Byla e2S-1483-798/2015
Dėl draudimo išmokos sumokėjimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas civilinių bylų skyriaus Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo „BTA Insurance Company“ SE atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6263-820/2015 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą patikslintą ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos sumokėjimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 274,39 EUR skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašalį įskaitymą 947,43 Lt sumai.

4Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2015.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo tenkino. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra draudimo bendrovės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą, todėl abi šalys, vykdydamos ūkinę – komercinę veiklą, viena kitai nuolat turi atgręžtinių reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo pareikšto ir atsakovo pripažinto reikalavimo 274,39 EUR sumai. Ginčas kilęs dėl atsakovo ieškovui pareikšto ir įskaitymo būdu įvykdyto reikalavimo tokiai pačiai sumai. Ieškovas teigia, kad atsakovas neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą. Atsakovo reikalavimas ieškovui grindžiamas tuo, jog už Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, kurio kaltininku pripažintas transporto priemonės junginio (vilkiko su priekaba) valdytojas, abiejų transporto priemonės junginio sudedamųjų dalių (tiek vilkiko, tiek priekabos) draudikai yra atsakingi lygiomis dalimis. Kadangi AAS „Gjendisige Baltic“ Lietuvos filialas buvo apdraudęs vilkiko valdytojų civilinę atsakomybę, o „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas – priekabos valdytojų civilinę atsakomybę, abu draudikai prieš nukentėjusį asmenį laikytini solidariaisiais skolininkais. Todėl nagrinėjant klausimą dėl atsakovo priešpriešinių reikalavimų egzistavimo būtina nustatyti teisės normas, reglamentuojančias priekabos draudiko atsakomybės už Vokietijoje įvykusį eismo įvykį apimtį, t. y. nagrinėjamu atveju taikytina Vokietijos ar Lietuvos teisė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 3K-3-415/2014 aplinkybės tam tikroje dalyje yra identiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms ir joje keliami tokie pat teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Proceso įstatyme nenustatyta pareigos teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su analogišku prašymu kreipiamasi kitoje byloje. Tačiau toks teisinis reguliavimas nekliudo teismui spręsti dėl bylos sustabdymo savo iniciatyva, jei pripažįstama, kad kitoje byloje kreiptasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją sprendžiamam ginčui aktualių teisės normų aiškinimo klausimais, ir bylą sustabdyti yra būtina (CPK 163 straipsnis, 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nenorint nukrypti nuo vienodos nacionalinės bei Europos Sąjungos teisės taikymo, ši nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-3-415/2014 (CK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra aktualus Roma I, Roma II ir Vokietijos teisės taikymas, todėl byla sustabdyta nepagrįstai. Ieškovas ir atsakovas yra pripažinę, kad ieškovo reikalavimai yra pripažinti ir jų papildomai įrodinėti nereikia, t. y. byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo yra neginčytinas (CPK 182 straipsnis). Teismas skundžiamoje nutartyje aptarė antrąjį ieškinio reikalavimą dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir bylą sustabdė, tačiau dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, nepasisakė nei žodžiu. Ieškovas ginčija įskaitymo pagrįstumą, įrodinėdamas, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atlikti įskaitymui, todėl šios bylos esmė yra nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovui atliekant vienašalį įskaitymą, buvo visos sąlygos pagal CK 6.130 str. Teismams privalu taikyti įrodymų sąsajumo taisyklę, tai yra teismai turi priimti, tirti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 180 straipsnis). Įrodymus, neturinčius ryšio su įrodinėjimo dalyku, taip pat pakartotinai pateiktus rašytinius įrodymus, kurie jau anksčiau buvo pateikti ir priimti, reikia atsisakyti priimti. Tokiais atvejais teismas priima rašytinę arba žodinę motyvuotą nutartį (CPK 181 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 -4 dalys). Nagrinėjamoje byloje, teismas nagrinėjo, tyrė ir skundžiamoje nutartyje nurodė, Vokietijos teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau netyrė pareikšto ieškinio, kuris yra niekaip nesusijęs su Vokietijos teisės taikymu/netaikymu.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

9Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, yra pagrįsta ir teisėta.

10Šiuo klausimu pažymėtina tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog esant tam tikroms aplinkybėms nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, tačiau toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014).

11Pirmosios instancijos teismas bylos sustabdymu siekė nenukrypti nuo vienodos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 nagrinėjamos aplinkybės tam tikroje dalyje yra identiškos šios bylos aplinkybėms ir joje keliami tokie pat teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Apeliantas teigia, kad šios dvi bylos yra nesusijusios, nes skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje, šioje byloje nereikės spręsti, kurios valstybės – Lietuvos ar Vokietijos – teisę taikyti, ginčas yra kilęs tik dėl CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų. CK 6.130 straipsnis numato, kad įskaitomi yra priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kurių terminai yra suėję arba kurių terminai nenurodyti ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo pareikšto ir atsakovo pripažinto reikalavimo 274,39 Eur sumai. Ginčas kilęs dėl atsakovo ieškovui pareikšto ir įskaitymo būdu įvykdyto reikalavimo tokiai pačiai sumai. Ieškovas teigia, kad atsakovas neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą. Atsakovo reikalavimas ieškovui grindžiamas tuo, jog už Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, kurio kaltininku pripažintas transporto priemonės junginio (vilkiko su priekaba) valdytojas, abiejų transporto priemonės junginio sudedamųjų dalių (tiek vilkiko, tiek priekabos) draudikai yra atsakingi lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjant klausimą dėl atsakovo priešpriešinių reikalavimų egzistavimo būtina nustatyti teisės normas, reglamentuojančias priekabos draudiko atsakomybės už Vokietijoje įvykusį eismo įvykį apimtį, t. y. nustatyti taikytiną teisę – Vokietijos ar Lietuvos. Tik nustačius taikytiną teisę, galima spręsti, ar atsakovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą ir galėjo jo atžvilgiu taikyti įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 kreiptasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją sprendžiamam ginčui aktualių teisės normų aiškinimo klausimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 p. pagrindu.

12Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą argumentus, pagrįstai ir teisingai išsprendė atsakovo prašymą ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. ir 339 str., teismas

Nutarė

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai