Byla 2A-1526-178/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei V. K., suinteresuoto asmens atstovei Ž. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Draugystės sanatorija“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, VĮ Registrų centro Alytaus filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas patikslintu prašymu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:

61. Kad UAB „Draugystės sanatorija“ nuosavybės teise priklausantys pastatai adresais: Kurorto g. 2, Druskininkuose, unikalus Nr. 1593-0000-5010, atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 1998 m., bei V. Krėvės g. 10, Druskininkuose, unikalus Nr.1593-0000-2019, yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 1996 m. ir pastatai nešildomi;

72. Kad UAB „Draugystės sanatorija“ nuosavybės teise priklausantis pastatas adresu V. Krėvės g. 7 / Vytauto g. 3, Druskininkuose, unikalus Nr. 1593-2006-3014, nėra šildomas iš centralizuotos šildymo sistemos nuo 2002 m. ir iki šiol šildomas iš vietinės katilinės;

83. Kad UAB „Draugystės sanatorija“ nuosavybės teise priklausantis pastatas adresu Kurorto g. 6, Druskininkuose, unikalus Nr. 1593-000-7016, atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 1998 m. ir nuo 2005 m. šildomas elektra.

9Nurodė, kad jam priklausantys pastatai, esantys Kurorto g. 6, Kurorto g. 2, V. Krėvės g. 10 ir V. Krėvės g. 7/ Vytauto g. 3, Druskininkuose, nėra šildomi iš centralizuotų šilumos tinklų. Pareiškėjas dokumentų, kad pastatai Kurorto g. 6, Kurorto g. 2, V. Krėvės g. 10 buvo atjungti nuo šilumos tinklų, o pastatas V. Krėvės g. 7/ Vytauto g. 3 šildomas iš vietinės katilinės, neturi, nes laikotarpiu nuo 1991 metų iki 2000 metų atsijungimo procedūra nuo šilumos centralizuotų šilumos tinklų nebuvo reglamentuota teisės aktais. UAB „Draugystės sanatorija“ atjungdama minėtus pastatus, užaklino trasas sklendėmis, t. y. fiziškai atjungė šildymą. Šį atjungimą suderino su tuometiniu šilumos tiekėju UAB „Druskininkų šilumos tinklai“, todėl atjungimą padarė teisėtai ir turi teisę faktinius duomenis įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Bendrovė, atjungdama pastatus nuo centralizuoto šilumos tiekėjo, nei rekonstrukcijos, nei pastatų remonto nedarė, jokių konstrukcijų ar inžinerinių tinklų nekeitė, atjungė šildymą, nes pastatai ir trasos buvo susidėvėję, nebetinkami eksploatuoti ir nesaugūs. Iki šiol kai kurie iš minėtų pastatų nešildomi. Pastatas V.Krėvės g.7/ Vytauto g. 3 nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. nešildomas iš centralizuotų šilumos tinklų, įrengus vietinę katilinę.

10Suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ prašė šią civilinę bylą nutraukti arba atmesti šį prašymą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo prašomi nustatyti juridiniai faktai turi būti nustatomi kita (ne teismine) tvarka. Pareiškėjo prašyme nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžia prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra nepagrįstos ir nepatvirtinančios, kad pastatai yra atjungti nuo centralizuotai teikiamos šilumos tinklų.

11Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Alytaus filialas nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, nes neatitinka CPK 444-447 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškimas buvo patenkintas: nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad UAB „Draugystės sanatorija“ nuosavybės teise priklausantys pastatai adresais: Kurorto g. 2, Druskininkuose, unikalus Nr. 1593-0000-5010, atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 1998 m. ir V. Krėvės g. 10, Druskininkuose, unikalus Nr.1593-0000-2019, yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 1996 m. ir pastatai nešildomi; nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad UAB „Draugystės sanatorija“ nuosavybės teise priklausantis pastatas adresu V. Krėvės g. 7 / Vytauto g. 3, Druskininkuose, unikalus Nr. 1596-2006-3014, nėra šildomas iš centralizuotos šildymo sistemos nuo 2002 m. ir iki šiol šildomas iš vietinės katilinės; nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad UAB „Draugystės sanatorija“ nuosavybės teise priklausantis pastatas adresu Kurorto g. 6, Druskininkuose, unikalus Nr. 1593-000-7016, atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 1998 m. ir nuo 2005 m. šildomas elektra; juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu įregistruoti duomenis apie pastatų šildymą nekilnojamojo turto kadastre.

14Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas tiesiogiai nenurodo, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad jo prašomi nustatyti faktai yra juridiniai, kadangi juos nustačius pareiškėjas įgyja teisę prašyti pakeisti nekilnojamojo turto registre esančius duomenis (Lietuvos Respublikos turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d. ir 13 str. 2 d.). Pareiškėjo pateikti duomenys, patvirtinantys tam tikras reikšmingas aplinkybes, įrodinėjamus juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtina netiesiogiai. Iš bylos duomenų matyti, jog nustatinėjamus juridinius faktus patvirtinančių dokumentų nėra ir negali būti. Pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šiuo metu pastato atjungimą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų bei pastato centralizuoto šildymo būdo keitimą reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (toliau-Taisyklės). Pareiškėjas, norėdamas pasinaudoti Taisyklių 114, 115 punktuose nustatyta tvarka, turėtų kreiptis į savivaldybę, pranešdamas apie praeityje atliktus darbus. Šie reikalavimai yra praktiškai neįgyvendinami, nes darbai, kuriais fiziškai atjungtas šildymas, yra atlikti jau prieš keletą metų, prieš įsigaliojant Taisyklių reikalavimams, todėl gauti sąlygas jau atliktiems darbams būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisėta. Neįgyvendinus Taisyklių reikalavimų, pareiškėjas neturi galimybės gauti Taisyklėse nurodyto Valstybinės energetikos inspekcijos išduodamo pastato šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių jungčių su šilumos perdavimo tinklais išardymo ir (ar) kitų atjungimo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti akto, kuris pagal galiojančią tvarką yra pagrindas kadastro duomenims pakeisti. Kaip matyti iš šiuo metu atsijungimą nuo centralizuoto šilumos tiekėjo reglamentuojančių normų, jose reglamentuota perspektyvinė atsijungimo tvarka – kai atjungimo veiksmai bus atlikti ateityje. Pareiškėjas negali kreiptis į savivaldybės institucijas pateikti informacijos apie planuojamus atlikti darbus, nes jokių darbų atlikti neketina, taip pat prašyti išduoti sąlygas jau atliktiems darbams. Ši tvarka nenumato atliktų darbų įforminimo galimybės. Todėl nustatyti, kad yra atliktas atsijungimas nuo centrinio šilumos tiekėjo, retrospektyviai gali tik teismas, tuo atveju, kai toks atsijungimas buvo atliktas pagal atsijungimo metu galiojusius teisės aktus. Nors suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ teigia, kad atsijungimas nuo bendros centralizuotos šildymo sistemos yra laikomas pastato rekonstrukcija, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjo pastatuose būtų atlikta rekonstrukcija. Pastatai nuo centralizuoto šildymo buvo atjungti ne dėl rekonstrukcijos, o dėl nusidėvėjimo. Taigi, pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, turi būti nustatyti teismine tvarka. Teismas iš UAB „Draugystės sanatorija“ 1997 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 57, UAB „Draugystės sanatorija“ 1998 m. rugsėjo 28 d. šilumos ir karšto vandens trasų atjungimo akto, liudytojo R. B. (kuris 1996-2003 m. laikotarpiu buvo UAB „Druskininkų šilumos tinklai“ direktoriumi) parodymų padarė išvadą, kad pastatai Kurorto g. 2 ir Kurorto g. 6 fiziškai atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 1998 m. rugsėjo 28 d. Teismas iš UAB „Draugystės sanatorija“ 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 14, UAB „Draugystės sanatorija“ 1996 m. spalio 14 d. šilumos ir karšto vandens trasų atjungimo akto, liudytojo R. B. parodymų padarė išvadą, kad pastatas V. Krėvės g. 10 fiziškai atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 1996 m. spalio 14 d. Minėtas aplinkybes patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Aplinkybę, kad pastatas Kurorto g. 6 nuo 2005 m. šildomas elektra, patvirtina liudytojos A. J. parodymai, taip pat rašytinė medžiaga - 2005 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Draugystės sanatorija“ pastato (vilos „Vingis“ po rekonstrukcijos) Kurorto g. 6, Druskininkuose, Pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir kt. Teismas išanalizavęs atsijungimo metu galiojusius teisės aktus (Statybos įstatymą ir kt.), padarė išvadą, kad 1996 – 2000 m. atsijungimą nuo šilumos centralizuotų tinklų reglamentuojančių normų nebuvo. Tą patvirtina ir 2008 m. balandžio 28 d. Valstybinės energetikos inspekcijos pažyma Nr.07-350. Taigi, kai teisės normomis nebuvo sureguliuota pastatų atjungimo nuo centralizuoto šildymo tvarka, atjungimas laikytinas sutartiniu dalyku tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog valia atjungti pastatus nuo centrinio šildymo buvo derinta su šilumos tiekėju, patvirtina liudytojų O. K. ir R. B. parodymai. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad, nesant kito reglamentavimo, su šilumos tiekėju pagal nusistovėjusią tuo metu praktiką atjungimas buvo derinamas, todėl laikė, kad pastatai V. Krėvės g. 10, Kurorto g. 2 ir Kurorto g. 6 nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungti teisėtai. Dėl išvardintų priežasčių teismas nustatė ieškovo prašomus juridinius faktus dėl minėtų pastatų atjungimo bei šildymo/nešildymo. Teismas iš pateiktų įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų bei liudytojo R. B. parodymų padarė išvadą, kad šalių abipuse valia buvo suderinta, jog pastatas V. Krėvės g. 7 / Vytauto g. 3 bus šildomas iš vietinės alternatyvios pareiškėjo įrengtos šildymo katilinės, o šilumos tinklų tiekiama šiluma bus naudojama vandens pašildymui, tačiau rašytinių įrodymų šiam valios suderinimui nėra, todėl laikė, jog šis faktas nustatytinas teismine tvarka ir negali būti nustatytas kita tvarka.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ apeliaciniu skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-31-182/2010 nutraukti.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

181. Sprendimu patvirtintiems faktams (kad pastatai yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų) nustatyti teisės aktai imperatyviai numato kitą tvarką ir nurodo, kas turi teisę tokius faktus nustatyti. Pagal šiuo metu galiojančio Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą pastato centralizuoto šildymo būdo pakeitimas yra laikomas pastato/šildymo sistemų rekonstrukcija. Išanalizavus tuo metu galiojusių teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintų Respublikinėse statybos normose RSN 158-94 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių“, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka) redakcijas matyti, kad jau nuo 1996 m. bet kurią rekonstrukciją, tame tarpe ir pastatų šildymo būdo pakeitimą, atjungiant šiuos pastatus nuo bendros centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, gali patvirtinti tik tam įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka ir tik šių institucijų išduoti dokumentai (Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma bei Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas) gali įrodyti teisėtą pastato šildymo būdo pakeitimą ir būti pagrindu pakeisti nekilnojamo turto kadastre ir registre įrašytus kadastrinius duomenis apie pastato šildymo būdą. Remiantis CPK 445 straipsniu, teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik tokiu atveju, jei įstatymas nėra nurodęs kitos, t.y. ne teismo tvarkos. Kai juridinis faktas turi būti nustatomas kita (ne teismine) tvarka, teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) arba jau iškeltą bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).

192. Prašomi nustatyti faktai nėra juridiniai faktai CPK 444 ir 447 straipsniuose įtvirtintų normų prasme. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo nurodyti juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu pakeisti pastatų kadastrinius duomenis apie jų šildymo būdą Nekilnojamo turto kadastre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį duomenys yra keičiami tik tada kai buvo atlikti kokie nors statybos ar remonto darbai. Pačiame teismo sprendime yra nurodyta, kad jokie rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami. Taigi, teismo sprendimu nustatyti kaip juridinę reikšmę turintys faktai negali būti pagrindu keisti kadastre įregistruotus kadastrinius duomenis, t.y. sprendimu nustatyti faktai nesukuria pareiškėjui jo siekiamų teisių. Pats pastato atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų faktas nėra kadastro duomuo „šildymo būdas“, t.y. jis negali būti registruojamas kaip pastato šildymo būdas. Norint pakeisti pastato kadastrinius duomenis apie jų šildymo būdą „centrinis šildymas“, reikalinga nurodyti naują pastato šildymo būdą. Pastatų atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų/pastato šildymo būdo pakeitimas ir šilumos nevartojimas/pastatų nešildymas (sprendime tai vertinama kaip juridinę reikšmę turintis faktas pastato Krėvės g. 7/Vytauto g. 3 atžvilgiu) yra du skirtingi faktai, ir tik pirmasis faktas gali turėti sprendime nurodytą juridinę reikšmę ir gali būti pagrindu pakeisti nekilnojamo turto registre įregistruotus pastatų kadastrinius duomenis. Pastatų nešildymo ar pastatų nenaudojimo faktas bei tas faktas, kad jie yra atjungti nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, atsižvelgiant į byloje prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų tikslą, nėra juridiniai, t.y. nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių, kadangi tai nėra kadastrinis duomuo. Dėl šios priežasties, remiantis CPK teismas negalėjo sprendimu nustatyti tokių juridinės reikšmės neturinčių faktų.

203. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka negali gauti pastatų atjungimą patvirtinančių dokumentų bei pakeisti Nekilnojamo turto kadastre įrašytus pastatų kadastrinius duomenis apie jų šildymo būdą. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas niekada nesikreipė (ir net nebandė to daryti) į šilumos tiekėją dėl jam priklausančių pastatų atjungimo/šildymo būdo pakeitimo techninių sąlygų išdavimo, neišsiiminėjo nustatyta tvarka jokių leidimų rekonstruoti (keisti šildymo būdą) pastatus, nepateikė jokių kompetentingų valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų pripažinimo tinkamu naudoti dokumentų, patvirtinančių, kad pastatai yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ar priežasčių dėl kurių negali/negalėjo atlikti minėtų veiksmų. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintčius faktus ir šių faktų pagrindu pakeisti Nekilnojamo turto kadastre įregistruotus kadastrinius duomenis apie pastatų šildymo būdą, siekia išvengti teisės aktų nustatytos pastatų atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų tvarkos. Be to, pastato V. Krėvės g. 7 / Vytauto g. 3 atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų klausimas jau buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-227-602/2010. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m gegužės 27 d. sprendime konstatavo, jog minėtame pastate malkinio katilo/katilinės įrengimas nepatvirtina pastato atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų fakto. Tačiau teismas sprendime nesivadovavo šiais įsigaliojusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nustatytais prejudiciniais faktais.

21Pareiškėjas UAB „Draugystės sanatorija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Į pareiškėjui priklausančius pastatus nėra centralizuotu būdu tiekiama šiluma, kai kurie pastatai apskritai nėra šildomi, nes jų priėjimai prie šiluminių trasų yra aklinai uždaryti. Visų pastatų atjungimai nuo šiluminių trasų bei katilinės pastatymas buvo suderinti su UAB „Druskininkų šilumos tinklai“.

22Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jo argumentai išdėstyti atsiliepime pirmosios instancijos teisme. Šiame atsiliepime tretysis asmuo buvo nurodęs, kad pareiškėjo prašymas neatitinka juridinę reikšmę turinčių faktų nustatyto sąrašo ir sąlygų.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

25Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai dėl skundžiamo teismo sprendimo.

26Apeliacinis skundas tenkintinas.

27Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė turinčius juridinę reikšmę faktus, kuriuos ir prašė nustatyti pareiškėjas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomi nustatyti faktai yra juridiniai, nes juos nustačius jis įgyja teisę prašyti pakeisti nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje. Sprendime nurodyta, kad šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu įregistruoti duomenis apie pastatų šildymą nekilnojamojo turto kadastre.

28Apeliacinis skundas, kaip minėta, grindžiamas argumentais, kurie, suinteresuoto asmens nuomone, leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas – CPK 444, 445 straipsnius, dėl ko sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla nutraukta. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą būtent apeliaciniame skunde nurodytose ribose.

29Nagrinėjamu atveju ginčo tikslas - duomenų apie pastatų šildymą nekilnojamojo turto kadastre pakeitimas. Ginčo esmė – ar pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai yra/gali būti pagrindu pareiškėjo pageidaujamų duomenų apie pastatų (ne)šildymą ar jų šildymo būdą pakeitimui ir ar pareiškėjas neturi ir negali gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų kita tvarka.

30Teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose yra nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekdamas pakeisti nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, asmuo pateikia prašymą ir jį patvirtinančius įrodymus. Jais pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus yra teismo sprendimo, kaip įrodymo viešo registro duomenų keitimui, buvimo faktas, dėl ko ir buvo pradėta byla.

31Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės, t.y. nesukelia teisinių pasekmių. Tokius faktus galima konstatuoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kokios nors kompetentingos komisijos aktu, atitinkamos institucijos išduotu dokumentu ir pan. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo siekiamo tikslo aspektu svarbus yra ne tik pats teismo sprendimo buvimo faktas per se, bet būtent tuo sprendimu konstatuoti faktai - ar jie, kaip tokie, yra svarbūs ne tik pareiškėjui, bet ir ar jie sukelia/gali sukelti teisines pasekmes kitiems asmenims santykyje su pareiškėju, t.y. būtina nustatyti kokia teisės norma faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios asmens teisės gali atsirasti prašomo nustatyti fakto pagrindu. Be to, kaip minėta, bet kuriuo atveju reikšminga yra tai, ar pareiškėjas neturi ir negali gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų kita tvarka.

32Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė faktus, kad pareiškėjo nurodomi pastatai yra 1) atitinkamomis datomis atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, 2) nuo atitinkamo laiko nešildomi arba šildomi kitais būdais. Iš bylos duomenų galima matyti, kad esminio ginčo dėl tokio pobūdžio faktinių aplinkybių byloje ir nėra (tik dėl pastato Krėvės 7/Vytauto 3, apeliantas nurodo kieto kuro katilinės įrengimą kaip šildymo būdo alternatyvą, bet ne šildymo būdo pakeitimą apskritai). Dalį minėtų faktinių aplinkybių patvirtina ir rašytiniai dokumentai (t. 1 b.l. 163-164, t. 2 b.l. 36-52, 100-105). Taigi, nustatinėti teisminio proceso pagalba tokio pobūdžio faktus, kuriuos akivaizdžiai galima nustatyti vietoje atliekant objekto apžiūrą ir susipažinus su atitinkamais dokumentais, patvirtinančiais nešildymo ar naujo šildymo būdo pradėjimo faktą ir laiką, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio būtinumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai iš esmės yra faktinės padėties konstatavimas, nesąlygojantys pareiškėjo asmeninių ir turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo prašomi pakeitimai kadastro duomenyse jau buvo padaryti (t. 2 b.l. 20-24), tačiau vėliau atstatyti pirminiai kadastro duomenys. Todėl galima manyti, kad tarp pareiškėjo ir viešo registro tvarkytojo yra nesutarimai ne dėl to, ar aptariami faktai (ne)egzistuoja, o dėl to, ar šių faktų buvimas suteikia pagrindą kadastro duomenų keitimui. Iš esmės tokią išvadą patvirtina ir VĮ Registrų centras atsiliepimas (t. 1 b.l.153-154). Skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog nustačius pareiškėjo prašomus faktus, šis įgyja teisę prašyti pakeisti nekilnojamojo turto registre esančius duomenis. Vienok teisę prašyti pakeisti tokius duomenis pareiškėjas ir šiaip jau turi teisę, dar daugiau, kaip minėta, jie jau vienu metu buvo padaryti. Todėl jei atsisakymą pakeisti duomenis pareiškėjas tebelaiko neteisėtu ir nepagrįstu, jis gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą prašydamas įpareigoti viešo registro tvarkytoją juos pakeisti. Būtent tokio pobūdžio pareiškėjui palankus teismo sprendimas neabejotinai būtų pagrindas duomenų pakeitimui. Pažymėtina, kad pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad sistema buvo atjungta fiziškai ne dėl sistemų, šildymo būdo keitimo ar pertvarkymo, o dėl to, kad sistemos buvo susidėvėjusios ir negalėjo būti eksploatuojamos. Tačiau tai, kad dėl tokių ar panašių priežasčių vartotojas nusprendė nevartoti centralizuotų šilumos tinklų tiekiamos šilumos, teisėjų kolegijos nuomone, nereiškia, kad toks jo sprendimas bei šio sprendimo faktinių pasekmių konstatavimas teismo sprendimu per se jau suteikia jam naujas ar pakeičia turėtas teises jo šiuo metu siekiamo tikslo aspektu, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsijungimo nuo centralizuotų tinklų patvirtinimui yra nustatyta kita tvarka. Pareiškėjas teisus, kad iki 2000 m. iš tikrųjų nebuvo detaliau reglamentuota atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų tvarka (išskyrus pastatą V.Krėvės 7/Vytauto 3, kurio atjungimo metu jau galiojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad jau tuomet, nepaisant reglamentuotos detalios atsijungimo tvarkos nebuvimo, turėjo būti vadovaujamasi 1996 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Statybos įstatymu. Tokią išvadą suponuoja šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyti jo tikslai - šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti, naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus šioje srityje, t. y. įstatymas skirtas inter alia statinių naudojimo tvarkai, o ne tik remonto ir rekonstravimo darbams, dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas (nors, teisėjų kolegijos nuomone, ir atlikti tinklų atjungimo darbai turėtų būti vertinami kaip statinio bendrųjų inžinerinių sistemų pertvarkymas, dėl ko 1996 m Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktas netaikytinas). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį duomenys yra keičiami tik tada, kai buvo atlikti kokie nors statybos ar remonto darbai. Kita vertus, netgi sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Statybos įstatymu pareiškėjas tuomet neprivalėjo vadovautis, tektų konstatuoti, jog nustatyti faktai neleistų jų laikyti turinčiais juridinę reikšmę, nes nustatyti faktai tokiu atveju nesukeltų juridinės reikšmės jokios teisės normos pagrindu. Šiame kontekste pastebėtina, kad byloje nėra ir patikimų rašytinių įrodymų, jog atsijungimas buvo suderintas ir su SPAB „Druskininkių šilumos tinklai“.

33Atsižvelgiant į virš minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai nėra juridiniai CPK 444 straipsnio prasme, nes jie nelaikytini faktais, kuriems juridinę reikšmę - asmeninių ir turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą - suteikia teisės normos. Tuo tarpu šiuo metu atsijungimo ir jo teisėtumą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarka yra reglamentuota Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 (CPK 445 str.).

34Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Šie pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla išspręstina iš esmės – ji nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

Nutarė

36Druskininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

37Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Draugystės sanatorija“ 133,20 Lt žyminį mokestį uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ ir 8,60 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas patikslintu prašymu prašė nustatyti juridinę reikšmę... 6. 1. Kad UAB „Draugystės sanatorija“ nuosavybės teise priklausantys... 7. 2. Kad UAB „Draugystės sanatorija“ nuosavybės teise priklausantis... 8. 3. Kad UAB „Draugystės sanatorija“ nuosavybės teise priklausantis... 9. Nurodė, kad jam priklausantys pastatai, esantys Kurorto g. 6, Kurorto g. 2, V.... 10. Suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ prašė šią civilinę bylą nutraukti... 11. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Alytaus filialas nurodė, kad... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu... 14. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas tiesiogiai nenurodo, tačiau iš... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ apeliaciniu skundu prašo Druskininkų... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:... 18. 1. Sprendimu patvirtintiems faktams (kad pastatai yra atjungti nuo... 19. 2. Prašomi nustatyti faktai nėra juridiniai faktai CPK 444 ir 447... 20. 3. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka... 21. Pareiškėjas UAB „Draugystės sanatorija“ atsiliepimu į apeliacinį... 22. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepimu į... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 27. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė... 28. Apeliacinis skundas, kaip minėta, grindžiamas argumentais, kurie,... 29. Nagrinėjamu atveju ginčo tikslas - duomenų apie pastatų šildymą... 30. Teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos CPK 444 ir 445 straipsnių... 31. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 32. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė faktus, kad pareiškėjo... 33. Atsižvelgiant į virš minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su... 34. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331... 36. Druskininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą... 37. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Draugystės sanatorija“...