Byla e2A-2339-431/2015
Dėl procesinių palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. V., V. V., V. K. ieškinį atsakovei G. R. dėl procesinių palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas V. K. prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos Nr. 2-1708-807/2007 iškėlimo 2008 m. sausio 30 d. iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 visiško įvykdymo. Ieškovai T. V. ir V. V. prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo 55.391 Lt priteistos sumos, skaičiuojamas nuo savarankiško reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-1708-807/07 pareiškimo 2009 m. vasario 6 d. iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 visiško įvykdymo. Nurodė, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme 2008 m. sausio 30 d. buvo priimtas ieškovės V. K. ieškinys atsakovui G. R. dėl žalos atlyginimo. Ieškovų T. ir V. V. ieškinys atsakovui G. R. dėl nuostolių atlyginimo buvo priimtas 2009 m. vasario 6 d. Po atsakovo mirties jo procesines ir materialines teises ir pareigas parėmė atsakovė G. R.. Byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu bylą išnagrinėjo iš esmės, patenkindamas ieškovų ieškinius. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi minėtą sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovams T. ir V. V. 51.391 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas, o V. K. – 39.581 Lt žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl V. K. reikalavimo dydžio grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Po ieškovės V. K. mirties jos procesines teises ir pareigas byloje perėmė V. K.. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi iš atsakovės ieškovui V. K. priteisė 34.199,54 Lt žalos atlyginimo. Įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymui buvo išduoti vykdomieji raštai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tai atvejais, kai priteisus pagrindinę skolos sumą, byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, ieškovas tokį reikalavimą gali reikšti atskiroje civilinėje byloje.

6Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog išnagrinėtoje byloje ieškovai reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo neteikė. Toks prašymas teikiamas naujoje byloje, todėl akivaizdu, kad procesinių palūkanų priteisimui atgaline data pagal šioje byloje pateikiamą prašymą nėra teisinio pagrindo. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos ieškovų naudai tik nuo šios nagrinėjamos bylos iškėlimo momento, nes tik joje buvo pareikštas reikalavimas priteisti ir tokio reikalavimo pagrindu pradėta civilinė byla. Procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai t. ir V. V. procesines palūkanas prašo priteisti nuo 55.391 Lt sumos, nors teismo sprendimu jiems priteista 51.391 Lt suma. Be to, reikalavimas priteisti procesines palūkanas teikiamas kai teismo sprendimas yra iš dalies įvykdytas, todėl reikalavimas priteisti palūkanas yra visiškai nepagrįstas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo V. K. ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės G. R. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 34.199,54 Lt sumos (9.904,87 €) nuo civilinės bylos Nr. 2-1708-807/07 iškėlimo teisme dienos 2008 m. sausio 30 d. iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 visiško įvykdymo ir 130,33 € bylinėjimosi išlaidų.

9Ieškovų V. V. ir T. V. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 51.391 Lt sumos (9.904,87 €) nuo jų savarankiško reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-1708-807/07 priėmimo teisme dienos 2009 m. vasario 6 d. iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 visiško įvykdymo ir 130,33 € bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškovų reikalavimo dalį atmetė.

10Išaiškino, kad konkretus palūkanų dydis priklausys nuo aplinkybių, kada ir kaip atsakovė grąžins skolą, ir bus apskaičiuotas vykdymo procese, antstoliui vykdant išieškojimą pagal šį teismo sprendimą ir apskaičiuojant procesines palūkanas nuo nesumokėtos (neįvykdytos) teismo sprendimu priteistos V. K., V. V. ir T. V. naudai sumos.

11Teismas nustatė, kad ieškovas V. K. ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V. V. ir T. V. reikalavimo priteisti procesines palūkanas išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje yra patenkinti jų reikalavimai: iš atsakovės ieškovui V. K. priteista 34.199,54 Lt turtinės žalos atlyginimo, o tretiesiems asmenims V. V. ir T. V. lygiomis dalimis priteista 51.391 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 4.000 Lt bylinėjimosi išlaidų, nereiškė. Tokį reikalavimą ieškovai pareiškė šioje byloje. Reikalavimo nepareiškimas byloje, išspręstoje galutiniu sprendimu, neatima teisės iš asmens reikšti susijusio reikalavimo atskiru ieškiniu. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis ir kitos materialinės teisės normos nedraudžia kreditoriui reikalauti ir teismui priteisti iš skolininko kreditoriui įstatymo nustatytas palūkanas ir po teismo sprendimo dėl skolos priteisimo priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-174/2005). Pagal CK 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda taip pat ir iš teismų sprendimų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, atsakovei atsirado prievolė įvykdyti teismo sprendimą, taigi ji patenka ir į CK 6.37 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų asmenų, turinčių pareigą ne tik įvykdyti prievolę, atsiradusią teismo sprendimo pagrindu, ratą, bet ir pareigą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, procesinių palūkanų mokėjimas nepriklauso nuo prievolės rūšies, nes atlieka kompensuojamąją funkciją ir siekia skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (LAT 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo, pareikštas ne kartu su ieškiniu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes nei CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nei CK 6.210 straipsnio 1 dalies ir kitos materialinės teisės normos nedraudžia kreditoriui reikalauti ir teismui priteisti iš skolininko kreditoriui įstatymo nustatytas palūkanas ir po teismo sprendimo priėmimo. Procesinių palūkanų pagal pinigines prievoles mokėjimo pagrindas neišnyksta ir priėmus teismui sprendimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-174/2005, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1419-881/2011). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato kreditoriui teisę prašyti priteisti iš skolininko įstatymo ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyta, kad tokio reikalavimo ieškovai teisme nebuvo anksčiau pareiškę. Kadangi įstatymas numato palūkanų priteisimą iki pat teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai teisė reikalauti palūkanų ieškovams išlieka iki pat to momento, kai teismo sprendimu priteista suma ieškovams bus visiškai sumokėta atsakovės. Įstatymas numato šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovės atsiliepimo argumentus, kad procesinės palūkanos gali būti priteisimos ieškovų naudai tik nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus, kadangi procesinių palūkanų skaičiavimo terminas imperatyviai nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Todėl procesinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o ne nuo šios nagrinėjamos civilinės iškėlimo momento, nes priešingu atveju jos neatliktų jau minėtos kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę: skolininkas būtų nesuinteresuotas geranoriškai atlyginti priteistos turtinės žalos.

12Ieškovai V. V. ir T. V. prašė procesines palūkanas priteisti nuo 55.391 Lt sumos, kurią sudaro teismo priteista 51.391 Lt turtinė žala ir 4.000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau procesinės palūkanos galimos skaičiuoti nuo piniginės prievolės atlyginti turtinę žalą, o ne nuo bylinėjimosi išlaidų. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad procesinės palūkanos galėtų būti priteisiamos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas ieškovų reikalavimą tenkino iš dalies, ieškovams lygiomis dalimis priteisdamas iš atsakovės 5 procentų procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 51.391 Lt turtinės žalos sumos (14.883,86 €).

13Atsakovės argumentą, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas teikiamas kai teismo sprendimas yra iš dalies įvykdytas, todėl reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo visų priteistų sumų yra nepagrįstas, teismas atmetė kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokia dalimi teismo sprendimas yra įvykdytas. Byloje nekilo ginčo, kad teismo sprendimas iki šios dienos nėra visiškai įvykdytas. Teisė reikalauti palūkanų ieškovams išlieka iki pat to momento, kai teismo sprendimu priteista suma ieškovams bus visiškai sumokėta atsakovės. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl to, kad yra prasidėjęs vykdymo procesas, pateikus vykdymui bus perskaičiuojamos sumos, niekas daugiau neišieškos, kas priklauso pagal vykdomuosius raštus. Taigi akivaizdu, kad vykdymo procese palūkanų dydis bus apskaičiuotas nuo teismo sprendimu priteistos, tačiau neįvykdytos teismo sprendimu priteistos sumos. Todėl teismas sprendžia, kad konkretus palūkanų dydis priklausys nuo aplinkybių, kada ir kaip atsakovė grąžins skolą ir bus apskaičiuotas vykdymo procese, antstoliui vykdant išieškojimą ir apskaičiuojant palūkanas tik nuo neįvykdytos teismo sprendimu priteistos sumos ieškovų naudai.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovė G. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą ir priteisti ieškovams procesines palūkanas nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme dienos už nesumokėtas ieškovams sumas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010. Nurodo, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl procesinių palūkanų priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2013 išaiškino, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nei vienas iš ieškovų Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1708-807/2007 nepareiškė reikalavimo priteisti procesines palūkanas. Todėl nuo nurodytos bylos iškėlimo Vilniaus rajono apylinkės teisme neatsirado ir negalėjo atsirasti pagrindas skaičiuoti ir priteisti procesines palūkanas. Pagal teismų praktiką procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas taip pat negalėjo priteisti procesinių palūkanų už ieškovams priteistą sumą, kadangi net ginčijamame teismo sprendime nurodyta, kad iš dalies teismo sprendimas yra įvykdytas. Ieškovų naudai galėjo būti priteistos procesinės palūkanos už neįvykdytas sumas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė savo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados, kad procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo neįvykdytos teismo sprendimo dalies.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Procesinių palūkanų skaičiavimo terminas imperatyviai nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Todėl procesinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o ne nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo dienos, nes priešingu atveju jos neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininkas būtų nesuinteresuotas geranoriškai atlyginti priteistos turtinės žalos.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovams 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos.

20Byloje nustatyta, kad ieškovės V. K. ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo G. R. Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme buvo priimtas 2008 m. sausio 30 d. Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais T. ir V. V. ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo G. R. teisme buvo priimtas 2009 m. vasario 6 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas mirė, todėl jo procesines teises ir pareigas perėmė paveldėtoja G. R.. Byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei V. K. 40.000,00 Lt žalos atlyginimo, o tretiesiems asmenims V. V. ir T. V. lygiomis dalimis 27.000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

21Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovės ieškovei V. K. 39.581,00 Lt žalos atlyginimo, o tretiesiems asmenims V. V. ir T. V. lygiomis dalimis 51.391 Lt turtinės žalos atlyginimo.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovei V. K. buvo priteista 39.581 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovės ieškovui V. K. (ieškovės V. K. procesinių teisų perėmėjui) 34.199,54 Lt turtinės žalos atlyginimo.

23Ieškovai Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareiškę. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 16 d.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteisiamos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tačiau procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, iškėlus civilinę bylą ir esant kreditoriaus prašymui, nuo teismo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojamos įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis), tačiau jos skaičiuojamos ir priteisiamos ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę, o tik nuo ieškinio padavimo momentu likusios neapmokėtos sumos, į kurią neįskaičiuotinos priteistos, bet neapmokėtos bylinėjimosi išlaidos bei antstolio patirtos priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidos. Skolininkui neįvykdžius prievolės, t. y. kreditoriui nesumokėjus teismo priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad skolininkas nevykdė prievolės atlyginti priteistą sumą po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti kreditoriui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas; CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Kreditorius tokiu atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrąžinus laiku skolos. Taigi, kreditoriaus naudai taip pat priteistinos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu) už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos sumos pagal pagrindinę prievolę, įsiteisėjimo dienos iki antrosios bylos iškėlimo dienos (LAT 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

25Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nesivadovavo aukščiau nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėtina, jog pagal minėtą teismų praktiką 5 procentų procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ieškovams iš atsakovės galėjo būti priteisiamos tik už likusią ieškovams priteistą ir nesumokėtą sumą nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2014 m. rugsėjo 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų ieškovai gali reikalauti už atsakovės jiems nesumokėtų priteistų sumų nuo teismo sprendimo priteisti jiems žalos atlyginimą įsiteisėjimo dienos iki naujo ieškinio dėl procesinių palūkanų pareiškimo. Taigi, ieškovams V ir T. V. 5 procentų kompensuojamosios palūkanos turėjo būti priteistos tik nuo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties, kuria jiems buvo priteista iš atsakovės 51.391,00 Lt žalos atlyginimo, priėmimo dienos iki 2014 m. rugsėjo 15 d. Tuo tarpu ieškovui V. K. 5 procentų kompensuojamosios palūkanos turėjo būti priteistos nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties, kuria jam buvo priteista iš atsakovės 34.199,54 Lt žalos atlyginimo, priėmimo dienos iki 2014 m. rugsėjo 15 d.

26Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalauta, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos (LAT 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2009).

27Pagal aptartą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų priteistų sumų priteisimo procesinės palūkanos yra priteisiamas ne nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų priteistų nuostolių atlyginimų sumų, tai yra ne nuo T. ir V. V. priteistų 51.391,00 Lt ar V. K. priteistų 34.199,54 Lt, o diferencijuotai, pagal byloje esančią, teismų tirtą ir vertintą, antstolio pažymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovės eigos, tai yra skaičiuojant palūkanas priklausomai nuo išieškotų sumų dydžio. Byloje yra duomenys, jog ieškovui ir tretiesiems asmenims buvo išduoti vykdomieji raštai, kurie buvo pateikti antstoliui vykdyti. Atsakovė taip pat nurodė teismui, jog iš jos jau yra išskaičiuota tam tikra suma, skirta nuostolių atlyginimui. Tačiau pirmos instancijos teismas šių duomenų nei iš bylos šalių, nei iš antstolio nepareikalavo. Apeliacinio proceso metu ieškovai kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė iš antstolio gautą informaciją, kokio dydžio priteista suma yra išieškota. Tačiau ši suma yra nustatyta tik 2015 m. rugsėjo 9 d. Tuo tarpu, norint priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, reikia turėti visus duomenis apie antstolio atliktas periodines išskaitas nuo vykdomojo rašto priėmimo dienos iki 2014 m. rugsėjo 16 d., kad būtų galima tiksliai sprendime nurodyti, kokio dydžio palūkanos iki 2014 m. rugsėjo 15 d. priteisiamos ir nuo kokios sumos skaičiuojamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

28Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus trūkstamus įrodymus byloje bei į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl palūkanų priteisimo, taip pat iš dalies neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus negalima nustatyti nuo kokių sumų turi būti skaičiuojamos palūkanos, tai yra negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29Šalys byloje pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir grąžina jį nagrinėti iš naujo, taigi nenagrinėja bylos iš esmės. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Šalims išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs bylą iš esmės.

30Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. R.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas V. K. prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines... 6. Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog išnagrinėtoje byloje ieškovai... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo V.... 9. Ieškovų V. V. ir T. V. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovams... 10. Išaiškino, kad konkretus palūkanų dydis priklausys nuo aplinkybių, kada ir... 11. Teismas nustatė, kad ieškovas V. K. ir tretieji asmenys su savarankiškais... 12. Ieškovai V. V. ir T. V. prašė procesines palūkanas priteisti nuo 55.391 Lt... 13. Atsakovės argumentą, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovė G. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai nesutinka su skundu, prašo jį... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovams 5 procentų... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovės V. K. ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš... 21. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi minėtą teismo... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikino... 23. Ieškovai Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nesivadovavo aukščiau... 26. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 27. Pagal aptartą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl kompensuojamųjų ir... 28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus... 29. Šalys byloje pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir...