Byla 2A-1419-881/2011
Dėl procesinių palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11579-640/2010 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl procesinių palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė G. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 5 procentus metinių palūkanų už Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-754/2008 priteistą nesumokėtą – 50 000 Lt – sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2004 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo A. P. 5 procentus metinių palūkanų už Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-754/2008 priteistą nesumokėtą – 50 000 Lt – sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2004 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 900 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. P. naudai, taip pat 20,92 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

7Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimas neturtinės žalos priteisimo dalyje Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo paliktas galioti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimu teismo sprendimo dėl 50 000 Lt žalos priteisimo, 500 Lt žyminio mokesčio bei 7 000 Lt advokato išlaidų priteisimo vykdymas buvo išdėstytas penkeriems mėnesiams. 2009 m. gruodžio 18 d. raštu antstolis nurodė, kad iš atsakovo ieškovės naudai yra išieškota 3 000,02 Lt skolos, skolos likutis sudaro 54 499,98 Lt.

8Ieškovė reikalavimo priteisti palūkanas išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo patenkintas jos reikalavimas dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nereiškė. Tokį reikalavimą ieškovė pareiškė šioje byloje. Atsakovas nurodė, kad ieškovė negalėjo reikšti tokio reikalavimo jau esant išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjus teismo sprendimui dėl pagrindinio reikalavimo. Atsakovas nurodė, kad tokį reikalavimą ieškovė turėjo reikšti ankstesnėje byloje, o jo nepareiškus dabar neturi teisės to daryti.

9Teismas nusprendė, kad tokie atsakovo argumentai atmestini, nes reikalavimo nepareiškimas byloje, išspręstoje galutiniu sprendimu, neatima teisės iš asmens reikšti susijusio reikalavimo atskiru ieškiniu. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje įvirtintos ir kitos materialinės teisės normos nedraudžia kreditoriui reikalauti priteisti iš skolininko kreditoriui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas ir po teismo sprendimo dėl skolos priteisimo priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-174/2005). CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą ir joks teisės atsisakymas negali galioti. Ieškovės pareikštas reikalavimas šioje byloje yra ne tapatus reikalavimui, kuris buvo pareikštas ankstesnėje civilinėje byloje ir patenkintas 2008 m. birželio 17 d. teismo sprendimu, todėl ieškovė, manydama, kad jos teisės pažeidžiamos, turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl procesinių palūkanų priteisimo.

10Teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato kreditoriui teisę prašyti priteisti iš skolininko įstatymo ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyta, kad tokio reikalavimo ieškovė teisme anksčiau nebuvo pareiškusi. Kadangi įstatymas numato palūkanų priteisimą iki pat teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai teisė reikalauti palūkanų ieškovei išlieka iki pat to momento, kai 2008 m. birželio 17 d. teismo sprendimu priteista suma ieškovei bus visiškai sumokėta atsakovo, todėl teismas patenkino ieškovės reikalavimą (CK 6.37 str. 2 d.). Teismas priteisė ieškovei procesines palūkanas nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-802-294/2008 iškėlimo teisme dienos – 2004 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. 3K-3-298/2007).

11Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik esant tarp šalių prievoliniams santykiams, o kadangi ieškovė reikalavimą dėl palūkanų kildina iš reikalavimo priteisti neturinę žalą, kuri kilo iš šeimos santykių, jos reikalavimas nepagrįstas. Teismas nurodė, kad CK 6.1 straipsnis nustato prievolės sampratą. Prievolės gali kilti ne tik iš sandorių, bet ir kitokių juridinių faktų (CK 6.2 str.). Tokiu būdu prievolė gali atsirasti ir delikto pagrindu. Ieškovei 2008 m. birželio 17 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista 50 000 Lt žalos, t. y. šiuo atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai – atsakovas kaip skolininkas turi sumokėti ieškovei, kaip kreditoriui teismo sprendimu priteistą sumą. Tokią praktiką, kai procesinės palūkanos yra priteisiamos iki reikalavimo dėl priteistos neturtinės žalos visiško įvykdymo, formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinė byla Nr. 3K-3-298/2007).

12Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad dalis skolos yra išieškota, tačiau ieškovė prašo palūkanas priteisti nuo visos priteistos sumos, teismas nurodė, kad ieškovės naudai pagal 2008 m. birželio 17 d. teismo sprendimą yra išieškota 3 000,02 Lt skolos, skolos likutį sudaro 54 499,98 Lt. CPK nuostatos nenumato skolininko išieškotų sumų paskirstymo tvarkos. Duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl tokios tvarkos, byloje nėra. Todėl, pasak teismo, taikytinos CK 6.54 straipsnio nuostatos nustatančios skolininko įmokų kreditoriui paskirstymo tvarką. Pagal minėtą tvarką pagrindinei prievolei įvykdyti įmokos yra priskiriamos ketvirtąja eile. Iš antstolio rašto matyti, kad yra išieškota 3 000,02 Lt suma ir nurodyta, kad skolos likutis yra 54 499,98 Lt. Be to, ieškovė kreipdamasi į antstolį turėjo mokėti vykdymo išlaidas, taip pat teismo sprendimu ieškovės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos 7 500 Lt. Taigi teismas padarė išvadą, kad pagrindė skola

1350 000 Lt nėra sumokėta visiškai ar iš dalies, todėl nusprendė priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už visą nesumokėtą sumą – 50 000 Lt – nuo šios bylos teisme iškėlimo dienos (2004-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Tarp apelianto ir ieškovės nebuvo susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės naudai priteista pinigų suma kildintina iš šeimos teisinių santykių ir yra santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinė pasekmė, todėl apelianto pareiga sumokėti ieškovei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu priteistą sumą negali būti tapatinama su piniginėmis prievolėmis, atsirandančiomis iš sutarčių, kvazisutarčių, deliktų ar vienašalių sandorių. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo kyla vienintelė apelianto pareiga – šį teismo sprendimą įvykdyti, t. y. sumokėti ieškovei teismo sprendimu priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Kadangi ieškovės ir apelianto nesieja jokios piniginės prievolės, apeliantas negali būti traktuojamas kaip skolininkas CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio prasme.

172. Pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-298/2007 ir šios civilinės bylos ratio decidendi skiriasi iš esmės, todėl teismas negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. 3K-3-298/2007 priimta nutartimi, be to, ši nutartis nebuvo paskelbta LAT biuletenyje „Teismų praktika“.

183. Vykdymo proceso normos numato visą eilę teismo sprendimo įvykdymo priemonių, taip pat priverstinių (CPK 624 str.), ieškovė gi pareiškė ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo, taip siekdama padidinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu priteistą pinigų sumą.

194. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra betarpiškai susijęs su konkrečia teisme nagrinėjama civiline byla, todėl ir teismo sprendimas dėl tokio reikalavimo gali būti priimtas tik toje pačioje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartis c. b. Nr. 2A-174/2005 buvo priimta byloje dėl paskolinių teisinių santykių, o ne dėl reikalavimo, kildintino iš šeimos teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, negalėjo šia nutartimi vadovautis.

20Ieškovė G. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Teismo sprendimu iš apelianto ieškovės naudai priteisus neturtinės žalos atlyginimą, tarp ieškovės ir apelianto susiklostė prievolinis teisinis santykis, kuriame apeliantas privalo sumokėti ieškovės naudai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieškovė turi teisę reikalauti iš apelianto, kad šis savo pareigą įvykdytų. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti mokėti procesines palūkanas už priteistą 50 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

222. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007 pripažino, kad procesinės palūkanos skaičiuotinos ir priteistinos bylose, kuriose prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

233. Reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nepareiškimas kartu su pagrindiniu reikalavimu neužkirto kelio ieškovei kreiptis į teismą ir procesinių palūkanų priteisimu paskatinti apeliantą greičiau atsiskaityti su ieškove. Aplinkybė, kad palūkanų pagal pinigines prievoles mokėjimo pagrindas neišnyksta ir priėmus teismui sprendimą dėl skolos priteisimo, konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 2A-174/2005. Nepareiškusi reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo civilinėje byloje, kurioje jos naudai iš apelianto priteista 50 000 Lt suma, ieškovė neprarado ir neatsisakė teisės į procesines palūkanas.

244. Apeliantas nepagrįstai lygina reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – procesinių palūkanų priteisimas ribojamas tik visišku sprendimo įvykdymo momentu, tuo tarpu pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

255. Apeliantui tinkamai nevykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo, ieškovė buvo priversta imtis ne tik vykdymo procese numatytų priemonių, kurios pasirodė nesančios veiksmingos, tačiau ir kitų priemonių, tarp kurių yra procesinių palūkanų priteisimas. Norėdamas nedidinti priteistos sumos, apeliantas bus suinteresuotas greičiau įvykdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimą.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmetamas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

29Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turėjo teisę reikalauti, o pirmosios instancijos teismas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už jai priteistą neturtinės žalos atlyginimą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių.

30Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

31Apeliantas įrodinėja, jog jis nėra skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, nes ieškovės ir apelianto nesieja jokios piniginės prievolės. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, kadangi pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda taip pat ir iš teismų sprendimų (CK 1.136 str. 2 d. 2 p.). Kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o apeliacinės instancijos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi šį sprendimą paliko galioti, atsakovui atsirado prievolė įvykdyti teismo sprendimą, taigi jis patenka ir į CK 6.37 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų asmenų, turinčių pareigą ne tik įvykdyti prievolę, atsiradusią teismo sprendimo pagrindu, ratą, bet ir pareigą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas. Nors apeliantas įrodinėja, kad jis neturi pareigos mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nes ieškovės naudai priteista pinigų suma kildinama iš šeimos teisinių santykių ir yra santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinė pasekmė, tačiau kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda ne nuo žalos padarymo momento, bet ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. procesinių palūkanų mokėjimas nepriklauso nuo prievolės rūšies, nes atlieka kompensuojamąją funkciją ir siekia skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Taigi teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas neturi pareigos mokėti procesines palūkanas nuo ieškovei priteistos neturtinės žalos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32Nagrinėjamoje byloje sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą, CK 6.210 straipsnis svarbus tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis, tačiau juo negalima remtis, nustatant procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžią, nes šis terminas imperatyviai nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas ir kad atsakovas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties, nėra pagrindas priteisti procesines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pažeisti CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes priešingu atveju jos neatliktų jau minėtos kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę: skolininkas būtų nesuinteresuotas geranoriškai atlyginti bent dalies padarytos neturtinės žalos.

33Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo, pareikštas ne kartu su ieškiniu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes nei CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nei CK 6.210 straipsnio 1 dalies ir kitos materialinės teisės normos nedraudžia kreditoriui reikalauti ir teismui priteisti iš skolininko kreditoriui įstatymo nustatytas palūkanas ir po teismo sprendimo priėmimo. Procesinių palūkanų pagal pinigines prievoles mokėjimo pagrindas neišnyksta ir priėmus teismui sprendimą.

34Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė G. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17... 8. Ieškovė reikalavimo priteisti palūkanas išnagrinėtoje civilinėje byloje,... 9. Teismas nusprendė, kad tokie atsakovo argumentai atmestini, nes reikalavimo... 10. Teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato kreditoriui teisę... 11. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad procesinės palūkanos gali būti... 12. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad dalis skolos yra išieškota,... 13. 50 000 Lt nėra sumokėta visiškai ar iš dalies, todėl nusprendė priteisti... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 16. 1. Tarp apelianto ir ieškovės nebuvo susiklostę jokie prievoliniai teisiniai... 17. 2. Pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 18. 3. Vykdymo proceso normos numato visą eilę teismo sprendimo įvykdymo... 19. 4. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra betarpiškai susijęs su... 20. Ieškovė G. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame... 21. 1. Teismo sprendimu iš apelianto ieškovės naudai priteisus neturtinės... 22. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007... 23. 3. Reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nepareiškimas kartu su... 24. 4. Apeliantas nepagrįstai lygina reikalavimą dėl procesinių palūkanų... 25. 5. Apeliantui tinkamai nevykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m.... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Apeliacinis skundas atmetamas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turėjo teisę... 30. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 31. Apeliantas įrodinėja, jog jis nėra skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies... 32. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą,... 33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškinys dėl procesinių palūkanų... 34. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti...