Byla 2A-643-440/2014
Dėl neteisėto elektros energijos vartojimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės LESTO apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-293-650/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto elektros energijos vartojimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) LESTO kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 29471,76 Lt žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą atlyginimo, 663,00 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-12 su atsakovu buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 47023555-55810/212479, kuria atsakovas įsipareigojo stebėti elektros energijos apskaitos prietaisų, plombų bei kitų įrenginių būklę, jų eksploatavimo saugumą ir priežiūrą, atsakyti už neteisėtą elektros energijos vartojimą. 2013-03-04 AB LESTO darbuotojai, dalyvaujant policijos pareigūnui, tikrino elektros energijos apskaitos prietaiso veikimą ir rodmenis prie vartotojo A. K. sodo pastato, adresu ( - ). Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pakeista elektros skaitiklio jungimo schema: apskaitos skyde įvadinis darbinis nulinis laidas, nueinantis į skaitiklio nulinį gnybtą, slaptai nulaužtas nepažeidžiant laido izoliacijos (tikrinimo metu pastebėti neįmanoma), o į darbinį nulinį laidą, nueinantį iš elektros skaitiklio pas vartotoją vietoje nulio įjungta „C“ fazė, todėl skaitiklis nefiksuoja „C“ fazėje naudojamos elektros energijos. Slaptas perjungimas, naudojant jungiklį įrengtas namo viduje. Vartotojas savo elektros imtuvams naudojo įžeminimo laidą vietoje darbinio nulio. Apžiūros metu nustatytos aplinkybės buvo aprašytos elektros energijos vietos apžiūros akte Nr. 11000610. Ieškovė pažymėjo, kad patikrinimo metu ir akto surašymo metu AB LESTO darbuotojų į sodo pastatą niekas neįsileido ir atsakovas surašant aktą nedalyvavo, taip pat nesuteikė galimybės minėtiems AB LESTO darbuotojams surašyti objekte esančių elektros imtuvų. Neteisėtas elektros energijos vartojimas yra Lietuvos Respublikos energijos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – EETNT) pažeidimas, už kurį vartotojas atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas skirstomųjų tinklų operatoriui įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti padarytą jam žalą. Vadovaudamasi EETNT 126.12 ir 126.13 punktais, ieškovė nusprendė apskaičiuoti atsakovo A. K. (buitinio vartotojo) suvartotos elektros energijos kiekį už laikotarpį nuo 2011-09-08 (schemos pakeitimo) iki 2013-03-04 (akto surašymo) pagal vartotojui leistinąją galią (5kW) ir 24 valandų per parą trukmę. Ieškovės paskaičiavimu jai padaryta 29471,76 Lt žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.

4Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad patikrinimo metu namuose nieko nebuvo, todėl niekas negalėjo ką nors perjungti ar įleisti patikrinimą atliekančius asmenis. Pabrėžė, kad jokio perjungimo name nėra ir nebuvo įrengta. Elektros skaitiklis Nr. 03634486 yra pastato išorėje, jis patikrintas 2013-02-25, jokių pažeidimų nepastebėta, pranešimą apie atliktą patikrinimą pasirašė AB LESTO darbuotojas V. Č.. Tikrinimo metu AB LESTO darbuotojai buvo įleisti ir į namo vidų, jį apžiūrėjo ir jokio „slapto perjungimo“, kurį nurodo 2013-03-04 elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11000610, nerado ir nefiksavo. Pažymėjo, kad jokių pakeitimų elektros skaitiklio jungimo schemoje nedarė. Plombavimas tikrinimo metu rastas nepažeistas. Visą elektros instaliacijos įrengimą, apskaitos prietaisų montavimą ir patikrinimą atliko savo srities specialistai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir leidimus darbui. Pagal elektros skaitiklio Nr. 03634486 parodymus visą laiką buvo apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis ir už ją atsiskaitoma. Jeigu elektros apskaitos prietaisas neteisingai skaičiavo suvartojamos elektros energijos kiekį, ieškovas turėtų nurodyti aiškų ir pagrįstą apskaitytos ir faktiškai suvartotos elektros energijos kiekių skirtumą, už kurį atsakovas pasiruošęs sumokėti. Ieškovė reikalaudama sumokėti 29471,76 Lt, o ne pagal faktinį elektros energijos suvartojimą apskaičiuotą suma, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Paskaičiuojant galimą žalą, neįvertinta, kad neapskaitoma elektros energija galimai buvo tiekiama tik per „C“ fazę, name esantys elektros energiją vartojantys prietaisai dirba ne visą laiką, nepateikti jokie duomenys apie realiai AB LESTO pateiktą į ( - ), elektros energijos kiekį ir jo skirtumą, lyginant su apskaitytos elektros skaitikliu energijos, kiekiu. Be to, padaryta žala skaičiuojama už tris metus, kai elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 47023555-55810/212479 tarp atsakovo, kaip vartotojo ir AB LESTO, kaip tiekėjo, sudaryta 2011-06-12. Prieš tai buvo mokama pagal susitarimą su sodų bendrija, pakeičiant sutartį jokių įsiskolinimų nebuvo. Atsakovo žiniomis, tiek esant senajam susitarimui, tiek naujajai sutarčiai, suvartojamos elektros energijos kiekiai nesikeitė. Papildomai nurodė, kad kaip abonentas, sąžiningai vykdė visas elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir kituose norminiuose aktuose numatytas pareigas. Atsakovo nuomone, patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta, kas padarė, jei jie padaryti, elektros jungimo schemos pakeitimus bei kas jų nenustatė, nors privalėjo pagal savo darbo funkcijas tai atlikti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB LESTO iš atsakovo A. K. 14735,88 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 14735,88 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas –332,00 Lt žyminį mokestį, likusią ieškinio dalį atmetė. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad sodo pastato, esančio ( - ), savininkas yra atsakovas A. K.. 2011-06-12 su atsakovu buvo pasirašyta Elektros energijos prikimo – pardavimo sutartis Nr. 47023555-55810/212479. Ieškovo atstovai 2013-03-04 surašė elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11000610, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pakeista elektros skaitiklio jungimo schema. 2013-04-19 AB Lesto šiaurės regiono elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11000610 komisijos nutarimu nuspręsta elektros energijos suvartojimo perskaičiavimą atlikti vadovaujantis EETNT 126.13 ir 126.12 punktais už laikotarpį nuo 2011-09-08 (nuo schemos pakeitimo pradžios) iki 2013-03-04 pagal vartotojui leistinąją galią (5kW) ir 24 valandų per parą trukmę. Iš pateiktų Šiaulių – Joniškio klientų aptarnavimo centro užduočių teismas nustatė, kad apskaita adresu ( - ), įrengta 2011-06-27. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus - elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11000610, Šiaulių – Joniškio klientų aptarnavimo centro užduočių atlikimo rezultatus, apskaitos patikrinimo ir rodmenų duomenis, liudytojų parodymus, teiktą filmuotą medžiagą, padarė išvada, kad minėti duomenys laikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovas, kaip elektros energijos vartotojas, buvo atsakingas dėl to, kad buvo slapta nulaužtas įvadinis darbinis nulinis laidas, nueinantis į skaitiklio nulinį gnybtą, nepažeidžiant laido izoliacijos, o į darbinį nulinį laidą nueinantį iš elektros skaitiklio pas vartotoją, vietoje nulio įjungta „C“ fazė, todėl skaitiklis nefiksavo „C“ fazėje naudojamos elektros energijos. Teismas pažymėjo, kad žala ieškovei apskaičiuota pagal EETNT 126.12 punktą, kuris numato, jog jei buitinis vartotojas visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus darbuotojui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją galią, o jei sutartis nesudaryta - pagal leistinąją galią ribojančių įrenginių duomenis apskaičiuotą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę. Šių nuostatų pagrindu ieškovė atsakovui paskaičiavo už laikotarpį nuo 2011-09-08 (schemos pakeitimo pradžios) iki 2013-03-04 (elektros energijos apskaitos prietaiso veikimo patikrinimo) 63704kWh arba 29471,76 Lt dydžio žalą. Spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo iš vartotojo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui su ieškovės leidimu 2011m. rugpjūčio mėnesį buvo sudarytos galimybės keisti savo vidaus tinklo įvadinį kabelį, kuris turėjo būti prijungiamas prie elektros energijos skaitiklio prijungimo gnybtų. Ieškovės ir liudytojų teigimu būtent tada buvo slapta nulaužtas įvadinis darbinis nulinis laidas, nes atsakovas, kaip vartotojas, turėjo galimybę patekti į apskaitos skydo vidų. 2011-08-31 buvo išrašyta užduotis iš naujo užplombuoti apskaitos skydą (užduotis Nr. 59852495), ji buvo įvykdyta 2011-09-02, kuomet iš naujo užplombuotas apskaitos skydas ir skaitiklio dangtelis bei nurodyta, kad atliktas apskaitos patikrinimas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tai, jog beveik 3 metus ieškovo atstovai nematė pažeisto įvadinio nulinio laido skaitiklyje, rodo ir ieškovo neatsargumą bei netinkamai vykdytą skaitiklio techninę priežiūrą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra profesionalus elektros energijos paslaugų teikėjas, nuolat vykdantis elektros apskaitos prietaisų montavimą, priežiūrą ir patikrą, jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovas, leisdamas atsakovui keisti vidaus tinklo įvadinį kabelį, po to ieškovo darbuotojams, turintiems specialių žinių, atlikus patikrą ir apskaitos skydo plombavimą, tačiau pažeidimo nepastebėjus ir nepastebint to tokį ilgą laiką, pati ieškovė savo veiksmais iš dalies sudarė sąlygas neteisėtai naudoti elektros energiją, dėl ko šiuo atveju konstatuotina abiejų šalių kaltė dėl atsiradusios žalos, nes ieškovė dėl neatsargumo prisidėjo prie neteisėto elektros energijos vartojimo. Teismas padarė išvadą, kad remiantis LR CK 6.259 straipsnio, 6.387 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovės apskaičiuota maksimali žala pagal leistiną vartotojui galią ( 5 kW ir 24 valandų per parą trukmę) už laikotarpį nuo schemos pakeitimo fiksavimo 2011-09-08 iki akto surašymo 2013-03-04, turėtų būti mažinama pusiau, ieškovei iš atsakovo priteisiant 14735,88 Lt žalos atlyginimo.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovė AB LESTO prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje patenkinti bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą – 332,00 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė pusę ieškovės ieškinio reikalavimų yra priimta netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, šios sprendimo dalies išvados neatitinka byloje esantiems įrodymams, skundžiama sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.248 straipsnio 4 dalyje, 6.259 straipsnio 2 dalyje bei 6.387 straipsnio 2 dalyje nurodytos materialinės teisės normos nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomos ir skundžiamos sprendimo dalies išvados neatitinka byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo A. K. neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti, tačiau nepagrįstai pripažino dalį ieškovės kaltės ir šios nepagrįstos išvados pagrindu netenkino pusės ieškinio reikalavimo. Viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė. Skolininko kaltė pagal LR CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Nagrinėjamu atveju jokių savo kaltę paneigiančių įrodymų atsakovas byloje nepateikė.

102. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovės kaip kreditoriaus kaltė pasireiškė netinkama skaitiklio technine priežiūra ir neatsargumu, jog užplombuojant apskaitos skydą, po to kai atsakovas pasikeitė savo įvadinį kabelį, buvo nepastebėta, kad yra slaptai pažeistas nulinis laidas, esantis ieškovės aptarnaujamojoje skaitiklio zonoje, ir nebuvo pastebėta, kad per nulinį laidą, nueinantį iš skaitiklio pas vartotoją vietoje nulio įjungta „C“ fazė. Pažymi, kad 2011-09-02 skaitiklio užplombavimo ir tikrinimo metu „C“ fazė nebuvo įjungta. Šiuo atveju slapti neteisėto elektros energijos vartojimo veiksmai būtent ir pasireiškė tuo, jog atsakovas iš savo vidaus tinklo bet kada „C“ fazę per nulinį laidą įjungdavo arba išjungdavo. 2011-09-02 skaitiklio plombavimo ir tikrinimo metu, iš vartotojo tinklo per nulinį laidą „C“ fazė nebuvo patiekta, todėl tuo momentu skaitiklis tinkamai fiksavo suvartojamą elektros energiją ir veikė tinkamai. Todėl atlikus bet kokius tikrinimo veiksmus, ieškovės darbuotojas minėtų slaptų veiksmų negalėjo pastebėti. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog „beveik 3 metus ieškovo atstovai nematė pažeisto įvadinio nulinio laido skaitiklyje,<„>“ ir tai rodo „<..> ir ieškovo neatsargumą bei netinkamai vykdytą skaitiklio priežiūrą“. Atkreipia dėmesį, kad pažeistasis nulinis laidas buvo nutrauktas nepažeidžiant laido izoliacijos, t.y. išoriškai šis pažeidimas visiškai nematomas. Netgi atliekant visus privalomus apskaitos patikrinimo veiksmus, kurie yra numatyti techniniuose apskaitos patikrinimo reikalavimuose, visų apskaitos schemoje esančių laidų nuimti ir juos visus patikrinti nėra privaloma ir netikslinga. Apskaitos prietaiso veikimas turi būti tikrinamas priveržiant visus kontaktus, pamatuojant sroves ir įtampą, patikrinant apskaitos prietaiso veikimą (ar prietaisas tinkamai fiksuoja elektros energiją). Tai, kad ieškovės darbuotojas, tinkamai atlikdamas apskaitos patikrinimo veiksmus, nepastebėjo slapto pobūdžio ir maskuojamais veiksmais nutraukto laido, nerodo ieškovės aplaidumo ar netinkamos apskaitos prietaiso techninės priežiūros. Trečia, neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpis buvo skaičiuojamas remiantis objektyviais įrodymais (skaitiklio įvykių registracijos išklotine), kurie parodo kada buvo pirmą kartą įjungiama ir išjungiama „C“ fazė, t.y. nuo 2011-09-08 iki 2013-03-04 (kada įrodymais buvo nustatyta, kad iš vartotojo vidaus elektros tinklo per nulinį laidą yra patiekta „C“ fazė ir skaitiklis dėl to nefiksuoja suvartojamos elektros energijos). Todėl teismo išvada, jog beveik 3 metus ieškovės atstovai nematė pažeisto nulinio laido skaitiklyje neatitinka tikrovės, nes įtarimas dėl pakeisto skaitiklio jungimo schemos ieškovės darbuotojams kilo būtent kitą kartą po apskaitos skydo užplombavimo - 2013-02-25 (po 1,5 metų) patikrinus apskaitos prietaisą t.y. būtent tada ieškovės darbuotojai pastebėjo slaptai nulaužtą nulinį laidą, tačiau tuo metu įrodymais nebuvo užfiksuotas „C“ fazės patiekimas į skaitiklio nulinį gnybtą. Todėl po šio patikrinimo, nuolat stebint ir atliekant periodinius srovės matavimus transformatorinėje ir vartotojo elektros įvade, 2013-03-04 naktinio reido metu, pakeista skaitiklio jungimo schema jau buvo užfiksuota.

11Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

15Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl neteisėto elektros energijos vartojimo, priteistos žalos dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo.

16Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina neteisėtus vartotojo veiksmus, tačiau spręsdamas dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nustatymo, pripažino, kad dėl atsiradusios žalos yra atsakinga ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, dėl neatsargumo sudariusi sąlygas neteisėtam elektros energijos vartojimui. Tuo pagrindu prašomą priteisti žalą teismas sumažino 50 procentų. Ieškovė su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka, teigia, jog teismas nepagrįstai sumažino priteistiną žalą, kadangi atsakovas nepateikė jokių jo kaltę paneigiančių įrodymų, be to ieškovės darbuotojai tinamai atliko apskaitos patikrinimo veiksmus ir ta aplinkybė, jog nepastabėjo slapto pobūdžio ir maskuojamais veiksmais nutrauko laido neįrodo ieškovės aplaidumo ar nerūpestingumo.

17Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nors ir nepagrįstai vadovavosi LR CK 6.259 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis skolininko atsakomybės sumažinimą dėl kreditoriaus kaltės, tačiau iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

18LR CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal LR CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atvejais taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Šios civilinės atsakomybės rūšies esmė yra ta, kad ji atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalių turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (LR CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (LR CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (LR CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (LR CK 6.248 straipsnis). Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

19Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-06-12 tarp ieškovės AB LESTO ir atsakovo buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 47023555-55810/212479, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją atsakovui, o atsakovas įsipareigojo patiektą elektros energiją naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūki poreikiams tenkinti bei sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją (7-11 b.l.). Elektros energijos pirkimo – pardavimo sąlygų 4.6 punktas nustatė, kad leistinoji naudoti galia - 5 Kw. Minėtos sutarties 6.1.2. punktu ieškovė įsipareigojo organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jai priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Pagal sutarties 6.2.5 punktą atsakovas įsipareigojo užtikrinti elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei elektros apskaitos prietaisų, apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų plombų periodinį stebėjimą. Sutartis 6.3 punktu numatyta, kad klientas (atsakovas) atsako už kliento objekte gyvenančių ar objektu besinaudojančių asmenų padarytą žalą LESTO elektros įrenginiams, neteisėtą elektros energijos vartojimą bei kitus sutarties ar teisės aktų pažeidimus. Iš 2013-03-04 elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11000610 matyti, kad apžiūros metu adresu ( - ) (( - ) sklypas) ieškovės darbuotojai patikrinę atsakovo elektros prietaisus nustatė, kad pakeista elektros skaitiklio jungimo schema: apskaitos skyde įvadinis darbinis nulinis laidas, nueinantis į skaitiklio nulinį gnybtą, slaptai nulaužtas nepažeidžiant laido izoliacijos, o į darbinį nulinį laidą, nueinantį iš elektros skaitiklio pas vartotoją vietoje nulio įjungta „C“ fazė, todėl skaitiklis nefiksuoja „C“ fazėje naudojamos elektros energijos. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą patikrinimą atlikę darbuotojai taip pat nurodė, kad slaptas perjungimas, naudojant jungiklį, įrengtas namo viduje bei, kad vartotojas savo imtuvams naudoja įžeminimo laidą vietoje darbinio nulio; tikrinimo metu „C“ fazėje į namą tekėjo 31,9 A srovė, „A“ ir „B“ fazėse -0A, įtampa 214V, bandant patekti į vidų, pasigirdo bildesys ir apkrovimas dingo, vartotojas perjungė fazę į nulį. Schema atstatyta (15 b.l.). Ieškovės elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisija 2013-04-19 įvertinusi akto surašymo aplinkybes, elektros energijos suvartojimo bei mokėjimo už suvartotą elektros energiją analizę, elektros skaitiklio užfiksuotus duomenis, vartotojo bei darbuotojų pateiktus paaiškinimus, nusprendė elektros energijos suvartojimo perskaičiavimą atlikti vadovaujantis EENT 126.13 ir 126.12 punktais už laikotarpį nuo 2011-09-08 (nuo schemos pakeitimo pradžios) iki 2013-03-04 pagal vartotojui leistiną galią (5kW) ir 24 valandų per parą trukmę (17 b.l.). Iš 2013-04-19 elektros energijos suvartojimo apskaičiavimo per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 11000610 matyti, kad skirtumas tarp ieškovės paskaičiuoto elektros energijos kiekio ir apmokėto – 63704 kWh, už jį mokėtina suma – 29471,76 Lt (18 b.l.). Iš ieškovės aiškinamojo rašto matyti, kad ieškovė su vartotoju susitiko 2013 m. kovo mėn., susitikimo metu atsakovas teigė, kad jam elektros instaliaciją tvarkė jo pažįstamas elektrikas S., buvo sutarta, kad vartotojas pasikalbėjęs su elektriku pateiks informaciją kur galėtų būti padaryti panašūs pažeidimai, tačiau antrakartį susitikimą vartotojas neatvyko, nurodė, kad jokios papildomos informacijos pateikti negali, pažeidimo nepripažino. Iš pateiktų energijos skaitiklio įvykių rodmenų matyti, kad 2011-06-27 įrengtas skaitiklis (59 b.l.), 2011-08-31 vartotojas keitėsi kabelį (60 b.l.), nuo 2011-09-08 L3 („C“) fazė įprastai kasdien buvo įjungiama nuo 7 val. ir išjungiama nuo 16 val. (59-77 b.l.). Iš vartotojo A. K. objekto ( - ), apskaitos patikrinimų ir rodmenų nurašymo duomenų matyti, kad vidutinis elektros energijos kiekio suvartojimas iki akto surašymo buvo 89 kWh, nuo akto surašymo – 192 kWh (83 b.l.).

20Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11000610, Šiaulių – Joniškio klientų aptarnavimo centro užduočių atlikimo rezultatai, apskaitos patikrinimo ir rodmenų duomenys, liudytojų parodymai, teikta filmuota medžiaga yra pakankami įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas, kaip elektros energijos vartotojas, yra atsakingas dėl to, kad buvo slapta nulaužtas įvadinis darbinis nulinis laidas, nueinantis į skaitiklio nulinį gnybtą, nepažeidžiant laido izoliacijos, o į darbinį nulinį laidą nueinantį iš elektros skaitiklio pas vartotoją, vietoje nulio įjungta „C“ fazė, todėl skaitiklis nefiksuoja „C“ fazėje naudojamos elektros energijos. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, byloje pateikti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių nustatytą pažeidimo faktą, t.y. neįrodė, jog neteisėti veiksmai nebuvo atlikti arba, kad jie buvo atlikti ne dėl atsakovo kaltės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą praktikoje yra pažymėjęs, kad elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo atveju, išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas pagrįstai vadovaudamasis LR CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad atsakovo, kaip skolininko, kaltė, konkrečiu atveju yra įrodyta. Bylos duomenimis atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, kad elektros instaliaciją tvarkė kitas asmuo bei, kad atsakovas sąžiningai vykdė visas elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse numatytas pareigas, nors, kaip jau minėta, įrodyti, kad žala padaryta ne dėl elektros vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Nustačius neteisėtą elektros skaitiklio jungimo schemos pakeitimą, ir šių aplinkybių nepaneigus leistinais įrodymais, atsakovui, kaip vartotojui pagal sudarytą su ieškove elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį, kilo pareiga įrodyti, kad pažeidimai atsirado ne dėl jo, o dėl trečiųjų asmenų kaltės ir kad jie neįtakojo elektros energijos suvartojimo apskaitos. Rūpintis elektros energijos apskaitos prietaisų ir jų plombų apsauga atsakovą įpareigojo tiek sudaryta sutartis (sutarties 6.2.5 punktas), tiek ir EETNT 72 punktas, kuris numato, jog jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei plombų, uždėtų Taisyklių 68, 69 ir (ar) 70 punktuose nurodytose vietose, periodinį stebėjimą ir Taisyklėse nustatytais atvejais operatoriaus informavimą apie pastebėtus šių prietaisų, įrangos gedimus ir plombų pažeidimus atsako vartotojo objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Vadovaujantis EETNT 74 punktu, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas arba savavališkas elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus tinklo yra šių Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, kad poveikį atsakovui tiekiamos elektros apskaitos prietaisui (elektros skaitikliui) būtų darę pašaliniai asmenys, byloje nėra pateikta. Atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų dėl kokių priežasčių elektros fazių perjungimas vykdavo įprastai vienodu paros laiku (ieškovės patikti energijos skaitiklio įvykių rodmenys patvirtina, kad nuo 2011-09-08 L3 („C“) fazė įprastai kasdien buvo įjungiama nuo 7 val. ir išjungiama nuo 16 val. (59-77 b.l.)). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra nustatyta remiantis bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad žala ieškovei atsirado ne dėl jo kaltės.

21Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo motyvus sumažinti priteistinos žalos dydį, tuo pagrindu, kad žalos susidarymui įtakos turėjo ir pačios ieškovės netinkami veiksmai. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė, leisdama atsakovui keisti vidaus tinklo įvadinį kabelį, po to ieškovės darbuotojams, turintiems specialių žinių, atlikus patikrą ir apskaitos skydo plombavimą, pažeidimo nepastebėjus ir nepastebint to tokį ilgą laiką, savo veiksmais dalinai sudarė sąlygas atsakovui neteisėtai naudoti elektros energiją. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei tai, kad nustatytas pažeidimas – neteisėtas elektros jungiklio schemos pakeitimas gali būti vertinamas kaip slapto pobūdžio, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistinos žalos dydį mažino remdamasis LR CK 6.259 straipsnio nuostatomis, tačiau pripažįsta, kad priteistinos žalos dydį, nors ir remdamasis netinkamais argumentais pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė tinkamai. Iš bylos duomenų ir liudytojų pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovo padarytas pažeidimas vizualiai, be papildomų patikrinimo veiksmų, nebuvo matomas, ieškovės darbuotojai perplombuojant elektros energijos paskaitos prietaisus neturėjo galimybės šio pažeidimo pastebėti. Iš ieškovės pateikto 2014-01-03 Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto atsakymo į ieškovės pateiktus klausimus apie ginčo objektą matyti, kad Elektros inžinerijos katedros docentas dr. L. B., susipažinęs su AB LESTO pateikta medžiaga, į 7 ieškovės klausimą „ar iš specialistui pateiktos medžiagos galima daryti išvadą, kad 2013-03-04 (per klaidą nurodyta data 2013-03-12) naktį atliekant apskaitos prietaiso GAMA 300 Nr. 628943 patikrinimą, srovių ir įtampų matavimus, apskaitos skyde buvo užfiksuota slaptai nutraukta nulinio laido grandinė?“, pateikė atsakymą „taip, tokią išvadą galima daryti vadovaujantis aukščiau pateiktais atsakymais, bei apžiūrėjus PEN šynos nulio prijungimo varžto ir poveržlių nuotraukas bei video medžiagą (119 b.l.). Į klausimą kokiu būdu nulinio laido grandinė buvo nutraukta ir kokie požymiai tai rodo, mokslininkas pateikė atsakymą, jog „apskaitos skydo PEN šynos 6 mm varžto dvi poveržlės, matomos nuotraukose, iš visų pusių buvo apdorotos izoliacine medžiaga, kurią užmaskuoja veržlė ir neatsukus jos, izoliacinę medžiagą pastebėti sunku“ (120 b.l.). EETNT 6 punkte nustatyta, kad neteisėtas elektros energijos vartojimas – tai toks atvejis, kai pateikiami įrodymai, kad 1) asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ir vartoja elektros energiją; 2) elektros apskaitos prietaisai ar apskaitos schemos elementai sugadinti taip, kad sugadinimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, elektros apskaitos spintos ar kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, klastotos elektros energijos apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elementų gamyklinės, metrologinės patikros ir (arba) operatoriaus uždėtos plombos, naudotos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.) ir tas sugadinimas turėjo įtakos tinkamo patiektos elektros energijos kiekio užfiksavimui; 3) kitaip paveiktas elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos ir per patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio ar sąmoningo gadinimo negalima pamatyti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas, elektros imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos įrengiant paslėptą atvadą, ar pan.) ir tas sugadinimas turėjo įtakos tinkamo patiektos elektros energijos kiekio užfiksavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, į byloje pateiktus techninius paaiškinimus, į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo padarytas pažeidimas buvo akivaizdžiai matomas, nėra pagrindo neginčijamai išvadai, kad padarytas pažeidimas buvo ne slapto pobūdžio ir ieškovės darbuotojai atlikdami eilines patikras privalėjo jį pastebėti. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės pateikti rašytiniai duomenys yra nepakankami išvadai, kad atsakovo padaryti pažeidimai buvo slapto pobūdžio.

22Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pareigos prižiūrėti energijos suvartojimą fiksuojančius apskaitos prietaisus tiek vartotojui, tiek energijos tiekimo įmonei: vartotojas (abonentas) privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją; kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita (LR CK 6.387 straipsnis). EETNT 45.3 punkte nustatyta skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Ši operatoriaus pareiga prižiūrėti elektros energijos apskaitos įrenginių būklę yra priskirta pagal Taisyklių 52.2 punktą ir kiekvienam vartotojui, kuris turi užtikrinti tinkamą jam priklausančių ir (ar) eksploatuojamų elektros įrenginių ir prietaisų būklę, saugų įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Vartotojas privalo nedelsdamas informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (EETNT 52.13.1 punktas). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala. Pagrindas operatoriui nustatyta tvarka apskaičiuoti padarytą jam žalą yra surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas. Tiek ieškovas, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovas, kaip vartotojas, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014). EETNT negali būti numatyti visi įmanomi pažeidimų atvejai, juolab kad vienu metu gali būti padaryti keli pažeidimai, skirtingo pobūdžio ir akivaizdumo laipsnio, todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, turi vertinti nustatytus elektros apskaitos prietaisų pažeidimus sistemiškai, t. y. juos vertinti kaip visumą ir spręsti, kokį pobūdį – matomų ar užslėptų pažeidimų, jie labiau atitinka. Visiško atitikimo gali būti neįmanoma nustatyti dėl padarytų pažeidimų įvairovės, todėl nustatoma, kas labiau tikėtina, remiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, vidiniu teismo įsitikinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės darbuotojai atsakovo padaryto pažeidimo nepastebėjo dėl netinkamai vykdytos skaitiklio priežiūros, nerūpestingumo ar kitų nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Priešingai, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas vartodamas elektros energiją, atliko slaptus neteisėtus veiksmus siekdamas pakeisti patiektos elektros energijos kiekio tinkamą užfiksavimą, paaiškėjus pažeidimui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę bei ieškovės nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kaltės dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pakankamo pagrindo, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo padarytą elektros apskaitos schemos pakeitimą buvo galima nustatyti be jokių papildomų priemonių, t.y. jis buvo ne slapto pobūdžio.

23Sprendžiant ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino žalos dydį, teisėjų kolegijos vertinimu svarbu atsižvelgti į nagrinėjamu atveju taikytą žalos apskaičiavimo būdą. Pažymėtina, kad žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostoliai dėl neteisėto elektros energijos vartojimo apskaičiuojami, vadovaujantis EETNT nuostatomis, įtvirtinančioms specialias tiekėjų dėl neteisėto elektros vartojimo patirtų nuostolių apskaičiavimo taisykles. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011).Vadovaujantis EETNT 126.13. punktu, kai nustatoma, kad, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, o operatoriaus darbuotojas per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.) arba įrengiant paslėptą atvadą elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitą arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 6 punkto 21 pastraipos 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę Taisyklių 126.12 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai; galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). EETNT 126.12. punkte numatyta, jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriaus darbuotojui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas); jei buitinis vartotojas visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus darbuotojui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją galią, o jei sutartis nesudaryta – pagal leistinąją galią ribojančių įrenginių duomenis apskaičiuotą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę.

24Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo elektros energijos suvartojimą perskaičiavo, laikydama, kad visi atsakovo elektros imtuvai nenutrūkstamai veikia visą parą pagal leistiną atsakovui galią - 5 kW/h. Iš 2013-04-19 elektros energijos suvartojimo apskaičiavimo per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 11000610 matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-09-08 (nuo schemos pakeitimo pradžios) iki 2013-03-04 pagal leistiną galią įrenginiams dirbant visą parą apskaičiuotas elektros energijos kiekis sudarė 65280 kWh, minėtu laikotarpiu atsakovo apmokėtas sunaudotos elektros energijos kiekis sudarė – 1576 kWh, skirtumas tarp ieškovės paskaičiuoto elektros energijos kiekio ir apmokėto – 63704 kWh, už jį mokėtina suma – 29471,76 Lt (18 b.l.). Iš ieškovės aiškinamojo rašto matyti, kad jog ieškovė nurodė, kad analizuojant skaitiklio užfiksuotą informaciją matyti, kad skaitiklyje „C“ fazė „atsijungia“ darbo dienos pabaigoje, „įsijungia“ darbo dienos pradžioje, savaitgaliais „C“ fazė būna „atsijungusi“, šiuos „C“ fazės „įsijungimus – atsijungimus“ skaitiklis pradėjo fiksuoti nuo 2011-09-08; atliekant apskaitos patikrinimą dienos metu, kai vartotojo įrenginiuose pas vartotoją nueinantis nulinis laidas yra sujungtas su apsauginiu laidu, schemos pakeitimo, atliekant apskaitos patikrinimą pagal technologines kortas, nustatyti negalima (21 b.l.). Kaip jau minėta, iš pateiktų energijos skaitiklio įvykių rodmenų matyti, kad 2011-06-27 įrengtas skaitiklis (59 b.l.), 2011-08-31 vartotojas keitėsi kabelį (60 b.l.), nuo 2011-09-08 L3 („C“) fazė įprastai kasdien buvo įjungiama nuo 7 val. ir išjungiama nuo 16 val., atsakovės nurodytais duomenimis viso L-3 fazė buvo išjungta 10361 h 25 min (59-77 b.l.). Iš vartotojo A. K. objekto ( - ), apskaitos patikrinimų ir rodmenų nurašymo duomenų matyti, kad vidutinis elektros energijos kiekio suvartojimas iki akto surašymo buvo 89kWh, nuo akto surašymo – 192 kWh (83 b.l.). Iš nurodytų aplinkybių bei pačios ieškovės pateiktų duomenų apie tai, kad L3 („C“) fazė buvo įjungiama tik tam tikru laiku, yra pagrindo išvadai, kad ieškovė turėjo galimybę nustatyti konkretų laikotarpį, kurio metu atsakovas naudojo neapskaitytą elektros energiją (77 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktas atsakovo suvartotos elektros energijos perskaičiavimas maksimaliai galima galia nėra pilnai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovaudamasis netinkamais motyvais, tačiau pagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas reikalauja, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, veiktų pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas maksimalios pagal sutartį jam leistos galios nepertraukiamai 24 valandas per parą nenaudojo. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti duomenys (21, 59-77 b.l.). Todėl nors ir EETNT, nustačius neteisėtą elektros energijos vartojimą, suteikia teisę ieškovei perskaičiuoti energijos suvartojimą pagal vartotojui leistiną naudoti galią, tačiau šiuo atveju, esant duomenų kokiu laikotarpiu atsakovas neapskaitytai naudojosi teikta elektros energija, teismo vertinimu perskaičiuodama energijos suvartojimą ir iš atsakovo reikalaudama sumokėti už maksimalią jam leistos galios energiją skaičiuojant maksimaliu naudojimosi laiku (24 valandomis per parą) ieškovė elgėsi neobjektyviai, neprofesionaliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes toks ieškovės žalos skaičiavimas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka LR CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Šiuo atveju, priteisus visą ieškovės reikalaujamą sumą, paskaičiuotą pagal atsakovui leistiną maksimalią energijos galią maksimaliai įmanomu naudojimosi laiku, būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama priteisti maksimaliai paskaičiuota suma yra didelė, ieškovė įgytų galimybę nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, o atsakovo atžvilgiu konkrečiu atveju toks sprendimas būtų neteisingas atsižvelgiant į proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo principus (LR CK 1.5 straipsnis, LR CK 6.251 straipsnio 1 ir 2 dalys ).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir vadovaudamasis netinkamais motyvais, tačiau priteisdamas iš atsakovo 50 procentų reikalautos atlyginti žalos dydžio, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į prieš tai nurodytas faktines aplinkybes susijusias su žalos apskaičiavimu, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti nuostolių atlyginimo sumos mažinimas per pusę užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Taip pat paminėtina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju yra vartotojas vartotojų teisės prasme ir turi gauti įstatyminę vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pažeidė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį neteisėtai vartodamas neapskaitytą elektros energiją, todėl jam kyla pareiga atlyginti žalą, padarytą neteisėtu elektros energijos vartojimu, tačiau ieškovės apskaičiuotas žalos dydis atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nelaikytinas objektyviu, pagrįstu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 50 procentų ieškovės reikalautos žalos priteisimas iš atsakovo, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei faktines bylos aplinkybes.

26Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

28LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

32Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) LESTO kreipėsi į teismą... 4. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės... 7. III. Apeliacinio skundo argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB LESTO prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 9. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė pusę... 10. 2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog... 11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl neteisėto elektros energijos vartojimo,... 16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą padarė išvadą,... 17. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių... 18. LR CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-06-12 tarp ieškovės AB LESTO ir atsakovo... 20. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė,... 21. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo motyvus... 22. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pareigos... 23. Sprendžiant ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino žalos... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo elektros energijos suvartojimą... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą,... 26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 28. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 30. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti... 31. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 32. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....