Byla 2KT-64/2012
Dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alma Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko Mamerto Misiūno prašymu ir civiline byla Nr. 2-245-732/2012,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teisme 2012-03-23 gautas Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko Mamerto Misiūno prašymas perduoti civilinę bylą Nr. 2-245-732/2012 nagrinėti kitam apylinkės teismui, kadangi ieškinys pareikštas ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Molėtų rajono apylinkės teismo.

3Prašymas tenkintinas.

4Kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme. Pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka: klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

5Iš civilinės bylos Nr. 2-245-732/2012 nustatyta, kad ieškovas A. V. kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento ir Molėtų rajono apylinkės teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjos Romos Rimkienės neveikimu (nepranešus antstolei apie sumokėtą baudą), dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą.

6Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio antrąja dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jei žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, priimto įgyvendinant minėtą CK nuostatą, 2 punktą atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, ir žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, yra įgaliota Teisingumo ministerija. Valstybė, atlyginusi dėl teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas tik tuo atveju, jei minėta žala buvo padaryta dėl tyčinių veiksmų (CK 6.272 str. 4 d.). Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, darytina išvada, jog tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo yra valstybė. Ir tik tuo atveju, jei toks ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigūnas turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieškovui žalą, nukreiptų į teisėją ar kitą teismo pareigūną savo regresinį reikalavimą, esant jų tyčiniams veiksmams (CK 6.272 str. 4 d.). Šių išvadų pagrindu konstatuotina, jog teisėjas ar teismas, kai reiškiamas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant bylą, atlyginimo visais atvejais yra netinkamas atsakovas, ir tik priklausomai nuo ieškinio pagrindo, esant teisėjų ar kitų teismo pareigūnų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, galimybei, bylos perdavimas kitam teismui CPK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu būtų galimas, jei ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais.

7Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teismo teisėjo (teisėjų) šališkumą, nes byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, privalo tinkamai išsiaiškinti ieškinio elementus (dalyką ir pagrindą), išspręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimą, o tik po to spręsti klausimą dėl teisėjo (teisėjų) nusišalinimo (nušalinimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartys bylose 2KT-31/2010, 2KT-81/2011 ir 2KT-82/2011 ir kt.).

8Nagrinėjamu atveju, Molėtų rajono apylinkės teismas neišsprendė ieškinio priėmimo, dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimų, tačiau akivaizdu, kad nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujančiu byloje asmeniu išliks Molėtų rajono apylinkės teismas, šio teismo veiksmų vertinimas, Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, keltų pagrįstų abejonių dėl šio teismo nešališkumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad Molėtų rajono apylinkės teismo kolektyvas yra mažas. Dėl to, siekiant sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio šališkumo konkrečioje byloje gali kilti pagrįstų abejonių, bei vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, civilinė byla Nr. 2-245-732/2012 perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

9Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 5 ir 3 dalimis, byla perduotina nagrinėti kitam Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui - Zarasų rajono apylinkės teismui.

10Vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 5 ir 3 dalimis, teismas

Nutarė

11Civilinę bylą Nr. 2-245-732/2012 (teisminio proceso Nr. 2-30-3-00166-2012-6) pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento ir Molėtų rajono apylinkės teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui.

12Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai