Byla 2A-2091-553/2012
Dėl konkurso pripažinimo negaliojančiu, atleidimo iš darbo įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į pirmesnį darbą, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. G

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,

4sekretoriaujant Virginijai Kostenko,

5dalyvaujant ieškovui A. H.,

6ieškovo A. H. atstovams advokatams V. K. ir K. R., atsakovo Lietuvių kalbos instituto atstovui advokatui Ž. M.

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. H. ieškinį atsakovui Lietuvių kalbos institutui dėl konkurso pripažinimo negaliojančiu, atleidimo iš darbo įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į pirmesnį darbą, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. G..

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

9

  1. Ginčo esmė

10Ieškovas A. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvių kalbos institutui, reikalaudamas pripažinti 2010-03-03 įvykusį konkursą Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti negaliojančiu, panaikinti atsakovo įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, grąžinti jį į pirmesnį darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad 2009-11-30 atsakovas paskelbė konkursą Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti. 2010-03-03 įvykus konkursui, atsakovo Konkursų ir atestacijos komisija paskelbė, kad ieškovas konkurso nelaimėjo, o 2010-03-04 jam buvo įteiktas direktoriaus įsakymas, kuriuo ieškovas nuo 2010-03-15 buvo atleistas iš užimamų pareigų. Ieškovo nuomone, atleidimas yra neteisėtas. Konkursas buvo vykdomas pažeidžiant atsakovo Konkursų ir atestavimo reglamentą, nes skelbdamas konkursą atsakovas nepateikė išsamaus būsimojo darbo aprašo. Buvo pažeisti kandidatų atrankos reikalavimai. Konkursą laimėjusi kandidatė yra ne gramatikos, o sprendžiant pagal jos publikacijas, tekstologijos ir klasikinės filologijos specialistė. Svaresnių publikacijų gramatikos srityje ji nėra paskelbusi. Konkursų ir atestacijos komisijos surengtoje viešoje diskusijoje antroji kandidatė paklausta pareiškė esanti šiek tiek susipažinusi su Gramatikos skyriuje vykdytais darbais ir tik ketinanti gramatikos tyrimais ateityje užsiimti. Šiuo metu ji su šeima gyvena Vokietijoje ir neketina sugrįžti į Lietuvą. Be to, kandidatė teigė nepretenduojanti į skyriaus vadovo vietą, taigi neketinanti vadovauti moksliniams tyrimams, nors pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus vyriausiasis mokslo darbuotojas mokslo tyrimams privalo vadovauti. Ieškovas nurodė, kad buvo pažeista Konkursų ir atestacijos komisijos priimto sprendimo patvirtinimo bei apskundimo tvarka. Direktoriaus įsakymą, informuojantį apie atleidimą iš darbo, ieškovas gavo nepraėjus dešimties dienų terminui, kuris pagal Konkursų reglamento nuostatas yra duotas apeliacijai pateikti. Iš darbo buvo atleistas atsakovo tarybai nespėjus patvirtinti Konkursų ir atestacijos komisijos sprendimo. Ieškovui atsakovo tarybai pateikus apeliaciją, į tarybos sudarytą apeliacijos komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas nė vienas ekspertas, dirbantis teorinės gramatikos srityje ir paskelbęs tarptautinę reikšmę turinčių publikacijų, nebuvo pasitelkta ir kompetentingų ekspertų iš šalies, kaip tą numato Konkursų reglamento 9 punktas. Komisija tik formaliai konstatavo, kad vykdant konkursą atsakovo Konkursų ir atestavimo nuostatai nebuvo pažeisti, bet nepateikė jokių argumentų, grindžiančių tokį jos sprendimą. Atsakovas pažeidė Konkursų eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo nuostatus, nes ieškovui, kaip mokslininkui, daugiau kaip dvi kadencijas ėjusiam Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, neturėjo būti organizuojamas konkursas, o turėjo būti sudaryta neterminuota darbo sutartis. Atsakovas pažeidė Darbo kodekso (toliau – DK) teisės normas, nes neįspėjo ieškovo apie darbo santykių nutraukimą per įstatyme nustatytą 4 mėnesių terminą bei nepasiūlė jam kito darbo. Be to, atsakovas, atleidęs ieškovą iš Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigų, neatleido ieškovo iš Gramatikos skyriaus vadovo bei iš žurnalo Acta Linguistica Lithuanica vyriausiojo redaktoriaus pareigų. Su konkursą laimėjusia J. G. iki šios dienos nėra sudaryta darbo sutartis ir ji pareigų nevykdo. Ieškovo nuomone, konkursas buvo fiktyvus, siekiant atleisti ieškovą iš užimamų pareigų. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas teigė patyręs dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, jautėsi įžeistas, buvo pažeminta jo reputacija. Ieškovas pažymėjo, kad kreipdamasis į teismą ieškinio senaties termino nepraleido, nes jis skaičiuotinas nuo faktinio darbo santykių nutraukimo dienos, t. y. nuo 2010-03-15, o ne nuo atsakovo 2010-03-04 įsakymo gavimo dienos. Teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, ieškovas prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, nes jis nebuvo tinkamai įspėtas apie darbo santykių nutraukimą konkurso pralaimėjimo atveju; bandė apginti savo teises ir išspręsti ginčą ikiteismine tvarka; jis nebuvo atleistas iš Gramatikos skyriaus vadovo ir žurnalo Acta Linguistica Lithuanica vyriausiojo redaktoriaus pareigų, todėl nesuprato tikrųjų atsakovo ketinimų; apie neigiamą apeliacijos komisijos nutarimą ieškovas sužinojo tik 2010-04-01; be to, ieškovo pablogėjusi sveikata.

11Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-03-04 direktoriaus įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pastarajam buvo įteiktas 2010-03-04. Ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas. Atsakovas paaiškino, kad Konkursų ir atestacijos komisija, vadovaudamasi Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamento 7 punktu, įvertinusi abi pretendentų į vyriausiojo mokslo darbuotojo Gramatikos skyriuje pareigas kandidatūras, slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma nusprendė pripažinti, jog konkursą laimėjo ne ieškovas, bet kitas konkurse dalyvavęs kandidatas, t. y. trečiasis asmuo J. G.. Tą pačią dieną, t. y. 2010-03-03, Konkursų ir atestacijos komisija apie priimtą sprendimą dėl paskelbto konkurso laimėtojo informavo direktorių. Lietuvių kalbos instituto direktoriaus 2010-03-04 įsakymu dėl atleidimo iš darbo Nr. 37K, ieškovas nuo 2010-03-15 buvo atleistas iš einamų pareigų. Atsakovas pažymėjo, kad konkursas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamento nuostatomis. Abu pretendentai, dalyvavę konkurse, atitiko skelbime nurodytus reikalavimus. Pretendentų tikimą eiti atitinkamas mokslo darbuotojo pareigas Lietuvių kalbos institute svarsto kompetentinga Konkursų ir atestacijos komisija, kurį sprendimą priima slaptu balsavimu paprasta dalyvių balsų dauguma, todėl pagrindo abejoti komisijos objektyvumu nėra. Siekiant konkursą laimėjusį asmenį paskirti į atitinkamas pareigas, jeigu minėtos pareigos yra užimtos kito asmens, būtina tokį asmenį atleisti iš jo pareigų, todėl ieškovui konkurso nelaimėjus, jis buvo atleistas. Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamente nenumatyta, jog Konkursų ir atestacijos komisijos sprendimai dėl konkursą laimėjusio asmens turi būti tvirtinami Lietuvių kalbos instituto tarybos; taip pat nėra numatyta, kad atsakovo direktorius įsakymą dėl atleidimo iš pareigų ar paskyrimo į atitinkamas pareigas turi priimti sulaukęs apeliaciją nagrinėjančios komisijos išvados ar atitinkamą išvadą tvirtinančios Lietuvių kalbos instituto tarybos sprendimo. Atsakovas, sudarydamas ieškovo apeliacijos nagrinėjimo komisiją, nepažeidė Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamento, nes jame nėra nurodyta, jog komisija, nagrinėjanti apeliaciją, turi susidėti iš ekspertų, besispecializuojančių tam tikroje siauroje srityje ir paskelbusių tarptautinę reikšmę turinčių publikacijų. Atsakovas pažymėjo, kad jis turi išimtinę teisę spręsti, atsižvelgiant i atitinkamus veiksnius (įskaitant ekonominius), ar pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai reikia/nereikia organizuoti atitinkamą konkursą dėl darbuotojo pareigų užėmimo. Mokslo darbuotojų atestavimas negali būti prilyginamas darbo sutarties pratęsimo (sudarymo) faktui. Terminuota darbo sutartis su ieškovu baigėsi po 2009-11-23 Lietuvių kalbos instituto tarybos Konkursų eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo nuostatų patvirtinimo, todėl pasibaigus ieškovo kadencijai atitinkamose pareigose, siekiant pratęsti/sudaryti darbo sutartį su ieškovu, taikomi būtent minėtuose nuostatuose nustatyti reikalavimai dėl konkursų organizavimo. Atsakovo manymu, tai, kad po konkurso laimėjęs asmuo dėl tam tikrų subjektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių nesudarė darbo sutarties, nereiškia, kad konkursas buvo fiktyvus ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Mokslininko darbo vieta negali būti siejama su gyvenamąja vieta, o vadovauti moksliniams tyrimams galima ir nebūnant padalinio vadovu. Be to, pats ieškovas suformavo nuotolinio darbo praktiką, kadangi U. S., dirbantis pas atsakovą nuo 2005 m., Lietuvoje negyvena. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jis nebuvo tinkamai įspėtas apie atleidimą iš darbo, nes ieškovui buvo žinoma, kad jo darbo santykiai yra terminuoti ir konkurso pralaimėjimo atveju jis bus atleistas iš užimamų pareigų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkama neturtinė žala buvo patirta, taip pat nepagrindė ieškinyje nurodyto neturtinės žalos dydžio, neįrodė, kad neturtinė žala buvo patirta būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

12Trečiais asmuo J. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovo organizuotas konkursas vyko teisėtai. Tuo metu J. G. taip pat dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino Goethe's universiteto Empirinės kalbotyros jaunesniosios profesūros konkurse. Konkurso metu ji dirbo minėtame universitete privatdocente ir pavadavo profesūrą. Paaiškino, kad laimėjusi konkursą Lietuvos kalbos institute ketino dirbti pas atsakovą nuotoliniu būdu. Jos profesūros pavadavimo sutartis buvo pratęsta iki 2011-03-31, o nuo 2011-04-01 ji, kaip konkurso laimėtoja, pradėjo eiti jaunesniosios profesorės pareigas. Kadangi nėra nustatyta jokio termino, per kurį turi būti sudaryta darbo sutartis, ji darbo sutarties su atsakovu nesudarė. Trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti. Prašė nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-30 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. H. 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo Lietuvos kalbos instituto naudai bei 55,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas A. H. nuo 1998-11-05 pagal darbo sutartį dirbo Lietuvių kalbos institute vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu. 2009-10-07 Lietuvos kalbos instituto direktoriaus įsakymu Nr. 109 K „Dėl atestavimo“, ieškovas buvo atestuotas. 2009-11-24 atsakovas paskelbė konkursą į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Ieškovui nelaimėjus konkurso, 2010-03-04 įsakymu Nr. 37 K „Dėl atleidimo iš darbo“ jis buvo atleistas iš pareigų. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 14 punkte nurodytą išaiškinimą, kad jeigu dokumentą, patvirtinantį atleidimą iš darbo, darbuotojas gavo ne atleidimo iš darbo dieną, o anksčiau, tai vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po darbuotojo atleidimo iš darbo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010-03-16, t. y. kitą dieną po ieškovo atleidimo iš darbo, o ieškinys teismui buvo pareikštas 2010-04-13. Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai teigė, jog atsakovas, išsamiai nenurodęs būsimojo darbo pobūdžio, sudarė sąlygas į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas pretenduoti bet kokios srities, nebūtinai gramatikos, specialistui. Atsakovas ieškojo būtent gramatikos srities specialisto. Atsakovo skelbimas dėl konkurso į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas buvo pakankamai informatyvus, kadangi Lietuvių kalbos instituto dokumentai „Kvalifikaciniai Lietuvių kalbos instituto reikalavimai asmenims, konkurso būdu siekiantiems eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas“ bei „Einančių pareigas Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai“, kuriuose nurodyti privalomi reikalavimai asmenims, siekiantiems eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas, yra viešai skelbiami atsakovo interneto svetainėje. Teismas nenustatė jokio objektyvaus pagrindo abejoti Konkursų ir atestacijos komisijos (toliau – Komisija) balsavimo rezultatais, Komisijos narių nešališkumu ir objektyvumu, vertinant abiejų pretendentų kandidatūras į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Aplinkybė, kad J. G. laimėjus konkursą, darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, nesudaro pagrindo pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais. Konkursų eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo nuostatų 8.10 punkte nustatyta, kad Komisijai patvirtinus konkurso būdu išrinktą darbuotoją, direktorius, remdamasis Komisijos posėdžio protokolu, parašo įsakymą dėl jo skyrimo atitinkamoms mokslo darbuotojo pareigoms. Pažymėtina, kad nuostatuose nėra numatytas terminas, per kurį kandidatas turi būti paskirtas į laimėtas pareigas. Tai, kad J. G. gyvena ne Lietuvos Respublikoje, taip pat nedaro konkurso neteisėtu. Vadovaujantis Europos mokslininkų chartija, mokslininko darbo vieta negali būti siejama su gyvenamąja vieta, todėl aplinkybė, kad trečiasis asmuo gyvena ne Lietuvoje, nereiškia, kad jis negali tinkamai eiti laimėtų pareigų nuotoliniu būdu. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad buvo pažeista Komisijos priimto sprendimo patvirtinimo bei apskundimo tvarka, nes direktoriaus įsakymą, informuojantį apie atleidimą iš darbo, ieškovas gavo nepraėjus dešimties dienų terminui, kuris pagal Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamento nuostatas skirtas apeliacijai pateikti, o iš darbo ieškovas atleistas atsakovo tarybai nespėjus patvirtinti Komisijos sprendimo. Teismas nustatė, kad Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamente nėra numatyta, kad įsakymas dėl konkursą laimėjusio kandidato skyrimo į laimėtas pareigas bei įsakymas dėl atleidimo iš atitinkamų pareigų, jeigu toks asmuo konkurso nelaimi, turi būti priimtas tik po to, kai apeliaciją nagrinėjanti komisija pateiks savo išvadas ar po to, kai Lietuvių kalbos instituto taryba tokias išvadas apsvarsto ir priima atitinkamą sprendimą dėl jų. Be to, remiantis Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamento 9 punktu, Lietuvių kalbos instituto taryba tvirtina tik apeliaciją nagrinėjusios komisijos išvadas, tačiau tarybai nenumatyta funkcija tvirtinti Komisijos sprendimus dėl konkurso būdu išrinkto darbuotojo. Be to, teismas atmetė ieškovo argumentą, kad į apeliacijos komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas nė vienas ekspertas, dirbantis teorinės gramatikos srityje ir paskelbęs tarptautinę reikšmę turinčių publikacijų, kad nebuvo pasitelkta ir kompetentingų ekspertų iš šalies. Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamento 9 punktas numato Lietuvių kalbos instituto tarybai teisę, bet ne pareigą, kviesti kvalifikuotus specialistus. Teismas nustatė, kad apeliacinė komisija buvo sudaryta iš Komisijos veikloje nedalyvavusių asmenų, ji nustatė, kad apeliacija yra nepagrįsta, tokią pat išvadą padarė ir Lietuvių kalbos instituto taryba. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentą, kad po trečios sėkmingos atestacijos su juo turėjo būti sudaryta neterminuota darbo sutartis, kadangi nei Mokslo ir studijų įstatyme, nei atsakovo patvirtintuose Konkursų eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo nuostatuose nebuvo numatyta galimybė sudaryti neterminuotą darbo sutartį su du kartus iš eilės sėkmingai atestuotu asmeniu. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad atsakovas neįspėjo ieškovo apie darbo santykių nutraukimą per įstatyme nustatytą 4 mėnesių terminą bei nepasiūlė jam kito darbo, kadangi ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisės aktas – Mokslo ir studijų įstatymas, tuo tarpu DK taikomas tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja minėtas įstatymas. Konkursas yra sąlyga darbo sutarčiai sudaryti su jį laimėjusiu asmeniu, ieškovui negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad konkurso pralaimėjimo atveju darbo sutartis su juo bus nutraukta, kadangi jo darbo sutartis buvo terminuota. Ieškovo nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalies bei 130 straipsnio reikalavimai nėra taikomi, taip pat nėra taikomas reikalavimas darbdaviui siūlyti ieškovui kitą darbo vietą, kadangi mokslo darbuotojo pareigoms užimti turi būti privalomai skelbiamas viešas konkursas. Ieškovo pagrindinės buvo Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigos, tuo tarpu kitos pareigos (Gramatikos skyriaus vadovo bei žurnalo Acta Linguistica Lithuanica vyriausiojo redaktoriaus) buvo papildomos, už jas ieškovui buvo mokamas priedas prie atlyginimo. Susitarimas dėl papildomo darbo nėra savarankiškas, todėl darbo sutarties dėl pagrindinių pareigų pasibaigimas lemia ir papildomo darbo pasibaigimą. Atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus, išvestiniai reikalavimai priteisti vidutinį darbo užmokestį, procesines metines palūkanas bei neturtinę žalą taip pat atmestini.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

14Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo: 1. išreikalauti iš atsakovo Lietuvių kalbos instituto papildomus dokumentus; 2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį tenkinti; 3. pripažinti 2010-03-03 konkursą į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas negaliojančiu; 4. panaikinti atsakovo Lietuvių kalbos instituto 2010-03-04 įsakymą Nr. 37K dėl apelianto A. H. atleidimo iš darbo, grąžinti apeliantą į pirmesnį darbą; 5. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad:

151. pas atsakovą pradėjo dirbti nuo 1998 m. ir su apeliantu kasmet buvo sudaroma terminuota sutartis iki 2002 m., kai apeliantui išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Paskutinė terminuota LR darbdavio ir užsieniečio, neturinčio leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, tipinė darbo sutartis Nr. 87 tarp apelianto ir atsakovo buvo sudaryta 2001-11-05. Šios sutarties 11 punkte nurodyta, kad sutartis galioja nuo 2001-11-05 iki 2002-11-05, tačiau apelianto A. H. darbo santykiai atsakovo įstaigoje faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šio sandorio šalių iki pasibaigiant jo galiojimo terminui nepareikalavo jų nutraukti, todėl vadovaujantis DK 111 straipsnio 1 dalies nuostatomis laikoma, kad apelianto darbo sutartis atsakovo įstaigoje pratęsta neterminuotam laikui. Apeliantas atsakovo direktoriaus įsakymu paskutinį kartą sėkmingai atestuotas 2009-10-07, o pagal Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 4 dalį mokslo darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis, atestuojami 5 metų laikotarpiui, todėl paskutinės apelianto atestacijos kadencija turėtų pasibaigti 2014-10-07. Konkursą apeliantui Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms atsakovas paskelbė neteisėtai ir nepagrįstai, nepaisydamas reikalavimo viešą konkursą skelbti likus 3 mėnesiams iki atitinkamo darbuotojo kadencijos (darbo sutarties galiojimo) pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nemotyvavo savo išvados apie apelianto darbo sutarties termino pasibaigimą kaip jo atleidimo pagrindą DK 126 straipsnio aiškinimo prasme. Įsigaliojus 2002-06-11 Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimui, atsakovas Lietuviu kalbos institutas turėjo apeliantui A. H. paskelbti viešą konkursą į jo einamas vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas prieš 2 mėnesius iki 2001-11-05 terminuotos darbo sutarties Nr. 87 galiojimo termino pabaigos, t. y. iki 2002-09-05. Šio įstatymo reikalavimo atsakovas neįvykdė ir jokio konkurso apeliantui į jo einamas pareigas nepaskelbė. Tokiu būdu, apelianto 2001-11-05 terminuota darbo sutartis Nr. 87 nebuvo pratęsta 5 metu laikotarpiui, kas patvirtina neterminuotos sutarties buvimo faktą. Atsakovui nepaskelbus apeliantui viešo konkurso į jo einamas vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas prieš 2 mėnesius iki apelianto 2001-11-05 terminuotos darbo sutarties Nr. 87 galiojimo termino pabaigos (t. y. nepratęsus šios terminuotos darbo sutarties 5 metu laikotarpiui), kaip to reikalauja Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio nuostatai, ir minėtai darbo sutarčiai tapus neterminuota, konstatuotina, kad atsakovas 2010-03-03 neturėjo teisės skelbti apeliantui viešo konkurso į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas;

162. vertinant 2004-04-27 Lietuviu kalbos instituto tarybos nutarimu Nr. 3 patvirtintų Konkursų eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo padalinių vadovų pareigas nuostatų turinį, galima teigti, kad atsakovo mokslo padalinių vadovų pareigos nėra papildomos pareigos ir jiems taikomi Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio reikalavimai. 2001-02-23 direktoriaus įsakymu Nr. 22K apeliantas laikinai iki rinkimų buvo paskirtas Gramatikos skyriaus vadovu, o 2001-05-02 laimėjus konkursą eiti Lietuviu kalbos instituto mokslo padalinių vadovo pareigas, direktoriaus įsakymu Nr. 48K apeliantas buvo paskirtas Gramatikos skyriaus vadovu penkeriems metams. 2006 m. apeliantui antrą kartą laimėjus viešą konkursą Gramatikos skyriaus vadovo pareigoms eiti, 2006-06-29 Lietuviu kalbos instituto taryba vėl patvirtino apeliantą A. H. Gramatikos skyriaus vadovu. Tokiu atveju, su apeliantu nuo 2001-05-02 d. buvo sudaryta dar viena terminuota darbo sutartis Gramatikos skyriaus vadovo pareigoms eiti, o 2006-06-29 ši sutartis pratęsta 5 metams iki 2011-06-29. Atsakovas, atleisdamas apeliantą iš Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigu, jo iš Gramatikos skyriaus vadovo pareigu neatleido. Analogiška situacija yra ir su apelianto paskyrimu į žurnalo Acta Linguistica Lithuanica vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad apeliantas beveik 10 metų ėjo šio mokslo žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Byloje nėra ir negali būti jokių įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo teiginį, kad apeliantui buvo mokamas priedas prie atlyginimo už žurnalo Acta Linguistica Lithuanica vyriausiojo redaktoriaus darbą. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė apelianto darbo sutarčių tvarkymo funkciją. Atitinkamų DK reikalavimų (99 straipsnio) nevykdymas teismo turėjo būti įvertintas atsakovo nenaudai;

173. pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino 2010-03-03 konkurso į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas paskelbimo (organizavimo) teisėtumo bei pagrįstumo klausimų, o sprendime pasisakė tik dėl paskelbto konkurso vykdymo procedūrinių aspektų ir rezultatų. Teismas šališkai interpretavo konkurso į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo organizavimo procedūrinius pažeidimus. Atsakovo konkursų organizavimo reglamentas reikalauja, kad konkurso skelbime būtu pateiktas išsamus būsimojo darbo pobūdžio aprašymas, vien nurodymo „vykdyti gramatikos tyrimus“ nepakanka: gramatika yra pernelyg plati sritis. Teismas formaliai pažiūrėjo į kandidatų atrankos kvalifikacinių reikalavimų pažeidimus ir nesistengdamas išsiaiškinti faktinės padėties paviršutiniškai pasikliovė atsakovo teiginiu apie Komisijos kompetenciją ir Komisijos narių nešališkumą balsuojant už vieną ar kitą kandidatą. Visi komisijos nariai buvo pakviesti į teismą liudytojais. Teismas liudytojų parodymų apskritai neanalizavo ir į juos neatsižvelgė. Procedūriniai pažeidimai, galimas komisijos narių šališkumas, nepakankama kompetencija gramatikos srityje ir dalies komisijos narių anglų kalbos nemokėjimas yra pagrindas ginčyti balsavimo rezultatus;

184. teismas visiškai ignoravo apelianto apeliacijos faktą, atsakovo skubą atleisti apeliantą iš darbo, nepaliekant net dešimties dienų termino, reikalingo apeliacijai paduoti. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas, sudarydamas apeliacinę komisiją, vengė į ją pakviesti kompetentingus ir autoritetą lingvistikos moksle turinčius gramatikos srities specialistus. Komisiją sudarė pas atsakovą dirbantys ir nuo jo priklausomi asmenys. Teigdamas, jog faktas, kad darbo sutarties nesudarymas su konkursą laimėjusiu kandidatu nėra pakankamas pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais, teismas ignoravo protingumo kriterijus ir pačią konkursų organizavimo esmę bei tikslus. Teismo šališkumą esą rodo aplinkybė, kad teismas, nesigilindamas į faktinę padėtį, paviršutiniškai ir formaliai pritarė gynybiniams atsakovo teiginiams, neatliko savo pareigos pats tikrinti faktus ir ieškoti įrodymų. Nors teismo cituojamame dokumente tarybai nenumatyta pareiga tvirtinti sprendimus dėl konkurso būdu išrinkto darbuotojo, atsakovo įstaigoje tokia praktika buvo taikoma visada.

195. 2011 m. gruodžio 30 d. sprendime teismas nenustatė, ar buvo sąlygos atleisti A. H. iš darbo, nesiaiškino, ar egzistuoja darbo santykiu nutraukimo pagrindas. Nors Lietuvių kalbos instituto 2010 m. kovo 4 d. įsakyme dėl atleidimo iš darbo Nr. 37K apelianto atleidimo iš darbo pagrindas nenurodytas, iš atsakovo Lietuviu kalbos instituto pranešime SODRAI esančios informacijos galima suprasti, kad atsakovas apelianto darbo sutartį nutraukė pagal LR DK 126 str. 1 d. Remdamasis LR mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 3 dalies, 2004 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintų Konkursų eiti Lietuviu Kalbos instituto mokslo padalinių vadovų pareigas nuostatų 7 punkto bei 2009 m. lapkričio 23 d. Lietuvių kalbos instituto tarybos patvirtintų Konkursų eiti kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo nuostatų 4 punkto, 8.9, punkto, 8.11 punkto normų reikalavimais, apelianto teigimu, yra 3 sąlygos kai Lietuvių kalbos instituto mokslo padalinio vadovas ar vyriausiasis mokslo darbuotojas gali būti atleistas iš užimamų pareigų pagal LR DK 126 straipsnio 1 dalį: konkursas paskelbtas likus 3 mėnesiams iki atitinkamo darbuotojo kadencijos (darbo sutarties galiojimo) pabaigos ir darbuotojas jo nelaimėjo; darbuotojas nebuvo atestuotas arba pasibaigė jo atestacijos laikotarpis; pasibaigė darbuotojo kadencija (darbo sutarties galiojimas).

20Apeliantas teigia, kad nebuvo nei vienos iš aukščiau išvardintu sąlygų atleisti jį iš darbo pagal LR DK 126 str. Kadangi Lietuviu kalbos instituto 2010 m. kovo 4 d. įsakyme dėl atleidimo iš darbo Nr. 37K apelianto atleidimo iš darbo pagrindas nenurodytas, o darbo sutartys yra nutrauktos atsakovo (darbdavio) iniciatyva, toks darbo santykių nutraukimo būdas atitinka LR DK 129 straipsnyje nurodytas sąlygas. Todėl atsakovas pažeidė LR DK 130 straipsnio 2 dalies ir 129 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes neįspėjo apie darbo santykiu nutraukimą per įstatyme nustatytą 4 mėnesių terminą. Prieš nutraukdamas darbo santykius, atsakovas nepasiūlė apeliantui kito darbo ir nesuteikė galimybės ir laiko apsispręsti dėl sutikimo būti perkeltam į kitą darbą, neišsprendė klausimų dėl apelianto kaip Gramatikos skyriaus vadovo ir žurnalo Acta Linguistica Lifhuanica vyriausiojo redaktoriaus darbo santykių. Teismas buvo šališkas nepasidomėdamas ir neįvertindamas apelianto atleidimo iš darbo pasekmių.

216. Pirmos instancijos teismas, rinkdamas ir vertindamas įrodymus, visiškai nepaisė LR CPK XX skyriuje nustatytų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Vienas tokių ypatumų yra teismo pareiga būti aktyviam. Teismas nepatenkino apelianto ir jo atstovo reikalavimo pridėti prie bylos informacinę medžiagą (straipsnį dienraštyje Lietuvos žinios bei Švietimo ir mokslo ministerijos atlikto LKI veiklos audito išvadas). Tuo būdu užkirto galimybę įvertinti žymaus mokslininko neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes Lietuviu kalbos instituto ir visos Lietuvos moksliniam gyvenimui. Teismas priėmė viešojo intereso neginantį sprendimą.

227. Atsakovo sprendimas atleisti apeliantą iš užimamų pareigų yra naikintinas, o apeliantas turi būti sugrąžintas į pirmesnį darbą Lietuviu kalbos institute.

23Atsakovas neteisėtais veiksmais įskaudino ir pažemino apeliantą, dėl to apeliantas patyrė dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, jaučiasi įžeistas, buvo pažeminta apelianto A. H. kaip mokslininko reputacija. Tokie neteisėti veiksmai sąlygojo apelianto dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Po 2010-03-15 įvykusio neteisėto atleidimo apeliantui stipriai pablogėjo sveikata, jis buvo priverstas gydytis. Taigi dėl atsakovo nesąžiningumo patyrė nenaudingą poveikį, t.y. apeliantas patyrė neturtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į neteisėto atleidimo aplinkybes, žalos pasekmes, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl patirtą neturtinę žalą apeliantas vertina 15 000 Lt.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog mokslininkų ir mokslo darbuotojų darbo trukmę apibrėžia ne konkreti darbo sutartis, bet Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, kurio 65 str. numatyta, jog; „/ mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus 61 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai." Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2002 m. su ieškovu buvo sudaroma darbo sutartis, kadangi būtent darbo teisiniai santykiai ir darbo sutarties sudarymas buvo viena iš sąlygų apeliantui, kaip užsienio valstybės piliečiui, gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (gauti atitinkamą leidimą). Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovas turėjo paskelbti ieškovui viešą konkursą į jo einamas vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas prieš du mėnesius iki 2001 m. lapkričio 5 d. darbo sutarties Nr. 87 galiojimo termino pabaigos, t. y. iki 2002 m. rugsėjo 5 d., ir kadangi atsakovas tokio konkurso nepaskelbė, apelianto 2001 m. lapkričio 5 d. terminuota darbo sutartis Nr. 87 nebuvo pratęsta 5 metų laikotarpiui, dėl to ji tapo neterminuota. Atsakovas pabrėžė, jog ieškovas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, atitinkamai pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenagrinėjo, todėl jos turėtų būti nenagrinėtinos ir nevertintinos bylą peržiūrint apeliacine tvarka. Todėl esą apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl darbo sutarties termino DK 126 str. 2 d. prasme, taipogi yra nepagrįsti. Atsakovas nesutinka su apelianto motyvais, kad atsakovas 2010 m. kovo 3 d. neturėjo teisės skelbti apeliantui viešo konkurso į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Šis ieškovo teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovo ir atsakovo teisiniai darbo santykiai nebuvo neterminuoti, kadangi įstatyme imperatyviai numatyta mokslo darbuotojo kadencijos trukmė, dėl ko atitinkamai konkurso skelbimas likus ne vėliau kaip trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos buvo teisėtas ir pagrįstas. Pats ieškovas dalyvavo konkurse, o ne ginčijo jo paskelbimą. Ieškovo pagrindinės buvo Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigos, tuo tarpu Gramatikos skyriaus vadovo ar žurnalo Acta Linguistica Lithuanica vyriausiojo redaktoriaus pareigos tebuvo papildoma darbinė funkcija, už kurią darbuotojo ir darbdavio sutarimu buvo mokamas 15 proc. dydžio priedas prie atlyginimo, todėl apelianto teiginiai, jog jo einamų Gramatikos skyriaus vadovo pareigų kadencija turėjo pasibaigti tik 2011 m. birželio 29 d., kadangi 2006 m. birželio 29 d. atsakovo vadovo įsakymu į šias pareigas jis buvo paskirtas penkeriems metams, nepagrįsti. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino 2010 m. kovo 3 d. konkurso į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas paskelbimo (organizavimo) teisėtumo bei pagrįstumo klausimų, o sprendime pasisakė tik dėl paskelbto konkurso vykdymo procedūrinių aspektų ir rezultatų. Atsakovas nesutinka, kad vykdant konkursą Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti buvo pažeistas Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamentas – esą konkurso skelbime nebuvo išsamiai aprašytas vyriausiojo mokslo darbuotojo būsimo darbo pobūdis. Nurodė, kad buvo surengtas eilinis konkursas, jokių specialių reikalavimų, išskyrus „vykdyti gramatikos tyrimus" (kaip nurodyta skelbime), pretendentams nebuvo keliama, todėl vertino, jog darbo pobūdis skelbime buvo nurodytas pakankamai. Kiti kvalifikaciniai reikalavimai abiems pretendentams į minėtas pareigas buvo puikiai žinomi (pažymėtina, jog ieškovas eilę metų dirbo Lietuvių kalbos institute, kas suponuoja išvadą, jog jis puikiai žinojo atitinkamo darbo pobūdį) ir nurodyti Lietuvių kalbos instituto viešai prieinamuose dokumentuose „Kvalifikaciniai Lietuvių kalbos instituto reikalavimai asmenims, konkurso būdu siekiantiems eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas". Atsakovas pažymėjo, jog vienas iš reikalavimų pretendentams į aukščiau minėtas Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas buvo „dalyvavimas moksliniuose gramatikos tyrimuose", todėl ieškovo teiginys, kad į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo vietą pretenduoti galėjo bet kokios srities, nebūtinai gramatikos, specialistas, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog abu pretendentai, dalyvavę Lietuvių kalbos instituto skelbtame konkurse, atitiko skelbime nurodytus reikalavimus, todėl ieškovo teiginiai dėl tariamo Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamento nuostatų pažeidimo yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas „formaliai pažiūrėjo į kandidatų atrankos kvalifikacinių reikalavimų pažeidimus ir, nesistengdamas išsiaiškinti faktinės padėties, paviršutiniškai pasikliovė atsakovo teiginiu apie Konkursų ir atestacijos kompetenciją ir komisijos narių nešališkumą balsuojant už vieną ar kitą kandidatą". Pretendentų tikimą eiti atitinkamas mokslo darbuotojo pareigas Lietuvių kalbos institute, atsižvelgiant į konkurso dalyvių pateiktus dokumentus, mokslinę ir pedagoginę veiklą, svarsto kompetentinga Konkursų ir atestacijos komisija, susidedanti iš aukštos kvalifikacijos mokslininkų, kurios sudėtį tvirtina Lietuvių kalbos instituto taryba. Minėta komisija sprendimą dėl atitinkamo kandidato tikimo eiti atitinkamas pareigas Lietuvių kalbos institute priima slaptu balsavimu paprasta dalyvių balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai, jog komisiją sudaro kvalifikuoti savo srities mokslininkai (specialistai), nėra pagrindo abejoti komisijos, susidedančios iš dešimties asmenų, nešališkumu ir objektyvumu, vykdant kandidatų atranką, vertinant pretenduojančių į pareigas mokslininkų pasiekimus bei veiklą, ir priimant atitinkamą sprendimą. Niekas negali nurodyti (įskaitant patį apeliantą), kaip balsuoti Komisijos nariams, renkant kandidatą į atitinkamas pareigas. Atsižvelgiant į tai, jog balsavimas buvo slaptas, jo rezultatai nenuginčyti, Komisiją sudarė aukštos kvalifikacijos savo srities specialistai, nėra ir nebuvo jokio objektyvaus pagrindo abejoti balsavimo rezultatais, Komisijos narių nešališkumu ir objektyvumu vertinant abiejų pretendentų kandidatūras į Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, juolab, kad patys Komisijos nariai, apklausti byloje liudytojais, nurodė, jog balsavo laisvai ir niekas balsuojant jiems jokio spaudimo nedarė. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovo vadovas į Komisiją parenka sau lojalius asmenis laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, kadangi tokioms aplinkybėms patvirtinti ieškovas nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. Atsakovas nesutiko su apelianto teiginiais, kad teismas visiškai ignoravo apelianto apeliacijos faktą, atsakovo skubą atleisti apeliantą iš darbo nepaliekant net dešimties dienų termino, reikalingo apeliacijai paduoti, kadangi teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su apeliacijos nagrinėjimu bei atleidimo iš darbo terminais. Konkursą laimėjus kitam konkurso dalyviui, 2010 m. kovo 4 d. Lietuvių kalbos instituto direktorė priėmė įsakymą Nr. 37K, kuriuo ieškovas A. H. nuo 2010 m. kovo 14 d. buvo atleistas iš einamų Gramatikos skyriaus vyriausiojo darbuotojo pareigų, kaip nelaimėjęs konkurso minėtoms pareigoms užimti. Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamente nėra numatyta, jog Konkursų ir atestacijos komisijos sprendimai dėl skelbtą konkursą pareigoms užimti laimėjusio asmens turi būti tvirtinami Lietuvių kalbos instituto tarybos, kaip kad priešingai nurodo ieškovas. Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamente nėra numatyta, jog atsakovo direktorius įsakymą dėl atleidimo iš pareigų ar paskyrimo į atitinkamas pareigas, vadovaudamasis Konkursų ir atestacijos komisijos sprendimu, turi priimti sulaukęs apeliaciją nagrinėjančios komisijos išvados ar atitinkamą išvadą tvirtinančios Lietuvių kalbos instituto tarybos sprendimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas savo pozicijos negrindė aplinkybėmis dėl komisijos narių kompetencijos, neginčijo tokios apeliacinės komisijos sudėties. Atsakovas nesutiko su apelianto teiginiais, jog konkursas buvo organizuotas fiktyviai, neva tikslu jį atleisti iš Lietuvių kalbos institute užimamų pareigų, konkurso laimėtojui atsisakius eiti pareigas, dėl kurių buvo skelbiamas konkursas, jog į darbą turėjo būti priimtas sekantis iš eilės kandidatas arba skelbiamas naujas konkursas. Esą vien tas faktas, jog šiuo metu konkursą laimėjęs asmuo nėra sudaręs darbo sutarties su atsakovu, nereiškia, jog konkursas buvo organizuotas fiktyviai ar neteisėtai, ar kad buvo pažeisti atitinkami teisės aktų reikalavimai. Pabrėžė, jog vien tai, kad konkursą laimėjusi kandidatė buvo pateikusi dokumentus bei minėtam konkurse dalyvavo, patvirtina, kad ji ketino dirbti Lietuvių kalbos institute atitinkamose pareigose, o tai, kad po konkurso laimėjęs asmuo dėl tam tikrų objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių (tretysis asmuo vėliau laimėjo konkursą profesoriaus pareigoms viename iš Vokietijos universitetų, o pastarasis iki šiol dar nedavė sutikimo trečiajam asmeniui dėl darbo sutarties su atsakovu sudarymo) atsisakė sudaryti darbo sutartį/ jos kol kas nesudarė, nereiškia, kad konkursas buvo fiktyvus, ar kad dėl tokios darbo sutarties nesudarymo jis turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad jį atleisti nebuvo įstatyminio pagrindo, nes konkursas buvo skelbtas besibaigiant ieškovo 5 metų kadencijai, o jam minėto konkurso nelaimėjus ir pasibaigus darbuotojo kadencijai, tai ir buvo pagrindas atleisti darbuotoją ir pareigų. Šios aplinkybės paneigia ieškovo apeliaciniam skunde išdėstytus teiginius, jog darbo sutartis su juo buvo nutraukta darbdavio iniciatyva. Esą nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis turėjo būti įspėtas apie darbo teisinių santykių nutraukimą prieš 4 mėnesius, nes ieškovui buvo žinoma, kad jo darbo teisiniai santykiai yra terminuoti ir suėjus terminui, konkurso pralaimėjimo atveju, jis bus atleistas iš užimamų mokslo darbuotojo pareigų, DK normos šiuo atveju netaikomos. Dėl specialaus teisinio reguliavimo bei terminuotų darbo teisinių santykių netaikomos ir ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytos teisės normos, susijusios su kito darbo/ pareigų pasiūlymu ieškovą atleidžiant iš užimamų pareigų (DK 129 str.). Atsakovas nesutinka su apelianto teigimu, kad teismas buvo šališkas, nepasidomėdamas ir neįvertindamas apelianto atleidimo iš darbo pasekmių Lietuvių kalbos institutui, kadangi atleidus jį iš darbo, faktiškai sužlugo Gramatikos skyriaus veikla, įskaitant žurnalo Actą Linguistica Lithuanica leidybą. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad žurnalo Actą Linguistica Lithuanica leidimas po ieškovo atleidimo iš darbo nebuvo nutrūkęs, t. y. minėtas žurnalas iki pat šiol yra leidžiamas, o Gramatikos skyriaus veikla nėra ir negali būti „sužlugdyta", priešingu atveju, tokio skyriaus apskritai nebebūtų. Tai, jog teismas nepatenkino ieškovo ir jo atstovo prašymo pridėti prie bylos informacinę medžiagą (straipsnį dienraštyje „Lietuvos žinios" bei Švietimo ir mokslo ministerijos atlikto Lietuvių kalbos instituto veiklos audito išvadas), kuriomis ieškovas siekė įrodinėti jo, kaip žymaus mokslininko, neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes Lietuvių kalbos institutui ir visos Lietuvos moksliniam gyvenimui, nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė CPK XX skyriuje nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ir principus. Atsakovas nesutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis bei reiškiamais reikalavimais atlyginti neturtinę žalą. Pabrėžė, jog siekiant iš atsakovo priteisti atitinkamo dydžio neturtinę žalą, turi būti tenkinamos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. — 6.249 str. įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė). Šiuo atveju, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkama neturtinė žala apskritai buvo patirta, taip pat nepagrindė būtent tokio ieškinyje reikalaujamo atlyginti neturtinės žalos dydžio, neįrodė, kad atitinkama neturtinė žala buvo patirta būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

27Darbo kodekso (toliau – DK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia: 1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo; 3) darbuotojui mirus. Šios bylos kontekste aktualus DK 124 straipsnio 1 punktas, kuris yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125-129, 136 straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad DK nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

28Mokslo įstaigų veiklą reglamentavo ir dabar reglamentuoja specialusis įstatymas, nustatantis mokslo darbuotojų priėmimo į darbą tvarką. 2000 m. kovo 12 d. Aukštojo mokslo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys, siekiantys užimti mokslo darbuotojų pagrindines pareigas, turi būti skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. 2002 m. birželio 11 d. redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalis taip pat nustatė, kad į mokslinių tyrimų įstaigų mokslo darbuotojų pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad terminuotos darbo sutartys vienerių metų laikotarpiui su ieškovu buvo sudarinėjamos jau galiojant paminėtoms įstatymų nuostatoms, akivaizdu, kad ieškovas į atitinkamas pareigas turėjo būti priimamas konkurso būdu. Tik 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio DK 101 straipsnio 3 dalis suteikė teisę į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkursų nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmenis priimti pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikui. Imperatyvios įstatymo nuostatos, reikalaujančios mokslo darbuotojus į pareigas priimti tik konkurso būdu ir apibrėžtai 5 metų kadencijai, galiojo beveik visą ieškovo ir atsakovo darbinių santykių laikotarpį, todėl atitinkamoms pareigoms užimti negalėjo būti sudaroma neterminuota darbo sutartis, išskyrus šiuo metu galiojančios Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 4 dalies atveju, kuomet asmuo antrą kartą iš eilės laimi konkursą toms pačioms mokslo darbuotojo pareigoms eiti. Dėl tų pačių priežasčių ieškovo su atsakovu 2001-11-05 vienerių metų laikotarpiui sudaryta darbo sutartis, nepriklausomai nuo to, kad darbo santykiai tęsėsi iki konkurso nugalėtojo nustatymo ir 2010 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 37K dėl atleidimo iš darbo priėmimo, negalėjo tapti neterminuota. Nustatytos aplinkybės, kad ieškovas faktiškai pareigas ėjo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokiu būdu jis įgijo teisę į neterminuotos sutarties sudarymą Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes į pareigas jis buvo priimtas, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Aplinkybė, kad ieškovas ėjo pareigas, kurioms eiti yra privalomas konkursas, be konkurso, nepaneigia atsakovo įstatyme nustatytos pareigos skelbti konkursą šioms pareigoms užimti. Teisė skelbti konkursą tokioms pareigoms yra įstatyminė atsakovo teisė ir pareiga, kurios vykdymas nepriklauso nuo darbuotojo valios. Priešingu atveju būtų paneigta įstatymo leidėjo valia ir tikslai (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2011). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atestacijos faktas 2009-10-07 apibrėžė jo kadenciją iki 2014-10-07, nes Konkursų eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo nuostatų 3 dalis aiškiai apibrėžė atestavimo paskirtį, nurodant, kad tai yra mokslo darbuotojų profesinio pasirengimo, kompetencijos, dalykinių savybių ir praktinės veiklos, užimamų pareigų atitikimo ar neatitikimo įvertinimas nepasibaigus kadencijai.

29Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais ir pripažinus, kad su ieškovu negalėjo būti sudaryta neterminuota darbo sutartis ir kad tokia ji netapo, tęsiant darbo santykius, yra pagrindas spręsti, kad nagrinėjamuoju atveju susidariusi situacija suponuoja išvadą, kad ieškovo ir atsakovo darbinių santykių terminą apibrėžė konkurso įvykimo faktas. Todėl darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta suėjus terminui (DK 126 str.) Teisėjų kolegija vertina, kad imperatyvių įstatymo nuostatų vykdymas, nepriklausomai nuo to, kad kurį laiką jos buvo pažeidinėjamos, turi viešo intereso pobūdį, todėl sprendžia, kad Lietuvių kalbos instituto tarybai 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 7 patvirtinus Konkursų eiti Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų pareigas organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo nuostatus, privalu buvo paskelbti konkursą pareigoms, į kurias asmenys gali būti priimti tik konkurso būdu, užimti. Nustatyta, kad apie organizuojamą konkursą buvo paskelbta sekančią dieną po paminėtų nuostatų patvirtinimo, t. y. 2009 m. lapkričio 24 d. Kolegijos vertinimu, šiuo aspektu yra svarbu tai, kad darbdavys apie konkursą paskelbė ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki konkurso komisijos sprendimo dėl nugalėtojo priėmimo ir faktinio darbo santykių su ieškovu nutraukimo, nes tokiu būdu buvo užtikrinta galimybė atlikti visas būtinas konkurso procedūras ir suteiktas pakankamai protingas terminas darbuotojui užsitikrinti teisę į darbą, konkurso nelaimėjimo atveju į konkrečias pareigas. Kolegija vertina, kad ieškovas, dalyvaudamas surengtame konkurse, sutiko su tokio konkurso organizavimu ir privalėjo suprasti, kad nelaimėjimo atveju, jis bus atleistas iš pareigų, kurioms užimti tas konkursas yra privalomas.

30Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad pagrindinės buvo Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigos, o Gramatikos skyriaus vadovo ar žurnalo Acta Linguistica Lithuanica vyriausiojo redaktoriaus pareigos buvo papildoma darbinė funkcija, kurią apsprendė vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigos. Todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad nuo 2001 m. gegužės 2 d. su juo atsakovas sudarė terminuotą darbo sutartį Gramatikos skyriaus vadovo pareigoms eiti, o 2006 m. birželio 29 d. ją pratęsė 5 metams.

31Apelianto vertinimu, atsakovas pažeidė Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamentą, nes konkurso skelbime nepateikė išsamus būsimojo darbo pobūdžio aprašymo – esą apsiribojo nurodymu, kad reikės vykdyti gramatikos tyrimus, nenurodant, ar numatoma tęsti naujos lietuvių kalbos gramatikos teksto kūrimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija, nes ji nėra pagrįsta jokiais teisės normų reikalavimais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas sukūrė naujos lietuvių kalbos gramatikos koncepciją, nesuponuoja privalomo gramatikos tyrimo krypties nustatymo. Apeliantas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pažiūrėjo į kandidatų atrankos kvalifikacinių reikalavimų pažeidimus, neišdėstė aplinkybių, kuo pasireiškė tokie pažeidimai ir nepateikė jokių atitinkamus teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad konkursas buvo vykdomas, nepažeidžiant Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamento, kad iš skelbime nurodyto pareigų pavadinimo yra aišku, jog atsakovas skelbė konkursą būtent Gramatikos skyriaus darbuotojo pareigoms užimti, kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams buvo viešai skelbiami, viešo seminaro metu abu pretendentai padarė viešus pranešimus ir atitinkamai buvo įvertinti konkurso komisijos slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Pripažinti, kad konkurso komisiją sudarė nekvalifikuoti specialistai ar kad jų valia balsuojant buvo įtakojama, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas tyrė visas aplinkybes, išklausė liudytojų parodymų ir priėmė pagrįsta sprendimą dėl konkurso teisėtumo. Apelianto teiginiai, kad teismas liudytojų parodymų apskritai neanalizavo ir į juos neatsižvelgė, o komisijos nariai galimai buvo šališki ir nemokėjo anglų kalbos, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir neįrodyti.

32Apeliantas jo atleidimo iš darbo neteisėtumą grindė ir aplinkybėmis, jog atsakovas 2010 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 37K dėl atleidimo iš darbo priėmė, nesulaukęs Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų konkursų reglamento 12 punkte numatyto 10 dienų termino apeliacijai pateikti bei apeliacinės komisijos išvadų patvirtinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėto reglamento nuostatas, nenustatančias apribojimo iki apeliacijos pateikimo termino pabaigos bei apeliacinės komisijos išvadų parengimo ir jų patvirtinimo Mokslo taryboje atleisti nelaimėjusį pretendentą iš užimamų pareigų, vertina, kad tokiu būdu jokios teisės normos nebuvo pažeistos, ieškovui buvo suteikta teisė teikti apeliaciją, jis tokia teise pasinaudojo, apeliacinė komisija nustatė, kad apeliacija yra nepagrįsta ir Mokslo taryba tokiai išvadai pritarė.

33Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog faktas, kad darbo sutarties nesudarymas su konkursą laimėjusiu kandidatu nėra pakankamas pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais, ignoravo protingumo kriterijus ir pačią konkursų organizavimo esmę bei tikslus. Nors byloje yra nustatyta, kad konkurso nugalėtoja pripažinta J. G. pareigų, į kurias laimėjo konkursą, iki šiol neužėmė, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju, jeigu per šalims protingą terminą darbo sutartis nebus sudaryta, atsakovas privalės surengti naują konkursą Gramatikos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti, nes jokia galiojanti teisės norma nenumato galimybės į atitinkamą pareigybę priimti konkurso nelaimėjusį asmenį, kaip ir nesuteikia teisės užimti atitinkamas pareigas ne konkurso tvarka ir neapibrėžtą terminą.

34Kolegija, atsižvelgdama į ta, kad nėra pagrindo pripažinti, jog darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 129 straipsnyje numatytais pagrindais, sprendžia, kad darbdavys neturėjo pareigos įspėti ieškovą prieš keturis mėnesius ir pasiūlyti jam kitą darbą, todėl DK 130 straipsnio 2 dalies ir 129 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Ieškovo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009 nėra tinkama, nes neatitinka nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl nėra pagrindo ja remtis.

35Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino ieškovo ir jo atstovo reikalavimo pridėti prie bylos informacinę medžiagą (straipsnį dienraštyje Lietuvos žinios bei Švietimo ir mokslo ministerijos atlikto LKI veiklos audito išvadas), esminės įtakos priimtam teismo sprendimui neturi, nes tai nepaneigia atsakovo teisės ir pareigos skelbti privalomą atitinkamoms pareigoms užimti konkursą.

36Teisėju kolegija, išnagrinėjusi apelianto prašymą išreikalauti iš atsakovo LKI tarybos nutarimus apie apelianto skyrimą Acta Linguistica Lithuanica vyriausiuoju redaktoriumi ir atleidimą iš redaktoriaus pareigų, LKI tarybos atsakymą į apelianto klausimą dėl žurnalo Acta Linguistica Lithuanica ateities, visus po apelianto atleidimo iš darbo išleistus šio žurnalo tomus, dokumentus, pagrindžiančius, kad 2001-2010 metais apeliantui buvo mokamas priedas prie atlyginimo už žurnalo redagavimą, kaip tai teigia teismas sprendime bei Švietimo ir mokslo ministerijos 2011 m. pavasarį vykdyto Lietuvių kalbos instituto veiklos audito išvadas, vertino, kad prašomi įrodymai nėra susiję su nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių nustatymu, jie yra pertekliniai, todėl nusprendė pareikšto prašymo netenkinti. Kolegija pažymi, kad apeliantas, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais apie teismo pareigą būti aktyviu, nenurodė, kokias aplinkybes prašomais įrodymais jis sieks pagrįsti ir kaip tai yra susiję su nagrinėjamais reikalavimais ar galimu jo teisių pažeidimu.

37Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, nustatė reikšmingus šalių ginčui išspręsti faktus, ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus bei priėmė pagrįstą sprendimą. Tokiu būdu vertintina, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,... 4. sekretoriaujant Virginijai Kostenko,... 5. dalyvaujant ieškovui A. H.,... 6. ieškovo A. H. atstovams advokatams V. K. ir K. R., atsakovo Lietuvių kalbos... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. H. apeliacinį... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 9.
  1. Ginčo esmė
...
10. Ieškovas A. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvių kalbos... 11. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 12. Trečiais asmuo J. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-30 sprendimu ieškinį atmetė,... 14. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo: 1. išreikalauti iš atsakovo... 15. 1. pas atsakovą pradėjo dirbti nuo 1998 m. ir su apeliantu kasmet buvo... 16. 2. vertinant 2004-04-27 Lietuviu kalbos instituto tarybos nutarimu Nr. 3... 17. 3. pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino 2010-03-03... 18. 4. teismas visiškai ignoravo apelianto apeliacijos faktą, atsakovo skubą... 19. 5. 2011 m. gruodžio 30 d. sprendime teismas nenustatė, ar buvo sąlygos... 20. Apeliantas teigia, kad nebuvo nei vienos iš aukščiau išvardintu sąlygų... 21. 6. Pirmos instancijos teismas, rinkdamas ir vertindamas įrodymus, visiškai... 22. 7. Atsakovo sprendimas atleisti apeliantą iš užimamų pareigų yra... 23. Atsakovas neteisėtais veiksmais įskaudino ir pažemino apeliantą, dėl to... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog mokslininkų ir... 25. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 27. Darbo kodekso (toliau – DK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis... 28. Mokslo įstaigų veiklą reglamentavo ir dabar reglamentuoja specialusis... 29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo teisės normų taikymas... 30. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad... 31. Apelianto vertinimu, atsakovas pažeidė Lietuvių kalbos instituto mokslo... 32. Apeliantas jo atleidimo iš darbo neteisėtumą grindė ir aplinkybėmis, jog... 33. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas,... 34. Kolegija, atsižvelgdama į ta, kad nėra pagrindo pripažinti, jog darbo... 35. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino ieškovo ir jo... 36. Teisėju kolegija, išnagrinėjusi apelianto prašymą išreikalauti iš... 37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti...