmos eilės įpėdinis, pareiškęs reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir teigdamas, kad jis faktiškai priėmė palikimą, turi teisinį interesą ginčyti, jo manymu, pažeistą teisę ir neprivalo kartu reikšti reikalavimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Šios faktinės aplinkybės sudaro ieškinio reikalavimo pagrindą, nes iš jų kildinama nuosavybės teisė į palikimą (CPK 5 straipsnis, 1964 m. CK 587 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė, todėl pažeidė procesines bei materialines teises normas. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, nes, keliant papildomas sąlygas, kurių nereikalavo įstatymai, buvo atsisakyta visapusiškai ištirti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes.

28Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, taip pat pažeidė kitas procesinės teisės normas. Jo nutarties motyvuose nurodyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų kreipusi į notarą dėl palikimo priėmimo per šešis mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, arba įstatymo nustatyta tvarka (teismo sprendimu) nustačiusi juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Iš šių motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas iš ieškovės reikalavo dar iki šios bylos atlikti nuosavybės teisės įforminimą arba faktų patvirtinimą atskiroje byloje ir tik tokiu būdu įrodyti, kad ji tapo paveldėto turto savininke. Tai neatitinka 1964 m. CK 588, 589 straipsnių nuostatų dėl asmens teisės be apibrėžto vėliausio termino prašyti įforminti jam nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Taip pat neatitinka nuostatos, kad asmuo, teigiantis, kad jis atliko faktinius veiksmus, kurių pagrindu pagal įstatymą jam atsirado nuosavybės teisė, tai gali patvirtinti tik teismo sprendimu kitoje byloje, o ne nagrinėti tas pačias aplinkybes šioje byloje ir kartu ginti teises kaip savininkas. Apeliacinės instancijos teismas reikalavo iš ieškovės tam tikrų įrodymų – paveldėjimo teisės liudijimo ir teismo sprendimo, priimto iki ginčo iškėlimo. Paveldėjimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta, kad paveldėto turto savininkas nuosavybės teisę į paveldėtą turtą ir savininko titulą ginče dėl kitam asmeniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo įrodinėtų tam tikros rūšies įrodymais. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, susiaurino ieškinio pagrindo nagrinėjimą ir faktines išvadas padarė nevertindamas visų bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis).

29Aplinkybės, reikšmingos byloje dėl faktiško priėmimo palikimą valdyti, yra įpėdinio veiksmai, atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jos nustatomos ištyrus ir įvertinus visus įrodymus. Byloje nenustatyta, kada buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-12897/2000 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, liko neįvertinti Kauno m. apylinkės teismo 2000 m. spalio 27 d. sprendimo duomenys apie tai, kad ieškovė siekė paveldėti nuosavybės teisę į K. S. žemę ( b. l. 15). Tai rodo, kad faktinės bylos aplinkybės buvo nustatomos netiriant visų svarbių aspektų. Be to, ieškovė teismui pateikė rašytinius ir žodinius paaiškinimus. Tai yra tinkamos įrodinėjimo priemonės. Ji aiškino, kaip faktiškai palikimą priėmė – perėmė palikėjo asmeninius daiktus, rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, dalyvavo trečiuoju asmeniu byloje dėl nuosavybės valdymo juridinio fakto nustatymo. Norint pripažinti, jog ieškovė palikimo nepriėmė, byloje turi būti nustatyta, kad ji neatliko jokių iš šių veiksmų per šešis mėnesius. Ar ieškovės teikiami įrodymai (jos aiškinimai apie faktiškai atliktus veiksmus tvarkant palikėjo turtą, rūpinantis jo teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos: atsakovės aiškinimų, liudytojų parodymų, kitų bylos dokumentų. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo - kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Šie argumentai patvirtina, kad teismai neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, taip pažeidė CPK 185 straipsnį.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, o šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos aplinkybėms ištirti reikia surinkti daug naujų įrodymų ir iš naujo nustatyti teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

31Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus išspręstas po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė nurodė, kad 1997 m. kovo 17 d. mirė jos tėvas K. S. Ji yra... 5. Ieškovė prašė nepripažinti A. B. įstatymine įpėdine, turinčia teisę... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad K. S. mirė 1997 m. kovo 17 d. Palikėjo mirties dieną... 9. Teismas nurodė, kad palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią... 10. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškinį ir tuo... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį,... 14. Kasatorės nuomone, teismai pažeidė CPK 2, 5, 159, 185, 263, 265, 270, 320... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, iš esmės neįvertinęs... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ieškovės pateiktų... 17. Kasatorė taip pat pažymėjo, kad po to, kai ši byla buvo išnagrinėta... 18. Atsiliepdama į kasacinį skundą atsakovė prašo teismų sprendimą ir... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Teisės klausimai, nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka, yra palikimo... 22. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą –... 23. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais... 24. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos.... 25. Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra pirmos, o atsakovė –... 27. Šioje byloje ieškovė nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu teigė,... 28. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo... 29. Aplinkybės, reikšmingos byloje dėl faktiško priėmimo palikimą valdyti,... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė... 31. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai atsakovės prašymas dėl... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Kauno... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...