Byla 2S-374-653/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų atsakovo B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-13890-866/2012 pagal ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovams B. P., M. M. dėl skolos priteisimo

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų 137 350 Lt dydžio turtinę žalą,

35 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą, tame tarpe, turtines teises ir pinigines lėšas. Prašymą ieškovas motyvuoja atsakovų vengimo vykdyti prievolę bei didelės reikalavimo sumos faktu.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovams B. P. ir M. M. nuosavybės teise priklausantį neįkeistą, o tokio nesant ar nepakankant, įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 137.350 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, nurodė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Bendra arešto suma neturi viršyti 137.350 Lt sumos. Leido atsakovams šios nutarties pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškovu (b.l.29).

5Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje preziumuojama, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas. Ieškinio reikalavimų suma – 137.350 Lt, yra didelė, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovai byloje yra fiziniai asmenys. Tai leido teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

6Atsakovas B. P. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 30-33), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; teismui nusprendus, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į atsakovo nuosavybės teise priklausančius kilnojamųjų ir/ar nekilnojamųjų daiktų ar turtinių teisių areštą neareštuojant atsakovui priklausančių piniginių lėšų - tai yra iš UAB „Jurita“ gaunamo darbo užmokesčio. Mano, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pažeidžiant LR CK 144 str. nuostatas, neproporcingai suvaržant atsakovo teises, prieštaraujant teisingumo, protingumo principams. B. P. ir M. M. pagal ADB „ERGO Lietuva“ pareikštą ieškinį yra netinkami atsakovai. Ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, kilusių gaisro metu, atliekant darbus bute Nr. ( - ). Nurodytus darbus atliko B. P. kartu su M. M., tačiau ne savo - kaip rangovo - rizika, o kaip įmonės UAB „Jurita“ (įmonės kodas 220152850) darbuotojas ir veikdamas darbdavio pavedimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodytus darbus atliko kaip UAB „Jurita“ darbuotojas, bei vadovaujantis LR CK 6.264 str., tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti UAB „Jurita“- B. P. darbdavys. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, areštavus atsakovo pinigines lėšas būtų neproporcingai suvaržomos atsakovo teisės bei suteikiamas perdėtas pranašumas ieškovui. Šiuo atveju būtų pažeidžiamos atsakovo teisės, kadangi piniginės lėšos yra reikalingos atsakovui pragyventi, rūpintis savo buitimi ir šeimos nariais, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Kadangi bus areštuojamas visas atsakovo gaunamas darbo užmokestis, jis neturės jokio pragyvenimo šaltinio ir negalės patenkinti bent minimalių egzistencinių poreikių. Taip pat yra pažeidžiama asmens teisė į efektyvią teisinę gynybą, nes areštavus atsakovo pinigines lėšas, jis nebeturės galimybės gauti kvalifikuoto teisininko pagalbos, t.y. pasisamdyti advokato; esant areštuotam visam atsakovo turtui jis negalės piniginių lėšų pasiskolinti, dėl ko ieškovas įgyja žymų pranašumą prieš atsakovą. Atitinkamose tokio pobūdžio bylose teismo procesai trunka labai ilgai. Įvertinant LR CPK 733 ir 736 str., yra nustatytas galimas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų ribotas dydis numatytas vykdymo proceso, iš ko seka, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiama į arešto taikymą atsakovo atžvilgiu, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, gaunamam jo darbo užmokesčiui kaip vienintelėms pajamoms, ir tokiom iš darbo santykių gaunamom piniginių lėšų pajamoms areštas ir tuo pačiu laikinosios apsaugos priemonės teismo nutartimi netaikytinas ir keistinas.

7Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.42-43) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškinio suma yra pakankamas pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Ieškovas mano, jog atsakovai yra tinkami, nes M. M. su DNSB Nr.188 „Kražiai“ sudarė statybos rangos sutartį Nr.6/1. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžiamas atsakovo tinkamumo klausimas.

8Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta.

11Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

12Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo konstatuoti, kad, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, ir pripažinti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas yra akivaizdžiai negalimas. Apelianto argumentai apie tai, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje tirtini ir vertintini tik sprendžiant klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 45 str.), o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.

13Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo argumentu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui nenumato galimybės disponuoti pajamomis, būtinomis pragyvenimui, tuo pažeidžiant ekonomiškumo, proporcingumo ir ginčo šalių interesų pusiausvyros principus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytais teiginiais, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jam sukelia neigiamus padarinius, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai susijęs su atitinkamų neigiamų padarinių šaliai, kurios atžvilgiu jos yra taikomos, kilimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pritaikė tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.

14Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, ginčydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu, nepridėjo jokių jo finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Nors atsakovas turėjo galimybę teismui pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, kurie įrodytų, jog galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas, tačiau to nepadarė. Priešingai, apeliantas savo procesiniame dokumente tik patvirtino abejones, jog jo turtinė ir finansinė padėtis yra sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, jog apelianto finansinė padėtis skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną buvo tokia gera, kad atsakovui pareikštų reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, jam nesanti didelė, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, jog būsimą ieškovui galimai palankų teismo sprendimą atsakovas būtų galėjęs nesunkiai įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pats atsakovas nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

15Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į atsakovo nuosavybės teise priklausančius kilnojamųjų ir/ar nekilnojamųjų daiktų ar turtinių teisių areštą neareštuojant atsakovui priklausančių piniginių lėšų - tai yra iš UAB „Jurita“ gaunamo darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju paaiškina, jog atsakovas, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į atsakovo nuosavybės teise priklausančius kilnojamųjų ir/ar nekilnojamųjų daiktų ar turtinių teisių areštą, taip pat siekdamas turėti galimybę naudotis lėšomis ar ta jų dalimi, kuri yra reikalinga ir būtina kasdieniniam gyvenimui ir būtiniausiems buitiniams poreikiams tenkinti, turi teisę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar jų taikymo masto koregavimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria būtų atitinkamai išspręstas tokio pobūdžio atsakovo prašymas, galėtų būti apeliacijos objektas.

16Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

17Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,... 2. ieškovas ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų 137 350 Lt... 3. 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi... 5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje preziumuojama,... 6. Atsakovas B. P. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 30-33), kuriuo prašo... 7. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.42-43) prašo atskirąjį... 8. Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 10. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 11. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 12. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio... 13. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo argumentu, jog... 14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas,... 15. Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo pakeisti laikinąsias apsaugos... 16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos... 17. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337... 19. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti...