Byla 2-318-227/2012

Dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. T. priešieškinį ieškovui BUAB „Bleiras“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Bleiras“ atstovui Nerijui Činčikui, atsakovui A. T., jo atstovei advokatei R. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Bleiras“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. T. priešieškinį ieškovui BUAB „Bleiras“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Nustatė

3Ieškovo administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ įgaliotas asmuo Nerijus Činčikas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. T. pagal 2005 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartį ieškovo jam suteiktą, tačiau atsakovo iki šiol negrąžintą 69 000 Lt paskolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Teismo posėdyje administratorius ieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartimi UAB „Bleiras“ A. T. suteikė 69000 Lt paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. vasario 9 d. Paskolos atsakovas iki šiol nėra grąžinęs. CK 6.38 str. 1d. įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.213 str. 1d. numatyta, kad vienai šaliai neįvykdžius piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Todėl skola iš atsakovo priteistina. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartimi nebuvo paskolinti pinigai, jis 69000 Lt iš ieškovo nėra gavęs ir pinigai jam nebuvo reikalingi. Paaiškino, kad 2005 m. pavasarį atsakovas, tuo metu dirbęs UAB „Bleiras“ vairuotoju, autovežiu važiavo maršrutu Utena-Maskva-Ufa Šachtinsk. Kelyje Ufa-Čeliabinskas įvyko avarija, dėl kurios buvo sudaužytas atsakovo vairuojamas nedraustas ieškovui priklausantis automobilis Mercedes, v.n. ( - ). Nors dėl avarijos, atsakovo nuomone, jis nebuvo kaltas, pareigūnai į jį atsitrenkusio įvykio kaltininko nenubaudė. Grįžusiam iš komandiruotės atsakovui buvo liepta sudaryti 2005 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartį, nurodžius, kad ši pinigų suma, kaip žalos atlyginimas, bus išskaičiuota iš atsakovui mokamo atlyginimo. Atsakovas pripažįsta, kad jis pasirašė tuščiame lape ir paskolos sutartyje parašas yra jo. Ieškovas atsakovui mokėjo tik 800 Lt mėnesinę algą, likusią dalį grynais pinigais išskaičiuodavo iš atlyginimo už skolą. Ieškovas neturėjo teisės verstis kredito įstaigų veikla ir skolinti pinigus. Per tokias paskolų sutartis sumažinami mokesčiai valstybei.

5Atsakovas pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia šalių sudarytą 2005 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartį . Priešieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad sandoris- tariamas, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tvirtino, kad bendrovė neturėjo teisės skolinti pinigų ir jų neskolino. Jis pinigų negavo, nors pasirašė kasos išlaidų orderyje Teigė ir įrodinėjo, kad automobilis nebuvo draustas, ieškovas nesiaiškino tikrųjų autoįvykio priežasčių, sudaužytą automobilį pardavė ir žalos atlyginimą už sudaužytą bendrovės autovežį įformino paskolos sutartimi. Žala atlyginta, ieškovui atskaičius kas mėnesį iš jo darbo užmokesčio ir dienpinigių pinigines sumas, nors tai neįforminta.

6Ieškovas atsiliepime į priešieškinį ir administratorius teisme nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad vadovaujantis sandorio metu galiojusiais bendrovės įstatais bendrovės vadovas turėjo teisę vienašališkai sudaryti sandorius, neviršijančius 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Atsakovas neįrodė, kad paskolos sutartis buvo tariama. Paskolos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, sudaryta rašytine forma, deklaruota įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojanti ir vykdoma.

7Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

8Byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė paskolos sutartį dėl beprocentinės 69.000 Lt paskolos grynais pinigais suteikimo A. T. asmeninėms reikmėms. Sutarties 2.3 punktu atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2008 m. vasario 9 d. (t.1, b.l. 9). Nors atsakovas teigė, kad jis nepasirašė sutarties, tačiau pripažino, kad pasirašė tuščiame lape ir patvirtino, kad paskolos sutartyje parašas yra jo. Iš 2005 m. rugpjūčio 9 d. kasas išlaidų orderio Nr. 459 matyti, kad A. T. paskolos pagrindu išduota 69000 Lt. A. T. pasirašė orderį ir jame įrašė , kad „gavo šešiasdešimt devynis tūkstančius Lt“ (t.1, b.l. 85). UAB „Bleiras“ Kasos knygoje nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d. iš kasos išmokėta A. T. 69000 Lt (civilinė byla Nr. 2-24-675/2010, t.1, b.l. 90). Iš liudytojų D. S., dirbusios UAB „Bleiras“ vyr. buhaltere, P. Š., dirbusio UAB „Bleiras“ direktoriumi ir kasininku, parodymų nustatyta, kad darbuotojams, kuriems bendrovė skolindavo pinigus, juos išmokėdavo direktorius. Jis (direktorius)kasos išlaidų orderyje pasirašydavo už įmonės vadovą ir kasininką, užpildydavo grafas: “ gavau“, „data“. Orderį baigdavo pildyti vyr.buhalterė, kuri nematydavo pinigų mokėjimo ir gavusio pinigus asmens. Liudytojo P. Š. parodymais bendrovė retai išduodavo paskolas ir tai darydavo tik ypatingais atvejais- verslui ar pan. Jo parodymais, jei A. T. išduota paskola užfiksuota dokumentuose, reiškia, kad ji buvo realiai suteikta, nors pripažįsta, kad pats neprisimena paskolos suteikimo ir pinigų išmokėjimo A. T. fakto bei paskolos tikslo. UAB „Bleiras“ paskolos suteikimą A. T. deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai(t.2, b.l.37).

9Atsakovas atsikirtimu į ieškinį ir priešieškiniu ginčija skolos suteikimo ir pinigų gavimo faktą.

10Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio nustatyta, kad vežėjo UAB “Bleiras” vilkikas ( - ) maršrutu Utena-Šachtinsk (Kazachstanas) gabeno krovinį, kuris pakrautas 2005-05-12 (civilinė byla Nr. 2-24-675/2010, t.2, b.l.15). UAB “Bleiras” direktoriaus 2005-11-24 įsakymu ilgalaikis turtas, kėbulo Nr. 02664, v.n. ( - ), nuimtas nuo įskaitos iš VĮ “Regitra” ir dalinai išardytas, tinkamos detalės uždėtos ant automobilio kėbulo Nr. 08148, v.n. ( - ) Iš autotransporto priemonės ardymo akto detalizacijos nustatyta, kad ardymo darbai atlikti laikotarpyje nuo 2005-11-24 iki 2005-11-28, jų metu naudoti tinkamais pripažinti antstatas, 17233,72 Lt vertės, hidraulinė sistema, 1200 Lt vertės, 3 kuro bakai, 1800 Lt vertės, kurie perdėti automobiliui, kėbulo Nr. 08148 (civilinė byla Nr. 2-24-675/2010, t.2, b.l.3). Tai sutampa su atsakovo paaiškinimu, liudytojo R. S. parodymais ir patvirtina atsakovo teiginį, jog autoįvykio metu automobilis buvo nepataisomai sudaužytas.

11Šalys pripažino, kad atsakovas 2005 m. pavasarį, tuo metu dirbdamas UAB „Bleiras“ vairuotoju, autovežiu važiavo maršrutu Utena-Maskva-Ufa Šachtinsk. Kelyje Ufa-Čeliabinskas įvyko avarija, dėl kurios buvo nepataisomai sudaužytas atsakovo vairuojamas automobilis Mercedes, v.n. ( - ). Nors dėl avarijos, atsakovo teigimu, jis nebuvo kaltas, į įvykio vietą buvo iškviesta policija, tačiau Rusijos pareigūnai į jį atsitrenkusio įvykio kaltininko nenubaudė, nereikalavo pasiaiškinimų ir nepildė jokių dokumentų, susijusių su autoįvykiu, tame tarpe patvirtinančių , kad autoįvykis įvyko ir automašina sudaužyta ne dėl jo kaltės. Šį atsakovo teiginį patvirtino liudytojas R. S. – antrasis autoįvykio metu dirbęs vairuotojas. Ieškovas pripažįsta faktą, kad avarija buvo įvykusi. Byloje nėra rašytinių įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimą, liudytojo R. S. parodymus, paneigiančių atsakovo kaltę dėl bendrovės automobilio sudaužymo.

12Iš UAB “Bleiras” 2009-03-05 pažymos nustatyta, kad reisas nurodytu maršrutu buvo vykdomas 2005 m. gegužės mėn., vilkikas autoįvykio metu buvo draustas draudimo bendrovėje Ingo Baltic, kuri bankrutavo 2006 m. (civilinė byla Nr. 2-24-675/2010, t.2, b.l.1). Ieškovas neteigė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl autoįvykio padarytą žalą bendrovei(už sudaužytą automašiną) atlygino draudimo kompanija. Įvertinus tai, jog autoįvykio neužfiksavo policija ir nesurinkta autoįvykio medžiaga, ieškovė nepateikė įrodymų apie žalos gavimą, tikėtina atsakovu, kad bankrutuojanti draudimo bendrovė žalos už avarijoje patirtą žalą UAB „Bleiras“neatlygino.

13Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta labiau tikėtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad darbdavys UAB “Bleiras” galėjo pareikalauti iš A. T., dalyvavusio avarijoje, atlyginti bendrovei padarytą žalą dėl automobilio sugadinimo.

14Atsakovas teigia, kad pasirašant paskolos sutartį buvo sutarta, jog 69000 Lt suma už padarytą žalą dėl sugadintos automašinos bus atskaičiuota iš jo atlyginimo iki sutartyje nurodyto laiko- 2008 m. vasario 9 d . Liudytojo R. S. parodymai, teisme iškeltos civilinės bylos patvirtina, kad UAB „Bleiras“ analogiškai žalos žalos atlyginimo klausimą sprendė kitų savo darbuotojų atžvilgiu.

15Atsakovas per visą bylos nagrinėjimą tvirtino, kad atlyginimo jam darbdavys nemokėjo- atskaitė už sudaužytą automobilį, jo parašai suklastoti.

16Byloje nustatyta, kad ieškovas, pagal 2003 m. vasario 26 d. darbo sutartį priimdamas atsakovą į darbą, sutarties 4 p. įsipareigojo mokėti darbo užmokestį LR Vyriausybės nustatytą tam laikotarpiui minimalų atlyginimą. 2003 m. gruodžio 31 d. direktoriaus įsakymu darbo sutarties 4 p. pakeistas nustatant, kad nuo 2004 m. sausio 1d. darbo užmokestis yra 586 Lt, 2004 m. balandžio 30 d. direktoriaus įsakymu darbo sutarties 4 p. pakeistas nustatant, kad nuo 2004 m. gegužės 1d. darbo užmokestis yra 650 Lt, 2004 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymu darbo sutarties 4 p. pakeistas nustatant, kad nuo 2004 m. liepos 1d. darbo užmokestis yra 660 Lt, 2005 m. sausio 31 d. direktoriaus įsakymu nustatyta, kad komandiruotės delspinigiai bus mokami 51 proc. dydžio, 2005 m. birželio 20 d. direktoriaus įsakymu darbo sutarties 4 p. pakeistas nustatant, kad nuo 2005 m. liepos 1d. darbo užmokestis yra 720 Lt, 2006 m. birželio 2 d. direktoriaus įsakymu darbo sutartis pakeista nustatant, kad nuo 2006 m. liepos 1d. darbo užmokestis yra 800 Lt, 2007 m. birželio 11 d. direktoriaus įsakymu darbo sutartis pakeista nustatant, kad nuo 2007 m. liepos 1d. darbo užmokestis yra 920 Lt, 2007 m. gruodžio 19 d. direktoriaus įsakymu darbo sutartis pakeista nustatant, kad nuo 2008 m. sausio 2 d. darbo užmokestis yra 1050 Lt. Darbo sutartis nutraukta nuo 2008 m. lapkričio 5 d. (t.1, b.l. 36-40). Laikotarpyje nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. atsakovui pasirašytinai buvo išmokamas darbo sutartyje su vėlesniais pakeitimais numatyto dydžio atlyginimas (išskyrus 2005 m. gruodžio mėn., kada išmokėta dalis atlyginimo atsakovui susirgus), iš kurio laikotarpyje nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. buvo išskaičiuojami alimentai, kitų išskaitymų nėra (t.1, b.l. 50-80). Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2008 m. birželio mėn. atsakovui išmokamas darbo sutartyje su vėlesniais pakeitimais numatyto dydžio atlyginimas (išskyrus 2008 m. birželio mėn., kada išmokėta dalis atlyginimo atsakovui susirgus). Tačiau atsakovas yra pasirašęs Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje tik už 2008 m. birželio mėn. (civilinė byla Nr. 2-24-675/2010, t.1, b.l. 98-102). Nors kitais mėnesiais nurodytos priskaičiuotos ir išmokėtos sumos A. T., tačiau nėra jo parašo, leidžiančio pripažinti, kad nurodytas sumas jis gavo. Pagal Avansinės apyskaitos duomenis A. T. laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2010-06-02 išmokėtina 82401,50 Lt dienpinigių(t.2, b.l.13-22). Įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ši suma buvo išmokėta atsakovui, nėra.

17Atsakovo pareiškimo Dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagrindu, ieškovui dėl galimai suklastotų parašų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, kuriuose nurodyta, jog atsakovui pasirašytinai buvo išmokėtas atlyginimas už 2005 m. spalio mėn., 2006 m. sausio mėn., 2007 m. sausio mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. rugpjūčio mėn., 2007 m. rugsėjo mėn., 2007 m. gruodžio mėn., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla Nr. 06-1-09006-09, b.l.1). Jo metu iš Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, dėl kurių galimo suklastojimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nustatyta, kad A. T. atskirais laikotarpiais buvo išmokėta 6012,14 Lt. Byloje atlikta rašysenos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2009-09-14 specialisto išvadoje Nr. 11-1558 (09) nurodė, kad negalima nustatyti, ar darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose Nr. 148 (lapo Nr.8), Nr. 20 (lapo Nr. 7), 38 (lapo Nr. 7), 138 (lapo Nr. 8), 186 (lapo Nr.7), 343 (lapo Nr. 8), 374 (lapo Nr.8), 457 (lapo Nr.9) stulpelyje „Parašas“ eilutėse „T. A.“ pasirašė A. T., nes nėra bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų ir skirtumų visumos, pakankamos išvadai (baudžiamoji byla Nr. 06-1-09006-09, b.l.100-102). Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2009-09-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-09006-09 nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamoji byla Nr. 06-1-09006-09, b.l.113-116). Įvertinus ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą, negalima teigti, kad aukščiau minimuose žiniaraščiuose pasirašė atsakovas ir kad jam buvo išmokėtas visas mokėjimo žiniaraščiuose nurodytas atlyginimas. Ieškovo BUAB „Bleiras“ administratoriaus įgalioto asmens pranešime teismui pripažįstama, kad, pasak įmonės vadovo ir įmonės finansininkės, didžioji dalis komandiruotpinigių būdavo išmokama per kasą. Iš kokių lėšų buvo išmokama likusi dalis komandiruotpinigių, ar jie buvo apskaitomi, byloje duomenų nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms labiau tikėtina, kad atsakovui neišmokant atlyginimo, komandiruotpinigių, tokiu būdu kas mėnesį buvo išskaičiuojamos sumos žalai už sugadintą autovežį atlyginti, kurios dydis ir atskaitymo terminai nustatyti taip vadinamoje Paskolos sutartyje .

18Iš UAB „Bleiras“ 2004-07-01 įregistruotų įstatų, galiojusių šalių sudarytos sutarties metu, nustatyta, kad bendrovės veiklos objektas - didmeninė ir mažmeninė prekyba variklinėmis transporto priemonėmis, statybinėmis medžiagomis, autotransporto paslaugų tiekimas vidaus ir užsienio rinkose – tikslu gauti pelno(t.1, b.l.127). Ginčijamoje sutartyje numatyta, kad ieškovas suteikia beprocentinę paskolą atsakovui, kas prieštarauja juridinio asmens tikslams. Vadinasi, bendrovė, suteikdama beprocentinę paskolą A. T., užsiimė ūkine komercine veikla- fizinių asmenų kreditavimu, t.y. veikla, nenumatyta įstatų 2.2 punkte ir veikė priešingai bendrovės tikslui gauti pelną. Iš to seka, kad bendrovė 2005-08-09 neturėjo teisės suteikti paskolos A. T.(bendrovės įstatai pakeisti 2005-08-24- t.1, b.l.135-148).

19Atsakovas teigė, jog pinigų pagal paskolos sutartį negavo ir jie jam nebuvo reikalingi. Ieškovas neginčija, kas atsakovas neturėjo verslo , jokių brangių pirkinių neįgijo. Apklaustas liudytojas R. S.- buvęs atsakovo bendradarbis, teismo posėdžio metu patvirtino, kad skolų atsakovas neturėjo ir atsakovas nesiskolino iš bendrovės pinigų. Liudytojo R. S. tvirtinimu, bendrovė skolindavosi iš darbuotojų ir pati skolino , nors realiai pinigai nebuvo mokami. Ieškovas, tvirtindamas , kad atsakovui buvo suteikta paskola, negalėjo nurodyti kokiam tikslui ji buvo skirta, to negalėjo paaiškinti apklaustas liudytoju buvęs UAB „Bleiras“ direktorius P. Š.. Ieškovas nepateikė atsakovo prašymo suteikti paskolą ar kitų analogiškų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie suteiktos paskolos tikslą, jeigu tokia buvo suteikta, kaip tvirtina ieškovas. Liudytojas P. Š. teisme parodė, kad paskolos buvo suteikiamos ypač retai- ypatingais atvejais. Priešingai šiam teiginiui, byloje esantys rašytiniai įrodymai- UAB „Bleiras“ užpildyta ir Valstybinei mokesčių inspekcija pateikta forma Nr.( - ) patvirtina, kad per 2005 metus bendrovė suteikė 459.153 Lt paskolų fiziniams asmenims ir per tą patį laiką bendrovei grąžinta 66.000Lt(t.2 b.l.37).

20Iš UAB „Bleiras“ 2005-12-31 ataskaitinio laikotarpio balanso nustatyta, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu turėjo tik 45 545 Lt pinigų, pinigų ekvivalentų, ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu – 128 041 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 24 110 867 Lt, ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu – 13 622 822 Lt (civilinė byla Nr. 2-24-675/2010, t.1, b.l. 46, 47). Abejotina, kad esant tokiai finansinei bendrovės situacijai, UAB „Bleiras“ paskolos sutarties pasirašymo dieną galėjo skolinti 69 000 Lt atsakovui, juo labiau, kad tarp šalių buvo kilusi konfliktinė situacija dėl autoįvykio metu padarytos žalos, kurios niekas ieškovui neatlygino.

21Minėta, ieškovas deklaravo VMI suteiktas paskolas fiziniams asmenims viso už 459 153 Lt , tame tarpe A. T. 2005 m. rugpjūčio 9 d. steiktą 69000 Lt paskolą ir jos grąžinimo datą- 2008 m. vasario 9 d. Tai sutampa su ginčijama paskolos sutartimi, kasos išlaidų orderiu. Tačiau, svarbia aplinkybe pripažintina tai, jog UAB „Bleiras“ auditoriui tarp kitų finansinių dokumentų, kurių pagrindu auditorius padarė išvadą apie bendrovės veiklą 2005 metais, pateikė 2005-12-31 Pinigų srautų ataskaitą. Būtent joje , priešingai nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Bleiras“ deklaravo, kad finansiniais metais(1995 m) suteikė paskolų tik už 89 000 Lt (t.2, b.l. 38-39). Šios aplinkybės sukelia pagrįstų įtarimų dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų teisingumo siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, kaip visą laiką akcentavo atsakovas ir jo atstovė.

22Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo R. S., kuris taip pat dirbo UAB „Bleiras“, parodymų nustatyta, kad darbovietėje vairuotojai, siekdami išsaugoti darbo vietą, fiktyviai skolindavo bendrovei arba iš jos skolindavosi pinigus, nors realiai pinigų sumos nebūdavo išmokamos. Šį teiginį iš dalies patvirtina ieškovo UAB „Bleiras“ Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2005 metus deklaruoti duomenys- Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems gražintas paskolas(t.2., b.l.37). Iš šios deklaracijos matyti, kad per 2005 metus bendrovė suteikė fiziniams asmenims paskolų už 459.153 Lt ir pati pasiskolino 340.000 Lt. Aukščiau nurodyti įrodymai kelia abejonių bendrovės turėjimu laisvų piniginių lėšų ir galėjimu paskolinti fiziniams asmenims bei jų paskolinimu atsakovui. Priešingai, pirmiau nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad UAB „Bleiras“ pateiktus tokio turinio deklaraciją, jai buvo sumažinti mokėtini mokesčiai valstybei.

23Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens, pareiškusio ieškinį ar priešieškinį pareiga nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o nurodytų faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir ieškinyje/priešieškinyje nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto.

24Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 1, 2 d.). Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Nors atsakovas nurodo, kad jis sandorį ginčija CK 1.86 str pagrindu(tariamas sandoris), tačiau iš priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad jis sandorį ginčija ir CK 1.87 str. pagrindu. Atsakovas teigia ir įrodinėja, kad sandoris apsimestinis, juo pridengtas sandoris dėl žalos atlyginimo(CK1.87 str.). Taip pat nurodo, kad sandoris prieštarauja juridinio asmens teisnumui- neturėjo teisės teikti paskolų , viešajai tvarkai ir gerai moralei- tokiu būdu siekė nuslėpti mokesčius . Teismas dėl pastarųjų teiginių jau pasisakė.

25Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės akivaizdžiai neatitinka nurodytų principų, yra neteisėtas (CK 1.5, 6.193 straipsniai). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Tariamas sandoris – sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių (CK 1.86 str., 1.87 str.). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Konstatavus, kad sandoris yra apsimestinis, taikomos taisyklės to sandorio, kurį šalys turėjo galvoje (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Vertinant tikrąją sandorio šalių valią jo sudarymo metu, reikia vertinti byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienes faktines aplinkybes, taip pat sandorio šalių elgesį tiek sudarant sandorį, tiek po jo sudarymo. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo.

26Bylos faktinės aplinkybės rodo, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kadangi paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas atsakovui, kaip paskolos gavėjui, o buvo sprendžiami atsakovo kaip darbuotojo materialinės atsakomybės klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo kilęs konfliktas dėl sudaužyto autovežio, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamą 2005 m. rugpjūčio 9 d. sandorį šalys sudarė pridengdamos tikruosius šalių ketinimus – susitarimą dėl žalos atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ginčijama 2005 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis).

27Pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs (darbo) įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal Darbo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 11 punktą darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) reglamentuoja Darbo kodekso normos, kuris yra specialus įstatymas. Atsakovo materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti taikytinos Darbo kodekso normos. Darbuotojas padarytą žalą (jos dalį) darbdaviui gali atlyginti gera valia, ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami bendra darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Darbo kodekso XIX skyrius). Pripažintina, kad šalys sudarydamos 2005 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartį siekė išspręsti žalos, atsiradusios atsakovui darbo metu sugadinus ieškovo turtą, atlyginimo klausimus, ieškovas už sudaužytą avarijoje automobilį įsipareigojo darbdaviui sumokėti 69000 Lt. Byloje nustatyta, kad 2005 m. pavasarį, atsakovui su autovežiu važiuojant keliu Ufa-Čeliabinskas įvyko avarija, dėl kurios buvo sudaužytas atsakovo vairuojamas automobilis Mercedes, v.n. ( - ), pareigūnai į autovežį atsitrenkusio įvykio kaltininko nenubaudė. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Ieškovas teismui įrodymų, patvirtinančių žalos dėl autovežio sugadinimo faktą bei jos dydį, nepateikė, todėl šioje byloje spręsti dėl atsakovo materialinės atsakomybės nėra pagrindo. Pripažinus, kad nesant visų materialinės atsakomybės sąlygų buvo 2005-08-09 sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo, laikytina, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1d.).

28Esant nurodytoms aplinkybėms 2005-08-09 sudaryta paskolos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą, susidariusį pagal niekine pripažintiną sutartį, atmestinas. Tai atitinka CK 1. 5 straipsnio nuostatas.

29Iš pralaimėjusios šalies priteistina 40 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPk 88 str.1d.3p, 93 str.).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas

Nutarė

31ieškovo B UAB „Bleiras“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui A. T. atmesti.

32Atsakovo priešieškinį tenkinti . 2005 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. T., a.k. ( - ) gyv. ( - ) ir UAB “Bleiras”, įm.k. 184235795, buv. Pramonės 13a, Utena, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

33Priteisti iš BUAB „Blairas“ 40 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą teismui.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.