Byla eI-3276-406/2015
Dėl sprendimo panaikinimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjams K. M., J. S., L. A., J. Č., J. Ž., Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos atstovui K. M., Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos atstovei L. A. ir pareiškėjų atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovams Antanui Bagdonui ir Kristinai Kripienei, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno Žaliakalnio progimnazijos atstovui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos, K. M., A. P., J. G., I. P., I. G., G. L. G, J. S., D. Š., A. L., L. A., J. Č., J. Ž. ir Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Švietimo ir mokslo ministerijai, Kauno Žaliakalnio progimnazijai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2015 m. balandžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-214 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.7 ir 1.8 punktų dalis, kuriomis nusprendžiama keisti 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 1 priedo 61 ir 62 punktus šia apimtimi: „Pradedamas dalyvavimas Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo (prijungiant prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos) procese“ bei „Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį tęstinumas – Kauno Žaliakalnio progimnazijoje. Pradedamas reorganizavimo prijungiant prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos procesas“.

3Pareiškėjai ir jų atstovai nurodė, jog Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla (anksčiau buvusi Žaliakalnio pradinė mokykla) veikia nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. 2015 m. balandžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-214 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė 2012 m. sausio 26 d. sprendimo T-18 1 priedą ir 61 ir 62 punktais nutarė pradėti Kauno Vytauto Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimą, prijungiant prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos. Mano, kad šis administracinis sprendimas pradėti

42

5reorganizavimo procesą priimtas nesant jokio aiškaus, dokumentuoto ar teisės normomis apibrėžto poreikio, teisinio pagrindo bei priežasties reorganizuoti mokyklą. Teigia, kad toks sprendimas sukuria pareiškėjams teisines pasekmes, kadangi juo vadovaujantis , t. y. pradėjus procesą, ateityje neišvengiamai ir nedelsiant turi būti atliekami kiti sprendimą įgyvendinantys ir „procesą“ tęsiantys administraciniai veiksmai bei priimami sprendimai, nutraukiamos arba sudaromos įvairios sutartys, prisiiami ar keičiami esami įsipareigojimai ir pan. Tai reiškia, kad mokykla kaip juridinis asmuo nustos egzistuoti, o jos veiklą tęs kitas asmuo kitose patalpose ir kitomis sąlygomis. Akivaizdu, kad šios nepagrįstu sprendimu sukurtos teisinės pasekmės bus negrįžtamos ir neigiamai paveiks mokyklos bendruomenę. Pareiškėjai taip pat mano, kad aiškinamąjį raštą su sprendimo projektu parengė ne Vietos savivaldos įstatyme išvardinti subjektai, o atsakovo administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas, todėl skundžiamas sprendimas priimtas nesant atsakovo tarybos posėdžiui tinkamai parengto darbotvarkės klausimo, taip pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 12str. 1 d. bei 13 str. 5 d. nuostatas. Pabrėžia, kad sprendimas pažeidžia ir imperatyvius Švietimo įstatymo 44 str. 2 d. ir kitų teisės aktų reikalavimus, nes atsakovas nevykdė įstatymo imperatyviai nurodytų procedūrų – iki sprendimo priėmimo nesikreipė ir negavo tokiais atvejais privalomą Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentą, nustatantį siūlymus dėl mokyklos reorganizavimo. Atsakovas nei derino sprendimo projekto su mokyklos bendruomene, nei privalomai jį tobulino, neatsižvelgė į ankstesnius mokyklos bendruomenės nutarimus. Teigia, kad jokios mokyklos reorganizavimo sąlygos nėra parengtos ir viešai paskelbtos, jos nepridėtos prie ginčijamo sprendimo. Be to, skundžiamas sprendimas pažeidžia jame nurodytų aukštesnės galios teisės aktų ir Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 21 p. reikalavimus, jame nėra aptarti mokyklos reorganizavimo pagrindai ir prielaidos, todėl pažeisti ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimai. Akcentuoja, kad nepagrįstai nebuvo išklausyta Kultūros paveldo departamento nuomonė dėl mokyklos reorganizavimo, nes mokyklos pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Galiausiai pareiškėjai įsitikinę, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir pagrindinius viešojo administravimo principus, nes mokyklos bendruomenė atliko veiksmus, sudarė sandorius, įgijo teises ir pareigas ir tuo pačiu teisinius šių santykių stabilumo lūkesčius, tikėdamasi, kad mokykla nebus reorganizuojama, prijungiant ją prie kitos ugdymo įstaigos. Mokykloje yra pilnai sukomplektuotos visos klasės, mokinių mokslo pasiekimai labai geri, mokyklos pastato būklė nėra bloga ar avarinė, dėl to visiškai nėra pagrindo nutraukti jos veiklos ir spręsti dėl neabejotinai ženklių pasikeitimų pareikalausiančio reorganizacijos proceso pradžios. Prašo skundą tenkinti.

6Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijamu sprendimu Taryba, vadovaudamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, kurių 34 punkte nustatytos trys mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo proceso stadijos, nusprendė pradėti Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo procesą, numatė Kauno Žaliakalnio progimnazijos dalyvavimo Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos pradėtame reorganizavime (pertvarkyme) gaires ir tai reiškia, jog Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizacija dar tik planuojama. Akcentuoja, kad ginčijamo sprendimo skiltyje „Planuojama steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pabaigos data“ nėra nurodyta konkreti data ir tai taip pat įrodo, kad mokyklos prijungimo procesas dar tik planuojamas, numatant galimas Mokyklų tinklo kūrimo planavimo priemones. Sprendimų dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal patvirtintą planą priėmimas ir įgyvendinamas yra numatytas įgyvendinimo stadijoje (Taisyklių 36 p.). Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi kokių nes sprendimų dėl numatomos reorganizacijos įgyvendinimo, nustačiusi įgyvendinimo terminų ar numačiusi aiškių priemonių, kaip tai numatyta Taisyklių 36 punkte. Aiškinamajame rašte, teiktame prie ginčijamo sprendimo projekto, taip pat buvo nurodyta, kad Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimas, prijungiant ją prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos nuo š.m. rugsėjo 1 d. nebegalimas. Mano, kad ginčijamu sprendimu nesukuriamos pareiškėjams jokios teisinės pasekmės. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas sprendimas priimtas nesant atsakovo tarybos posėdžiui tinkamai parengto darbotvarkės klausimo. Remiasi Reglamento nuostatomis ir teigia, kad skundžiamo tarybos sprendimo projektą parengė Švietimo, kultūros ir turizmo reikalų valdybos švietimo ir ugdymo skyrius, tačiau sprendimo projekto teikėju laikytinas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Ginčijamas sprendimas, priešingai nei nurodo pareiškėjai, neprieštarauja Švietimo įstatymo 44 str. 2 d. nuostatoms. Pabrėžia, kad sprendimu Taryba nenusprendė dėl mokyklos reorganizacijos įgyvendinimo, bet, nesant galimybių jos įgyvendinti iki 2015 m. rugpjūčio 15 d., tik apsisprendė dėl teisės aktų nustatyta tvarka vykdomų konsultacijų su mokyklos bendruomene, o esant nesutarimams – kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją. Tai, kad mokyklos pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, šioje byloje jokios teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjų argumentai dėl jų teisėtų lūkesčių pažeidimo, tikintis, kad mokykla nebus reorganizuojama, nepagrįsti, nes pradėtas procesas ir savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomas švietimo programas užtikrinimas – savivaldybių savarankiškoji funkcija, kurią įgyvendindama savivaldybė turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę.

7Trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno Žaliakalnio progimnazijos atstovas su skundu nesutinka. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu, kuriuo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014 – 2015 metų bendrasis planas, nebuvo nuspręsta reorganizuoti Kauno Vinco Bacevičiaus pradinę mokyklą, bet tik numatyta pradėti reorganizacijos procesą, vėlesnėse stadijose atliekant teisės aktuose nustatytas privalomas atitinkamų planų rengimo, konsultacijų, derinimų, tobulinimų, svarstymų procedūras. Mano, kad ginčijamas sprendimas yra tik preliminarus dokumentas, kuriame tėra numatyta galimybė vykdyti reorganizaciją. Sprendimas savo turiniu tiek pareiškėjams, tiek ir Kauno Žaliakalnio progimnazijai nesukuria jokių pareigų, nesukelia ir jokių teisinių pasekmių. Dėl nurodytos priežasties prašo skundą atmesti.

8Trečio suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodyta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos nedraudžia reorganizuoti Kauno Vinco Bacevičiaus pradinę mokyklą, prijungiant ją prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

9Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

10Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl 2015 m. balandžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-214 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, dalies, kuria nusprendžiama keisti 2012 m. sausio 26 d. sprendimo T-18 1 priedo 61 ir 62 punktus ir numatoma pradėti reorganizavimo, prijungiant Kauno Vinco Bacevičiaus pradinę mokyklą prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos, procesą, taip pat Kauno Žaliakalnio progimnazijos dalyvavimą šiame reorganizavimo procese.

11Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – Taisyklės).

12Kauno miesto savivaldybės administracijos tarybai vykdant jai pavestas administravimo funkcijas švietimo politikos srityje, 2015 m. balandžio 30 d. ši institucija priėmė skundžiamą sprendimą „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė 2012 m. sausio 26 d. sprendimo T-18 1 priedą ir 1.8 ir 1.9 punktuose išdėstė 1 priedo 61 ir 62 punktus, atitinkamai 61 punkte nustatydama, kad ...“pradedamas dalyvavimas Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo (prijungiant prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos) procese“, 62 p. – ...“pradedamas reorganizavimo prijungiant prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos procesas“.

13Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime, analizuodamas savivaldybių funkcijas, yra nurodęs, jog be tų funkcijų, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, joms gali būti pavesta vykdyti ir tam tikras valstybės funkcijas; taip užtikrinama veiksmingesnė valstybės valdžios ir piliečių sąveika, valdymo demokratiškumas. Savivaldybių veiklą vykdant šias funkcijas saisto atitinkami valstybės valdžios institucijų ir/arba pareigūnų sprendimai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tokios valstybės funkcijos savivaldybėms vykdyti turi būti perduodamos įstatymu.

14Kauno miesto savivaldybės taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija, veikti bei leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktą, aiškiai apibrėžtą, kompetenciją.

15Savivaldybių kompetencija švietimo srityje yra reglamentuota Vietos savivaldos ir Švietimo įstatymuose. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad viena iš valstybės perduotų funkcijų savivaldybėms yra priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymas. Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje, nustatyta, jog savivaldybės atstovaujamoji institucija: 1) įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti; 2) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius; 3) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti, inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą.

16Švietimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog švietimo teikėjų tinklas formuojamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę; koordinuojant teikiamas švietimo programas; steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Taisyklėmis (Švietimo įstatymo 28 str. 8 d.)

17Taisyklių VII skyriuje „Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimas ir įgyvendinimas“ nustatyta, kad mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš trijų stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo (Taisyklių 34 p.). Inicijavimo stadijoje rengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas bei konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą (Taisyklių 35.1; 35.2; 35.3; 35.4; 35.5 p.). Įgyvendinimo stadijoje savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerija priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą, mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir mokinių vežiojimo užtikrinimo planus (Taisyklių 36 p.). Įtvirtinimo stadijoje įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymosi kokybės ir kurti aukštos kultūros organizaciją; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos savivaldybių ir valstybės lėšos į reorganizuotų ir pertvarkytų mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis. Toliau atnaujinamos mokytojų kvalifikacijos, jie įdarbinami. Vykdoma mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus jis tobulinamas (Taisyklių 37 p.).

18Kiek tai susiję su pareiškėjo pateiktu skundo reikalavimu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą).

19Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taip pat pažymėtina, jog paminėtoje teisės normoje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, pirma, besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir antra, jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (administracinė byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas suprantamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (administracinė byla Nr. A3-170/2004). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

20Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti ir tai, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

21Atsižvelgiant į nurodytą jurisprudenciją šiame kontekste vertintina, ar skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-214 dalis atitinka pirmiau minėtus kriterijus ir ar sukelia pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes jo teisių, pareigų atžvilgiu.

22Teisėjų kolegija pabrėžia, kad jau minėtoje ginčui aktualioje Švietimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog švietimo teikėjų tinklas formuojamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę; koordinuojant teikiamas švietimo programas; steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Taigi mokyklų reorganizavimas, likvidavimas, pertvarkymas ar struktūros pertvarka yra siejami su švietimo teikėjų tinklo kūrimu, kurio paskirtis užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Pastebėtina, jog mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus (Švietimo įstatymo 28 str. 8 d.).

23Pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį savivaldybės taryba bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.

24Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 34 punktas numatė, jog mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš trijų stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo. Taigi pagal Taisykles mokyklų tinklų kūrimas ir įgyvendinimas yra suprantamas kaip tęstinis procesas, susidedantis iš įvardintų stadijų, kuriose yra atliekami tam tikri teisės aktuose numatyti mokyklų tinklo kūrimo veiksmai.

25Pagal Taisyklių 35 punktą inicijavimo stadijoje, be kita ko, rengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus, tvirtina savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus. Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija.

26Taisyklių 36 punktas numato, jog įgyvendinimo stadijoje savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerija priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą, mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir mokinių vežiojimo užtikrinimo planus.

27Tuo tarpu įtvirtinimo stadijoje įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymosi kokybės ir kurti aukštos kultūros organizaciją; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos savivaldybių ir valstybės lėšos į reorganizuotų ir pertvarkytų mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis. Toliau atnaujinamos mokytojų kvalifikacijos, jie įdarbinami. Vykdoma mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus jis tobulinamas (Taisyklių 37 p.).

28Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausias administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015 (2015 m. liepos 29 d. nutartis), vertindamas Vilniaus miesto tarybos priimtą sprendimą, kuriuo, kaip ir ginčo atveju, buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014 – 2015 metų bendrasis planas ir jame numatytas vienos mokyklos pertvarkymas, pabrėžė, kad pagal Taisykles mokyklų tinklo kūrimas ir įgyvendinamas yra suprantamas kaip vientisas procesas, susidedantis iš įvardintų stadijų, kuriose atliekami tam tikri teisės aktuose numatyti mokyklų tinklo kūrimo veiksmai ir tokį administracinį aktą vertino kaip programinio pobūdžio, tarpinį dokumentą, priimtą mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje, todėl nesukeliantį suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių ir atitinkamai nesantį ginčo administraciniame teisme objektu.

29Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į nurodyto proceso vykdymo stadijas ir skundžiamame sprendime išreikštą viešojo administravimo subjekto patvarkymų pobūdį, pažymėtina, jog šioje administracinėje byloje skundžiamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano 1.8 ir 1.9 punktais pakeistuose 61 ir 62 punktuose yra numatyta pradėti reorganizavimo, prijungiant Kauno Vinco Bacevičiaus pradinę mokyklą prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos, procesą, taip pat numatytas Kauno Žaliakalnio progimnazijos dalyvavimas šiame reorganizavimo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte ginčijamo sprendimo projekto buvo pabrėžta, jo „Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog mokyklos reorganizavimo procedūros turi būti pradedamos ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki jų pabaigos ir turi būti baigtos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos, o vadovaujantis teisės aktais klasių komplektavimas mokyklose jau prasidėjęs, todėl V. Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimas, prijungiant ją prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos nuo šių metų rugsėjo 1 d. nebegalimas“.

30Įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu nusprendus tik pradėti Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizacijos procesą, nesant sprendime nustatytos planuojamos reorganizavimo pabaigos datos (iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.), Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos prijungimo prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos reorganizacijos procesas, kaip teisingai nurodė atsakovas, buvo dar tik planuojamas. Kadangi jokie vėlesni sprendimai, detalizuojantys reorganizavimo proceso įgyvendinimą, numatantys konkrečius įpareigojimus, nepriimti, Taisyklėse numatyti priedai (35.2 p.) neparengti, įgyvendinimo terminai nenumatyti, konsultacijos, derinimai, vieši svarstymai neatlikti, ginčijama administracinio akto dalis vertintina tik kaip preliminarus programinio pobūdžio dokumentas (tarpinis aktas), kuriame yra formuojamas ir planuojamas būsimų veiksmų atlikimas ateityje, kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje (Taisyklių 35 p.) ir kuriuo pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis keičiama nebuvo. Taigi jokių sprendimų, sukeliančių pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes, nepriimta. Ginčijamo akto vertinimas kaip tarpinio, iš esmės dera ir su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika kito pobūdžio administracinėse bylose, akcentuojant, kad paprastai skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir atitinkamai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).

31Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu teigia, jog „toks sprendimas sukuria pareiškėjams teisines pasekmes, kadangi juo vadovaujantis , t. y. pradėjus procesą, ateityje neišvengiamai ir nedelsiant turi būti atliekami kiti sprendimą įgyvendinantys ir „procesą“ tęsiantys administraciniai veiksmai bei priimami sprendimai, nutraukiamos arba sudaromos įvairios sutartys, prisiiami ar keičiami esami įsipareigojimai ir pan. Tai reiškia, kad mokykla kaip juridinis asmuo nustos egzistuoti, o jos veiklą tęs kitas asmuo kitose patalpose ir kitomis sąlygomis. Akivaizdu, kad šios nepagrįstu sprendimu sukurtos teisinės pasekmės bus negrįžtamos ir neigiamai paveiks mokyklos bendruomenę“. Taigi patys pareiškėjai savo teisių pažeidimus iš esmės sieja tik su ateityje įvyksiančiais procesais ir būsimais sprendimais.

32Nustačius, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukuria, kiti jų skunde nurodyti argumentai yra pertekliniai, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

33Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į aktualią administracinių teismų praktiką, faktines šios bylos aplinkybes, teismui nustačius, jog ginčijamas atsakovo sprendimas pareiškėjams nesukėlė kokias nors teisines pasekmes ar padarė įtaką jos teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareikštų reikalavimų ribose nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjų teisės buvo pažeistos. Darytina išvada, kad pareiškėjų teisės negali būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Skundą atmesti.

36Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2015 m.... 3. Pareiškėjai ir jų atstovai nurodė, jog Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla... 4. 2... 5. reorganizavimo procesą priimtas nesant jokio aiškaus, dokumentuoto ar teisės... 6. Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 7. Trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno Žaliakalnio progimnazijos atstovas su... 8. Trečio suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 9. Skundas nepagrįstas ir atmestinas.... 10. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl 2015 m. balandžio 30 d. Kauno miesto... 11. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo... 12. Kauno miesto savivaldybės administracijos tarybai vykdant jai pavestas... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime,... 14. Kauno miesto savivaldybės taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja... 15. Savivaldybių kompetencija švietimo srityje yra reglamentuota Vietos... 16. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog švietimo teikėjų... 17. Taisyklių VII skyriuje „Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų... 18. Kiek tai susiję su pareiškėjo pateiktu skundo reikalavimu teisėjų kolegija... 19. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal... 20. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į... 21. Atsižvelgiant į nurodytą jurisprudenciją šiame kontekste vertintina, ar... 22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad jau minėtoje ginčui aktualioje Švietimo... 23. Pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį savivaldybės taryba bendrojo... 24. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Mokyklų, vykdančių formaliojo... 25. Pagal Taisyklių 35 punktą inicijavimo stadijoje, be kita ko, rengiamas... 26. Taisyklių 36 punktas numato, jog įgyvendinimo stadijoje savivaldybės ir... 27. Tuo tarpu įtvirtinimo stadijoje įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms... 28. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausias administracinis teismas analogiškoje... 29. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į nurodyto proceso vykdymo stadijas ir... 30. Įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes ir Lietuvos Vyriausiojo... 31. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu teigia, jog „toks sprendimas sukuria... 32. Nustačius, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjams jokių teisinių... 33. Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į aktualią administracinių... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 35. Skundą atmesti.... 36. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...