Byla 3K-3-356/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. K., S. K. (S. K.) ir V. C. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB LESTO (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) ieškinį atsakovams J. K., S. K., V. C. ir M. C. (teisių perėmėja – J. K.) dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės už energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą taikymą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 22 701,77 Lt žalos, 1046,84 Lt išlaidų už atliktą elektros energijos skaitiklio ekspertizę atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 19 d., dalyvaujant atsakovei J. K., ieškovo darbuotojai patikrino atsakovams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), elektros energijos skaitiklį Nr. 003730, ir nustatė, kad elektros skaitiklio gaubto plombuojamus varžtelius dengiančios valstybinės metrologinės patikros ir gamintojo plombos yra padirbtos. Ieškovo darbuotojai surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 009756. Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko elektros energijos skaitiklio ekspertizę ir nustatė, kad plomba, kuria buvo užplombuotas tirti pateikto elektros skaitiklio gaubto viršus, yra padirbta; paveikti apskaitos mechanizmų būgnų dangteliai. Ieškovo teigimu, tiek 2007 m. gruodžio 19 d. aktas, tiek ekspertizės išvados patvirtina atsakovų neteisėtų veiksmų slaptą pobūdį – plombų falsifikavimo faktą, paveikiant elektros apskaitos prietaisą, apskaitos schemos elementus (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 97.4 punktas). Nustatęs pažeidimo faktą, ieškovas, remdamasis Taisyklių 93 punktu, apskaičiavo atsakovų padarytą žalą už trejus metus (2004 m. gruodžio 19 d. – 2007 m. gruodžio 19 d.). Ieškovas pažymėjo, kad vartotojo kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovams kyla pareiga šią prezumpciją paneigti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei L. K. 2000 Lt atstovavimo išlaidoms ir valstybei 21,24 Lt su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms atlyginti.

8Teismas nustatė, kad namas, esantis ( - ), nuo 2000 m. lygiomis dalimis priklauso atsakovams. 2007 m. gruodžio 19 d. ieškovo darbuotojai atliko prie nurodyto namo sklypo ribos esančio elektros įvado skaitiklių patikrinimą ir pastebėjo, kad švininės plombos ant elektros skaitiklio gaubto skyrėsi nuo originalių, įtarė, kad jos gali būti falsifikuotos, surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 009756. Šis aktas, dalyvaujant atsakovui S. K., apsvarstytas ieškovo sudarytoje komisijoje, kuri, įvertinusi pažeidimų pobūdį, nusprendė, kad būtina perskaičiuoti elektros energijos suvartojimo kiekius už trejus kalendorinius metus (2004 m. gruodžio 19 d. – 2007 m. gruodžio 19 d.) pagal akto surašymo metu rastų elektros prietaisų galias. Atsakovams apskundus tokį komisijos sprendimą, ginčo elektros skaitiklis perduotas ekspertizei atlikti. Atlikus ekspertizę, nustatyta, kad viena plomba, kuria buvo užplombuotas tirti pateikto elektros skaitiklio gaubto viršus, yra padirbta, taip pat kad skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukinėjami. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad plombų falsifikavimo faktas yra įrodytas ir ginčo dėl to byloje nėra. Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar vartotojas atsakingas pagal pareikštą ieškinį, nepakanka neteisėto elektros energijos vartojimo fakto, būtina nustatyti neteisėtus vartotojo veiksmus ar neveikimą. Ieškovas, įrodinėdamas neteisėtą atsakovų veiką, rėmėsi bendro pobūdžio pareigos – užtikrinti elektros skaitiklio, jo mechanizmų ir plombų saugumą – pažeidimu, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nustatant, ar vartotojas pažeidė tokią pareigą, reikia įvertinti, kokius veiksmus nagrinėjamoje situacijoje turėjo atlikti (susilaikyti nuo jų atlikimo) vidutinis, rūpestingas ir atidus vartotojas. Teismas nustatė, kad atsakovų elektros skaitiklio įvadas (spinta) stovi už jų namų valdos ribų, ieškovo darbuotojai ne kartą iki 2007 m. gruodžio 19 d. akto surašymo dienos, be atsakovų žinios, yra tikrinę šiuos skaitiklius, jokių pažeidimų nenustatė ir atsakovams pretenzijų neturėjo. Ekspertizės išvada patvirtina, kad iš išorės skaitikliai atrodė tvarkingai, nepažeisti. Teismas sprendė, kad vartotojas, nebūdamas specialistas, neturėdamas specialių įrankių, negalėjo nustatyti plombų falsifikavimo fakto ir jo pašalinti. Kartu teismas konstatavo, kad atsakovai paneigė savo kaltę, nes ekspertizės akte nustatyta ir ieškovas pripažino, jog, nepažeidus elektros įvado (spintos) dviejų plombų, neįmanoma pažeisti vidinių elektros skaitiklio plombų, tuo tarpu elektros spintos plombos nebuvo pažeistos, o pažeista viena iš vidinių plombų; norint persukti mechanizmus, būtina nuimti visas plombas, tačiau dvi šoninės elektros skaitiklio plombos nebuvo pažeistos, tai reiškia, kad atsakovai negalėjo pasiekti skaitiklio rodmenų; ieškovas neįrodė, kad iki 2007 m. gruodžio 19 d. akto surašymo buvo nustatyta elektros įvado (spintos) plombavimo pažeidimų; atliekant elektros skaitiklių patikras, plombos įprastai yra nuimamos, vėliau vėl užplombuojamos, o vartotojai paprastai apie tokias procedūras neinformuojami ir nedalyvauja jas atliekant. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jam padaryta žala, nes iki 2007 m. gruodžio 19 d. akto surašymo ir po jo vidutiniškai atsakovai per mėnesį suvartoja apie 200 kWh elektros energijos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo AB LESTO apeliacinį skundą, 2011 m. sausio 31 d. sprendimu panaikino dalį Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir iš dalies tenkino ieškinį – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų S. K., J. K. ir V. C. 7655,69 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovės J. K. – 229,37 Lt, iš S. K. ir V. C. – po 114,67 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė atsakovei J. K. iš ieškovo 600 Lt, atsakovui S. K. – 330 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovų S. K., J. K. ir V. C. po 7,49 Lt, iš atsakovės J. K. – 14,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

10Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad plombų falsifikavimas nagrinėjamu atveju laikytinas slapto pobūdžio veika. Teisėjų kolegija, remdamasi liudytojų parodymais, nurodė, kad elektros technikai iš išorės, be papildomų tyrimų, nustatė, jog plombos yra falsifikuotos, t. y. uždėtos ne tokios, kokios turėtų būti, tai reiškia, kad jos turėjo pastebimų trūkumų ir jų padirbimas nevertintinas kaip slapto pobūdžio veika. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ta aplinkybė, kad nebuvo pažeistos elektros įvado (spintos) plombos, paneigia atsakovų kaltę dėl to, jog buvo priverstinai persukti skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktus reikšmingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000), pagal kuriuos pareiga įrodyti, kad žala padaryta ne dėl vartotojo kaltės, tenka vartotojui. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas turi teisę į nuostolių už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 14 d. (paskutinės patikros data) iki 2007 m. gruodžio 19 d. atlyginimą, ir apskaičiavo, kad už šį laikotarpį atsakovai nesumokėjo už suvartotą elektros energiją 7655,69 Lt.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovai J. K., S. K. ir V. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

131. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintas materialiosios teisės normas, nes atsakovų pareigą atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą žalą pripažino, nesant nė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų:

14Dėl CK 6.246 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo atsakovų neteisėtų veiksmų slapto pobūdžio vertinimu, nesiaiškino ir neanalizavo, ar atsakovų elgesys konkrečioje situacijoje atitinka tam tikrą elgesio standartą, t. y. tvarkingo elektros vartotojo (pirkėjo), kuris rūpinasi elektros įrenginiais bei imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai. Kasatorių nuomone, tai reiškia, kad jų neteisėti veiksmai buvo preziumuoti, nors tokios prezumpcijos CK 6.246 straipsnyje nenustatyta. Kasatorių teigimu, bet kuriuo atveju faktinės bylos aplinkybės paneigia tokią prezumpciją: atsakovų elektros skaitiklio įvadas (spinta) yra už atsakovų namų valdos; ieškovo darbuotojai ne kartą iki 2007 m. gruodžio 19 d. akto surašymo be kasatorių žinios tikrino atsakovų elektros skaitiklį ir pažeidimų nenustatė, pretenzijų neturėjo; eksperto išvadoje nurodyta, kad iš išorės skaitiklis yra tvarkingas, nepažeistas; byloje nustatyta, jog 2007 m. gruodžio 19 d. akto surašymo metu elektros apskaitos spinta buvo tvarkinga, dvi ant šios spintos buvusios plombos – nepažeistos, o jų nepažeidus, neįmanoma pasiekti plombų, esančių ant elektros skaitiklio gaubto. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.246, CPK 263 straipsnių normas, nenurodė, kaip atsakovai, būdami vidutiniškai rūpestingi ir atidūs vartotojai, neturėdami specialių žinių ir priemonių, turėjo ir galėjo užtikrinti, kad tarp ant elektros skaitiklio gaubto uždėtų plombų nebūtų falsifikuotos.

15Dėl CK 6.248 straipsnio pažeidimo. Kasatorių nuomone, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jie objektyviai negalėjo prieiti prie elektros energijos skaitiklio ir jo rodmenų, ir byloje nėra įrodymų, paneigiančių tokias išvadas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo aplinkybės, kad kasatoriai laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gruodžio 19 d. negalėjo prieiti prie ginčo elektros skaitiklio, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir priteisė ieškovui tariamai patirtos žalos atlyginimą būtent už šį laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė konkrečios kasatorių kaltės, tai, kasatorių teigimu, sudaro pagrindą išvadai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta formaliai, neįsigilinus į jos esmę ir įrodymus. Pirmosios instancijos, kaip ir apeliacinės instancijos, teismas vadovavosi tiek CK, tiek ieškovo nurodytoje teismų praktikoje įtvirtinta kasatorių, kaip vartotojų, kaltės prezumpcija, tačiau, išsamiai ištyręs ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad jie šią prezumpciją paneigė.

16Dėl CK 6.247, 6.249 straipsnių pažeidimo. Kadangi neteisėti kasatorių veiksmai nenustatyti, tai ieškovas neturėjo pagrindo nesivadovauti elektros skaitiklio parodymais ir perskaičiuoti kasatorių suvartotą elektros energijos kiekį, t. y. jis nepatyrė žalos. Iki 2007 m. gruodžio 19 d. akto surašymo ir po jo kasatorių suvartojamas elektros energijos kiekis iš esmės nepasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

172. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bylos duomenų (šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų), skundžiamo sprendimo išvadas grindė prielaidomis ir taip pažeidė CPK 176, 185 straipsnių reikalavimus bei nukrypo nuo kasacinio teismo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB ,,Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Be to, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nesutiko su dalimi pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, tačiau nepagrindė, kodėl jos ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepagrįstas.

183. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kada ieškinys tenkinamas iš dalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 1/3 dalį ieškovo reikalavimų, tai reiškia, kad iš kasatorių jam turėjo būti priteista 1/3 dalis, o kasatoriams iš ieškovo – 2/3 dalys jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasatoriai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėjo 2998,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl jiems turėjo būti priteista 1333,33 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau priteista tik 930 Lt.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB LESTO prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

201. Kasatoriams elektros energija tiekiama rašytinės sutarties pagrindu, todėl, kasatoriams ją pažeidus, taikytina sutartinė atsakomybė. Pagal kasatorių pasirašytą sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.387 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abonento pareiga užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, nedelsiant pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus vartojant energiją. Ieškovo teigimu, šių pareigų nevykdymas, neatlikimas reiškia neteisėtus atsakovų veiksmus ir lemia pareigą atlyginti dėl šių veiksmų atsiradusią žalą. Tokia nuostata suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija” Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I16-21/2007). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, nustačius Taisyklių pažeidimą, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama. Taisyklių 62 punkte nustatyta, kad už elektros skaitiklio plombų ir jo skaičiavimo mechanizmo apsaugą atsako patalpų, kuriose įrengti elektros prietaisai, savininkai, jei sutartis, sudaryta su vartotoju, nenustato ko kita. Kasatoriai nepateikė įrodymų, kad su jais buvo susitarta kitaip, todėl jie laikomi pažeidę sutartinę prievolę ir jų kaltė preziumuojama, o kasatoriai šią prezumpciją turi paneigti. Ieškovo teigimu, ekspertizės išvada, kad įvadinio elektros energijos apskaitos skydo plombos nebuvo pažeistos, neturi esminės reikšmės sprendžiant kasatorių atsakomybės klausimą, nes įrodytas skaitiklio pažeidimo ir neteisėto elektros energijos vartojimo faktas. 1999 m. balandžio 14 d. kasatoriams buvo įrengtas naujas, užplombuotas elektros energijos skaitiklis Nr. 003730. Dėl to aplinkybė, kad nepažeistos įvadinės elektros energijos apskaitos spintos plombos, gali būti svari tik nustatant elektros skaitiklio gaubto plombų pažeidimo konkretų laiką, tačiau nepaneigia pažeidimo padarymo galimybės. Skaitiklio gaubto plombų pažeidimas, rodmenų klastojimas ir apskaitos mechanizmo sugadinimas, vėliau turėjęs įtakos neteisingai suvartojamos elektros energijos apskaitai, galėjo būti padarytas dar iki ieškovo darbuotojams atliekant paskutinę skaitiklio patikrą ir dėl savo specifikos nepastebėtas. Ieškovo teigimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad civilinėje teisėje pripažįstami tiesioginės ir netiesioginės atsakomybės institutai. Tai reiškia, kad asmuo, tiesiogiai padaręs žalos, ir atsakomybės už padarytą žalą subjektas gali nesutapti. Kasatoriai neneigia aplinkybės, kad elektros skaitiklio plombos yra falsifikuotos, skaičiavimo mechanizmas priverstinai persuktas; jie šių matomų pažeidimų nepastebėjo ir apie juos laiku ieškovo neinformavo (neteisėtas neveikimas). Nežinodamas apie elektros energijos vartojimą fiksuojančio prietaiso sugadinimą, ieškovas toliau tiekė elektros energiją kasatoriams, už kurią šie neatsiskaitė (priežastinis ryšys) ir taip ieškovas prarado dalį pajamų (žala). Ieškovo nuomone, išvardytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti kasatoriams netiesioginę atsakomybę. Be to, ieškovo teigimu, nuo 2004 m. kovo 17 d. iki 2007 m. gruodžio 19 d. ginčo skaitiklis nebuvo tikrintas; 2006 m. gruodžio 14 d. buvo tik nurašyti skaitiklio rodmenys, o patikrinimas ir duomenų nurašymas bei palyginimas yra skirtingos darbuotojų funkcijos. Aplinkybė, kad elektros skaitiklis įrengtas ne kasatoriams priklausančiame name, negali atleisti jų nuo pareigos tinkamai rūpintis apskaitos prietaiso apsauga. Ieškovo nuomone, sprendžiant, kad tik tiekėjas turi užtikrinti vartotojui tiekiamos elektros energijos apskaitos prietaisų apsaugą, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai, būtų sudarytas pagrindas nenuspėjamiems padariniams kilti.

212. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad patenkinta 1/3 dalis ieškovo reikalavimų, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nepažeidė CPK 93 straipsnio normų.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl civilinės atsakomybės už neteisėtą elektros vartojimą sąlygų

25Kasaciniame skunde pagrindinis keliamas klausimas susijęs su civilinę atsakomybę už neteisėtą elektros vartojimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Kasatorių nuomone, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų kasatorių civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų ir nepagrįstai priteisė iš jų atsakovui nuostolių atlyginimą.

26Byloje nustatyta, kad ieškovą ir kasatorių S. K. sieja rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi elektros energija tiekiama visam namui, esančiam ( - ), kurio bedraturčiai yra kiti kasatoriai, tai jie taip pat laikytini atsakingais už elektros energijos pirkimo pardavimo sutartyje nustatytų pareigų vykdymą (CK 4.76, 4.86 straipsniai). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

27Už elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Šios civilinės atsakomybės rūšies esmė yra ta, kad ji atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009).

28Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš kasatorių nuostolius už neteisėtai suvartotą elektros energiją grindė tuo, kad kasatoriai nevykdė savo kaip pirkėjų pareigų, susijusių su įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti, apskaityti ir pan., priežiūra. Ieškovo ir S. K. sudarytoje energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad vartotojas įsipareigoja užtikrinti įvado įrenginių, apskaitos prietaisų ir plombų saugumą, nekeisti jų prijungimo schemos, apie pastebėtus gedimus nedelsiant informuoti tiekėją. Iš esmės ši nuostata glaustai atkartoja CK 6.378 straipsnio 1 dalies normą, pagal kurią abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. CK 6.387 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią teisės normą konstatuota, kad santykyje su CK 6.383 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl būtinųjų energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo prielaidų, ji reiškia, jog tam, kad su vartotoju būtų sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VST Šiaulių elektros tinklai v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28-oji savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad už pirmiau nurodytų energijos vartojimo apskaitos prietaisų priežiūrą yra atsakingi kasatoriai, nors jie ir laikytini vartotojais CK 6.387 straipsnio 2 dalies prasme (fiziniai asmenys, naudojantys energiją asmeninėms, ūkio ir pan. reikmėms). Paminėtina ir tai, kad šalys, sudarydamos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigojo, be kita ko, laikytis Energijos tiekimo taisyklių reikalavimų. Tiek elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusiųjų 1991 m. sausio 14 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 2 patvirtintų Elektros energijos vartojimo taisyklių, tiek vėliau jas pakeitusių Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (1999 m. rugsėjo 22 d. ūkio ministro įsakymas Nr. 319; 2001 m. gruodžio 29 d. ūkio ministro įsakymas Nr. 398; 2005 m. spalio 7 d. ūkio ministro įsakymas Nr. 4-350) nuostatos įpareigojo (įpareigoja) elektros energijos vartotojus rūpintis elektros apskaitos prietaisų būkle ir nedelsiant pranešti energijos tiekėjams apie bet kokius pastebėjimus apie elektros apskaitos prietaisų gedimus, plombų pažeidimus, avarijas ir pan.

29Byloje nustatyta, kad 1999 m. balandžio 20 d. ieškovo atstovas, sudaręs su kasatoriumi S. K. energijos pirkimo-pardavimo sutartį, šalia kasatorių namų valdos (( - )) esančios įvadinės elektros apskaitos spintos skaitiklį užplombavo nustatyta tvarka (sutartyje nurodytas plombos numeris – 090). Iš byloje pateiktos 2004 m. sausio 28 d. Elektros skaitiklio patikrinimo užduoties matyti, kad tą dieną patikrinimą atlikęs ieškovo darbuotojas nerado plombos ant elektros apskaitos spintos. 2004 m. kovo 17 d. elektros įvadas užplombuotas iš naujo. 2006 m. gruodžio 14 d. ieškovo darbuotojas patikrino skaitiklio rodmenis, tačiau jokių pažeidimų nepastebėjo. 2007 m. gruodžio 19 d. buvo atlikta elektros energijos skaitiklio patikra bei keitimas ir nustatyta, kad elektros skaitiklio gaubto valstybinės metrologinės patikros plombos yra falsifikuotos, vėliau, atlikus ekspertizę, nustatyta ir tai, kad mechaniniu įrankiu buvo persukinėjami skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai. Falsifikavimo faktas byloje nustatytas ir šalių neginčijamas. Remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6 punkte pateiktais išaiškinimais, plombų klastojimas ir kitoks poveikis skaitiklių veikimui reiškia, kad buvo neteisėtai vartojama elektra.

30Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, galima daryti keletą išvadų. Pirma, kasatoriai, kiekvieną mėnesį atsiskaitydami už suteiktas elektros energijos paslaugas ir užrašydami elektros apskaitos prietaisų rodmenis, galėjo ir turėjo pastebėti, kad elektros apskaitos spinta tam tikru laikotarpiu buvo neužplombuota, tačiau apie tai atsakovo neinformavo, taip pažeidė jiems elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytas pareigas rūpintis elektros apskaitos prietaisų veikimo saugumu, patikimumu ir pan. Antra, plombų pažeidimo faktas vertintinas kartu su kita byloje nustatyta aplinkybe – skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnų persukimu, veikiant juos pašaliniu mechaniniu įrankiu. Tokio poveikio tikslas – skaitiklio rodmenų pakeitimas. Dėl to aptariamas kasatorių elgesys kartu reiškė, kad ieškovui buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir buvo sudarytas pagrindas jo nuostoliams atsirasti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti ne tą aplinkybę, ar vartotojas kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo (nagrinėjamu atveju – plombų suklastojimo, skaitiklio mechanizmo persukimo), o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 45.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 45.11.1 punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas, priimta administracinėje byloje Nr. I16-21/2007). Taigi nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos kasatorių nurodytos aplinkybės, kad elektros skaitiklis yra už jų namų valdos ribų ir kad elektros apskaitos prietaisų patikros metu 2007 m. gruodžio 19 d. nustatyta, kad elektros spintos (įvado) plombos nepažeistos, o jų nepažeidus, neįmanoma pasiekti ir paveikti ant skaitiklio gaubto esančių plombų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog 2004 m. vasario 19 d. ant elektros apskaitos spintos (įvado) metrologinės patikros plombų ieškovo darbuotojai nerado, o tai reiškia, kad iki 2004 m. vasario 19 d. (kai elektros apskaitos spinta pakartotinai užplombuota) egzistavo galimybė paveikti jos viduje esančio skaitiklio gaubtą. Be to, minėta, kad kasatorių neteisėti veiksmai – bendradarbiavimo principo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytų pareigų pažeidimas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pateikti ir teismų ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kasatoriai, būdami teisėti elektros energijos vartotojai, nevykdė sutartyje ir teisės aktuose jiems nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių. Kasatoriai, vartodami elektros energiją, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, t. y. neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jų kaltę, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos jiems taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

31Nuostoliai dėl neteisėto elektros energijos vartojimo apskaičiuojami, vadovaujantis Elektros energijos taisyklių nuostatomis, įtvirtinančioms specialias tiekėjų dėl neteisėto elektros vartojimo patirtų nuostolių apskaičiavimo taisykles. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB ,,Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. spalio 7 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, 97.4 punkte nustatyta, kad radus buitiniam vartotojui (nagrinėjamu atveju – kasatoriams) persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas, pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos ir kt., siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės ir kitos elektros skaitiklio disko stabdymo priemonės), arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Nagrinėjamu atveju 2007 m. gruodžio 19 d. atlikto kasatoriams priklausančių elektros apskaitos prietaisų patikrinimo metu ieškovo darbuotojai elektros skaitiklio gaubtų plombų falsifikavimo faktą nustatė be jokių papildomų priemonių, t. y. plombų padirbimo faktas kvalifikuotiems specialistams buvo matomas, pastebimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai vertino plombų falsifikavimo faktą kaip slapto pobūdžio veiką, už kurią elektros energijos vartojimo kiekis perskaičiuojamas už trejus metus (Elektros energijos ir naudojimo taisyklių 97.4 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą, kuris, remiantis bylos duomenimis, yra 7655,69 Lt.

32Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir netinkamai bei nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus.

34Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno rašytinio įrodymo, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama. Apeliacinės instancijos teismas analizavo apeliacinio skundo argumentus ir nurodė, dėl kokių priežasčių nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių įvertinimu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos esmė atskleista ir pirmiau nurodytos įrodymų tyrimų ir vertinimo taisyklės nepažeistos.

35Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis) nereiškia, jog teismas turi detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą, tačiau teismo sprendime pateikti motyvai turi pagrįsti, kad byla buvo nagrinėjama rūpestingai ir atsakingai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus, o vėliau pateikdamas savo sprendimo motyvus, turi siekti pirmiau nurodytų teisių ir pareigų pusiausvyros, kuri nekeltų abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo glausti motyvai nenulėmė neteisėto sprendimo priėmimo.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

37Kasatoriai kaip vieną iš kasacinio skundo argumentų nurodo tą aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė kasatoriams dalies jų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir taip pažeidė CPK 93 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai priteisia bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdami į byloje šalių pateiktus jų turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme kasatoriai savarankiškai surašė ir pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Tik parengiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad kasatoriams atstovauja advokato padėjėjas H. Ivanauskas. Už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas ieškovai sumokėjo 2000 Lt, tačiau kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos už šią sumą, byloje įrodymų nepateikta. Už vieną atstovavimo valandą teisme apskaičiuotinoms bylinėjimosi išlaidoms taikytinas 0,15 MMA koeficientas, kasatoriams priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydis šią sumą viršijo. Apeliacinės instancijos teisme kasatoriai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurį sumokėjo 998,25 Lt, maksimalus priteistinas dydis yra 1600 Lt. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas kasatoriams bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimo dalį, kasatoriams suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, rėmėsi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktais kriterijais ir dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas CPK 93 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo pažeidimas.

38Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 59,35 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorių.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš atsakovės J. K. 29,68 Lt, S. K. 14,84 Lt ir V. C. 14,84 Lt valstybei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad namas, esantis ( - ), nuo 2000 m. lygiomis dalimis... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad plombų... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovai J. K., S. K. ir V. C. prašo panaikinti Vilniaus... 13. 1. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK... 14. Dėl CK 6.246 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 15. Dėl CK 6.248 straipsnio pažeidimo. Kasatorių nuomone, byloje nustatytos... 16. Dėl CK 6.247, 6.249 straipsnių pažeidimo. Kadangi neteisėti kasatorių... 17. 2. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir... 18. 3. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 93... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB LESTO prašo kasacinį skundą... 20. 1. Kasatoriams elektros energija tiekiama rašytinės sutarties pagrindu,... 21. 2. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl civilinės atsakomybės už neteisėtą elektros vartojimą sąlygų... 25. Kasaciniame skunde pagrindinis keliamas klausimas susijęs su civilinę... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovą ir kasatorių S. K. sieja rašytinė energijos... 27. Už elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą taikytina... 28. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš kasatorių nuostolius už neteisėtai... 29. Byloje nustatyta, kad 1999 m. balandžio 20 d. ieškovo atstovas, sudaręs su... 30. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, galima daryti keletą išvadų. Pirma,... 31. Nuostoliai dėl neteisėto elektros energijos vartojimo apskaičiuojami,... 32. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 34. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos... 35. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta teismo pareiga... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo... 37. Kasatoriai kaip vieną iš kasacinio skundo argumentų nurodo tą aplinkybę,... 38. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 41. Priteisti iš atsakovės J. K. 29,68 Lt, S. K. 14,84 Lt ir V. C. 14,84 Lt... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...