Byla e2-3153-776/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Šiaulių būstas“ atstovui advokatui H. O., dalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ atstovui A. M., nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. R., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių būstas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“, S. R. ir ADB „Gjensidige“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 5 746,43 Eur turtinės žalos atlyginimą, 511,98 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų valdytoja, neprižiūrėjo bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdynų, neorganizavo jų remonto, todėl 2014 m. vasario 2 d. įvyko daugiabučio namo palėpėje esančio šildymo sistemos vamzdžio avarija, kurios metu iš įtrūkusio vamzdžio pratekėjęs vanduo padarė žalos S. R. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ), kuris buvo apdraustas ieškovės pagal 2013 m. sausio 27 d. būsto draudimo sutartį Nr. 98610964. Ieškovė, įgyvendindama subrogacijos teisę, teigia, kad padaryta žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą.
  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Atsakovės teigimu, 2014 m. vasario 2 d. vamzdyno avarija įvyko tik dėl AB „Šiaulių energija“, kaip prižiūrėtojos, netinkamai vykdytos šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, todėl žala S. R. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ), atsirado dėl AB „Šiaulių energija“ kaltės, o AB „Šiaulių energija“ nekokybiškai atlikus trūkusio vamzdyno remonto darbus, 2014 m. vasario 4 d. įvyko pakartotinis buto apliejimas, dėl kurio padaryta žala padidėjo. Atsakovė nesutikdama su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio apskaičiavimu, nurodė, kad žalą ieškovė nustatė vienašališkai, atsakovei nesuteikusi realios galimybės apžiūrėti įvykio vietos, o žalos dydį patvirtinanti ieškovo remonto darbų sąmata yra netiksli, be to, ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu buvo apskaičiuotas ir draudėjai išmokėtas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis. Atsakovė prieštaraudama ieškovės reikalavimui priteisti 511,98 Eur palūkanas, nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja teise, nes atsakovei pateikus atsakymus į ieškovės pretenzijas atlyginti žalą, ieškovė į atsakovės raštus neatsakė, jokių naujų įrodymų/pranešimų nepateikė, todėl atsakovė laikė, kad ieškovė reikalavimo jos atžvilgiu atsisakė.
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo nurodė, kad nėra šildymo sistemos valdytoja, todėl ji nėra atsakinga už šildymo sistemos atnaujinimą, o atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorė, apie būtinybę pakeisti ar rekonstruoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo sistemos vamzdyną buvo informuota dar 2012 m. kovo 30 d.
  4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ (iki 2016-03-01 buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir spręsti klausimą dėl ADB „Gjensidige“ pašalinimo iš civilinės bylos. Trečiojo asmens nuomone, buvusio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), administratoriaus UAB „Mano būstas“, kuris 2014 m. gruodžio 18 d. buvo reorganizuotas ir prijungtas prie atsakovės, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta ADB „Gjensidige“, o su atsakove 2013 m. gruodžio 18 d. sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės sutartis Nr. 164682 neapėmė papildomų apdraustųjų civilinės atsakomybės. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad net ir pripažinus, kad UAB „Mano būstas“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, sutiktina su UAB „Šiaulių būstas“ pozicija, kad UAB „Šiaulių būstas“ civilinė atsakomybė nenustatyta ir neįrodyta. Be to, trečiasis asmuo prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį pareikšti žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą grąžinti išmokėtas draudimo išmokas.
  5. Atsakovės UAB „Šiaulių būstas“ atstovas advokatas H. O. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl prašomos priteisti žalos. Atstovas atkreipė dėmesį, kad 2012 m. vasario 19 d. bute jau buvo fiksuota avarija, todėl kyla klausimas, ar ieškovės apskaičiuota žala susijusi tik su 2014 m. įvykusia vamzdyno avarija, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad prieš apdraudžiant butą po 2012 m. avarijos jis buvo apžiūrėtas. Atstovas nurodė, kad pateikta lokalinė sąmata nepasirašyta, o apskaičiuojant žalą naudotos 2013 m. spalio mėn. lygio kainos, nors pati sąmata sudaryta dėl 2014 m. vasario mėn. įvykusio įvykio. Atstovas taip pat suabejojo, ar ieškovės pateiktos UAB „Vandoras“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos. Atstovas nurodė, kad nėra pateikta dokumentų, kad S. R. buvo būtina nuomotis nurodytu laikotarpiu gyvenamąjį plotą. Atstovas dėl prašomų priteisti palūkanų pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus. Atstovas prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį.
  6. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ atstovas A. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, pakartodamas atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Atstovas nurodė, kad termofikacinio vandens nuotėkis įvyko dėl nesandarios palėpės, kurioje esantis šildymo sistemos nuorinimo antvamzdis peršalo, o užtaisius nesandarumus palėpėje ir atšilus oro temperatūrai, vamzdis trūko.

5Ieškinys tenkintinas visiškai.

6Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį draudiko perimta nukentėjusio asmens reikalavimo teisė (išmokėjus jam draudimo išmoką) įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005). Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su S. R. 2013 m. sausio 27 d. sudarė būsto draudimo sutartį Nr. 98610964, kuria buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ). Butas 2014 m. vasario 2 d. buvo užlietas iš viršuje esančios daugiabučio gyvenamojo namo palėpės joje trūkus daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos nuorinimo antvamzdžiui. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 5 746,43 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikei, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir dėl to byloje ginčo nėra.
  3. Kaip minėta, ginčo butas buvo užlietas iš viršuje esančios daugiabučio gyvenamojo namo palėpės joje trūkus daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos nuorinimo antvamzdžiui. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad žalą sukėlė šildymo sistemos, už kurios priežiūrą atsakingas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“, vamzdžio įtrūkimas, todėl atsakovės teigimu, civilinė atsakomybė turi kilti AB „Šiaulių energija“, kuri netinkamai vykdė daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą.
  4. Įvertinus AB „Šiaulių energija“ 2012 m. kovo 30 d. raštą Nr. SD-10-1007(4.5), AB „Šiaulių energija“ 2014 m. vasario 28 d. raštą Nr. SD-600 bei AB „Šiaulių energija“ atstovo paaiškinimus, darytina išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos nuorinimo antvamzdis trūko, nes daugiabučio gyvenamojo namo palėpė buvo nesandari, todėl esant žemai lauko temperatūrai palėpėje esantis vamzdynas užšalo ir trūko. Taigi pagrindinė priežastis, lėmusi vamzdyno avarijos kilimo priežastis, taigi ir žalos atsiradimą, buvo neužsandarinta namo palėpė. Ta aplinkybė, kad 2014 m. vasario 4 d. ginčo bute buvo užfiksuotas papildomas vandens užliejimas, nepaneigia, kad pirminė vamzdžio trūkimo priežastis buvo nesandari palėpė.
  5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurios 3 punktą pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato palėpės – priskiriamos pastato bendrojo naudojimo objektams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015). Atsakovė yra UAB „Mano būstas“, draudiminio įvykio metu 2014 m. vasario 2 d. atlikusios daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, teisių perėmėja. Todėl byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovei taikytina civilinė atsakomybė už netinkamą turto administravimo funkcijų atlikimą.
  6. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).
  7. Kaip minėta, UAB „Mano būstas“, draudiminio įvykio metu 2014 m. vasario 2 d. atlikusios daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas perėmė atsakovė. Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 str. 2, 3, 6 d.). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
  8. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011-10-19 iki 2015-08-13), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Vykdydamas jam priskirtą uždavinį, administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą (5.3 punktas), tvarko namo patalpų ir jų savininkų (naudotojų) apskaitos duomenis, užtikrina teisės aktuose nustatytų namo, jo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros dokumentų ir kitos dokumentacijos rengimą, pildymą, tvarkymą ir saugojimą (5.1 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas (6.1 punktas).
  9. Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011-11-23 iki 2016-04-05), nurodyta, kad gyvenamojo namo savybės turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo, taip pat reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir (ar) ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui. Vienas iš tokių darbų yra namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, namo būklės vertinimas, namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogų, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas.
  10. UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, privalėjo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų tinkamą priežiūrą, t. y. privalėjo fiksuoti bendrojo naudojimo objektų trūkumus bei operatyviai reaguoti į AB „Šiaulių energija“ 2012 m. kovo 30 d. pranešimą po įvykusio ginčo buto apliejimo apie nesandarią palėpę ir dėl to kylantį pavojų palėpėje esančio šildymo sistemos vamzdyno būklei. Byloje nėra duomenų, kad, UAB „Mano būstas“, gavusi duomenis apie palėpės nesandarumą, ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad būtų galima išvengti šildymo vamzdynų trūkimų ir pakartotinių patalpų užliejimų, nors jai tai priklausė daryti kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei. Todėl konstatuotina, kad UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, netinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, dėl ko netinkamai prižiūrimame bendrojo naudojimo objekte – palėpėje – trūko šildymo sistemos vamzdis ir į ieškovės apdraustą butą antrą kartą pratekėjo vanduo, padarydamas žalos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, o kilusi žala yra UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, neteisėto neveikimo priežastis (CK 6.246, 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
  11. Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Teismo vertinimu, žalos dydį visiškai patvirtina ieškovės pateiktas 2014 m. vasario 6 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas su priedu ir 2014 m. kovo 12 d. papildomu priedu, ekspertizės pataisyta sąmata, UAB „Vandoras“ 2014 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN 140016 ir 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN 140017 bei 2014 m. balandžio 12 d. ir 2014 m. birželio 14 d. prekių (paslaugų) prikimo-pardavimo kvitai.
  12. Visų pirma, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė ginčo buto apžiūros, atliktos prieš 2013 m. sausio 27 d. sudarant draudimo sutartį, akto, nesudaro pagrindo teigti, kad po 2012 m. įvykusio pirmojo apliejimo nebuvo visiškai pašalinta tuo metu atsiradusi žala ir todėl gali būti neteisingai apskaičiuota žala, atsiradusi po antrą kartą 2014 m. vasario 2 d. įvykusio apliejimo. Tokią išvadą teismas daro remdamasis atsakovės pateiktu UAB „Mano būstas“ 2014 m. vasario 3 d. aktu dėl defektų nustatymo. Iš šio akto matyti, kad ginčo butą apžiūrėjo komisija, kurią sudarė UAB „Mano būstas“ meistrė L. D. ir meistras-statybininkas S. U.. Šios komisijos nustatyti ginčo buto pažeidimai iš esmės sutampa su ieškovės pateiktame 2014 m. vasario 6 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte su priedu ir 2014 m. kovo 12 d. papildomu priedu nustatytais pažeidimais. Be to, šis UAB „Mano būstas“ 2014 m. vasario 3 d. aktas patvirtina, kad UAB „Mano būstas“ turėjo galimybę apžiūrėti ginčo butą, priešingai nei teigia atsakovė. Ta aplinkybė, kad ieškovės atstovams apžiūrint ginčo butą nebuvo pakviesti UAB „Mano būstas“ atstovai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė žalą nustatė neteisingai.
  13. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes nepateikė duomenų, jog draudėja S. R. yra apmokėjusi rangovui už atliktus ginčo buto remonto darbus bei apmokėjusi UAB „Vandoras“ už dujinį katilą ir drėgmės surinkėjo nuomą pagal 2014 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN 140016 ir 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN 140017. Pažymėtina, kad net tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė žalos apskaičiavimo bei žalos atlyginimo draudėjai S. R. apmokėjimo įrodymus. Todėl apmokėjimas už atliktus remonto darbus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  14. Nesutiktina su atsakove, kad ieškovės pateikta ekspertizės pataisyta sąmata nelaikytina įrodančia ginčo buto remonto darbų kainą dėl joje nenurodytų sudarymo datos, sudarytojo rekvizitų, kainų lygio sudarymo dienai, adreso, dėl kurio sudaroma sąmata, remontuotinų patalpų plano ir plotų bei pažeistų vietų nuotraukų nepateikimo. Ekspertizės pataisytoje sąmatoje nurodyta, kad ji sudaryta dėl buto, esančio ( - ). Joje apskaičiuoti tik tie remonto darbai, kurie nustatyti 2014 m. vasario 6 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte su priedu ir 2014 m. kovo 12 d. papildomu priedu. Ta aplinkybė, kad sąmata sudaryta pagal 2013 m. spalio mėn. kainų lygį nepaneigia, kad sąmata sudaryta teisingai. Visi atsakovės nurodyti sąmatos trūkumai vertintini kaip formalūs.
  15. AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2013-01-03 redakcija, galiojusi nuo 2013-02-11 iki 2015-07-12) 5.1. punkte nustatyti galimi papildomai apdrausti objektai – gyvenamosios vietos nuomos išlaidos, kai apdraustas pastatas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio tampa netinkamu gyventi. Išmoka už gyvenamosios vietos nuomos išlaidas lygi patirtoms išlaidoms (už ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį), pagrįstoms paslaugų pirkimo dokumentais (viešbučio ar gyvenamosios vietos nuomos sąskaitomis ir pan.), o išmoka negali būti didesnė nei 18 000,00 Lt vienam draudžiamam įvykiui ir ne daugiau 1 500,00 Lt vienam mėnesiui. Taisyklių nuostatose dėl draudžiamųjų įvykių nurodyta, kad gyvenamosios vietos nuomos išlaidos atlyginamos, jei pasirinktas standartinis arba maksimalus draudimo variantas. Nustatyta, kad pagal 2013 m. sausio 27 d. ginčo draudimo sutartį S. R. pasirinko standartinį draudimo variantą. Todėl ieškovė pagrįstai į žalos atlyginimą įskaičiavo gyvenamosios paskirties patalpos nuomos išlaidas pagal S. R. pateiktus 2014 m. balandžio 12 d. ir 2014 m. birželio 14 d. prekių (paslaugų) prikimo-pardavimo kvitus.
  16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės dėl žalos butui, esančiam ( - ), sąlygas, o atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo sąlygos nenustatytos, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistinas 5 746,43 Eur žalos atlyginimas.
  17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė į UAB „Mano būstas“ dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. R0001491496, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 511,98 Eur palūkanos.

7Dėl ieškinio senaties taikymo

  1. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą prašant apginti pažeistą teisę, tačiau yra pagrindas, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).
  2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o pagal šio straipsnio 2 dalį atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.
  3. Kaip minėta, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų, tarp jų ir susijusių su ieškinio senaties terminais ir jų taikymu. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kai draudikas perima nukentėjusio asmens reikalavimo teisę, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
  4. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, kurią su ieškove sieja deliktiniai žalos atlyginimo santykiai, prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį, kuriuo atsakovė negali remtis, o, teismo skaičiavimu, trejų metų ieškinio senaties terminas nuo ieškovės sužinojimo apie atsakovės atsisakymą atlyginti žalą nėra suėjęs.
  5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiais teismas yra išaiškinęs, kad žalą už atsakingo asmens draudikas, žalos atlyginimo bylose turėdamas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį, yra tinkamas subjektas pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir jo reikalavimu teismas gali taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Teismo vertinimu, ADB „Gjensidige“ ir atsakovės 2013 m. gruodžio 18 d. sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės sutartis Nr. 164682 apėmė UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, civilinės atsakomybės draudimą. Todėl ADB „Gjensidige“ pagrįstai įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
  6. Iš UAB „Mano būstas“ 2014 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. MB-RS-14-207 adresuoto UAB „Skolų rizikos sprendimai“ nustatyta, kad UAB „Mano būstas“ atsisakė atlyginti žalą ieškovei. Teismas neturi duomenų, kada tiksliai apie šį raštą tapo žinoma ieškovei, todėl daro prielaidą, kad apie raštą ieškovė sužinojo 2014 m. gruodžio 5 d., todėl teismo skaičiavimu vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2015 m. gruodžio 5 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016 m. kovo 7 d. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių.
  7. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pagrindo atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino atsakovės atžvilgiu šiuo atveju nėra. Tačiau, ieškovei praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, spręstina, kad šis teismo sprendimas negali turėti įtakos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ teisėms ir pareigoms.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 141,00 Eur žyminio mokesčio ir 455,58 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
  2. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,96 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
  3. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinys teisme priimtas 2016 m. kovo 17 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 6 258,41 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

Nutarė

10ieškinį tenkinti visiškai.

11Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių būstas“, kodas 144619514, 5 746,43 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 43 ct) žalos atlyginimą, 511,98 Eur (penkių šimtų vienuolikos eurų 98 ct) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 258,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 141,00 (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį ir 455,58 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 58 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

12Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių būstas“, kodas 144619514, valstybei 6,96 Eur (šešių eurų 96 ct) išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

13Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai