Byla 2A-1416-430/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

2sekretoriaujant R. V.,

3dalyvaujant ieškovui M. M., ieškovo atstovui advokatui E. K., nedalyvaujant atsakovui A. Ž.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo.

5Teismas

Nustatė

6I. Ginčo esmė

71.

8Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 944,58 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2.

9Ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. Ž. yra ieškovo kaimynas gyvenamajame name ( - ). Atsakovui priklausančios patalpos (kūrybinės dirbtuvės) yra virš ieškovo buto. 2014 m. pavasarį atsakovas vykdė savo patalpose remontą, kurio metu apgadino ir užliejo ieškovo butą – ieškovo bute atsirado sienų įtrūkimai, atšoko dažai ir glaistas. Ieškovas bandė susitarti su atsakovu dėl padarytos žalos atlyginimo taikiai, tačiau taikiai ginčo išspręsti nepavyko. Kreipėsi dėl susidariusios situacijos į gyvenamojo namo administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Senamiesčio ūkis“ (toliau – UAB „Senamiesčio ūkis“), kurios darbuotojai apžiūrėjo ieškovo butą ir užfiksavo padarytus pažeidimus. Ieškovo manymu, atsakovas atliko savo patalpose ne paprastąjį remontą, o didesnio masto remonto darbus, kurie atlikti nekvalifikuotai, pasirinkus netinkamus griaunamų pertvarų sutvirtinimus, dėl to buvo pažeistas gyvenamojo namo jungiamųjų dalių stabilumas, atsirado įtrūkimai ieškovo bute. Dėl savavališkai atliekamo remonto ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir į Seimo narį E. Š.. Dėl šių aplinkybių tarnybos atliko patikrinimą ir nustatė, kad atsakovo patalpose buvo atliekami paprastojo remonto darbai, kuriems nebuvo privalomas statybos leidimas. Ieškovas taip pat kreipėsi į viešąją įstaigą „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ (toliau – VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“), kuri apskaičiavo ieškovo butui padarytą žalą ir įvertino ją 6 364,22 Lt (1 843,21 Eur) suma. 3.

10Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti ieškovo nurodytus buto apgadinimus ar užliejimą. Akcentavo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes, jog atsakovui priklausančiose patalpose buvo vykdomi nekvalifikuoti statybos darbai ir būtent dėl to ieškovo bute atsirado minėti įtrūkimai sienose ir buvo užlietos sanitarinio mazgo lubos. Nesant atsakovo veiksmuose visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, pareigos atlyginti ieškovo prašomą sumą atsakovas neturi. Pažymėjo, kad atsakovo patalpose buvo vykdomi paprastojo remonto darbai – kelių vidinių nelaikančių pertvarų išardymas, stogo šildymo medžiagos pakeitimas ir grindų pakeitimas, kuriems nebuvo privalomas statybos leidimas. Jokių ieškovo nurodomų savavališkų kapitalinio remonto darbų atsakovas neatliko. Atsakovo manymu, paprasti remonto darbai niekaip negalėjo sukelti ieškovo turte minėtų įtrūkimų ar pažeidimų. Statybos darbai buvo atlikti kokybiškai, tačiau pats gyvenamasis namas ( - ), yra senas ir prastos būklės. Šio gyvenamojo namo sienos, pradedant nuo pirmo aukšto laiptinės iki pat viršutinių mansardų aukštų, yra kurioje nors vietoje skilusios, todėl, atsakovo vertinimu, šiuo atveju ieškovas nepagrįstai bando apkaltinti atsakovą dėl žalos jo turtui padarymo. Be to, už tinkamą daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą ir išsaugojimą atsakinga UAB „Senamiesčio ūkis“, todėl žala ieškovui galėjo atsirasti ir dėl minėtos bendrovės netinkamo pareigų vykdymo arba neveikimo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. 5.

14Teismas nustatė, kad 2014 metais atsakovo patalpose buvo vykdomi paprastojo remonto darbai, kuriems nebuvo privalomas statybos leidimas. Pats daugiabutis gyvenamasis namas, ( - ), buvo statytas 1940 metais, dėl nusidėvėjimo pagrindinės (laikančios ir kitos namo konstrukcijos) nuolat natūraliai sėsdavo. Atsakovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šio gyvenamojo namo sienos, pradedant nuo pirmo aukšto laiptinės iki pat viršutinių mansardų aukštų, yra kurioje nors vietoje skilusios. Byloje 2016 m. gegužės 9 d. buvo paskirta teismo ekspertizė, kuri buvo pavesta atlikti ekspertui dr. A. B.. 2017 m. vasario 3 d. į bylą pateiktas šio eksperto teismo ekspertizės aktas, kuris nevertintas kaip įrodymas, nes paaiškėjo, kad ekspertas, atlikęs šią ekspertizę, nebuvo ieškovo bute, eksperto licencijos terminas ekspertizės atlikimo metu buvo pasibaigęs. Byloje buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, 2017 m. spalio 23 d. surašytas ekspertizės aktas, kuriame teismo ekspertas prof. dr. S. M., atsakydamas į pagrindinį klausimą, dėl kokių priežasčių ieškovo bute buvo padaryti sugadinimai, padarė išvadas, jog „tiksliai nustatyti, dėl kokių priežasčių butui, esančiam ( - ), buvo padaryti sugadinimai, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti. Nustatytų sienų ir lubų įtrūkių priežastis galėjo būti atsakovo kūrybinėse dirbtuvėse atliekami statybos darbai (jų metu sukeliami smūgiai ir vibracijos), tačiau tokio pobūdžio remonto darbai ne visada sukelia žemiau esančio buto defektus (sugadinimus). Nustatyti buto defektai (sugadinimai) galėjo atsirasti ir dėl natūralaus pastato konstrukcijų susidėvėjimo (jų deformacijų) ir (arba) dėl pastato veikiančių išorinių vibracijų“. Byloje apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino ieškovo nurodomų aplinkybių. 6.

15Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadas, kad ieškovas neįrodė, jog pažeidimai jo bute atsirado dėl atsakovo patalpose atlikto remonto, o labiau tikėtina, kad ieškovo buto pažeidimus lėmė kitos priežastys, galimai daugiabučio namo, ( - ), nusidėvėjimas, todėl ieškovo reikalavimus atmetė.

16III. Apeliacinis skundas

177.

18Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 1 944,58 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 8.

19Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą. 9.

20Nurodė, kad teismas neteisingai konstatavo, jog apelianto buto pažeidimus lėmė priežastys, nesusijusios su atsakovo kūrybinėse dirbtuvėse vykdytu remontu, ir labiausiai tikėtiną priežastį įvardijo daugiabučio namo nusidėvėjimą. Tokias teismo išvadas paneigia byloje esantys įrodymai: 2014 m. birželio 20 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ apžiūros aktas, 2014 m. spalio 13 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ apžiūros aktas, VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ ataskaita, į bylą pateiktos fotonuotraukos. Visuose šiuose rašytiniuose įrodymuose nuosekliai buvo užfiksuoti pažeidimai apeliantui priklausančiame bute, atsiradę būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovo kūrybinėse dirbtuvėse buvo vykdomi remonto darbai. Be to, šiuose apžiūros aktuose pastebėtos lubų užliejimo žymės, atsakovo patalpos yra virš ieškovo buto, todėl, ieškovo manymu, užpylimo židinys buvo ne bendroje namo santechnikos konstrukcijoje, o santechniniai įrenginiai, esantys atsakovo patalpose. 10.

21Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo išimtinai tik 2017 m. spalio 23 d. teismo ekspertizės aktu, kurio išvados nebuvo vienareikšmiškos, nors aplinkybės privalėjo būti vertinamos kaip visų kitų byloje esančių įrodymų visuma. 11.

22Pažymėjo, kad nors teismas nevertino 2017 m. vasario 3 d. ekspertizės akto išvadų, nes šios ekspertizės atlikimo metu buvo pasibaigęs teismo eksperto licencijos terminas, vis dėl to šiame ekspertizės akte buvo konstatuota, jog apelianto lubų ir sienų sugadinimai atsirado dėl atsakovo kūrybinėse dirbtuvėse vykusių statybos ir remonto darbų, todėl teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti. 12.

23Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog liudytojas G. B. (G. B.) nepatvirtino teismo posėdžio metu ieškovo nurodomų aplinkybių. Šis liudytojas nuosekliai paaiškino, jog įtrūkimai sienose ir lubose apelianto bute atsirado atsakovo vykdyto remonto metu. Liudytojas patvirtino, kad matė tiek pažeidimus apelianto bute, tiek atsakovo bute atliekamus remonto darbus, todėl pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl šio liudytojo išdėstytos pozicijos, buvo galima liudytoją iškviesti į apklausą pakartotinai. 13.

24Atsižvelgiant į visas aplinkybes, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju buvo įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas. 14.

25Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. 15.

26Nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė patenkinti apeliacinį skundą, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad jau po apeliacinio skundo pateikimo ginčo butas buvo parduotas. Butas parduotas neatlikus remonto, suremontuotas tik vienas kambarys (apie trečdalis viso buto), remonto kaštai nežinomi. Apelianto manymu, dėl buto apgadinimų sumažėjo parduodamo buto vertė ir jis buvo parduotas 10 000 Eur pigiau nei galėjo būti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16.

27Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 17.

28Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 18.

29Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas M. M. nuo 1993 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. liepos 25 d. buvo buto, esančio ( - ), savininku. Atsakovas A. Ž. yra aukščiau ieškovo buto esančios patalpos (kūrybinių dirbtuvių) ( - ), savininkas (2 tomas, b. l. 45–51). 2014 m. atsakovo patalpose (kūrybinėse dirbtuvėse) buvo atliekamas paprastasis remontas, kuriam nebuvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas (b. l. 17). 19.

30Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovas, nuosavybės teise valdomose patalpose (kūrybinėse dirbtuvėse) vykdydamas paprastojo remonto darbus, padarė ieškovo butui žalos, t. y. dėl vykdytų remonto darbų sutrūkinėjo buto sienos, atšoko dažai ir glaistas, ieškovo butas buvo aplietas vandeniu. Teigė, kad remontas atsakovo patalpose buvo atliekamas nekokybiškai ir neteisėtai, nesilaikant techninių reikalavimų. Prašė atlyginti jam priklausančio buto būsimo remonto darbų kaštus 6 364,22 Lt (1 843,21 Eur) sumai ir 350 Lt (101,37 Eur) išlaidas už specialistų paslaugas apskaičiuojant patirtą žalą, bendrai ieškovo reikalavimai sudarė 1 944,58 Eur sumą (b. l. 20–22, 40–41). 20.

31Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Remiantis teismų praktika, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, o tai reiškia esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu buto apgadinimų priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu buto pažeidimai įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. 21.

32Neteisėtus veiksmus apibūdina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). 22.

33Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.). 23.

34Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog dėl ieškovui padarytos žalos kaltas atsakovas, kad jo butas apgadintas būtent dėl atsakovo patalpoje vykdytų remonto darbų. Vien faktas, kad atsakovui priklausančiose patalpose buvo atliekami paprastojo remonto darbai, o ieškovo bute yra apgadintos sienos ir lubos savaime nesudaro prielaidos teiginiui, kad žala ieškovo butui kilo būtent dėl šių remonto darbų atlikimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo patalpose remontas atliktas nekokybiškai ar neteisėtai, to nenustatė ir patikrinimus pagal ieškovo skundus atsakovo patalpose atlikusios tarnybos. Sutiktina, kad ieškovo bute užfiksuoti sienų ir lubų skilimai yra būdingi seniems daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams, dėl natūralaus namo sėdimo, deformacijų ir kitų priežasčių, tai patvirtina byloje pateiktos ginčo gyvenamojo namo nuotraukos, iš kurių matyti, jog panašaus pobūdžio sugadinimai yra visame ginčo gyvenamajame name (tomas 1, b. l. 61–67). Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai (2014 m. birželio 20 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ apžiūros aktas, 2014 m. spalio 13 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ apžiūros aktas, VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ ataskaita, tiek į bylą pateiktos fotonuotraukos) patvirtina tik tas aplinkybes, jog pas ieškovą tokie apgadinimai bute buvo nustatyti, tačiau nepatvirtina šių apgadinimų atsiradimo priežasčių, nepatvirtina apgadinimų konkretaus atsiradimo laiko, užpylimo židinio. 24.

35Pirmosios instancijos teismas, siekdamas esminių bylos aplinkybių išsiaiškinimo, kurioms reikalingos specialios žinios, šalių prašymu byloje paskyrė ekspertizę. Uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių teismo ekspertizių centras“ (toliau – UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“) teismo ekspertas prof. dr. S. M., atlikęs teismo ekspertizę, 2017 m. spalio 23 d. ekspertizės akte nurodė, kad tiksliai nustatyti, dėl kokių priežasčių butui, esančiam ( - ), buvo padaryti sugadinimai, tyrimo metu nebuvo galima. Sienų ir lubų įtrūkių priežastis galėjo būti kūrybinėse dirbtuvėse atliekami statybos darbai (jų metu sukeliami smūgiai ir vibracijos), tačiau tokio pobūdžio paprastojo remonto darbai ne visada sukelia žemiau esančio buto defektus (sugadinimus). Nustatyti buto defektai (sugadinimai) galėjo atsirasti ir dėl natūralaus pastato konstrukcijų nusidėvėjimo (jų deformacijų) ir (arba) dėl pastatą veikiančių išorinių vibracijų (sukeliamų transporto ar kaimyniniuose sklypuose ar pastatuose vykdomų statybos darbų). 25.

36Byloje buvo apklausti keli liudytojai, iš kurių tik vienas liudytojas G. B. paaiškino teismui, jog, jo manymu, ieškovo bute atsiradę pažeidimai yra dėl atsakovo patalpų remonto. Apeliacinės instancijos teismui perklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog šio liudytojo parodymai buvo nenuoseklūs, liudytojas aplinkybes dėl lankymosi patalpose aiškino keisdamas nuomonę, be to, jį ir ieškovą sieja geri tarpusavio santykiai, o su atsakovu jie nesutaria, o tai galėjo lemti ieškovui palankios pozicijos išsakymą. Svarbu tai, kad šio liudytojo paaiškinimai nebūtų lemiantys teismo išvadą kitų įrodymų kontekste, kadangi, įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). 26.

37Nors pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ieškovui neįrodžius, jog pažeidimai jo bute atsirado dėl atsakovo patalpose atlikto remonto, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjus aplinkybėms, kad butas parduotas jo nesuremontavus, siekiant išsiaiškinti ieškovo materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos patyrimą, buvo nutarta apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 27.

38Žalą (nuostolius) civilinės atsakomybės atveju patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškovas žalą pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, remdamasis remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140908 ir Viešosios įstaigos „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengta lokaline sąmata. Sąmatoje nurodyta, kad bendros būsimo buto remonto (atkūrimo padėties iki apgadinimų) išlaidos sudarytų 6 364,22 Lt (1 843,21 Eur). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad ieškovas ginčo butą pardavė, o teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad sąmatoje nurodytų darbų neatliko, buvo suremontuotas tik vienas kambarys. Galimai patirtas išlaidas vieno kambario remontui ieškovas grindė savo subjektyviais vertinimais. Nors pasisakė, kad butas dėl padarytos žalos buvo parduotas 10 000 Eur pigiau, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina tai, kad ieškovo padaryta 10 000 Eur nuolaida buto pirkėjui negalėtų būti siejama su galimomis remonto išlaidomis, kadangi pagal sąmatą remonto išlaidos sudarė 1843,21 Eur. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė išlaidų turto remontui, o, kadangi butą pardavė, nepatirs išlaidų būsimo remonto kaštams kompensuoti. Taigi, neįrodyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – žala (CK 6.249 straipsnis). 28.

39Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). 29.

40Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta... 2. sekretoriaujant R. V.,... 3. dalyvaujant ieškovui M. M., ieškovo atstovui advokatui E. K., nedalyvaujant... 4. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.... 5. Teismas... 6. I. Ginčo esmė... 7. 1.... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 9. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. Ž. yra ieškovo kaimynas gyvenamajame... 10. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį... 14. Teismas nustatė, kad 2014 metais atsakovo patalpose buvo vykdomi paprastojo... 15. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadas, kad... 16. III. Apeliacinis skundas... 17. 7.... 18. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto... 19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos... 20. Nurodė, kad teismas neteisingai konstatavo, jog apelianto buto pažeidimus... 21. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo... 22. Pažymėjo, kad nors teismas nevertino 2017 m. vasario 3 d. ekspertizės akto... 23. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog... 24. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju buvo... 25. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. 15.... 26. Nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas... 27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas M. M. nuo 1993 m. gruodžio 22 d.... 30. Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovas, nuosavybės... 31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1... 32. Neteisėtus veiksmus apibūdina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta,... 33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas –... 34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais... 35. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas esminių bylos aplinkybių... 36. Byloje buvo apklausti keli liudytojai, iš kurių tik vienas liudytojas G. B.... 37. Nors pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ieškovui neįrodžius,... 38. Žalą (nuostolius) civilinės atsakomybės atveju patvirtina turtui pataisyti... 39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti...