Byla 2A-209-198/2017
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. I. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-829-913/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei L. I. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Anykščių šiluma“ prašė teismo priteisti iš atsakovės L. I. 606,22 Eur skolą už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, 99,64 Eur delspinigių bei 21 Eur žyminį mokestį.
  2. Nurodė, kad centralizuotai tiekė šiluminę energiją atsakovės butui, esančiam ( - ). 2001 m. atsakovei nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo tinklų butą atjungus, už gaunamą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsakovė nemokėjo.
  3. Teigė, kad net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos neturi įtakos iš įstatymo kylančios bendraturčio pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisė 606,22 Eur skolą už suvartotą šiluminę energiją, 20 Eur žyminį mokestį, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje yra konstatuota, kad ieškovė UAB „Anykščių šiluma“, atsižvelgdama į tai, jog daugiabučiame name, esančiame ( - ) yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų, bei į tai, kad įrengtą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinka Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, šilumos paskirstymui šiame name taiko tinkamus šilumos paskirstymo metodus, šilumos energiją apskaičiuoja metrologiškai patikrintais ir sertifikuotais apskaitos prietaisais. Taip pat yra teisiškai įvertintas atsakovės į bylą pateiktas Audito aktas (II t., b. l. 93-100), kurio išvadų pritaikymas pripažintas neįmanomu. Todėl byloje nebesprendžiamas klausimas dėl šilumos paskirstymo metodų pritaikymo tinkamumo, tačiau vertinama, ar į suvartotos šilumos energijos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti paskirstymo skaičiavimą ieškovė turėjo įtraukti asmeninio naudojimo patalpų (rūsių) plotą.
  3. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo šilumos kiekį, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nes į butų naudingąjį plotą neįtraukė asmeninio naudojimo rūsio patalpų. Ne šilumą tiekiančios bendrovės pareiga yra nuspręsti kaip turi būti skaičiuojama proporcija – įskaičiuojant į imamus naudinguosius plotus rūsio patalpų plotus, ar ne, nes tokį sprendimą turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. dėl to turi būti priimtas namo gyventojų sprendimas.
  4. Teismas sprendė, jog bet kokie duomenys, turintys reikšmės šilumos energijai apskaičiuoti bei keičiantys šilumos energijos apskaičiavimo formulę, gali būti naudojami tik nuo jų pateikimo momento, o duomenis teikti privalo vartotojai, kadangi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 papunktis tokią pareigą numato vartotojui. Tokia vartotojo pareiga numatyta ir ieškovės pateiktų Šilumos vartojimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygose. Todėl ieškovė pagrįstai šiluminei energijai apskaičiuoti vadovavosi duomenimis, nurodytais su vartotojais sudarytose sutartyse, ir neturėjo pareigos domėtis ar šie duomenys nėra pakitę.
  5. Nurodė, kad teisės aktai, kuriuos ieškovė turėjo taikyti ginčo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. liepos mėn., aiškiai nustatė, kad į naudingąjį būsto plotą rūsių plotas neįtraukiamas.
  6. Teismas sprendė, jog nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neturėjo pareigos savo iniciatyva (t. y. nesant namo gyventojų sprendimo šiuo klausimu) nuspręsti, jog namo rūsyje esančios patalpos, namo vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtos simboliais R-1, R-2, R-3 ir t.t. (V t., b. l. 158), turėtų būti priskiriamos prie buto naudingojo ploto, nes tokios galimybės nenumatė Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės. Byloje nėra duomenų, kad atskiros rūsio patalpos būtų pajungtos prie namo centrinio šildymo sistemos. Todėl ieškovas pagrįstai priskyrė nešildomas namo rūsio patalpas prie daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir paskirstė rūsio patalpoms priskiriamą šilumos dalį visiems namo butų savininkams proporcingai kiekvieno nuosavybės daliai.
  7. Nurodė, kad ieškovė neturi valstybės ar savivaldybės įmonės teisinio statuso. 1995-01-26 įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 1 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius, ieškovės reikalavimas skaičiuoti delspinigius atsakovės įsiskolinimo atžvilgiu, negali būti tenkinimas, nėra pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė L. I. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Nustačius, kad ieškovės atstovas buvo tinkamai įgaliotas, prašo išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai ieškinį išnagrinėjo, nes ieškinį pareiškė neįgaliotas asmuo. UAB „Anykščių šiluma“ vardu pasirašė ir ieškinį padavė E. M., kuris teisę atstovauti ieškovei grindė įgaliojimu ir į bylą pateiktu diplomu, kuris nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje, o įgytas išsilavinimas nėra universitetinis. Šie proceso teisės normų pažeidimai, turi esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.
  3. Teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Ieškovė byloje neįrodė, kad faktiškai perdavė atsakovei centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą.
  4. Pažymi, kad teismas turėjo vadovautis šilumos audito išvadomis, arba esant reikalui net skirti teismo ekspertizę, kad įvertintų, ar šilumos tiekėjo vartotojams taikomas 0,18 dydžio šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas yra reikšmingai padidintas (apie 1,5 karto) ir pažeidžia vartotojų teisėtus interesus. Teismas taip pat privalėjo ištirti atsakovo užsakymu atliktų energetikos audito skaičiavimus, pagal kuriuos atsakovė apskritai negavo jokio centralizuotos šilumos kiekio.
  5. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės taikyto šilumos energijos paskirstymo atitiktį Komisijos patvirtintų metodų Nr. 4 ir Nr. 5 reikalavimams.
  6. Pažymi, kad atsakovės name butų ir jų pagalbinių patalpų, esančių rūsyje aukščiai skiriasi, todėl paskirstymas turėjo būti atliktas pagal butų ir jų pagalbinių patalpų tūrį, o ne plotą, kaip to reikalauja Nr. 5 metodo 5.1.2. punktas.
  7. Teigia, kad rūsyje esančios patalpos, kurios nebuvo įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, yra butų pagalbinės patalpos, jos yra įtraukiamos į butų naudingą plotą kaip pagalbinės šildomos patalpos, nes šios patalpos nėra naudojamos tiesioginei rūsio, kaip bendro naudojimo patalpų, paskirčiai.
  8. Nesutinka su teismo motyvais, kad dėl butų šildomų pagalbinių patalpų įtraukimo į šilumos energijos paskirstymą turi būti priimtas butų savininkų sprendimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. nustatyta tvarka, nes toks teismo aiškinimas pažeidžia CK įtvirtintą proporcingumo principą ir Komisijos patvirtinto 5 metodo nuostatas.
  9. Teigia, kad teismo motyvai, kad šilumos paskirstymas teisėtai atliktas pagal butų plotus, kurie neatitinka VĮ „Registrų centras“ duomenų, tik todėl, kad namo administratorius, o vėliau ir kiti butų savininkai nepateikė šilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį jų butų plotą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Pareiga teisingai paskirstyti visą pastate suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui.
  10. Tvirtina, kad šilumos tiekėja netinkamai skirsto šilumos energiją, pažeisdama namo butų ir kitų patalpų savininkų prievolei mokėti bendro naudojimo objektų šildymą taikytiną proporcingumo principą.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Anykščių šiluma“ prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus atmesti.
  2. Nurodo, kad ieškinį teismui ieškovės vardu pareiškė tuo metu laikinai einantis direktoriaus pareigas G. S.. Be to, ieškovo atstovas E. M. turi tinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą atstovauti teisme.
  3. Teigia, kad ieškinys paremtas 2007-11-20 Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
  4. Pažymi, kadangi namo gyventojai patys nepasirinko šilumos paskirstymo metodo, todėl šiluma ginčo name buvo paskirstoma ir mokestis už šilumą paskaičiuotas vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, kartu su metodu Nr. 5. Nors atsakovė teigia, kad paskirstant šiluminę energiją turėjo būti taikomas metodas Nr. 10, tačiau atgaline data metodas negali būti taikomas, nes ginčo laikotarpis nuo 2009-11-01. Be to, nėra duomenų, kad būtų įvykęs teisėtas namo gyventojų susirinkimas, kurio metu būtų pasirinktas kitas šilumos paskirstymo metodas.
  5. Akcentuoja, kad audito išvados negali būti teikiamos kaip įrodymas, nes Lietuvos Respublikoje nėra metodikos, reglamentuojančios energetikos audito atlikimą.
  6. Teigia, kad atsakovė yra namo bendraturtė, jai priklauso ir dalis name esančios šildymo sistemos, todėl ji kaip bendraturtė, turi apmokėti už tą energijos kiekį, kuris sunaudotas bendrai šildymo sistemai ir jai tenka pareiga proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, nepriklausomai nuo rūsio aukščio ir tūrio.
  7. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė būtų atsidalinusi savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. nesinaudoja ieškovės tiekiama šilumine energija bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
  8. Nurodo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos skundo teiginius.
  9. Prašo atmesti, apeliantės prašymą prijungti naujus įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo (rūsio) patalpos yra pagalbinės patalpos, o šių patalpų aukščiai skiriasi nuo butų aukščio.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinis skundas netenkinamas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
  4. Nagrinėjamoje byloje neginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė tiekė šilumos energiją daugiabučio pastato, esančio adresu ( - ), bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Minėtame pastate atsakovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 8, kuris yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo tinklų. 2009-08-05 atsakovei siųstas siūlymas sudaryti Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo bendro naudojimo patalpoms šildyti sutartį, tačiau atsakovė su juo nesutiko. Atsakovei, kaip statinio bendraturtei, laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2013-06-30 už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskaičiuota sumokėti 606,23 Eur (2 093,18 Lt) mokesčių, kurių atsakovė nesumokėjo.
  5. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme su ieškiniu nesutiko remdamasi tuo, kad ieškovė netinkamai skirsto mokestį už šilumos energiją, pažeisdama proporcingumo principą. Nurodė, kad į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus ieškovė privalo įskaičiuoti kaimynų asmeninio naudojimo rūsio patalpų (sandėliukų) plotus.
  6. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu apmokėti už šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui, kreipėsi su skundu į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, o vėliau į Vilniaus apygardos teismą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto sprendimo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovės L. I. (šioje byloje atsakovė) ieškinį atmetė, o UAB „Anykščių šiluma“ priešieškinį (prijungta byla pagal ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei L. I. dėl mokesčių už suvartotą šilumos energiją priteisimo byloje laikytas priešieškiniu) patenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ priešieškinys, panaikino ir šioje dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  7. Šioje byloje tirtos, nustatytos ir toliau nagrinėjant ieškovės reikalavimą priteisti mokestį už šilumos energiją reikšmingos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 p.). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje yra konstatuota, kad ieškovė UAB „Anykščių šiluma“, atsižvelgdama į tai, jog daugiabučiame name, esančiame ( - ), yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų, bei į tai, kad įrengtą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinka Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, šilumos paskirstymui šiame name taiko tinkamus šilumos paskirstymo metodus, šilumos energiją apskaičiuoja metrologiškai patikrintais ir sertifikuotais apskaitos prietaisais. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės argumentų, susijusių su netinkamu šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo taikymu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo iš naujo analizuoti apeliantės argumentų dėl metodo parinkimo.
  8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas.
  9. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kitą (CK 6.388 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11, 12 straipsniuose, Šilumos paskirstymo vartotojams metodo rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121, 8 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo - pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas visas pastate šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovė neįrodė, jog faktiškai perdavė atsakovei centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą, kaip teisiškai nepagrįstus.
  10. Butų savininkai yra susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos, todėl apeliantė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai privalo apmokėti už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šios pareigos, kol su kitais bendraturčiais apeliantė nesusitarė kitaip, nepaneigia aplinkybė, kad apeliantė savo konkretų butą šildo energija, gaunama iš kito šaltinio, kuris nėra šiluminės energijos šaltinis, apšildantis bendrojo naudojimo patalpas. Todėl tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal įstatymą apeliantei, kaip turto savininkei, tenka pareiga proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, pranešimų, skundų, kad 2009-2013 m. laikotarpiu atsakovei, kitiems namo gyventojams faktiškai ieškovė neperdavė centralizuotos energijos kiekio, pretenzijų dėl tiekiamos šilumos netinkamos kokybės, ji nėra gavusi ir tokių įrodymų į bylą nepateikta, todėl atmestini, kaip neįrodyti apeliantės teiginiai, jog šilumos energija faktiškai nebuvo tiekiama (CPK 178 str.).
  11. Ieškovė reikalavimą grindė 2016-08-12 pažyma Nr. SD-611, pateiktais duomenimis apie daugiabučio pastato, adresu ( - ), šiluminės energijos suvartojimą, atsakovės butui ( - ), tenkančios dalies paskaičiavimais už bendro naudojimo patalpų šildymą (III t., b. l. 134-138, V t., b. l. 146-156). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šilumos energija buvo apskaičiuojama metrologiškai patikrintais ir sertifikuotais apskaitos prietaisais. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino nurodytus įrodymus ir padarė įrodinėjimo taisykles atitinkančią išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas.
  12. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo ištirti atsakovės užsakymu atliktų energetikos audito skaičiavimus. Atsakovės į bylą pateiktas MB „Statybos inžineriniai sprendimai“ 2014 m. spalio mėnesio Energijos paskirstymo ir suvartojimo audito ( - ) aktas Nr. ( - ) (II t., b. l. 93-100), kaip įrodymas buvo ištirtas ir teisiškai įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi, 24-26 punktai, ką nurodė ir pirmos instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo neanalizuoja ir nevertina šio įrodymo įrodomosios reikšmės. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje be kita ko konstatuota, kad apeliantės pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad ieškovė klaidingai taikė šilumos paskirstymo metodus (CPK 177 str. 2 d., 185 str.), iš audito akto išvadų aišku, kad pagal esamą faktinę padėtį objektyviai neįmanoma bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotos šilumos kiekį paskirstyti tarp namo bendraturčių kitaip, nei tą darė ieškovė (24 p.).
  13. Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos vartotojui priklausančios patalpos (Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 punktas). Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekis nustatomas ir paskirstomas taikant metodą Nr. 5 proporcingai butų (patalpų) naudingajam plotui ar tūriui. Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklių 5.3. punkte nustatyta, kad būsto naudingasis plotas – tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų patalpų) bendrasis grindų plotas; į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Iš byloje esančių gyvenamojo namo, ( - ), planų nustatyta, kad namo gyventojams į priklausančias / priskirtas rūsio patalpų dalis (sandėliukus) patenkama iš bendrojo naudojimo rūsio patalpų, tiesioginio patekimo iš butų nėra. Vien ta aplinkybė, kad rūsio patalpų dalys priskirtos ir naudojamos butų savininkų asmeniškai, šiuo atveju nesudaro pagrindo jų priskirti prie butų naudingojo ploto. Byloje nėra duomenų, kad atskiros rūsio patalpos būtų pajungtos prie namo centrinio šildymo sistemos, butų ir kitų patalpų savininkai būtų priėmę sprendimą dėl šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti paskirstymo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pagrįstai priskyrė nešildomas namo rūsio patalpas prie daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir paskirstė rūsio patalpoms priskiriamą šilumos dalį namo savininkams proporcingai nuosavybės daliai pagal turimus duomenis.
  14. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai ieškinį išnagrinėjo, nes ieškinį pareiškė ir bylą vedė ieškovės neįgaliotas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Ieškinį teismui ieškovės vardu pareiškė tuo metu laikinai einantis direktoriaus pareigas G. S.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2002-04-02 Studijų kokybės vertinimo centras įvertino ieškovės atstovo E. M. diplomą, ( - ) išduotą Minsko aukštojoje TSRS VRM mokykloje, kuri yra pripažinta aukštojo mokslo institucija Baltarusijoje ir šioje mokykloje išduoti diplomai pripažinti Lietuvoje. E. M. įgyta juristo kvalifikacija prilyginama kvalifikacijai, įgytai baigus dabartines magistrantūros arba vientisąsias studijas Lietuvoje. E. M. teikė į bylą ieškovės išduotus įgaliojimus, todėl turėjo teisę atstovauti ieškovę teisme. Pažymėtina, kad analogiškai klausimą dėl ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ atstovo E. M. išsilavinimo ir teisės atstovauti ieškovę išsprendė Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-798-278/2016.
  15. Teismas atmeta apeliantės prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus (CPK 314 str.). Apeliantės pateikta namo kadastrinės bylos kopija jau yra byloje (V t., b. l. 157-166) ir buvo vertinama kartu su kitais įrodymais. Šalys turėjo galimybę remtis šiuo įrodymu, teikti dėl jo savo paaiškinimus, taip pat ir dėl patalpų aukščio šilumos energijos paskirstymo metodo atžvilgiu, tačiau atsakovė, nesutikdama su ieškiniu tokiais argumentais nesirėmė. Bylos nagrinėjimo ribų, pagal kurias bylą išnagrinėjo pirmos instancijos teismas, išplėtimas apeliacinėje instancijoje šiuo atveju negalimas, pažeidžiantis rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų reikalavimus (CPK 12, 17 str.). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi bylos dalis, kuria ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškinys atsakovei L. I. perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, vieną iš priežasčių nurodant apeliantės pozicijos nenuoseklumą (32 punktas).
  16. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai, įskaitant ir skunde minimą teismų praktiką, reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir plačiau neaptaria. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

10Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai