Byla 2KT-62/2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012 perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs I. K. ir V. K. 2012 m. gegužės 7 d. prašymu dėl Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012 perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gautas I. K. ir V. K. prašymas perduoti civilines bylas Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012, kuriose nagrinėjami ginčai tarp pareiškėjų ir Z. M., iš Kauno miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Pareiškėjai teigia, kad Z. M. viešai iš anksto deklaruoja jai palankią bylų baigtį, ir yra įsitikinę, kad turi pagrindo tai deklaruoti, nes turi ryšių su įtakingu buvusiu teisėsaugos darbuotoju A. N. Kauno miesto apylinkės teismas ne kartą priėmė pareiškėjams nepalankius sprendimus, atmetė jų reiškiamus nušalinimus ir davė suprasti, kad už naudojimąsi nušalinimo teise gali buti skiriamos baudos. Pareiškėjai nepasitiki ne tik konkrečias bylas nagrinėjančiais ir (ar) išnagrinėjusiais teisėjais, bet ir šio teismo pirmininku M. Š. bei jo pavaduotoja D. L. Mano, kad Kauno teismuose neįmanoma sklandžiai ir operatyviai išnagrinėti ginčus tarp pareiškėjų ir Z. M.

3Prašymas atmestinas.

4Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

5Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

6Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

7Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

8Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).

9Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio galima spręsti, kad reiškiamas nušalinimas visiems Kauno miesto apylinkės teismo ir visų kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjams. Pareiškėjų keliamos abejonės Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu yra susijusios su priimtais pareiškėjams nepalankiais procesiniais sprendimais, t. y. – teisingumo vykdymu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo ar atitinkamo apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

10Pareiškėjai nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų ar Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Pareiškėjų teiginys apie Z. M. ryšius su buvusiu teisėsaugos darbuotoju A. N., nepateikiant jokių šiuo teiginiu pagrįstų su teisėjų šališkumu susijusių įrodymų, vertinamas tik kaip subjektyvi nuomonė, kuria remiantis nėra pagrindo spręsti apie teisėjų šališkumą ar suinteresuotumą konkrečių bylų baigtimi. Taigi, pareiškėjų keliamos abejonės dėl Kauno miesto apylinkės teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai ir, juo labiau, visi kiti Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjai, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti ginčų civilinėse bylose Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012 tarp Z. M. ir pareiškėjų I. K. bei V. K. baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl prašyme nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog tiek Kauno miesto apylinkės teisme, tiek bet kuriame kitame Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pareiškėjų nurodomos civilinės bylos gali būti nešališkai išnagrinėtos.

11Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjų I. K. ir V. K. prašymas dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir visų kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012 nagrinėjimo netenkintinas. Neigiamai išsprendus teisėjų nušalinimo klausimą, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl šių civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

13Atmesti I. K. ir V. K. prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-325-773/2012, Nr. 2-827-758/2012 ir Nr. 2-6124-528/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai