Byla I-822-8-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus, Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant atsakovo atstovams Linai Lukoševičiūtei ir Evaldui Piesliakui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios norminiams teisės aktams.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (toliau – ir pareiškėjas) 2007 m. sausio 21 d. nutartimi kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti civilinėje byloje taikytinų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių atitiktį aukštesnės galios norminiams aktams.

6Pareiškėjas nurodė, kad civilinėje byloje ieškovas akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“, nustatė, jog atsakovo V. V. elektros skaitiklio plombos yra suklastotos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, prašė priteisti iš jo žalos atlyginimą. Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog jos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas, CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (toliau – Elektros energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (toliau – Energetikos įstatymas) bei kitais teisės aktais. Elektros energetikos įstatymas ir Energetikos įstatymas įtvirtina pagrindines ūkio ministro ar įgaliotos Vyriausybės institucijos funkcijas (kompetenciją), tuo tarpu Civilinis kodeksas reglamentuoja žalos, padarytos elektros vartotojo ir tiekėjo veiksmais, atlyginimą. Taigi, visi žalos atlyginimo klausimai yra reglamentuojami civilinės teisės instituto – deliktinės atsakomybės – normomis (pvz., ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinio pagrindas yra būtent Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.281 straipsnio 1 dalis).

7Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas ištirti:

  • Taisyklių 93 punkto atitiktį Civilinio kodekso 6.246 straipsniui, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsniui ir 6.249 straipsniui ta apimtimi, kuria nustatyta, jog neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą žalą;
  • Taisyklių 93.1, 96.5 ir 97.4 punktų atitiktį Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta persiųstos elektros energijos paskaičiavimo (perskaičiavimo) tvarka, pagal kurią nustatomas ne realus, bet tikėtinas nuostolių dydis;
  • Taisyklių 93.1, 96.5 ir 97.4 punktų atitiktį Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ta dalimi, kuria nustatomas nuostolių dydis tuo atveju, kai tiekėjas (operatorius) negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio;
  • Taisyklių 97.4 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam vartotojų teisių gynimo principui ta dalimi, kuria nustatyta žalos dydžio paskaičiavimo tvarka, kuri suteikia pranašumą tiekėjui vartotojo atžvilgiu;
  • Taisyklių 93, 93.1, 96.5 ir 97.4 punktų nuostatų jas priėmusio subjekto kompetencijos prasme atitiktį Energetikos įstatymo 6 straipsniui, kuris nustato, jog ūkio ministras rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus, bei tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles, ir Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui, kuris nustato ūkio ministro kaip Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetenciją nustatyti elektros energijos tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmę, išduoti licencijas (leidimus) teikti elektros energetikos paslaugas, nustatyti visiems tiekėjams vienodas elektros energijos importo sąlygas bei atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

8Prašymą pareiškėjas grindžia šiais motyvais:

91. Teismui kilo abejonių, ar Taisyklių 93 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą jam žalą, neprieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms civilinės atsakomybės sąlygas: Civilinio kodekso 6.246, 247, 6.248 ir 6.249 straipsniams, nustatantiems sąlygas, kurioms esant kyla civilinė atsakomybė. Teismas nurodo, kad deliktinė atsakomybė, kaip civilinės atsakomybės rūšis, gali kilti tik esant visoms keturioms atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems skolininko veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui bei skolininko kaltei. Nurodo, kad preziumuojama yra tik pažeidėjo kaltė, tuo tarpu neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį turi įrodyti ieškovas, o priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos turi būti nustatomas teismo. Be to, šios sąlygos turi būti įvertintos ir nustatytos kiekviena atskirai, t. y. tam tikra prasme jos yra savarankiškos. Tuo tarpu Taisyklių 93 punktas, nustatantis, kad surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytąją žalą, pažeidžia ir iškreipia Civilinio kodekso 6.246 straipsnyje, 247 straipsnyje, 6.248 straipsnyje ir 6.249 straipsnyje įtvirtintą civilinės atsakomybės reglamentavimą. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra surašomas tais atvejais, kai randami bet kaip paveikti elektros apskaitos prietaisai ir kiti įrenginiai (Taisyklių 92 punktas). Toks elektros prietaisų ir kitų įrenginių matomas ar nematomas paveikimas yra laikomas neteisėtu elektros energijos vartojimu (Taisyklių 6 punktas). Vadinasi, neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas konstatuoja neteisėtus vartotojo veiksmus (nurodo pažeidimą, vietą, laiką ir aplinkybes). Šis aktas visiškai pagrįstai gali būti laikomas pagrindu teismui nustatyti pažeidėjo neteisėtus veiksmus, t. y. nustatyti vieną iš atsakomybės sąlygų. Tačiau Taisyklių 93 punkto nuostata, jog neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą jam žalą, reiškia, kad operatorius (ieškovas) nustatytus neteisėtus veiksmus automatiškai prilygina padarytai žalai. Pareiškėjo manymu, toks žemesnės galios teisinio akto reglamentavimas pažeidžia esminę reikšmę turinčias Civilinio kodekso normas: išeliminuoja tris iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų ir suteikia nepagrįstą pranašumą ieškovui prieš atsakovą, kadangi ieškovas yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti įrodymus dėl atitinkamų atsakomybės sąlygų buvimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes mano, kad turi būti ištirta, ar Taisyklių 93 punktas atitinka Civilinio kodekso 6.246 straipsnį, 6.247 straipsnį, 6.248 straipsnį ir 6.249 straipsnį ta apimtimi, kuria nustato, jog neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka apskaičiuoti padarytą žalą.

102. Taisyklių 93.1 punktas nustato, jog tuo atveju, kai nustatomas neteisėtas elektros vartojimas (surašomas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas), persiųsta elektros energija paskaičiuojama (perskaičiuojama) Taisyklių 96.5 ir 97.4 punktuose nurodyta tvarka. Tokios apskaičiuotos (perskaičiuotos) elektros energijos vertė yra prilyginama tiekėjui (ieškovui) padarytos žalos dydžiui, kurį atlyginti privalo vartotojas. Atitinkamai Taisyklių 96.5 ir 97.4 punktai nustato elektros energijos apskaičiavimo (perskaičiavimo) tvarką vartotojui, kuris nelaikomas buitiniu vartotoju (96.5 p.), ir buitiniam vartotojui (97.4 p.). Taisyklių 96.5 punkte nustatyta paskaičiavimo tvarka, kuri nustato tik teorinį laikotarpį, kuriuo neva buvo daroma žala. Tai reiškia, kad ieškovas išvengia bet kokių aplinkybių, susijusių su konkrečiu atveju, įrodinėjimo ir paskaičiuoja ne tikrąjį (realų) padarytos žalos dydį, bet hipotetinį žalos dydį, neatsižvelgiant į konkrečias galimos žalos padarymo aplinkybes. Teismui kilo abejonių, ar toks reguliavimas gali būti laikomas neprieštaraujančiu Civilinio kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms žalos (nuostolių) fakto bei žalos dydžio nustatymą. Taisyklių 97.4. punktas nustato panašią žalos apskaičiavimo tvarką kaip ir Taisyklių 96.5 punktas, tačiau panaudoja dar daugiau hipotetinių sąlygų – energiją perskaičiuoja pagal paties operatoriaus (ieškovo) pasitvirtintą vidutinį elektros prietaisų veikimo laiką ar leistinos naudoti galios 24 valandų per parą trukmę. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, jog padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas nurodo, kad žalą yra būtina įvertinti tiksliai, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Tai, ką nukentėjusysis gauna daugiau, gali būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu, civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos pažeidimu. Taigi, kad būtų laikomasi šių principų, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Be to, kadangi nagrinėjamoje situacijoje susiduriama su netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis), yra itin svarbu įrodyti tikslų tokių nuostolių dydį, t. y. realias, o ne tikėtinas turėjusias būti pajamas. Tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį turi nustatyti teismas. Tuo tarpu, teismo manymu, Taisyklių nustatyta tvarka iš esmės prieštarauja Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes ieškovas nustato ne realius nuostolius (negautas pajamas), bet tikėtinas pajamas (hipotetinio žalos buvimo termino įtvirtinimas, bendra vidutinė elektros prietaisų veikimo trukmė per parą). Nustatydamas tikėtinus nuostolius, ieškovas visiškai neatsižvelgia į išlaidas, kurios būtų patirtos kartu su gautomis pajamomis (pvz., mokesčiai), vengia bet kokios pareigos įrodyti tikslų patirtų nuostolių dydį ir nusistato savo tikėtiną nuostolių dydį, tuo tarpu, kai nėra galimybės įrodyti tiksliai, nustatyti nuostolių dydį turi teismas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad turi būti ištirtas Taisyklių 93.1 punkto, 96.5 punkto ir 97.4 punkto atitikimas Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 251 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nustato persiųstos elektros energijos paskaičiavimo (perskaičiavimo) tvarką, pagal kurią nustatoma ne realus, bet tikėtinas nuostolių dydis.

113. Taisyklių 93.1 ir 97.4 punktuose nustatyta tvarka leidžia vienai šaliai išvengti Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių pareigą įrodyti patirtos žalos (nuostolių) dydį. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie punktai ir juose nustatyta tvarka yra taikoma išimtinai tik tiekėjui (operatoriui), kai reikalaujama priteisti žalą iš vartotojo. Taisyklių 97.4 punktas nustato tvarką, pagal kurią paskaičiuojamas buitinio vartotojo galimas padarytos žalos dydis. Atsižvelgiant į Taisyklių 6 punkte pateiktą buitinio vartotojo sąvoką, akivaizdu, kad buitinis vartotojas yra vartotojas Vartotojų teisių gynimo įstatymo bei Civilinio kodekso normų, nustatančių vartojimo sutarties šalių teisių ir pareigų ypatumus, prasme. Taisyklių 111 punktas nustato tvarką, pagal kurią vartotojas gali reikalauti atlyginti jo patirtą žalą dėl neteisėtų tiekėjo veiksmų – elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo. Palyginus Taisyklių 97.4 punkte ir 111 punkte nustatytus atitinkamai tiekėjo (operatoriaus) ir vartotojo patirtos žalos dydžio nustatymo būdus, pareiškėjo manymu, tiekėjas (operatorius) atsiduria žymiai geresnėje padėtyje nei vartotojas. Todėl teismui kyla abejonių, ar 97.4 punkto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam principui ta dalimi, kuri nustato žalos dydžio paskaičiavimo tvarką, suteikiančią pranašumą tiekėjui vartotojo atžvilgiu, jog valstybė gina vartotojo interesus, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.350 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse negali būti sąlygų, pabloginančių vartotojo (pirkėjo) padėtį. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatas, vartojimo sutarties sąlygos, kurios nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę ar apriboja paslaugų teikėjo atsakomybę už žalą, padarytą vartotojui, yra laikoma nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis vartotojo teises bei interesus. Kadangi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatos yra nustatomos kaip standartinės, individualiai neaptartos ir atkartoja arba daro nuorodas į pačias Taisykles, teismo manymu, Taisyklių nustatomos skirtingos sąlygos vartotojams ir tiekėjui įrodinėjant žalos dydį yra nesąžiningos ir neteisėtos.

124. Civilinio proceso kodekso 6 straipsnis įtvirtina esminį teisinės valstybės principą, kad teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Šis principas reiškia, jog tos funkcijos (veiksmai), kurias įstatymai priskiria teismo kompetencijai, negali būti atliekamos kitų asmenų, pareigūnų ar institucijų. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Ši nuostata yra imperatyvi, nei sutartimis, nei įstatymais negali būti panaikinta išimtinė teismo teisė (ir pareiga) nustatyti nuostolių dydį. Tuo tarpu Taisyklių 93.1 punktas nustato, kad žalos dydis yra apskaičiuojamas pagal Taisyklių 96.5 punkte ir 97.4 punkte nurodytą tvarką. Pastarieji punktai įtvirtina tokią situaciją, kai ieškovas, negalėdamas tiksliai įrodyti patirtų nuostolių, pats nusistato hipotetinį patirtų nuostolių dydį ir pateikia jį kaip tikrąjį patirtų nuostolių dydį. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovui minėtos nuostatos leidžia apskritai išvengti bet kokio įrodinėjimo. Toks reglamentavimas pagrįstai gali būti laikomas pažeidžiančiu išimtinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą civilinėse bylose, kadangi pats ieškovas prisiima teismui priskirtą funkciją. Toks reguliavimas reiškia ir tai, kad yra pažeidžiami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir betarpiškumo principas. Todėl teismas mano, kad turi būti ištirtas Taisyklių 93.1 punkto, 96.5 punkto ir 97.4 punkto nuostatų atitikimas Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ta dalimi, kuria nustato nuostolių dydžio apskaičiavimo tvarką tuo atveju, kai tiekėjas (operatorius) negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio.

135. Taisyklių 93 punktas nustato, jog surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą jam žalą. Taisyklių 93.1 punktas nustato, kad tuo atveju, kai nustatomas neteisėtas elektros vartojimas (surašomas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas), persiųsta elektros energija paskaičiuojama (perskaičiuojama) Taisyklių 96.5 ir 97.4 punktuose nurodyta tvarka. Atitinkamai Taisyklių 96.5 ir 97.4 punktai nustato hipotetinio (tikėtino) žalos dydžio paskaičiavimo tvarką buitiniams ir kitiems elektros energijos vartotojams. Šių nuostatų esmė tokia, kad jomis yra nustatytas civilinės atsakomybės reglamentavimas: neteisėtų veiksmų samprata ir tokių veiksmų fakto nustatymas, priežastinio ryšio atsisakymas, žalos fakto sutapatinimas su neteisėtų veiksmų faktu, detalus patirtos žalos dydžio apskaičiavimas. Tačiau, atsižvelgiant į Taisykles priėmusio subjekto (ūkio ministro) teisės aktais nustatytą kompetenciją, teismui kilo abejonių, jog priimant minėtas Taisyklių nuostatas buvo viršyta ūkio ministro kompetencija. Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais; taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam priskirtas funkcijas. Taigi, ši įstatymo nuostata aiškiai apibrėžia, jog ūkio ministras gali vykdyti tik tas funkcijas, kurios yra jam priskirtos įstatymais ir (ar) Vyriausybės nutarimais. Ūkio ministro kompetencija elektros energetikos srityje yra įtvirtinta Energetikos įstatymo 6 straipsnyje, kuris nustato, jog ūkio ministras rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus; tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. Ūkio ministras, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, šioje srityje taip pat gali nustatyti elektros energijos tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmę, išduoti licencijas (leidimus) teikti elektros energetikos paslaugas, nustatyti visiems tiekėjams vienodas elektros energijos importo sąlygas bei atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (Elektros energetikos įstatymo 5 straipsnis). Teismas nurodo, kad aukščiau nurodytų įstatymų nuostatos yra esminės ūkio ministro elektros energetikos srities veikloje. Vadovaujantis minėtais įstatymais buvo parengtos Taisyklės. Atkreipia dėmesį, jog pagal esamą reglamentavimą ūkio ministrui yra priskirta elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatymo funkcija, tačiau abejoja, ar į šią funkciją įeina civilinės atsakomybės sąlygų reglamentavimas. Tai iš esmės reglamentuoja aukštesnės teisinės galios aktas – Civilinis kodeksas.

14III.

15Rengiant bylą nagrinėti teisme, gautas atsakovo – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos – rašytinis atsiliepimas. Atsakovas nurodo, kad ginčijamos Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

161. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I6-l5/2002, kuriuo buvo pripažintas neprieštaraujančiu 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui teisinis reguliavimas, galiojęs iki Taisyklių. Taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų atžvilgiu yra analogiškas galiojusioms Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 319.

172. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu norminėje administracinėje byloje Nr. I16-21/2007, kuriame konstatavo, kad užtikrinti vartotojui priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą privalo pats vartotojas. Vartodamas elektros energiją, tačiau nepateikdamas tiekėjui ir (ar) operatoriui tikslių duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis dėl to, kad energija naudojama be apskaitos prietaisų arba dėl jų netvarkingumo, vartotojas nevykdo sutartyje ir teisės akte nustatytos pareigos. Neabejotina, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo atvejais tiekėjui padaroma žala. Jei vartotojas pažeidžia jam nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 45.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagristą pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 45.11.1 punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai. Dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala. Elektros energijos tiekėjas dėl priverstinio padarytos žalos atlyginimo turi kreiptis į teismą. Tokiu būdu neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju asmeniui yra suteikta galimybė ne tik operatoriaus sudarytai specialiai komisijai, bet ir teismui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo operatorius neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto pagrindu, ir kad padaryta žala yra mažesnė negu tiekėjo paskaičiuotoji.

183. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 6 punktas įtvirtina Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kompetenciją tvirtinti energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. Taisyklės parengtos vadovaujantis CK, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu ir kitais teisės aktais (Taisyklių 2 punktas).

19Pagal nustatytąjį elektros energijos persiuntimo kainų reguliavimą, operatorių veikloje patirtos sąnaudos turi būti įskaičiuojamos nustatant viršutines perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribas (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnis). Taigi galutinės elektros energijos kainos dydžiui daro įtaką ir ta operatorių sąnaudų dalis, kuri patiriama dėl nesąžiningų elektros energijos vartotojų, apgaule vengiančių tinkamai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir taip darančių žalą ne tik operatoriams, bet ir visuomenei. Dėl to viešasis interesas reikalauja, kad atsiskaitymo už elektros energiją teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas neteisėto elektros energijos vartojimo prevencijai, leistų išvengti neteisėtu ir nesąžiningu elektros energijos vartojimu ne tik operatoriams, bet ir visuomenei daromos žalos, nepažeidžiant sąžiningų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

204. CK 6.383 straipsnio 2 dalis nustato, jog energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. CK 6.388 straipsnio 1 dalis reguliuoja, jog abonentas sumoka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikoje bylose dėl žalos, padarytos neteisėtu elektros energijos vartojimu, yra suformuluotos teisės aiškinimo bei taikymo taisyklės (inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2006): „CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji civilinės atsakomybės prielaida – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001) yra konstatavęs, kad yra svarbu nustatyti, ar atsakovo faktinis elgesys atitinka tam tikrą elgesio standartą, t. y. tvarkingo elektros naudotojo (pirkėjo), kuris rūpinasi elektros įrenginiais, jam nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai. [...] CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001) yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje nesvarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus. Taigi sprendžiant, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas, būtina vertinti jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, kiekvienas vartotojas privalo sutartyje nurodytu laiku užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir pateikti operatoriui ar visuomeniniam tiekėjui nustatytos formos dokumentą (Taisyklių 45.4 punktas), nedelsiant informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 45.11.1 punktas). Taisyklių 62 punktas nustato, kad jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir/ar įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Šios teisės normos įgyvendina CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus prievolių vykdymo principus – kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taisyklių 97.4 punktas įtvirtina operatoriaus teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį, jeigu nustatomi įrodomieji faktai – buitiniam vartotojui persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtas elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementas randamas sugadintas taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą. Įrodomieji faktai yra tokie byloje įrodinėjimo dalyką sudarantys bei teisės aktuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą. Įrodomieji faktai yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio juridinis faktas.

215. Taisyklių 97.4 punkte įtvirtinti ir nustatyti (įrodyti) įrodomieji faktai logine seka leidžia daryti pagrįstą išvadą apie: 1) neteisėto elektros energijos vartojimo juridinį faktą; 2) netinkamo atsiskaitymo už suvartotą elektros energijos juridinį faktą; 3) buitinio vartotojo pareigos bendradarbiauti su operatoriumi pažeidimo juridinį faktą; 4) buitinio vartotojo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo juridinį faktą. Įrodomieji faktai byloje sudaro įrodinėjimo dalyką ir turi būti įrodyti. Pagrindinė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Dėl to pareigą įrodyti Taisyklių 97.4 punkte įtvirtintus įrodomuosius faktus turi operatorius. Nustačius (įrodžius) Taisyklių 97.4 punkte įtvirtintus įrodomuosius faktus, pradeda galioti nuginčijama prezumpcija, jog buitinis vartotojas neteisėtai vartodamas elektros energiją padarė operatoriui žalą. Buitinis vartotojas turi galimybes ginčyti bei paneigti žalos operatoriui padarymo prezumpciją, įrodinėdamas: 1) kad nėra Taisyklių 97.4 punkte įtvirtintų įrodomųjų faktų; ir/arba 2) kad nors Taisyklių 97.4 punkte įtvirtinti įrodomieji faktai ir yra, tačiau operatoriui realiai žala neatsirado (pvz., dėl to, kad elektros energija tam tikru laikotarpiu apskritai nebuvo vartojama); ir/arba 3) kad buitinis vartotojas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta neteisėto elektros energijos vartojimo bei žalos operatoriui padarymo ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju konkrečioje byloje išvadą dėl buitinio vartotojo civilinės atsakomybės sąlygų nustatyta tvarka turi padaryti bylą nagrinėjantis teismas. Kita vertus, Taisyklių 97.4 punkte įtvirtinta sąžiningo buitinio vartotojo teisių apsaugos garantija – patiektos elektros energijos ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertės perskaičiavimas pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas), jeigu buitinis vartotojas vykdo bendradarbiavimo su operatoriumi pareigą ir suteikia galimybę operatoriaus atstovui patikrinti ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią. Priešingai, bendradarbiavimo pareigos nevykdančiam, nesąžiningam buitiniam vartotojui persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Sistemiškai aiškinant CK bei Taisyklių nuostatas, taip pat atsižvelgiant į bendrosios kompetencijos teismų praktiką bylose dėl neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2004), atsakovas daro išvadą, jog: 1) Taisyklių 1 priede buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelėje esantys duomenys yra preziumuojami dydžiai ir tiek operatorius, tiek buitinis vartotojas, nesutikdami su minėtoje lentelėje nurodytais dydžiais, turi teisę konkrečioje byloje įrodinėti faktinį elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekį; 2) be to, CK 6.251 straipsnio 2 dalis buitiniam vartotojui suteikia teisę įrodinėti, jog nuostolių (žalos) atlyginimo dydis turi būti sumažintas. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad Taisyklių 93 punktas neprieštarauja CK 6.46 straipsniui, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsniui, 6.249 straipsniui; Taisyklių 93.1 punktas, 96.5 punktas ir 97.4 punktas neprieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai.

226. Nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo abejone, kad Taisyklių 97.4 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam vartotojų teisių gynimo principui ta apimtimi, kuria nustato žalos dydžio paskaičiavimo tvarką, suteikiančią pranašumą tiekėjui vartotojo atžvilgiu. Atsakovo teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuorodos į CK normas, reglamentuojančias nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, yra nepagrįstos, kadangi nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas norminio teisės akto – Taisyklių, o ne vartojimo sutarčių, nuostatų teisėtumas. Negalima remtis tik vienu Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kuri yra vientisas ir tiesiogiai taikomas teisės aktas, straipsniu ar nuostata, o reikia žiūrėti į visumą, aiškinant vienas Konstitucijos nuostatas negalima paneigti kitų. Atitinkamas visuomenės gyvenimo sritis reglamentuoja daugelis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų, todėl negalima vienas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas interpretuoti atsiribojus nuo kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutartyje (Žin., 1999, Nr. 85-2548) nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą ir kiekvienas turi būti aiškinamas nepanaikinant kito. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje minimi įtvirtinti ūkinės veiklos laisvės, ūkinės veiklos reguliavimo, vartotojų interesų apsaugos principai nagrinėtini neišskiriant. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta ne tik valstybės pareiga ginti vartotojo teises, bet ir valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, t.y. įtvirtinamas viešo intereso apsaugos principas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendime konstatavo, kad „galutiniam elektros energijos kainos dydžiui turi įtakos ir ta operatorių sąnaudų dalis, kuri patiriama dėl nesąžiningų elektros energijos vartotojų, apgaule vengiančių tinkamai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, ir taip darančių žalą ne tik operatoriams, bet ir visuomenei. Tad Taisyklių 97.4 punkte nustatytu atsiskaitymo už elektros energiją teisiniu reguliavimu siekiama išvengti neteisėtu ir nesąžiningu elektros energijos vartojimu daromos žalos bei nepažeisti sąžiningų vartotojų teisių ir teisėtų interesų“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniu, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo argumentais, kad tiekėjas (operatorius), reikalaudamas atlyginti žalą, išvengia pareigos įrodyti tikslų jam padarytos žalos dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu bei 178 straipsniu, kiekviena šalis teisme privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

237. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad vadovaujantis Taisyklių 93.1 punktu, nustatančiu, jog žalos dydis yra paskaičiuojamas pagal Taisyklių 96.5 punkte ir 97.4 punkte nurodytą tvarką. Šie punktai neva įtvirtina tokią situaciją, kai ieškovas, negalėdamas tiksliai įrodyti patirtų nuostolių, pats nusistato hipotetinį patirtų nuostolių dydį ir pateikia kaip tikrąjį patirtų nuostolių dydį. Nesutinka su pastaraisiais Vilniaus 1 apylinkės teismo teiginiais, kadangi bylose dėl žalos atlyginimo operatoriui (tiekėjui) galioja bendrosios civilinio proceso taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, tame tarpe ir aukščiau minėtas proceso šalių rungimosi principas. Ginčijami taisyklių punktai nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatai – kad jei šalis nuostolių dydžio tiksliai įrodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Ginčijamose Taisyklių nuostatose yra numatyta suvartotos elektros energijos perskaičiavimo/paskaičiavimo už elektros vartojimo taisyklių pažeidimus metodika. Tuo tarpu žalos nustatymo tvarka yra numatyta CK. Taisyklės ir CK reglamentuoja skirtingus santykius, t.y. Taisyklės reglamentuoja specifinę žalos dydžio paskaičiavimo tvarką, o CK reglamentuoja žalos ir nuostolių atlyginimo tvarką, todėl, mūsų nuomone, Taisyklių 93.1 punktas, 96.5 punktas ir 97.4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6 straipsniui, ta dalimi, kuria nustato nuostolių dydį tuo atveju, kai tiekėjas (operatorius) negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio.

24Atsakovo manymu, Taisyklių 93 punktas, 93.1 punktas, 96.5 punktas ir 97.4 punktas taip pat neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsniui ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui. Taisyklės reglamentuoja metodiką, pagal kurią paskaičiuojamas elektros energijos, kuri vartojama pažeidžiant Taisyklių nuostatas, kiekis. Tuo tarpu civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuoja CK. Taisyklių nuostatų reguliavimo objektas yra skirtingas nei CK, todėl Taisyklių nuostatos nekonkuruoja ir neprieštarauja CK nuostatoms bei Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatoms.

25Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti civilinėje byloje taikytinų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių atitiktį aukštesnės galios norminiams aktams:

28– Taisyklių 93 punkto atitiktį Civilinio kodekso 6.246 straipsniui, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsniui ir 6.249 straipsniui ta apimtimi, kuria nustatyta, jog neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą žalą;

29– Taisyklių 93.1, 96.5 ir 97.4 punktų atitiktį Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta persiųstos elektros energijos paskaičiavimo (perskaičiavimo) tvarka, pagal kurią nustatomas ne realus, bet tikėtinas nuostolių dydis;

30– Taisyklių 93.1, 96.5 ir 97.4 punktų atitiktį Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ta dalimi, kuria nustatomas nuostolių dydis tuo atveju, kai tiekėjas (operatorius) negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio;

31– Taisyklių 97.4 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam vartotojų teisių gynimo principui ta dalimi, kuria nustatyta žalos dydžio paskaičiavimo tvarka, kuri suteikia pranašumą tiekėjui vartotojo atžvilgiu;

32– Taisyklių 93, 93.1, 96.5 ir 97.4 punktų nuostatų jas priėmusio subjekto kompetencijos prasme atitiktį Energetikos įstatymo 6 straipsniui, kuris nustato, jog ūkio ministras rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus, bei tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles; Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui, kuris nustato ūkio ministro kaip Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetenciją nustatyti elektros energijos tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmę, išduoti licencijas (leidimus) teikti elektros energetikos paslaugas, nustatyti visiems tiekėjams vienodas elektros energijos importo sąlygas bei atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 str. 1 d. 3 p.).

34Norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai savo ruožtu suponuoja, kad ir teismai neturi teisės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su tokiais prašymais, kurių išsprendimas neturės jokios reikšmės jų nagrinėjamos individualios bylos baigčiai. Šių principų egzistavimas norminių administracinių bylų teisenoje aiškiai apibrėžtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti tik tokio norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumą. Tad teismas, įvertinęs konkrečios individualios bylos aplinkybes ir paklausimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turinį, turi teisę atsisakyti priimti bendrosios kompetencijos arba administracinio teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jei toks prašymas yra nesusijęs su nagrinėjama individualia byla (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.). Jei toks prašymas vis dėlto buvo priimtas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi teisę nutraukti norminę administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis norminėje administracinėje byloje Nr. I7‑04/2007).

35Šiuo atveju iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikiamos konkrečios individualios bylos medžiagos ir paklausimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turinio, jo teisinių ir faktinių argumentų matyti, kad teismo prašymas ištirti kai kurių norminio administracinio akto nuostatų teisėtumą peržengia konkrečios individualios bylos ribas ir apima tuos klausimus, tokį teisinį reguliavimą, kuris nėra taikytinas prašymą pateikusio teismo nagrinėjamoje individualioje byloje. Tokiais atvejais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į teismų bendradarbiavimo ir kooperavimosi poreikį, į tai, kad teismo sprendimas norminėje administracinėje byloje turi būti naudingas besikreipiančiam teismui ir susijęs su jo nagrinėjama individualia byla, turi teisę, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, arba atsisakyti priimti tam tikrą dalį prašymo. Jei prašymas priimtas – atitinkamą bylos dalį nutraukti, arba patikslinti pareikšto prašymo turinį taip, kad jis atitiktų individualios bylos aplinkybes, padėtų tinkamai išspręsti tą individualią bylą, dėl kurios teismas nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

36Dėl Taisyklių 93 punkto atitikties Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248. ir 6.249 straipsniams

37Taisyklių 93 punktas nustato, kad surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (2 priedas) yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą jam žalą. Visi neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktai, prieš paskaičiuojant padarytą žalą, turi būti apsvarstyti operatoriaus sudarytoje specialioje komisijoje, kuri, išanalizavusi aktą ir kartu su aktu pateiktus aiškinamuosius dokumentus bei įrodymus, turi nustatyti akto surašymo teisėtumą, vartotojo kaltę bei perskaičiavimo laikotarpį. Šiais atvejais paskaičiuojamas (perskaičiuojamas) vartotojui ar neteisėtai vartojančiam elektros energiją juridiniam ar fiziniam asmeniui persiųstos elektros energijos kiekis ir jam pateikiami apmokėjimo dokumentai padarytai žalai atlyginti (įskaitant paskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, persiuntimo paslaugos vertę, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su kitomis paslaugomis, už sugadintus elektros apskaitos prietaisus, apskaitos schemos elementus, jų remontą, keitimą, metrologinę patikrą, plombavimą ar pan.).

38Norminę administracinę bylą iniciavusio teismo nuomone, Taisyklių 93 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą jam žalą, prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms civilinės atsakomybės sąlygas, konkrečiai Civilinio kodekso 6.246 straipsniui, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsniui ir 6.249 straipsniui.

39Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar vartotojo faktinis elgesys atitinka tam tikrą elgesio standartą, t. y. tvarkingo elektros naudotojo (pirkėjo), kuris rūpinasi elektros įrenginiais, jam nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai. Civilinio kodekso 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais skolininko atsakomybė atsiranda be kaltės. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju yra svarbus žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas asmuo. Taigi sprendžiant, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas, būtina vertinti jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

40Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 21 d. nutarties matyti, kad iniciavusiam norminio akto tyrimą teismui kelia abejonių Taisyklių 93 punkto teisėtumas dėl to, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra surašomas tais atvejais, kai randami bet kaip paveikti elektros apskaitos prietaisai ir kiti įrenginiai (Taisyklių 92 punktas), o pagal Taisyklių 93 punktą, neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą jam žalą. Tokiu būdu operatorius (ieškovas) nustatytus neteisėtus veiksmus automatiškai prilygina padarytai žalai. Iniciavęs norminio akto tyrimą teismas taip pat laikosi nuostatos, kad remiantis Taisyklių 93 punktu tiek teoriškai, tiek praktiškai yra panaikinama ieškovo pareiga įrodyti, ar apskritai jis patyrė kokią nors žalą dėl nustatytų neteisėtų veiksmų, bei žalos dydį. Iš atsakomybės nustatymo klausimo yra visiškai eliminuojamas priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos aspektas.

41Pagal Taisyklių 92 punktą, juridiniam ar fiziniam asmeniui neteisėtai vartojus elektros energiją ir kitais Taisyklių 96.5 ir 97.4 punktuose nurodytais atvejais, operatoriaus darbuotojas, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, juridiniam ar fiziniam asmeniui, neteisėtai vartojančiam elektros energiją, surašo neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą. Vadinasi, Taisyklių 92 punktas iš esmės numato kelis atvejus, kai gali būti surašomas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas. Pirma, pagal Taisyklių 6 punktą neteisėtas elektros energijos vartojimas – tai toks atvejis, kai: a) juridinis ar fizinis asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ir vartoja elektros energiją; b) vartotojas sugadina elektros apskaitos prietaisus ar apskaitos schemos elementus taip, kad sugadinimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, elektros apskaitos spintos ar kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, naudojamos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.); c) vartotojas kitaip paveikia elektros apskaitos prietaisą, apskaitos schemos elementus, klastoja elektros energijos apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elementų gamyklines ir (arba) operatoriaus uždėtas plombas ir per patikrinimą šios vartotojo veikos dėl jos slapto pobūdžio ar sąmoningo gadinimo negalima pamatyti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas, elektros imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos įrengiant paslėptą atvadą, ar pan.). Antra, Taisyklių 92 punktas nukreipia į kitus atvejus, nurodytus Taisyklių 97.4 punkte, kai surašomas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas: radus buitiniam vartotojui persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas, sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 58 punkte; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės ir kitos elektros skaitiklio disko stabdymo priemonės), arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą. Iš minėtų teisės nuostatų analizės išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad Taisyklių 92 punkte numatyti keli atvejai, kai gali būti surašomas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, turinio prasme yra praktiškai tapatūs, tik skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju (kai juridinis ar fizinis asmuo neteisėtai vartojo elektros energiją) akcentuojamas vartotojo valinis neteisėtas veiksmas – kai vartotojas sugadina elektros apskaitos prietaisus ar apskaitos schemos elementus, savavališkai prijungia elektros energijos įrenginius ar imtuvus arba kitaip paveikia elektros apskaitos prietaisą. Antruoju atveju (kai nukreipiama į Taisyklių 97.4 punktą) nėra akcentuojamas vartotojo valinis neteisėtas veiksmas, tačiau iš vardijamų elektros apskaitos prietaisų ar apskaitos schemos elemento gedimo požymių analizės galima daryti išvadą, kad jie sietini su neteisėtais vartotojo veiksmais, bent jau ta prasme, kad vartotojas turi pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 45.2 p.). Šią išvadą patvirtina ir sisteminis Taisyklių aiškinimas. Taisyklių 97.3 punktas reglamentuoja tokį atvejį, kai elektros apskaitos prietaisas arba elektros apskaitos schemos elementas sugenda ne dėl buitinio vartotojo kaltės. Elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės (ne dėl buitinio vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsileido laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar pan.), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už suvartotą elektros energiją, suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal kitus visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus turimus duomenis. Pagal to paties punkto penktą pastraipą, kiekvieną ne dėl buitinio vartotojo kaltės elektros apskaitos prietaiso gedimo, pažeidimo ar dingimo atvejį operatorius ir buitinis vartotojas įformina dvišaliu atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų veikimui) aktu (3 priedas).

42Taisyklių 62 punkte taip pat yra nurodyta, kad už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vartotojas, naudodamas tiekiamą elektros energiją be apskaitos prietaisų ar tuomet, kai apskaitos prietaisai yra netvarkingi (nustatyti Taisyklių 97.4 punkte išvardinti pažeidimai), nepriklausomai nuo to, ar jo kaltė dėl pačių pažeidimų nustatyta, elgiasi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, tuo sudarydamas sąlygas neapmokėti tiekėjui už gaunamą elektros energiją ir atsirasti nuostoliams. Svarbu nustatyti ne tai, kad pats vartotojas pažeidė elektros apskaitos prietaisą ar sugadino elektros apskaitos schemos elementą, o tą aplinkybę, kad jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia jam nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 45.2 p.) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 45.11.1 p.), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr. I16-21/2007).

43Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendime, priimtame norminėje administracinėje byloje Nr. I16-21/2007 yra konstatavęs, kad sistemiškai aiškinant Taisyklių 92, 93 ir 97.4 punktų nuostatas, Taisyklių 97.4 punkto antros pastraipos nuostatos, detalizuojančios operatoriaus teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, nesuteikia tiekėjui teisės neatsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Tokiu būdu, tiekėjui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr. I16-21/2007).

44Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas nėra surašomas tais atvejais, kai elektros apskaitos prietaisas arba elektros apskaitos schemos elementas sugenda ne dėl buitinio vartotojo kaltės, neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymas sietinas su neteisėtais vartotojo veiksmais, perskaičiuodamas buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį tiekėjas privalo atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei; paskaičiuodamas patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju ir į tai, kad Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendime, priimtame norminėje administracinėje byloje Nr. I16-21/2007, yra sistemiškai aiškinęs šią nuostatą kartu su teisės nuostatomis, kurių atitiktis aukštesnės galios teisės aktams buvo nagrinėjama šioje byloje, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Taisyklių 93 punktas, nustatantis, kad surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (2 priedas) yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą jam žalą, prieštarauja Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248. ir 6.249 straipsniams.

45Dėl Taisyklių 96.5 punkto atitikties Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai, Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ir teisėtumo ištyrimo viršijus teisės aktą priėmusio subjekto kompetenciją

46Iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikiamos konkrečios individualios bylos medžiagos ir paklausimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turinio, jo teisinių ir faktinių argumentų matyti, kad teismo prašymas dėl Taisyklių 96.5 punkto, taikytino vartotojams, išskyrus buitinius vartotojus, atitikties Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai, Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui, Energetikos įstatymo 6 straipsniui ir Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui, nors ir yra tam tikra apimtimi susijęs su nagrinėjama individualia byla, tačiau peržengia konkrečios individualios bylos ribas ir apima tuos klausimus, tokį teisinį reguliavimą, kurie nėra susiję su teismo nagrinėjama individualia byla. Norminę administracinę bylą iniciavusio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, remdamasis surašytu neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu, yra kreipęsis su prašymu atlyginti žalą dėl buitiniam vartotojui V. V. nuosavybės teise priklausančiame sodo name suvartoto tam tikro neapskaitinės elektros energijos kiekio. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų bendradarbiavimo ir kooperavimosi poreikį, ir į tai, kad teismo sprendimas norminėje administracinėje byloje turi būti naudingas besikreipiančiam teismui ir susijęs su jo nagrinėjama individualia byla, daro išvadą, kad bylos dalis, susijusi su prašymu dėl Taisyklių 96.5 punkto atitikties Civilinio kodekso 6.249 ir 6.251 straipsniams, Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui, Energetikos įstatymo 6 straipsniui ir Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui, yra nutrauktina.

47Dėl Taisyklių 93.1 punkto, 97.4 punkto atitikties Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai

48Taisyklių 93.1 punktas nustato, jog tuo atveju, kai surašomas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, persiųsta elektros energija paskaičiuojama (perskaičiuojama) Taisyklių 96.5 ir 97.4 punktuose nurodyta tvarka. Kadangi šis punktas tik nukreipia į 97.4 punktą, jis neturi savarankiškos reikšmės ir atskirai nuo 97.4 punkto jo atitiktis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai nebus nagrinėjama.

49Pagal Taisyklių 97.4 punkto pirmąją ir antrąją pastraipą, radus buitiniam vartotojui persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas, sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 58 punkte; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės ir kitos elektros skaitiklio disko stabdymo priemonės), arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija. Perskaičiuojama tokia tvarka: jei buitinis vartotojas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto (2 priedas) surašymo metu suteikia galimybę operatoriaus atstovui patikrinti ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (1 priedas); jei buitinis vartotojas visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus atstovui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę.

50Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 21 d. nutarties matyti, kad Taisyklių 97.4 punkto atitiktis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai teismui kelia abejonių ta apimtimi, kuria nustato persiųstos elektros energijos paskaičiavimo (perskaičiavimo) tvarką, pagal kurią nustatoma ne realus, bet tikėtinas nuostolių dydis.

51Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendime, priimtame norminėje administracinėje byloje Nr. I16-21/2007, yra pripažinęs, jog Taisyklių 97.4 punkto pirmosios ir antrosios pastraipų nuostatos neprieštarauja Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai. Šioje byloje Taisyklių 97.4 punkto atitiktis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai buvo nagrinėta ta apimtimi, kuria nustato, kad operatoriui neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytos žalos dydis skaičiuojamas nesiremiant objektyviais duomenimis. Šioje byloje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui neteisėtai vartojus elektros energiją ir kitais Taisyklių 97.4 punkte nurodytais atvejais operatoriaus darbuotojas, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, juridiniam ar fiziniam asmeniui, neteisėtai vartojančiam elektros energiją, surašo neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (Taisyklių 2 priedas), kuriame nurodomas Taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės (Taisyklių 92 p.). Surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą jam žalą. Visi neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktai, prieš paskaičiuojant padarytą žalą, turi būti apsvarstyti operatoriaus sudarytoje specialioje komisijoje, kuri, išanalizavusi aktą ir kartu su aktu pateiktus aiškinamuosius dokumentus ir įrodymus, turi nustatyti akto surašymo teisėtumą, vartotojo kaltę bei perskaičiavimo laikotarpį (Taisyklių 93 p.). Išplėstinė teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Taisyklėse yra įtvirtinta operatoriaus pareiga padarytą jam neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju žalą paskaičiuoti ne tik pagal Taisyklių 1 priede nurodytus dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičius, bet ir įvertinus įrodymus, kuriuos operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai gali pateikti vartotojas.

52Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo iš naujo nagrinėti Taisyklių 97.4 punkto pirmosios ir antrosios pastraipos atitiktį Civilinio kodekso 6.249 straipsniui ir 6.251 straipsniui, nes iš esmės šiuo klausimu jau yra pasisakęs Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendime. Pažymėtina, kad šioje norminėje administracinėje byloje Taisyklių 97.4 punkto pirmosios ir antrosios pastraipos atitiktis Civilinio kodekso 6.249 straipsniui ir 6.251 straipsniui ginčijama tais pačiais argumentais, kuriuos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija vertino priimdama 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. I16-21/2007.

53Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, taip pat į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 21 d. nutartyje išdėstytus motyvus ir teismo nagrinėjamos individualios bylos esmę, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėti likusių Taisyklių 97.4 punkto pastraipų, t. y. trečiosios ir ketvirtosios pastraipos, reglamentuojančios atvejus, kai nustatoma, kad buitinis vartotojas, siekdamas sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitaip paveikia elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementus, o operatoriaus atstovas per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios buitinio vartotojo veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti arba įrengdamas paslėptą atvadą prijungė elektros imtuvus prieš elektros apskaitą arba be jos, arba kai nustatoma, kad fizinis asmuo savavališkai prijungė elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklo, atitiktį Civilinio kodekso 6.249 ir 6.251 straipsniams, nėra pagrindo. Iš individualios bylos medžiagos matyti, jog aplinkybės, kad buitinis vartotojas, siekdamas sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitaip paveikia elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementus, nėra nustatytos ar įrodinėjamos. Taigi ši teisės norma nėra taikoma prašymą pateikusio teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.

54Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 93.1 punktas nagrinėjamos bylos apimtyje neprieštarauja Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai.

55Dėl Taisyklių 97.4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui

56Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtinta, jog valstybė gina vartotojo interesus. Tyrimą iniciavusio teismo prašymu tiriama Taisyklių 97.4 punkto atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam vartotojų teisių gynimo principui ta apimtimi, kad nustato žalos dydžio paskaičiavimo tvarką, kuri suteikia pranašumą tiekėjui vartotojo atžvilgiu.

57Tyrimą iniciavusio teismo nuomone, palyginus Taisyklių 97.4 punkte ir 111 punkte nustatytą atitinkamai tiekėjo (operatoriaus) ir vartotojo patirtos žalos dydžio nustatymo būdus, tiekėjas (operatorius) atsiduria žymiai geresnėje padėtyje nei vartotojas. Tuo tarpu, kai vartotojui reikia įrodinėti tikslų žalos dydį – pateikti įrodymus, remiantis Taisyklių 93.1 ir 97.4 punktais tiekėjas (operatorius) apsiriboja hipotetinės (tikėtinos) žalos paskaičiavimu. Todėl mano, jog turi būti ištirtas Taisyklių 97.4 punkto teisėtumas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam vartotojų teisių gynimo principui ta dalimi, kuri nustato žalos dydžio paskaičiavimo tvarką, kuri suteikia pranašumą tiekėjui vartotojo atžvilgiu.

58Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime jau padarytą išvadą, kad vartotojas tiekėjui atlygina tokio dydžio nuostolius, kuriuos jis patyrė, laikosi nuostatos, kad pagal Taisyklių nuostatas tiekėjui nėra leidžiama apsiriboti tik hipotetinės (tikėtinos) žalos paskaičiavimu, tai yra Taisyklės nesuteikia tiekėjui teisės neatsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, paskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju.

59Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3-5 dalyse numatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, valstybė gina vartotojo interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. kovo 5 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Principai yra tarpusavyje suderinti, ir tai suponuoja jų pusiausvyrą, todėl kiekvienas jų turi būti aiškinamas nepaneigiant kito konstitucinio principo (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šis išaiškinimas reiškia, kad reguliuojant vartotojų ir elektros energijos tiekėjų santykius, turi būti išlaikoma jų interesų pusiausvyra. Pažeidus šią pusiausvyrą nepagrįstai išplečiant vartotojų teises, būtų pažeisti šalies ūkio interesai. Ta aplinkybė, kad Tvarkos 97.4 bei 111 punktai numato skirtingą padarytos žalos paskaičiavimo tvarką, savaime nereiškia, kad 97.4 punkto nuostatos pažeidžia vartotojų interesus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą principą, kad valstybė gina vartotojų interesus.

60Be to, išplėstinė teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad turi būti išlaikoma interesų pusiausvyra ne tik reguliuojant vartotojų ir elektros energijos tiekėjų santykius, bet ir reguliuojant pačių vartotojų interesus. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas numatomos būtinos elektros energijos pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo, tarp jų elektros energijos sąnaudų padengimo, išlaidos. Todėl galutiniam elektros energijos kainos dydžiui turi įtakos ir ta operatorių sąnaudų dalis, kuri patiriama dėl nesąžiningų elektros energijos vartotojų, apgaule vengiančių tinkamai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, ir taip darančių žalą ne tik operatoriams, bet ir visuomenei. Tad Taisyklių 97.4 punkte nustatytu atsiskaitymo už elektros energiją teisiniu reguliavimu siekiama išvengti neteisėtu ir nesąžiningu elektros energijos vartojimu daromos žalos bei nepažeisti sąžiningų vartotojų teisių ir teisėtų interesų. Rūpestingas, atidus ir sąžiningas vartotojas negali atsidurti blogesnėje padėtyje, mokėdamas didesnę kainą už gaunamą elektros energiją, nei tas, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai arba kuris piktnaudžiauja savo teisėmis (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr. I16-21/2007).

61Dėl Taisyklių 93.1 punkto ir 97.4 punkto atitikties Civilinio proceso kodekso 6

62straipsniui

63Civilinio proceso kodekso 6 straipsnis numato, kad teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių. Norminę administracinę bylą iniciavusio teismo prašymu tiriama Taisyklių 93.1 punkto ir 97.4 punkto nuostatų atitiktis Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ta dalimi, kuria nustato nuostolių dydžio paskaičiavimo tvarką tuo atveju, kai tiekėjas (operatorius) negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio. Tyrimą iniciavusio teismo nuomone, ši tvarka įtvirtina tokią situaciją, kai ieškovui negalint tiksliai įrodyti patirtų nuostolių, pats ieškovas nusistato hipotetinį patirtų nuostolių dydį ir pateikia jį kaip tikrąjį patirtų nuostolių dydį. Toks reglamentavimas, teismo nuomone, pagrįstai gali būti laikomas kaip pažeidžiantis išimtinę teismo funkciją vykdyti teisingumą civilinėse bylose, nes pats ieškovas prisiima teismui priskirtą funkciją.

64Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime jau padarytas išvadas, kad vartotojas tiekėjui atlygina tokio dydžio nuostolius, kuriuos pastarasis patyrė, ir kad pagal Taisyklių nuostatas tiekėjui nėra leidžiama apsiriboti tik hipotetinės (tikėtinos) žalos paskaičiavimu, atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Taisyklių 122 punktą, ginčai sprendžiami sutarties šalių susitarimu arba teismo tvarka. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, vartotojas, kaip ir elektros energijos tiekėjas, dėl priverstinio padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą. Tokiu būdu, neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju, asmeniui yra suteikta galimybė ne tik operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai, bet ir teismui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei paskaičiavo operatorius neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto pagrindu, ir kad padaryta žala yra mažesnė negu tiekėjo paskaičiuotoji (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr. I16-21/2007).

65Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, išplėstinė teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad tyrimą iniciavusio teismo abejonės dėl Taisyklių 93.1 punkto ir 97.4 punkto nuostatų atitikties Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ta dalimi, kuria nustato nuostolių dydžio paskaičiavimo tvarką, nėra pagrįstos.

66Dėl Taisyklių 93 punkto, 93.1 punkto ir 97.4 punkto teisėtumo ištyrimo viršijus

67teisės aktą priėmusio subjekto kompetenciją

68Norminę administracinę bylą iniciavusio teismo prašymu tiriama Taisyklių 93, 93.1 ir 97.4 punktų nuostatų jas priėmusio subjekto kompetencijos prasme atitiktis Energetikos įstatymo 6 straipsniui, kuris nustato, jog ūkio ministras rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo ir kitus techninius klausimus bei tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles, ir Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui, kuris nustato ūkio ministro kaip Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetenciją nustatyti elektros energijos tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmę, šio įstatymo nustatytais atvejais išduoti licencijas (leidimus) teikti elektros energetikos paslaugas, nustatyti visiems tiekėjams vienodas elektros energijos importo sąlygas bei atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Teismas sutinka, kad pagal esamą reglamentavimą ūkio ministrui yra priskirta elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatymo funkcija, abejoja, ar į šią funkciją įeina civilinės atsakomybės sąlygų reglamentavimas, kurį iš esmės reglamentuoja aukštesnės teisinės galios aktas – Civilinis kodeksas.

69Kaip teisingai atsiliepime nurodo Ūkio ministerija, Taisyklės reglamentuoja metodiką, pagal kurią apskaičiuojama elektros energijos, kuri vartojama pažeidžiant Taisyklių nuostatas, kiekis, o ne civilinės atsakomybės sąlygas. Taisyklių nuostatų reguliavimo dalykas yra skirtingas nei Civilinio kodekso, todėl taisyklių nuostatos neprieštarauja Energetikos įstatymo 6 straipsniui ir Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui ta apimtimi, kad jos nereguliuoja civilinės atsakomybės sąlygų.

70Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, kad ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 93 punkto nuostatos neprieštarauja Civilinio kodekso 6.246 straipsniui, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsniui ir 6.249 straipsniui ta apimtimi, kuria nustatyta, jog neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą žalą; 93.1 punktas ir 97.4 punkto pirmoji ir antroji pastraipos neprieštarauja Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta persiųstos elektros energijos paskaičiavimo (perskaičiavimo) tvarka, pagal kurią nustatomas ne realus, bet tikėtinas nuostolių dydis; 97.4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam vartotojų teisių gynimo principui ta dalimi, kuria nustatyta žalos dydžio paskaičiavimo tvarka, kuri suteikia pranašumą tiekėjui vartotojo atžvilgiu; 93.1 ir 97.4 punktai neprieštarauja Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ta dalimi, kuria nustatomas nuostolių dydis tuo atveju, kai tiekėjas (operatorius) negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio; 93, 93.1 ir 97.4 punktų nuostatos jas priėmusio subjekto kompetencijos prasme neprieštarauja Energetikos įstatymo 6 straipsniui ir Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui. Taip pat remiantis ABTĮ 114 str. 1 d., 101 str. 1 p. byla dalyje dėl Taisyklių 96.5 punkto atitikties Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai, Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ir Energetikos įstatymo 6 straipsniui ir Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui, nutrauktina.

71Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu ir 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

72Bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96.5 punkto atitikties Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai, Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ir Energetikos įstatymo 6 straipsniui ir Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui, nutraukti.

73Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 93 punkto nuostatos neprieštarauja Civilinio kodekso 6.246 straipsniui, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsniui ir 6.249 straipsniui ta apimtimi, kuria nustatyta, jog neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka paskaičiuoti padarytą žalą; 93.1 punktas ir 97.4 punkto pirmoji ir antroji pastraipos neprieštarauja Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta persiųstos elektros energijos paskaičiavimo (perskaičiavimo) tvarka, pagal kurią nustatomas ne realus, bet tikėtinas nuostolių dydis; 97.4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam vartotojų teisių gynimo principui ta dalimi, kuria nustatyta žalos dydžio paskaičiavimo tvarka; 93.1 ir 97.4 punktai neprieštarauja Civilinio proceso kodekso 6 straipsniui ta dalimi, kuria nustatomas nuostolių dydis tuo atveju, kai tiekėjas (operatorius) negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio; 93, 93.1 ir 97.4 punktų nuostatos jas priėmusio subjekto kompetencijos prasme neprieštarauja Energetikos įstatymo 6 straipsniui ir Elektros energetikos įstatymo 5 straipsniui.

74Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (toliau – ir pareiškėjas) 2007 m.... 6. Pareiškėjas nurodė, kad civilinėje byloje ieškovas akcinė bendrovė... 7. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą... 8. Prašymą pareiškėjas grindžia šiais motyvais:... 9. 1. Teismui kilo abejonių, ar Taisyklių 93 punktas ta apimtimi, kuria... 10. 2. Taisyklių 93.1 punktas nustato, jog tuo atveju, kai nustatomas neteisėtas... 11. 3. Taisyklių 93.1 ir 97.4 punktuose nustatyta tvarka leidžia vienai šaliai... 12. 4. Civilinio proceso kodekso 6 straipsnis įtvirtina esminį teisinės... 13. 5. Taisyklių 93 punktas nustato, jog surašytas neapskaitinio elektros... 14. III.... 15. Rengiant bylą nagrinėti teisme, gautas atsakovo – Lietuvos Respublikos... 16. 1. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. liepos 1 d.... 17. 2. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d.... 18. 3. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 6 punktas įtvirtina... 19. Pagal nustatytąjį elektros energijos persiuntimo kainų reguliavimą,... 20. 4. CK 6.383 straipsnio 2 dalis nustato, jog energijos pirkimo-pardavimo... 21. 5. Taisyklių 97.4 punkte įtvirtinti ir nustatyti (įrodyti) įrodomieji... 22. 6. Nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo abejone, kad Taisyklių... 23. 7. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad vadovaujantis Taisyklių 93.1... 24. Atsakovo manymu, Taisyklių 93 punktas, 93.1 punktas, 96.5 punktas ir 97.4... 25. Išplėstinė teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi kreipėsi į Vyriausiąjį... 28. – Taisyklių 93 punkto atitiktį Civilinio kodekso 6.246 straipsniui, 6.247... 29. – Taisyklių 93.1, 96.5 ir 97.4 punktų atitiktį Civilinio kodekso 6.249... 30. – Taisyklių 93.1, 96.5 ir 97.4 punktų atitiktį Civilinio proceso kodekso 6... 31. – Taisyklių 97.4 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46... 32. – Taisyklių 93, 93.1, 96.5 ir 97.4 punktų nuostatų jas priėmusio subjekto... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė... 34. Norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos... 35. Šiuo atveju iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikiamos... 36. Dėl Taisyklių 93 punkto atitikties Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248. ir... 37. Taisyklių 93 punktas nustato, kad surašytas neapskaitinio elektros energijos... 38. Norminę administracinę bylą iniciavusio teismo nuomone, Taisyklių 93... 39. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė... 40. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 21 d. nutarties matyti,... 41. Pagal Taisyklių 92 punktą, juridiniam ar fiziniam asmeniui neteisėtai... 42. Taisyklių 62 punkte taip pat yra nurodyta, kad už elektros apskaitos... 43. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausiasis... 44. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad neapskaitinio... 45. Dėl Taisyklių 96.5 punkto atitikties Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1... 46. Iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikiamos konkrečios... 47. Dėl Taisyklių 93.1 punkto, 97.4 punkto atitikties Civilinio kodekso 6.249... 48. Taisyklių 93.1 punktas nustato, jog tuo atveju, kai surašomas neapskaitinio... 49. Pagal Taisyklių 97.4 punkto pirmąją ir antrąją pastraipą, radus buitiniam... 50. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 21 d. nutarties matyti,... 51. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausiasis administracinis... 52. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo iš... 53. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, taip pat į Vilniaus miesto 1... 54. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, išplėstinė teisėjų kolegija... 55. Dėl Taisyklių 97.4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46... 56. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtinta, jog... 57. Tyrimą iniciavusio teismo nuomone, palyginus Taisyklių 97.4 punkte ir 111... 58. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime jau... 59. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3-5 dalyse numatyta, kad... 60. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad turi būti... 61. Dėl Taisyklių 93.1 punkto ir 97.4 punkto atitikties Civilinio proceso kodekso... 62. straipsniui... 63. Civilinio proceso kodekso 6 straipsnis numato, kad teisingumą civilinėse... 64. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime jau... 65. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, išplėstinė teisėjų kolegija laikosi... 66. Dėl Taisyklių 93 punkto, 93.1 punkto ir 97.4 punkto teisėtumo ištyrimo... 67. teisės aktą priėmusio subjekto kompetenciją... 68. Norminę administracinę bylą iniciavusio teismo prašymu tiriama Taisyklių... 69. Kaip teisingai atsiliepime nurodo Ūkio ministerija, Taisyklės reglamentuoja... 70. Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, kad ūkio ministro 2005 m. spalio 7... 71. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 72. Bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d.... 73. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d.... 74. Sprendimas neskundžiamas....