Byla 2-829-913/2016
Dėl mokesčių už suvartotą šiluminę energiją priteisimo

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ atstovui Egidijui Matiukui, atsakovės L. I. atstovui P. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei L. I. dėl mokesčių už suvartotą šiluminę energiją priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. I., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 606,22 Eur už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, 99,64 Eur delspinigių bei 21,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Anykščių šiluma“ centralizuotai tiekė šiluminę energiją L. I. butui, esančiam ( - ). 2001 m. atsakovei nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo tinklų butą atjungus, už gaunamą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsakovė nemokėjo. Tačiau net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturi įtakos iš įstatymo kylančios bendraturčio pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas.

3Atsakovė L. I., atstovaujama asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga” vadovo P. M., su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog neneigia pareigos kaip bendraturtis į bendrosios nuosavybės objektus. Tačiau su ieškiniu nesutinka, nes šilumos tiekėjas netinkamai skirsto šilumos energiją, pažeisdamas namo butų ir kitų patalpų savininkų prievolei mokėti bendro naudojimo objektų šildymą proporcingumo principą. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Šioje byloje keliamas klausimas, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti kaimynų asmeninio naudojimo rūsio patalpų (sandėliukų) plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių palapų naudingąjį plotą.

4Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pateikė byloje išvadą (tomas 6, b.l. 3-5), kurioje Komisija paaiškino, kad vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, patvirtinto Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, (toliau – Metodas Nr. 4) ir Šilumos kiekio bendrosioms reikmėmės nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41, (toliau – Metodas Nr. 5) nuostatomis, Pastate suvartota šiluma butams (palapoms) šildyti paskirstoma proporcingai butų (patalpų) naudingajam plotui. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo” 5.3 punkte nustatyta, kad būsto naudingasis plotas – tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Ši nuostata Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse įtvirtinta vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka”, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, kuris panaikintas 2014 m. liepos 29 d.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Atstovo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose – garso įrašuose.

6Atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atstovo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose – garso įrašuose.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Atsakovei L. I. nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name ( - ) (tomas 3, b.l. 77-78).

9Atsakovei priklausantis butas yra teisėtai atjungtas nuo daugiabučio namo ( - ), karšto vandens tiekimo sistemos (tomas 1, b.l. 53). 2009-08-05 atsakovei buvo siųstas registruotas laiškas (tomas 3, b.l. 119), su pasiūlymu sudaryti naują sutartį dėl Šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (tomas 3, b.l. 120-123). Tačiau atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu apmokėti už šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui, kreipėsi su skundu į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, o vėliau į Vilniaus apygardos teismą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto sprendimo.

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovės L. I. ieškinį atmetė, o UAB „Anykščių šiluma“ priešieškinį (bylą pagal ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei L. I. dėl mokesčių už suvartotą šilumos energiją priteisimo išreikalavus iš Anykščių rajono apylinkės teismo, ji buvo prijugta prie Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos bylos, o UAB „Anykščių šiluma“ ieškinys atsakovei L. I. byloje laikytas priešieškiniu) patenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ priešieškinys, panaikino ir šioje dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje yra konstatuota, kad ieškovė UAB „Anykščių šiluma“, atsižvelgdama į tai, jog daugiabučiame name, esančiame ( - ) yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų, bei į tai, kad įrengtą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinka Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, šilumos paskirstymui šiame name taiko tinkamus šilumos paskirstymo metodus, šilumos energiją apskaičiuoja metrologiškai patikrintais ir sertifikuotas apskaitos prietaisais. Taip pat yra teisiškai įvertintas atsakovės į bylą pateiktas Audito aktas (tomas 2, b.l. 93-100), kurio išvadų pritaikymas pripažintas neįmanomu. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė tarpe kitų argumentų dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo nurodė, jog ieškovas į šilumos paskirstymo skaičiavimą turėjo įtraukti asmeninio naudojimo patalpų (rūsių) plotą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog atsakovė L. I., kreipdamasi į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, šiuo argumentu nesirėmė, atitinkamai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nenagrinėjo ginčo šiuo aspektu. Taigi susidarė situacija, kad ginčas minėtu aspektu liko nenagrinėtas tiek ikiteismine, tiek ir teismine tvarka, todėl Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė ginčą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo.

12Dėl paminėto nagrinėjant bylą iš naujo, byloje nebesprendžiamas klausimas dėl šilumos paskirstymo metodų pritaikymo tinkamumo, tačiau vertinama, ar į suvartotos šilumos energijos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti paskirstymo skaičiavimą ieškovas turėjo įtraukti asmeninio naudojimo patalpų (rūsių) plotą.

13Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veikos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.

14Taigi butų ir (ar) kitų patalpų savininkai, nepaisant pasirinkto jiems asmeniškai priklausančių patalpų šildymo būdo, turi pareigą atsiskaityti už šilumos dalį, tenkančią daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

15Atsakovė byloje neigia savo prievolę mokėti už viso namo reikmėms tiekiamą šilumos dalį motyvuodama tuo, kad ieškovas privalo perskaičiuoti į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus įskaičiuodamas kaimynų asmenininio naudojimo rūsio patalpų (sandėliukų) plotus.

16Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Atsakovė nurodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), kurioms nėra priskiriama jokia dalis šilumos energijos, nors šie sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos, o yra asmeninio naudojimo patalpos. Atsakovės atstovo manymu, paskirstant šilumos energiją į paskirstymą turi būti įtraukti ne tik butų naudingieji plotai, bet ir asmeninių sandėliukų plotai.

17Atsakovės atstovo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 3K-7-515/2009 yra nurodyta, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.

18Tačiau šioje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

19Kaip jau minėta, sprendžiant tarp ieškovo ir atsakovės iškilusi ginčą šioje byloje įsteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad ieškovas šiluminei energijai paskirstyti name, esančiame ( - ), yra tinkamai parinkęs šilumos paskirstymo metodus, t. y. Metodą Nr. 4 ir Metodą Nr. 5.

20Name, esančiame ( - ), nėra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija, todėl namo administratoriumi yra UAB Anykščių komunalinis ūkis. Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ yra centralizuotą šilumą tiekianti įmonė. Ieškovas centralizuotą šilumą tiekia ir sąskaitas vartotojams teikia vadovaudamasis teisės aktais. Duomenis, reikalingus pateiktos šilumos apskaičiavimui ieškovas gauna iš kelių šaltinių, t.y. name esančio šilumos energijos skaitiklio skaičiuotuvo parodymų, iš sutarčių, sudarytų su vartotojais ir iš duomenų, kuriuos ieškovui yra pateikusi namą administruojanti bendrovė.

21Grįžtant prie klausimo kas turi nuspręsti ar name esančios rūsio patalpos – asmeninio naudojimo sandėliukai – turi būti įtraukti į palyginamuosius naudinguosius plotus svarbu yra tai, kad teisės aktai aiškiai nustato, kad Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, patvirtinto Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, (toliau – Metodas Nr. 4) ir Šilumos kiekio bendrosioms reikmėmės nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41, (toliau – Metodas Nr. 5) nuostatomis, Pastate suvartota šiluma butams (palapoms) šildyti paskirstoma proporcingai butų (patalpų) naudingajam plotui. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo” 5.3 punkte nustatyta, kad būsto naudingasis plotas – tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

22Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovas neteisingai apskaičiavo šilumos kiekį, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nes į butų naudingąjį plotą neįtraukė asmeninio naudojimo rūsio patalpų. Tokia išvada darytina dėl to, kad ne šilumą tiekiančios bendrovės pareiga yra nuspręsti kaip turi būti skaičiuojama proporcija – įskaičiuojant į imamus naudinguosius plotus rūsio patalpų plotus, ar ne, nes tokį sprendimą turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai, t.y. dėl to turi būti priimtas namo gyventojų sprendimas. Butų ir kitų patalpų savininkams priėmus sprendimą, jog į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų (sandėliukų) plotai, toks sprendimas taptų privalomas šilumą tiekiančiai bendrovei bei būtų pagrindas kitaip apskaičiuoti šilumos kiekį, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

23Atsakovė, būdama įsitikinusi, jog šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms šildyti turi būti paskirstomas kitaip, t.y. į naudingąjį plotą įtraukiant rūsio patalpų plotus, turėtų kreiptis į namą administaruojančią bendrovę ir inicijuoti tokio sprendimo svarstymą bei priėmimą. Tačiau pažymėtina, jog tokį sprendimą turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai (CK 4.75 str.).

24Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas kaip dar vieną atsikirtimą į ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už bendro naudojimo patalpų šildymą, nurodė argumentą, kad ieškovas šilumos energijai apskaičiuoti naudojo pasenusius butų naudingųjų plotų duomenis, kadangi VĮ Registrų centre yra užfiksuoti kiti (pasikeitę) duomenys.

25Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija teismui pateiktoje išvadoje yra nurodžiusi, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 papunktis nustato, kad vartotojas privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo – pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Vartotojams nevykdant šios pareigos šilumos tiekėjas mokėjimus už šilumos energiją skirsto pagal turimus duomenis, tai yra tokius, kokius anksčiau yra pateikę vartotojai, namo administratorius/bendrija ar kiti įgalioti subjektai. Atsižvelgiant į paminėtą pareigą vartotojams teikti šilumos tiekėjui patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumos energiją apskaičiuoti, šilumo tiekėjas, gavęs naujus duomenis, juos skaičiavimams naudoja tik nuo jų gavimo momento. Tai reiškia, kad perskaičiavimas už praėjusius laikotarpius neturi būti atliekamas.

26Atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos pateiktus išaiškinimus, teismas sprendžia, jog bet kokie duomenys, turintys reikšmės šilumos energijai apskaičiuoti bei keičiantys šilumos energijos apskaičiavimo formulę, gali būti naudojami tik nuo jų pateikimo momento, o duomenis teikti privalo vartotojai, kadangi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 papunktis tokią pareigą numato vartotojui. Iš ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ pateiktų Šilumos vartojimo ir karšto vandens pirkimo –pardavimo sutarčių sąlygų matyti, jog pagal sutarties 4.5 punktą pareiga pateikti mokesčių apskaičiavimui ir atsiskaitymui reikalingą informaciją yra numatyta vartotojui. Todėl ieškovas pagrįstai šiluminei energijai apskaičiuoti vadovavosi duomenimis, nurodytais su vartotojais sudarytose sutartyse, ir neturėjo pareigos domėtis ar šie duomenys nėra pakitę.

27Tokiu būdu teisės aktai, kuriuos ieškovas turėjo taikyti ginčo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. liepos mėn., aiškiai nustatė, kad į naudingąjį būsto plotą rūsių plotas neįtraukiamas. Vertinant kokia yra faktinė rūsio patalpų dalies, įvardijamos sandėliukais, padėtis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas neturėjo pareigos savo inciatyva (t.y. nesant namo gventojų sprendimo šiuo klausimu) nuspręsti, jog namo rūsyje esančios patalpos, namo vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtos simboliais R-1, R-2, R-3 ir t.t. (tomas 5, b.l. 158), turėtų būti priskiriamos prie buto naudingojo ploto, nes tokios galimybės nenumatė Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės. Byloje nėra duomenų, kad atskiros rūsio patalpos būtų pajungtos prie namo centrinio šildymo sistemos. Todėl ieškovas pagrįstai priskyrė nešildomas namo rūsio patalpas prie daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir paskirstė rūsio patalpoms priskiriamą šilumos dalį visiems namo butų savininkams proporcingai kiekvieno nuosavybės daliai. Dėl nurodyto atsakovės argumentai dėl netinkamo, neproporcingo šilumos paskirstymo yra atmetami.

28Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo yra pagrindęs į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (tomas 3, b.l. 134-139; tomas 5, b.l. 146, 147-150, 152-156). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės L. I. 606,22 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.82 str.).

29Ieškovas be reikalavimo priteisti įsiskolinimą iš atsakovės už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti – 606,22 Eur, prašo priteisti delspinigius – 99,64 Eur sumą.

30Pagal 1994 m. gruodžio 21 d. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnį ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ neturi valstybės ar savivaldybės įmonės teisinio statuso. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti privačius interesus (CK 2.34 str. 3 d.). Minėto įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Valstybės ir savivaldybės įmonės sampratą ir nurodo, jog Valstybės įmonė yra iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis. Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir valstybės, ir savivaldybės įmonei, vartojamas žodis „įmonė“. Valstybės įmonės pavadinime privalomi žodžiai „valstybės įmonė“, o savivaldybės įmonės – „savivaldybės įmonė“ arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „VĮ“, „SĮ“ (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tokį įstatymo aiškinimą bei į tai, kad 1995-01-26 įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 1 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius, ieškovo reikalavimas skaičiuoti delspinigius atsakovės įsiskolinimo atžvilgiu, negali būti tenkinimas, nėra pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

31Pagal CPK 93 str. nuostatas, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis). Ieškovas, paduodamas ieškinį teismui sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio (tomas 3, b.l. 11). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (86 %), todėl iš atsakovės priteistina 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 80 str. 1 d. 1 p.).

32Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

33Ieškinį patenkinti iš dalies.

34Priteisti ieškovo UAB „Anykščių šiluma”, įm. k. 154112751, naudai iš L. I., gim. ( - ), 606,22 Eur (šešis šimtus šešis eurus 22 ct) skolos už suvartotą šiluminę energiją.

35Priteisti ieškovo UAB „Anykščių šiluma”, įm. k. 154112751, naudai iš L. I., gim. ( - ), 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio.

36Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta... 2. Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 3. Atsakovė L. I., atstovaujama asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos... 4. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija)... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus.... 6. Atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Atsakovei L. I. nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name... 9. Atsakovei priklausantis butas yra teisėtai atjungtas nuo daugiabučio namo ( -... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovės L. I.... 11. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje yra konstatuota, kad... 12. Dėl paminėto nagrinėjant bylą iš naujo, byloje nebesprendžiamas klausimas... 13. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 14. Taigi butų ir (ar) kitų patalpų savininkai, nepaisant pasirinkto jiems... 15. Atsakovė byloje neigia savo prievolę mokėti už viso namo reikmėms... 16. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 17. Atsakovės atstovo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio... 18. Tačiau šioje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog daugiabučio gyvenamojo... 19. Kaip jau minėta, sprendžiant tarp ieškovo ir atsakovės iškilusi ginčą... 20. Name, esančiame ( - ), nėra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija,... 21. Grįžtant prie klausimo kas turi nuspręsti ar name esančios rūsio patalpos... 22. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovas neteisingai... 23. Atsakovė, būdama įsitikinusi, jog šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms... 24. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas kaip dar vieną atsikirtimą į... 25. Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 26. Atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos pateiktus išaiškinimus,... 27. Tokiu būdu teisės aktai, kuriuos ieškovas turėjo taikyti ginčo laikotarpiu... 28. Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo yra pagrindęs į bylą... 29. Ieškovas be reikalavimo priteisti įsiskolinimą iš atsakovės už suvartotą... 30. Pagal 1994 m. gruodžio 21 d. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2... 31. Pagal CPK 93 str. nuostatas, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo... 32. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 270 str.,... 33. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 34. Priteisti ieškovo UAB „Anykščių šiluma”, įm. k. 154112751, naudai iš... 35. Priteisti ieškovo UAB „Anykščių šiluma”, įm. k. 154112751, naudai iš... 36. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 37. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui,...