Byla e2-10021-1032/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

2viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams K. G. ir A. G. (A. G.) dėl skolos priteisimo,

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti priteisti solidariai iš atsakovų 2460,69 Eur skolą, 36,64 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad namo, adresu ( - ), Klaipėdoje, kuriame yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Dėl šios priežasties šiluma šiame name, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. name suvartoti kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui. A. G. ir K. G. nemoka už suvartotą šilumos energiją, jų skola už laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio yra 2460,69 Eur. Pagal LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi, skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina.

6Teismo posėdžio metu ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovas advokatas Sigitas Čepas nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad ieškovė teikė atsakovams paslaugas (šilumos energiją), tačiau atsakovai nuo 2012 metų iki šiol už suteiktas paslaugas neatsiskaito. Paaiškino, kad atsakovams nesutinkant su ieškovės atliktais paskaičiavimais už šilumos energiją, jie vadovaujantis Energetikos bei Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis turėjo teisę kreiptis į ikiteisminio nagrinėjimo instituciją Valstybinę kainų ir energetikos komisiją. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą paaiškino, jog name adresu ( - ), Klaipėdoje, yra bendras namo šilumos skaitiklis bei gyventojai kiekvienas butas turi savo skaitiklį. Namą adresu ( - ), Klaipėdoje, administruojanti bendrovė UAB „Admenta“ teikia ieškovei duomenis (skaitiklių parodymus - tiek daugiabučio gyvenamojo namo bendro, tiek kiekvieno gyventojo), o ieškovė palyginusi bendro skaitiklio duomenis su kiekvieno buto individualiais skaitiklių parodymais paskirto mokėtiną sumą kiekvienam abonentui. Pažymėjo, kad šilumos energija susideda iš asmeniškai kiekvieno buto suvartojamos energijos bei energijos bendroms namo reikmėms. Teigia, jo atsakovai už teikiamas paslaugas nemokėjo nuo 2012 metų. Ieškovė išrašydama sąskaitas šilumos vartotojams patvirtina paslaugos suteikimą bei kainą. Atsižvelgiant į tai, jog registro išrašo duomenimis butas adresu ( - ), Klaipėda, atsakovams priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise prašo priteisti skolą solidariai iš atsakovų bei vadovaujantis sutarties 9.4 punktu paskaičiuotus delspinigius ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad susipažinęs su ieškovės AB „Klaipėdos energija“ pareikštu ieškiniu dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kategoriškai su juo nesutinka. Su ieškovės ieškinyje nurodyta suma 2497,33 Eur nesutinka, nes reali skolos suma yra ženkliai mažesnė, o AB „Klaipėdos energija“ nesutinka perskaičiuoti sumos už šilumos energiją pagal realius šilumos energijos tiekimo skaitliuko parodymus, dėl ko nepavyksta sumokėti realią skolos sumą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, prieštarauja dėl ieškovės pateikto ieškinio bei prašo teismo pareikštus reikalavimus atmesti, kaip neatitinkančius tikrovės.

8Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 121 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, šaukimai jiems išsiusti jų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresu (( - ), Klaipėda) ir vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi (atsakovas pateikdamas atsiliepimą taip pat nurodė šį adresą) laikytini įteiktais tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

9Teismas

konstatuoja:

10ieškinys tenkintinas.

11Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovo bendrovė, pastatui, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, tiekia šilumos energiją. Su atsakovais A. G. ir K. G. pasirašyta Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo 2008 m. rugsėjo 8 d. sutartis Nr. K047329. Atsakovai už ieškovės teikiamas paslaugas nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio yra neatsiskaitę, todėl susidarė 2460,69 Eur įsiskolinimas, ieškovė yra paskaičiavusi 36,64 Eur delspinigių (e.b. I t., b.l. 8-19).

12Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

13Byloje tarp šalių ginčas kyla dėl atsakovų pareigos atsiskaityti su ieškove už sunaudotą šilumos energiją. Atsakovas nesutinka su ieškovės paskaičiuota 2497,33 Eur skolos suma.

14Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja CK Šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas, o energijos tiekimo įmonė – tiekėjas. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog, jei pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, jog šilumos energijos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas kurio 5 punkte nustatyta, kad „Sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos.“. Su A. G. ir K. G. pasirašyta Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo 2008 m. rugsėjo 8 d. sutartis Nr. K047329, ir šios sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė energijos tiekimo prievoliniai teisiniai santykiai.

15Atsakovas A. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu ieškovės prašoma priteisti 2497,33 Eur suma nesutinka, nes reali skolos suma yra ženkliai mažesnė, o ieškovė nesutinka perskaičiuoti sumos už šilumos energiją pagal realius šilumos energijos tiekimo skaitliuko parodymus, dėl ko nepavyksta sumokėti realios skolos sumos. Prašo atmesti ieškovės pareikštus reikalavimus, kaip neatitinkančius tikrovės.

16Energetikos įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija nagrinėja ginčus ne teismo tvarka dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo. To paties straipsnio 4 dalies 2 dalyje nurodyta, kad Komisija nagrinėja ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai. Straipsnio 5 dalis numato, jog buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles. Atsiskaitymą už šilumą reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas (toliau - ŠŪĮ). ŠŪĮ 21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, Vartotojų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartojimo ginčus ne teismo tvarka dėl vartotojų ir energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įmonių ginčus dėl apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, dėl valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad vartotojui numatyta galimybė kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucijas dėl jo nuomone pažeistų teisų gynimo. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.

17Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

18Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ši įstatymo nuostata buvo perkelta į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 21 punktą. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog dėl šios priežasties šiluma šiame name, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3, t. y. name suvartoti kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui. Tarp šalių sudarytos sutarties 7. 2 punkte numatyta, jog pastato šildymo ir karšto vandens šilumos sistemos prižiūrėtojas yra UAB „Adminta“, kuri pateikia šilumos tiekėjui atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitą (Sutarties 7.3 punktas). Sutarties 8.1 punkte numatyta, jog mokestis už suvartotos šilumos kiekį patalpoms šildyti, vandeniui pašildyti, vonių šildytuvų ir karšto vandens temperatūrai palaikyti apskaičiuojamas pagal namo tiekimo-vartojimo riboje įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Visas name suvartotas šilumos kiekis išdalinamas vartotojams. Vartotojas moka pagal buto šilumos apskaitos prietaisų (daliklių) rodmenis, pridėjus šilumos dalį, suvartotą namo bendrojo naudojimo patalpose, proporcingai turimam buto plotui. Šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti nustatomas pagal buto karšto vandens skaitiklių (daviklių) rodmenis, vadovaujantis šilumos paskirstymo metodu Nr. 3. A. G. ir K. G. nemoka už suvartotą šilumos energiją, jų skola už laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio yra 2460,69 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Ši nuostata yra įtvirtinta ir tarp šalių sudarytos sutarties 6.4.4 punkte. Byloje atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės paskaičiuota skolos suma, tačiau neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jiems nebuvo patiektas pagal pateiktas sąskaitas apmokėjimui šiluminės energijos kiekis ar kad jie apskritai nesinaudojo ieškovės teikiama paslauga (CPK 178, 185 straipsniai).

19Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovai ieškovei už šilumos energiją nemoka nuo 2012 metų vasario mėnesio, t.y. daugiau nei šešerius metus. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises ir pareigas turi elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Teismo nuomone, atsakovų veiksmai nevykdant prievolės atsiskaityti su ieškove už suvartotą šilumos energiją, negali būti pateisinami atsakovų nesutikimu su ieškovės paskaičiuota mokėtina suma už ieškovės suteiktas paslaugas. Asmuo, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, ar, kad priešinga sutarties šalis, šiuo atveju ieškovė, netinkamai vykdo sutartį, turėjo teisę ir pareigą kreiptis į sutarties šalį su atitinkamais prašymais, naudotis įstatyme numatytomis teisėmis kreiptis į ieškovę ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytas institucijas nagrinėjančias ginčus dėl suvartoto šilumos kiekio, tačiau atsakovai nenurodė, jog būtų ėmęsi kokių nors veiksmų dėl, jų nuomone, netinkamai atliktų ieškovės šilumos kiekio apskaičiavimų, jokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

20Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai/nuomininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalis). Tarp šalių susiklosčiusių šilumos energijos tiekimo sutartinių santykių pagrindu atsakovai, kaip tiesioginiai šilumos energijos vartotojai – butų savininkai – ir šilumos energijos tiekimo sutarties šalys, įgijo prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

21Ieškovė atsakovams teikė šilumos energiją, tačiau atsakovai už suteiktas paslaugas nesumokėjo nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio ir liko skolingi 2460,69 Eur sumą už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ir pagrindė susidariusio įsiskolinimo dydį, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2460,69 Eur skolos priteisimo yra visiškai tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

22Dėl 36,64 Eur delspinigių priteisimo

23Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas.

24Nagrinėjamu atveju, šalys Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties 9.4 punkte numatė, kad neapmokėjus sąskaitos iki 6.4.4 punkte nurodyto termino, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka vartotojui skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną po 0,04 procento nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė pateikė delspinigių paskaičiavimus pagal sutartį (e. b. I t., b.l. 8-10) ir prašo iš atsakovų priteisti 36,64 Eur delspinigių sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas ir ieškovei iš atsakovų priteistina minėta delspinigių suma (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis).

25Dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo

26Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį ir patyrė 90 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e.b. I t., b.l. 4, 6, 7). Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl jos patirtos – 146 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos po lygiai iš atsakovų (Civilinio proceso kodekso 80, 88, 98 straipsniai).

29Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

30ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams K. G. ir A. G. (A. G.) dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

31Priteisti solidariai iš atsakovų K. G. ir A. G. (A. G.) 2460,69 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų, 69 centų) skolą, 36,64 Eur (trisdešimt šešių eurų, 64 centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2497,33 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynių eurų, 33 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. liepos 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus, 00 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“.

32Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta... 2. viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti priteisti... 5. Ieškovė nurodė, kad namo, adresu ( - ), Klaipėdoje, kuriame yra atsakovams... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“... 7. Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 8. Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 121 straipsnio 1 dalyje... 9. Teismas... 10. ieškinys tenkintinas.... 11. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad butas,... 12. Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų... 13. Byloje tarp šalių ginčas kyla dėl atsakovų pareigos atsiskaityti su... 14. Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji... 15. Atsakovas A. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu ieškovės... 16. Energetikos įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų... 17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia,... 18. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai... 19. Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių... 20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis numato, kad prievolės... 21. Ieškovė atsakovams teikė šilumos energiją, tačiau atsakovai už suteiktas... 22. Dėl 36,64 Eur delspinigių priteisimo... 23. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar... 24. Nagrinėjamu atveju, šalys Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties 9.4... 25. Dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo... 26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 29. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais,... 30. ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams... 31. Priteisti solidariai iš atsakovų K. G. ir A. G. (A. G.) 2460,69 Eur (du... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...