Byla 2A-549-560/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK„PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, trečiasis asmuo – L. J., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 20 411,55 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad 2008-11-21 apie 15.45 val. Vilniaus r., kelio Tumosai-Savičiūnai 3 km, L. J., vairuodama P. J. priklausantį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) , nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, nuvažiavusi nuo kelio, apvirto. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje važiavę keleiviai P. J. ir T. M.. Apdraustoji T. M. dėl 2008-11-21 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2008-11-21 iki 2009-05-27 buvo laikinai nedarbinga. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-01-19 sprendimu Nr. 6-12-9198 T. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2008-12-29 paskirta 2 360,29 Lt ligos pašalpa, 2009-02-11 sprendimu Nr. 6-12-33254 – 2 360,28 Lt ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-12-30 iki 2009-02-03, 2009-03-18 sprendimu Nr. 6-12-66882 – 2 556,97 Lt ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2009-03-12, 2009-04-27 sprendimu Nr. 6-12-105671 – 2 360,29 Lt ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-03-13 iki 2009-04-16, 2009-05-29 sprendimu Nr. 6-12- 128810 – 2 065,25 Lt ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-04-17 iki 2009-05-18, 2009-06-03 sprendimu Nr. 6-12-131796 – 688,42 Lt ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-05-19 iki 2009-05-27. T. M. laikotarpiu nuo 2009-05-28 iki 2009-11-27 buvo nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas, laikotarpiu nuo 2009-11-24 iki 2010-11-23 – 50 proc. darbingumo netekimas. Apdraustajai laikotarpiu nuo 2009-05-28 iki 2010-11-23 VSDFV Vilniaus skyriuje paskirta ir išmokėta 8 020,05 Lt netekto darbingumo pensija. Iš viso T. M., nukentėjusiai dėl 2008-11-21 eismo įvykio, iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų laikotarpiu nuo 2008-11-21 iki 2010-11-23 buvo paskirta 20 411,55 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokų. VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad L. J. eismo įvykio metu vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas UAB DK „PZU Lietuva”, 2011-07-27 raštu Nr. (9.52) 3-46226 kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva” dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo. UAB DK „PZU Lietuva” 2011-08-26 raštu atsisakė atlyginti VSDFV biudžetui padarytą žalą.

5Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog apie padarytą žalą VSDFV Vilniaus skyrius turėjo sužinoti gavęs nukentėjusiosios T. M. prašymą dėl ligos pašalpos išmokėjimo. Nurodė, kad nors prie ieškinio nėra pridėta dokumentų, patvirtinančių kada šis prašymas buvo gautas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmoji ligos pašalpa buvo išmokėta 2009-01-19, akivaizdu, jog pastarasis turėjo būti gautas bent kelias savaites prieš šią dieną. Pažymėjo, kad į atsakingą draudiką dėl žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi tik 2011-07-27 raštu Nr. (9.52)3-46226, t.y. praleidęs įstatymo numatytą vienerių metų terminą pretenzijai pateikti. Mano, kad draudikas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką, kadangi tokių terminų nesilaikymo pasekmė yra žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. prasme. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad socialinio draudimo išmokos nukentėjusiajai T. M. buvo mokamos ir ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą draudiką įstatymų pagrindu. Taigi mano, kad tuo atveju, kai dalį žalos nukentėjusiajam kompensuoja socialinio draudimo fondas, susidaro subrogacijos situacija, t.y. reikalavimo teisės perėjimas įstatymo pagrindu – įstatyminė cesija (CK 6.101 str. 4 d.). VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėjęs T. M. netekto darbingumo pensijas, atlygino daugiau žalos nei jos buvo padaryta. Dėl to mano, kad valstybės institucija, įgydama regreso teisę į tą išmokėtos socialinio draudimo išmokos dalį, viršija nukentėjusiojo kaip pradinio kreditoriaus reikalavimo apimtį žalą padariusiam asmeniui (skolininkui) bei įgyja daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius, o taip pažeidžiamas CK 6.113 str.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 20 411,55 Lt ir 612 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas reiškia subrogacinį reikalavimą. Nurodė, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovo teisė įgyta ne subrogacijos pagrindu, o regreso pagrindu, kadangi CK 6.290 str. 3 d. aiškiai įvardintas teisinis santykis, t.y. regresas. Be to, ir CK 6.1015 str. 1 d. įtvirtintas subrogacijos negalimumas civilinės atsakomybės draudimo atveju. Nurodė, kad kadangi byloje reiškiamas regresinis, o ne subrogacinis reikalavimas, nėra taikomas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numatytas vienerių metų terminas pretenziniam reikalavimui pareikšti. Pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja, todėl taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir įstatyme nustatyto termino nagrinėjamu atveju ieškovas nepraleido. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pilnai įrodė žalos dydį bei jos paskaičiavimo pagrįstumą, dėl to ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo ir atsakovo teisinius santykius. Pažymėjo, kad kadangi negautų pajamų atlyginimas yra sudėtinė atlygintinos žalos dalis, akivaizdu, jog socialinio draudimo įstaigos perima nukentėjusio trečiojo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo. Vadinasi tuo atveju, kai dalį žalos ar ją visą nukentėjusiam kompensuoja socialinio draudimo fondas, susidaro subrogacijos situacija, t.y. reikalavimo teisės perėjimas įstatymo pagrindu – įstatyminė cesija. Mano, kad tarp VSDFV Vilniaus skyriaus ir UAB DK „PZU Lietuva“ susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos tos taisyklės, kurios nustato nukentėjusiojo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad ieškovas savo subrogacinį reikalavimą atsakovui kaip kaltininko atsakomybę pagal įstatymą apdraudusiam asmeniui (atsakingam draudikui) gali realizuoti įstatyme nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kaip nukentėjęs asmuo. Mano, kad VSDFV Vilniaus skyrius pirmosios instancijos teisme nepagrįstai teikė nuorodą į teismų precedentus, kurie buvo suformuoti dar iki 2007 m. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netaikė subrogacinio reikalavimo įgyvendinimo taisyklių, o būtent Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. normos, numatančios, jog šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Atsakovas palaikė savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus dėl šios pretenzijos pateikimo termino praleidimo dėl paties ieškovo kaltės, t.y. nors kelių eismo įvykis įvyko 2008-11-21, o pirmoji ligos pašalpa buvo išmokėta 2009-01-19, tačiau į atsakingą draudiką buvo kreiptasi tik 2011-07-27. Pažymėjo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, dėl to taikytinas CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Mano, kad ieškovo teisė į ieškinį turi būti skaičiuojama nuo dienos, kai buvo priimtas sprendimas išmokėti socialinio draudimo išmokas (2009-01-19), todėl šiuo atveju yra praleistas įstatyme įtvirtintas ieškinio senaties terminas.

10Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad kadangi VSDFV Vilniaus skyrius teisę reikalauti atlyginti išmokėtas socialinio draudimo išmokų sumas įgyja CK 6.290 str. 3 d. pagrindu, kuri aiškiai numato, jog socialinio draudimo įstaigos teisę susigražinti socialinio draudimo išmokas įgyja tik po to, kai išmoka atitinkamas išmokas, teisę regreso tvarka reikalauti žalos VSDFV biudžetui atlyginimo VSDFV Vilniaus skyrius įgijo tik tuomet, kai eismo įvykio metu nukentėjusiai T. M. išmokėjo ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją. Teisę reikalauti atlyginti eismo įvykio metu dėl trečiojo asmens kaltės nukentėjusiam asmeniui išmokėtas socialinio draudimo išmokas turi tik ieškovas ir tik po to, kai išmoka atitinkamas išmokas. Taigi tokiu atveju nėra asmenų pasikeitimo prievolėje kaip subrogacijos atveju. Mano, kad ieškovo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja, todėl taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numatytas vienerių metų terminas pretenziniam reikalavimui pareikšti netaikytinas. Nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti yra taikomas būtent nukentėjusiam trečiajam asmeniui, bet ne valstybinio socialinio draudimo įstaigai, nukentėjusiam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka išmokėjusiai valstybinio socialinio draudimo išmokas. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad apelianto apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

11Trečiasis asmuo L. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad šioje situacijoje tiek ieškinio reikalavimas, tiek teismo sprendimas yra pagrįsti teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimo teisinius santykius. Pažymėjo, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Šiuo atveju išmokos mokėti nukentėjusiajai baigtos 2010-11-23, į draudiką dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi 2011-07-27, t.y. šiuo atveju net nebuvo praleistas apelianto nurodomas vienerių metų terminas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės priėmė teisėtą sprendimą patenkinti VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo.

16Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2008-11-21 apie 15.45 val. Vilniaus r., kelio Tumosai-Savičiūnai 3 km, L. J. (buv. ( - )), vairuodama P. J. priklausantį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) nuvažiavusi nuo kelio, apvirto. Apdraustoji T. M. dėl 2008-11-21 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2008-11-21 iki 2009-05-27 buvo laikinai nedarbinga. Iš viso T. M., nukentėjusiai dėl 2008-11-21 eismo įvykio, iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų laikotarpiu nuo 2008-11-21 iki 2010-11-23 buvo paskirta 20 411,55 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokų. VSDFV Vilniaus skyrius 2011-07-27 raštu Nr. (9.52) 3-46226 kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva” dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą.

17Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl to, jog vairuotojos eismo įvykio metu vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, nėra ginčo dėl T. M. padarytų sužalojimų, netekto darbingumo lygio, ieškovo nukentėjusiajai T. M. išmokėtos išmokos dydžio, jos paskaičiavimo pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė žalos atlyginimo (deliktiniai), ar draudimo teisiniai santykiai, ar ieškovui reikalavimo teisės į išmokėtą pensiją perėjo regreso, ar subrogacijos būdu, ar šioje byloje taikytini Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 str. 4 d. numatyti terminai, ar ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

18Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo teisė įgyta ne subrogacijos pagrindu, o regreso pagrindu, kad ginčo šalių nesiejo draudimo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nėra praleidęs. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali visiškai sutikti.

19Pažymėtina, kad CK 6.290 str. 3 d. nurodyta, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., numatančioje, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, CK 6.290 str. 3 d. norma aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – VSDFV Vilniaus skyrius – nukentėjusiajai T. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2009-05-27 išmokėjo 20 411,55 Lt išmoką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai socialinio draudimo išmokas, įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką (CK 6.290 str. 3 d., TPVCADĮ 19 str. 10 d.). Kadangi eismo įvykio metu vairuotas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą reikalaudamas sumokėti išmokėtos ligos pašalpos dydžio sumą ir tarp jo ir atsakovo (draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikomi draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, jog šalių nesiejo draudimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimo teisė atsirado subrogacijos pagrindu. Tačiau, net ir konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti, nes teismo sprendimas visiškai patenkinti ieškinį iš esmės yra teisingas (CPK 328 str.).

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (nagrinėjamu atveju – TPVCAPDĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012). Socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra, – žalą padariusiam asmeniui (TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). TPVCAPDĮ 15 str. 1 d. nurodyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos. Minėto įstatymo 16 str. 4 d. nurodyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtina draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra pretenzijos pareiškimas draudikui per įstatyme nustatytą terminą (TPVCAPDĮ 19 str. 5 d.).

22Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas, TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

23Nagrinėjamu atveju eismo (draudžiamasis) įvykis atsitiko 2008-11-21, o ieškovas į žalą padariusio asmens draudiką – atsakovą – su pretenzija kreipėsi 2011-07-27, ieškinį teisme ieškovas pareiškė 2011-09-12. Dėl to draudikas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą. Remiantis tuo, kad aukščiau išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo ginčijamas prašomos priteisti žalos faktas, jos dydis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai patenkintas ieškinys, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 20 411,55 Lt.

24Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

26Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 5. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimu ieškinį tenkino ir... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 11. Trečiasis asmuo L. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. ... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 16. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2008-11-21 apie... 17. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl to, jog... 18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo... 19. Pažymėtina, kad CK 6.290 str. 3 d. nurodyta, jog draudimo išmokas... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – VSDFV Vilniaus skyrius –... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai... 22. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas, TPVCAPDĮ 16 str. 4 d.... 23. Nagrinėjamu atveju eismo (draudžiamasis) įvykis atsitiko 2008-11-21, o... 24. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 26. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą iš...