Byla e2A-1163-826/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. Š

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Žerlausko,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. J. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. Š..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 156,15 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,45 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad su N. M. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią ji apdraudė jai priklausantį butą, adresu ( - ), Klaipėda. 2013 m. rugsėjo 23 d. buvo sulietos šio buto vieno iš kambarių lubos. Patalpa užlieta iš aukščiau esančio buto, adresu ( - ), Klaipėda, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio atsakovui bei trečiajam asmeniui. 2013 m. rugsėjo 23 d. įvykis pripažintas draudžiamuoju, draudėjai buvo išmokėta 480,45 Eur dydžio draudimo išmoka. Trečiasis asmuo A. Š. atlygino jai tenkančią žalos dalį, t. y. 317,10 Eur, o atsakovas per pretenzijoje nustatytą terminą žalos neatlygino.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai:
    1. Teismas nurodė, kad byloje įrodyta, kad N. M. priklausantis butas, adresu ( - ), Klaipėda, 2013 m. rugsėjo 23 d. buvo aplietas iš virš jo esančio buto, adresu ( - ), Klaipėda. Buto apliejimo aplinkybių šalys neginčija.
    1. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reiškia atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
      1. 2010 m. vasario 23 d. 34/100 dalių buto, adresu ( - ), Klaipėda, panaudos sutartis viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2014 m. rugpjūčio 11 d., o apipylimas įvyko 2013 m. rugsėjo 23 d., pretenzija dėl žalos atlyginimo atsakovui pateikta 2014 m. sausio 6 d. Todėl laikytina, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalavimą dėl žalos regreso tvarka atlyginimo nukreipė į atsakovą kaip buto bendraturtį, o ne į panaudos gavėją A. Ž., kuris yra miręs ir dėl kurio byla nutraukta, ar jo teisių perėmėjus.
      2. Atsakovas yra tinkamas subjektas atsakyti už patalpos, adresu ( - ), Klaipėda, apipylimą, jis į bylą nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad dėl užliejimo yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, tokius savo teiginius grindė tik prielaidomis.
    2. Teismas nurodė, jog žalos dydis yra įrodytas defektų aktu, lokaline sąmata, UAB „Infranet“ PVM sąskaita faktūra, 2013 m. spalio 30 d. ir 2013 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymais. Byloje darbų ir sugadinimų apimtis nėra nuginčyta. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog žalos dydis yra mažesnis, nei nurodė ieškovė, į bylą nėra pateikta.
    3. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 13,45 Eur kompensacinių palūkanų motyvuodamas tuo, kad ieškovė žalos atlyginimo pareikalavo 2014 m. sausio 6 d. pretenzija, prašydama ją atlyginti? per 18 dienų. Ši sąlyga neprieštarauja įstatymo nuostatai, kad nesant apibrėžto prievolės įvykdymo termino, ji privalo būti įvykdyta per 7 dienas nuo pareikalavimo įvykdyti.
    4. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 15,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat priteisė 37,45 Eur kelionės išlaidų ir 57,92 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas priteisė be PVM, kadangi PVM suma ieškovė sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė ją pakeisti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas su PVM. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 27 straipsnį, pagal kurį nėra apmokestinamos PVM visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Taigi ieškovės veikla pridėtinės vertės mokesčiu nėra apmokestinama, kas reiškia, jog ieškovė, nors ir būdama PVM mokėtoja, neturi teisės į pirkimo PVM atskaitą, t. y. neturi teisės susigrąžinti sumokėto PVM iš valstybės biudžeto ar susimažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM.
  2. Atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės ir apeliacinio skundo argumentai

14

  1. Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 4 d. tarp ieškovės ir N. M. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis ir išduotas draudimo liudijimas TIA Nr. 232474459, pagal sutartį ieškovė apdraudė N. M. priklausančią gyvenamąją patalpą – butą, adresu ( - ), Klaipėda, draudimo apsaugos laikotarpis nurodytas nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. vasario 14 d., be kita ko, butas apdraustas nuo užliejimo. 2013 m. rugsėjo 23 d. įvyko įvykis, kuris pripažintas draudžiamuoju, jo metu buvo aplietas butas, adresu ( - ), Klaipėda, – per perdangą sulietos patalpos, plane pažymėtos Nr. 21-4, lubos. Ieškovė, vykdydama su N. M. sudarytą būsto draudimo sutartį, nustatė įvykio metu padarytos žalos dydį ir padengė patalpos lubų remonto kaštus, rangovui sumokėdama 480,45 Eur (1 658,91 Lt) sumą. Virš aplieto buto esantis butas, adresu ( - ), Klaipėda, įvykio metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovui bei trečiajam asmeniui: atsakovui priklausė 34/100 dalys buto, trečiajam asmeniui – 66/100 dalys buto. Trečiasis asmuo A. Š. atlygino jai tenkančią žalos dalį, sumokėdama 317,10 Eur sumą. Atsakovas per ieškovės pretenzijoje nustatytą terminą žalą regreso tvarka atlyginti atsisakė.
  2. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 156,15 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,45 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 169,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 110,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgusi į tai, kad skundžiama tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios skundžiamo sprendimo dalies.
  3. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, iš sumos, ieškovės skirtos advokato pagalbos išlaidoms apmokėti, pagrįstai išskaičiavo pridėtinės vertės mokestį.
  4. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  5. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
  6. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  7. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
  8. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
  9. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, jog jos išlaidas sudaro: 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (57,92 Eur + 12,16 Eur PVM), 45,32 Eur kelionės išlaidų (37,45 Eur + 7,87 Eur PVM), iš viso 115,40 Eur (suma su PVM). Apeliantė skunde nurodė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 27 straipsnį, pagal kurį nėra apmokestinamos PVM visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Taigi ieškovės veikla pridėtinės vertės mokesčiu nėra apmokestinama, kas reiškia, jog ieškovė, nors ir būdama PVM mokėtoja, neturi teisės į pirkimo PVM atskaitą, t. y. neturi teisės susigrąžinti sumokėtą PVM iš valstybės biudžeto ar susimažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM.
  10. Pagal PVMĮ 27 straipsnį PVM neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. PVMĮ 46 straipsnyje nurodyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos draudimo paslaugos, taip pat finansinės paslaugos, nurodytos šio įstatymo 28 straipsnio 1–5 dalyse, kai šios draudimo ar finansinės paslaugos tiesiogiai susijusios su prekių, nenurodytų šio įstatymo IV skyriuje, eksportu iš Europos Sąjungos teritorijos. Teisėjų kolegijos nuomone, šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad advokato paslaugos nėra tiesiogiai susijos su apeliantės teikiamomis draudimo paslaugomis. Advokato teikiama teisinė pagalba negali būti priskiriamos prie paslaugų, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Jos taip pat negali būti traktuojamos kaip paslaugos pagal PVMĮ įstatymo 28 straipsnio 1–5 dalis, nes jos nėra eksportuojamos.
  11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kai asmuo, kuris įsigyja prekes ir paslaugas, yra PVM mokėtojas, tai už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą, t. y. turi galimybę šia suma sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžinti iš biudžeto. Ar apeliantė įtraukė šią PVM sąskaitą faktūrą DP15 Nr. 074 į PVM deklaraciją, nėra šios bylos nagrinėjimo apeliacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Taip pat apeliantė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos teiginių praktinį taikymą (duomenų apie tai, kad advokatams sumokėtas PVM mokestis ieškovės nėra susigrąžinamas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju toks asmuo ir susigrąžintų PVM iš biudžeto ir prisiteistų žalos atlyginimą, kas reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė PVM įstatymo nuostatas priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas be PVM.
  12. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

15Dėl procesinės bylos baigties

16

  1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18

  1. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
  2. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad apeliantė skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir skundai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, apeliantei grąžintinas jos sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 5 dalis).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Grąžinti apeliantei (ieškovei) AB „Lietuvos draudimas“ 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai