Byla 2S-1702-730/2014
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams G. D. ir A. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

2ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams G. D. ir A. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

3Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-09-04 nutartimi ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino. Nustatė ieškovei terminą iki 2014-09-18 sumokėti valstybei 256 Lt žyminio mokesčio bei pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Išaiškino ieškovei, kad per teismo nustatytą terminą nepateikus teismui žyminio mokesčio sumokėjimo dokumento, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei nenagrinėtas. Nurodė, kad aplinkybė, jog Vyriausybė yra vienintelis ieškovės steigėjas, nesuteikia šiai įmonei jokių teisinių privilegijų žyminio mokesčio mokėjimo ar atleidimo nuo jo mokėjimo atveju, kai prašoma priteisti lėšas. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šiuo atveju atleisti nuo žyminio mokesčio įmonės, nes už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos), bet ne įmonės. Šiuo atveju teisiškai reikšminga yra ieškovės, kaip įmonės, teisinė forma. Bendrovė iš savo veiklos gauna pajamas, jos finansavimas susideda ne tik iš dotacijų, tikslinių įnašų, bet ir pajamų, gaunamų kitais būdais. Todėl šiuo atveju valstybės institucijos sąvoka negali būti plečiama neapibrėžtam ratui jos įsteigtų įmonių.

4Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nutarties dalį, kuria atmestas prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir šį klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Apeliantė yra viešas juridinis asmuo, ginantis viešąjį ir valstybės interesus.
  2. Šiuo metu bendrovė naujų draudimo sutarčių nesudarinėja, o tik administruoja sudarytas draudimo sutartis, todėl jokio pelno negauna.
  3. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-19621-191/2014 tenkino ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų byloje, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokios būtinybės nėra.
  4. Šiuo konkrečiu atveju bendrovė, negalėdama susigrąžinti išmokėtų draudiminių išmokų, bus priversta kreiptis į Vyriausybę dėl papildomo finansavimo gavimo, o tai padidins valstybės asignavimus ir tiesiogiai palies mokesčių mokėtojus, todėl visuomenė ir valstybė patirtų didesnę žalą, negu tą, kurią visuomenė ir valstybė patirtų atleidus bendrovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad teikdamas ieškinius teismams dėl lėšų išieškojimo, ieškovas atstovauja valstybę ir gina viešąjį interesą.

5Atskirasis skundas netenkintinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

7Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

8Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (IEŠKINIO TRŪKUMŲ ŠALINIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA, Teismų praktika Nr. 36).

9Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų reglamentuoja CPK 83 straipsnio nuostatos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.

10Apeliantė teigia, kad yra viešas juridinis asmuo, ginantis viešąjį ir valstybės interesus, todėl turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

11Valstybės įmonės, kaip viešojo juridinio asmens, statusas nėra savaiminis ir pakankamas atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu pagrindas. Aukščiau nurodytos įstatymo normos analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, juos nurodo kaip teisinių santykių subjektus, kartu pabrėžiant, kad minima norma šių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Viešasis interesas – tai visuomenės interesas, kuris atskirais atvejais gali būti apibrėžiamas tam tikrų visuomeninių santykių ar visuomenės grupės sritimi (pavyzdžiui, vartotojų, tautinių mažumų, nepilnamečių, valstybės interesai ir kita). Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti viešojo intereso ribas konkrečiuose santykiuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas), todėl įstatymuose, nepažeidžiant Konstitucijos, gali būti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar pareigūnai gali viešąjį interesą ginti teisme. CPK 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymų numatytais atvejais ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti gali pareikšti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Šią nuostatą konkretizuoja CPK 49 straipsnis. Valstybės, savivaldybės institucijos, kiti asmenys ar jų grupės, paduodantys ieškinius, pareiškimus, prašymus ar skundus, kuriais siekia apginti pažeistą viešąjį interesą, privalo nurodyti, kokio įstatymo pagrindu šie asmenys kreipiasi į teismą teisminės gynybos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Taigi, viešasis interesas yra visuomenės interesų visuma, kurią apsprendžia aukštesnis visuomenės išlikimo užtikrinimo tikslas, svarbesnis už trumpalaikius ar siauresnius turtinės naudos, pelno siekimo interesus, atspindintis ir išreiškiantis pamatines konstitucines visuomenės vertybes.

12Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Mokėjimo draudimo susitarimu šalys numatė 10 procentų dydžio draudimo įmoką, kuri skaičiuojama nuo ieškovės bankui išmokėtos ir atsakovės ieškovei per mokėjimų bankui laikotarpį negrąžintos sumos, per ne trumpesnį kaip 10 metų terminą lygiomis dalimis kas mėnesį be palūkanų, kas reiškia, kad tarp šalių buvo sudarytas atlygintinis sandoris (draudimo sutartis), atitinkantis CK 6.987 straipsnyje reglamentuotą draudimo sutarties sampratą. Taigi, nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ veikla nėra pagrįsta viešojo, valstybės ar savivaldybės intereso apsaugos aspektu, kadangi ji veikė kaip pelno siekianti įmonė, o pelno siekimas iš esmės nesuderinamas su viešojo intereso apsauga ir gynimu. Be to, reikšdama ieškinį viešajam interesui ginti be bendrųjų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui, ieškovė nenurodė įstatymo, kuriuo remiantis jai suteikta teisė pareikšti tokį ieškinį. Nors apeliantė ir teigia, kad nuo jos veiklos licencijos galiojimo sustabdymo dienos nelaiko savęs pelno siekiančia įmone, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyta aplinkybė iš esmės nekeičia įmonės veiklos pobūdžio ir įstatuose nustatytų veiklos tikslų, kadangi, pasikeitus įmonės situacijai, galėtų būti sprendžiamas licencijos galiojimo atnaujinimo ir tolimesnės įmonės veiklos (pelno tikslais) vykdymo klausimas. Pažymėtina, kad nors įmonės veikla sustabdyta, įmonė toliau vykdo iki šiol prisiimtus įsipareigojimus ir administruoja anksčiau sudarytas draudimo sutartis, moka draudimo išmokas, užsiima skolų išieškojimu ir turto realizavimu, išskyrus naujų draudimo sutarčių sudarymą. Taigi nenustačius, jog byloje nagrinėjamas ginčas kilęs siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą, nėra pagrindo ieškovės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

13Civilinio proceso įstatymas nustato pareigą teismams, priimant sprendimus, vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (CPK 4 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis Kauno miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-19621-191/2014, kurioje teismas tenkino ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

14Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

15Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas sumokėti 256 Lt žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

17Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

18Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Nustatyti ieškovei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ terminą iki 2014 m. lapkričio 14 d. sumokėti 256 Lt žyminį mokestį už pateiktą ieškinį ir pateikti Kretingos rajono apylinkės teismui tai patvirtinantį įrodymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams G. D. ir A. D. dėl skolos ir... 3. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-09-04 nutartimi ieškovės UAB... 4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės... 5. Atskirasis skundas netenkintinas.... 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties,... 8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 9. Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų... 10. Apeliantė teigia, kad yra viešas juridinis asmuo, ginantis viešąjį ir... 11. Valstybės įmonės, kaip viešojo juridinio asmens, statusas nėra savaiminis... 12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Mokėjimo draudimo susitarimu šalys numatė... 13. Civilinio proceso įstatymas nustato pareigą teismams, priimant sprendimus,... 14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir... 15. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo... 16. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už... 17. Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338... 18. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti... 19. Nustatyti ieškovei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ terminą iki 2014 m....