Byla 3K-3-490/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Senamiesčio svečių namų kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Senamiesčio svečių namams ir uždarajai akcinei bendrovei „Patria Domi“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio vystymo grupė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomą civilinės bylos sustabdymą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas), aiškinimo ir taikymo.

6Laidavimo sutartimis laiduotojai UAB Senamiesčio svečių namai ir UAB „Patria Domi“ kaip solidarūs skolininkai užtikrino prievolių pagal UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir ieškovo sudarytas 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200707-0818, 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200508-0852 ir 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutartį Nr. K200705-0562 įvykdymą, jeigu UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ neįvykdys savo įsipareigojimų ieškovui.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ iškėlė bankroto bylą, o 2010 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto byloje patvirtino ieškovo Danske Bank A/S 795 489,23 Eur ir 3 744 566,39 Lt finansinius reikalavimus pagal minėtas kredito linijų ir kredito sutartis. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovai skolos ieškovui nepadengė. Kilus šalių ginčui dėl netinkamo prievolių vykdymo, ieškovas nutraukė kredito sutartis ir, skolininkui bei laiduotojams nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti skolą solidariai iš atsakovų, laidavusių už trečiojo asmens prievolių įvykdymą, t. y. 315 632,68 Eur pagal 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartį, 3 744 566,39 Lt pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos sutartį, 479 856,55 Eur pagal 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutartį.

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu paliko Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas, kreipęsis į teismą po trejų metų, praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą CK, nes pasibaigė kredito sutarčių įvykdymo terminai, todėl baigėsi laidavimas. Teismas sprendimą motyvavo tuo, jog CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai ir CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojai laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.

11Teismas taip pat atmetė atsakovų nurodytus argumentus, jog visų prievolių pagal minėtas sutartis mokėjimo terminai pasibaigė trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, todėl atsakovai nėra atsakingi pagal pareikštus ieškinio reikalavimus. Remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. plenarinės sesijos nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011), teismas nurodė, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas sukelia materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių. Materialieji teisiniai padariniai reiškia, kad modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams. Kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šio reglamentavimo tikslas – bankroto byloje išsiaiškinti kreditorių skaičių ir jų pareikštų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą reikalavimą patvirtinus teismui nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnis). Be to, ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nuostata reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi bankroto bylos iškėlimo faktas tik sustabdo tolimesnį palūkanų ir delspinigių skaičiavimą, tačiau neatleidžia laiduotojo nuo pareigos įvykdyti solidariąją prievolę, juolab kad nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovai laidavimo sutartyse susitarė, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės galios tol, kol bus grąžinta visa paskola. Taigi bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, lėmusi mokėjimų pagal sutartis terminų pabaigą, nuo kurio, pasak atsakovo, turėtų būti skaičiuojamas reikalavimų laiduotojams pareiškimo senaties terminas. Teismo teigimu, ĮBĮ tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo bankrutuojančiam skolininkui patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Dėl šios priežasties, vertinant bankroto bylos iškėlimo fakto įtaką laidavimo teisiniams santykiams, atsižvelgtina į jau analizuotus bendrųjų Civilinio kodekso normų reglamentuotus laidavimo, kaip solidariosios ir akcesorinės prievolės, bruožus.

12Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigusiais (ĮBĮ 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Remiantis ĮBĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teisė pareikšti reikalavimus bankroto byloje taikoma tiek kreditoriui, kurio reikalavimai yra užtikrinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (tarp jų ir laidavimu), tiek ir neapsaugotiems kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad kreditoriui nepasinaudojus teise pareikšti reikalavimą bankroto byloje nereiškia, jog išnyksta reikalavimas, tačiau tai gali lemti, kad reikalavimo nebebus įmanoma įgyvendinti skolininko bankroto byloje. Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jį reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje, taip pat, pareiškęs reikalavimą pagrindinio skolininko bankroto byloje, praranda galimybę prisiteisti skolą iš laiduotojų. Teismas nurodė, kad vienas iš materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių, aktualus nagrinėjamos bylos ginčo atveju, yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Jis turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo apimčiai.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi atsakovai teismui pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), tai kolegija pirmiausia pasisakė dėl šio prašymo ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pateiktu UAB Senamiesčio svečių namų ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtu UAB Senamiesčio svečių namų ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytos kredito sutarties Nr. K200808-0402 vienašališką nutraukimą. Nors, atsakovo manymu, ši kredito (refinansavimo) sutartis turės įtakos nagrinėjamos bylos atveju susijusioms kredito ir kredito linijos sutartims, tačiau kolegija sprendė priešingai. Atsakovas nurodė ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kolegija pažymėjo, jog tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai tai neturi, nors šioje byloje ir buvo sprendžiamas klausimas dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansinio reikalavimo UAB „Patria Domi“ bankroto byloje ir jis susijęs su kredito sutartimis, kurioms užtikrinti laidavo UAB Senamiesčio svečių namai ir UAB „Patria Domi“. Dėl to kolegija, nurodžiusi, kad bylų nagrinėjimo dalykas skirtingas, o tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamų ir šios bylos nėra prejudicinio ryšio, atsakovo UAB Senamiesčio svečių namų prašymo stabdyti šią bylą netenkino.

14Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl laidavimo sutarčių vykdymo, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas UAB Senamiesčio svečių namai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą pagal UAB Senamiesčio svečių namų kasacinį skundą. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į tai, kad UAB Senamiesčio svečių namai kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ginčijo ir tuo pagrindu, kad UAB Senamiesčio svečių namų ir banko 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta kredito sutartimi (toliau – Refinansavimo sutartis) buvo siekiama refinansuoti UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ įsipareigojimus pagal 2005 m, rugpjūčio 24 d. ir 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartis, 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutartį, taip pat UAB Senamiesčio svečių namų įsipareigojimus pagal 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį. Taigi 2008 m. rugpjūčio 18 d. Refinansavimo sutartis apima tiek banko reikalavimo dalį, dėl kurios pagrįstumo sprendžiama šioje civilinėje byloje, tiek patvirtintą banko reikalavimo dalį, dėl kurios byla buvo nagrinėjama kasaciniame teisme. Esant tokioms aplinkybėms, dėl 6 491 231,60 Lt kreditoriaus reikalavimo ir dėl šioje byloje nagrinėjamo 3 069 760,23 Lt kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, kiek tai susiję su 2008 m. rugpjūčio 18 d. Refinansavimo sutartimi ir jos galima įtaka kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir dydžiui, turėjo būti sprendžiama kartu.

17Nagrinėjamoje byloje ieškovas 18 141 016,32 Lt finansinį reikalavimą UAB „Patria Domi“ bankroto byloje kildino iš banko ir UAB „Patria Domi“ kredito sutarties, banko ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ dviejų kredito linijų ir kredito sutarčių, už kurių tinkamą įvykdymą laidavo UAB „Patria Domi“, banko ir UAB Senamiesčio svečių namų kredito sutarties, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo UAB „Patria Domi“. UAB „Patria Domi“ bankroto byloje kasatorius atsikirtimus dėl banko 6 491 231,60 Lt reikalavimo ir 3 069 760,23 Lt reikalavimo taip pat grindžia 2008 m. rugpjūčio 18 d. banko ir UAB Senamiesčio svečių namų Refinasavimo sutartimi, kurios buvo siekiama refinansuoti UAB Senamiesčio svečių namų įsipareigojimus pagal minėtas kredito linijos ir kredito sutartis. Refinansavimo sutarties objektas apėmė ir tas sutartis, iš kurių kildinamas banko reikalavimas BUAB „Patria Domi“ bankroto byloje, taip pat reikalavimus nagrinėjamoje byloje, kildinamus iš laidavimo sutarčių. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtą bylą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo UAB „Patria Domi“ bankroto byloje ir šioje byloje nagrinėjamą reikalavimą, matyti, kad bylos yra iš esmės analogiškos pagal ginčo objektą, pagrindą ir įrodinėjimo dalyką. Taigi banko kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimai, kiek tai susiję su 2008 m. rugpjūčio 18 d. Refinansavimo sutartimi ir jos galima įtaka banko reikalavimo pagrįstumui ir dydžiui, turi būti sprendžiami kartu, todėl buvo tikslinga šios bylos nagrinėjimą sustabdyti, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinės civilinę bylą pagal UAB Senamiesčio svečių namų kasacinį skundą ir iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl Refinansavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

18Kasatorius pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta UAB „Patria Domi“ bankroto byloje dėl kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimo tvirtinimo, yra pripažintas būtinumas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą nagrinėti tik tada, kai paaiškės galima Refinansavimo sutarties įtaka reikalavimo dydžiui (bylos Nr. 2A-169/2014). Taigi, nesant aiškaus kreditoriaus Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo dydžio, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai, visa ginčijama suma priteisiama iš laiduotojo. Kasatoriaus manymu, tokia situacija visiškai neatitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdžio. Pagal CK 6.76 straipsnio 2 dalį, laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė; laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties; laiduotojas negali laiduoti (atsakyti) didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, t. y. laiduotojo atsakomybės apimtis gali būti nustatyta tik išsiaiškinus pagrindinio skolininko (UAB „Senamiesčio vystymo grupė“) prievolės kreditoriui (Danske bank A/S) dydį.

19Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad teismo sprendimas sustabdyti bylą turi būti proporcingas, priimtas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz. Herbst v. Germany, no. 20027/02, 11 January 2007, § 78; Stork v. Germany, no. 38033/02, 13 July 2006, § 44). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Nors kasatorius teigia, kad buvo pagrindai sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, tačiau vienas sustabdymo pagrindas jau yra išnykęs, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 21 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši civilinė byla niekaip nėra susijusi su nagrinėjama byla, kadangi joje vyko ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo dalies BUAB „Patria Domi“ bankroto byloje patvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas joje nesprendė, kad Refinansavimo sutartis yra susijusi su kreditoriaus reikalavimo, kylančio iš laidavimo sutarčių, patvirtinimu. Juolab kad byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustačius, jog Refinansavimo sutartis pirmosios instancijos teismui iš viso nebuvo pateikta ir apie ją teismui nebuvo žinoma. Antrasis kasatoriaus nurodytas bylos sustabdymo pagrindas taip pat nepagrįstas, nes iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Refinansavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu neturi jokios įtakos skolos iš kasatoriaus ir atsakovo BUAB „Patria Domi“ priteisimui, tarp bylų nėra jokio ryšio. Refinansavimo sutartimi buvo siekiama refinansuoti visas kasatoriaus, taip pat atsakovo BUAB „Patria Domi“ ir trečiojo asmens BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“ kredito sutartis, tačiau tai nebuvo atlikta. Refinansavimo kreditas nebuvo ir nėra išmokėtas, jokio turto pagal Refinansavimo sutartį nebuvo ir nėra įkeista, taip pat nepateikti jokie laidavimai, nes kasatorius neįvykdė visų savo nefinansinių įsipareigojimų pagal Refinansavimo sutartį. Kasatoriui pačiam pažeidus Refinansavimo sutartį, neįvykdžius kredito lėšų išmokėjimo sąlygų bei neįkeitus turto prievolių, kylančių iš Refinansavimo sutarties, įvykdymui užtikrinti, tolimesnis Refinansavimo sutarties vykdymas iš banko pusės nebuvo įmanomas, todėl ši buvo nutraukta. Ieškiniu dėl Refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) reikalaujama tik konstatuoti neva pažeistą teisę, tačiau toks reikalavimas nesukuria jokių teisinių padarinių, nes kasatorius neprašo atstatyti sutartį ar toliau ją vykdyti, taip pat neginčija ankstesnių sutarčių, kurias buvo siekta refinansuoti, nutraukimo, t. y. jis sutinka su tuo, kad kredito sutartys buvo nutrauktos teisėtai, neprašo panaikinti jau išduotų ir perduotų antstoliams vykdomųjų dokumentų pagal ankstesnes sutartis, kurias buvo siekiama refinansuoti. Ieškovas pažymi, kad teismas, priėmęs ieškovo ieškinį dėl Refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė klausimą dėl vykdymo veiksmų pagal ankstesnes sutartis, kurias buvo siekta refinansuoti, sustabdymo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė tokį kasatoriaus prašymą, nurodęs, jog nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose dėl skolos priteisimo pagal kasatoriaus ir atsakovo laidavimo už BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“ sutartis. Pažymėtina, kad net ir tenkinus kasatoriaus ieškinį ir pripažinus Refinansavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, bankas nestabdytų pradėto išieškojimo pagal kitas kredito sutartis (visos sudarytos su kasatoriumi, BUAB „Patria Domi“, BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“), nes jų nutraukimas nėra nuginčytas, tolimesnis Refinansavimo sutarties vykdymas nebūtų įmanomas, nes daliai siektų refinansuoti juridinių asmenų per laikotarpį nuo Refinansavimo sutarties pasirašymo iki ieškinio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo buvo iškeltos bankroto bylos, taigi, jie tapo nemokūs ir jų refinansavimas nėra įmanomas apskritai. Taigi akivaizdu, kad tarp šių dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginio teisinio ryšio nėra, nes civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodinėjamas Refinansavimo sutarties nutraukimo neteisėtumas, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl kitų kredito sutarčių – Nr. KL200707-0818, Nr. KL200508-0852 ir Nr. K200705-0562 nutraukimo teisėtumo ar neteisėtumo; kitoje civilinėje byloje nebus nustatinėjami nurodytų kredito sutarčių nutraukimui teisiškai reikšmingi faktai, todėl įrodinėjimo dalykai yra visiškai nesusiję.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto nuostatų, reglamentuojančių privalomąjį civilinės bylos sustabdymo atvejį, taikymo

23Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo proceso metu atsakovas (kasatorius) pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą privalomuoju, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu bylos stabdymo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, nekonstatavęs privalomojo bylos stabdymo pagrindo, atsakovo prašymo netenkino. Kasaciniu skundu atsakovas akcentuoja, kad, netenkinus prašymo dėl bylos stabdymo, buvo netinkamai taikytas CPK 163 straipsnio 3 punktas. Taigi šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas – civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.

24Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, sustabdymą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

25CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neo Group“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. N. , bylos Nr. 3K-3-8/2010; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „Parekss lizings“ v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, no. 20027/02, 11 January 2007,§ 78; Stork v. Germany, no. 38033/02, 13 July 2006, § 44; kt.).

26Taip pat svarbu įvertinti aplinkybę, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

27Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius poreikį stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą motyvavo tuo, kad iki teismo procesinio sprendimo iš esmės priėmimo šioje byloje būtina išnagrinėti kituose teismuose nagrinėjamas civilines bylas, t. y. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimo teisėtumo, nes šių bylų išsprendimo teisiniai padariniai turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija nurodo, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2014 m. kovo 21 d. išnagrinėta ir dėl jos priimta nutartis, t. y. išnagrinėta jau po atsakovo kasacinio skundo padavimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimo teisėtumo taip pat nepripažintina suteikiančia pagrindą privalomai sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Galiojančiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. preliminariu sprendimu ieškovui priteista iš atsakovų UAB Senamiesčio svečių namų ir UAB „Patria Domi“ skola pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d., 2007 m. gegužės 21 d. ir 2007 m. liepos 24 d. kredito sutartis. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijamas UAB Senamiesčio svečių namai ir Danske Bank A/S 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimo teisėtumas, taigi prievolės atsakovams nustatytos ne kitoje byloje ginčijama kredito sutartimi Nr. K200808-0402, bet pagal tris nurodytas kredito sutartis, kurios nenuginčytos. Tai reiškia, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bus nagrinėjamas kredito sutarties Nr. K200808-0402, kuri, kaip 2013 m. rugpjūčio 29 d. ieškinyje nurodo pats atsakovas UAB „Senamiesčio svečių namai“, net nebuvo pradėta vykdyti, nutraukimo teisėtumo klausimas, bet nesprendžiama dėl pirmiau nurodytų trijų kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo.

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir teismų nustatytas aplinkybes, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti arba pakeisti, remiantis kasacinio skundo argumentais, nenustatyta, nebuvo pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Kasacinis teismas patyrė 54,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo UAB ,Senamiesčio svečių namų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Senamiesčio svečių namų (j. a. k. 125741691) 54,51 Lt (penkiasdešimt keturis Lt 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomą... 6. Laidavimo sutartimis laiduotojai UAB Senamiesčio svečių namai ir UAB... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Senamiesčio... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. preliminariu sprendimu ieškovo... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu paliko Vilniaus... 11. Teismas taip pat atmetė atsakovų nurodytus argumentus, jog visų prievolių... 12. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas UAB Senamiesčio svečių namai prašo panaikinti... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas 18 141 016,32 Lt finansinį reikalavimą UAB... 18. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 19. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto nuostatų,... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo proceso metu atsakovas... 24. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių... 25. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą,... 26. Taip pat svarbu įvertinti aplinkybę, kad sustabdžius civilinę bylą... 27. Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius poreikį stabdyti šios civilinės bylos... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir teismų... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 30. Kasacinis teismas patyrė 54,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 33. Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Senamiesčio... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...