Byla AS-858-122-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. S., J. Z. (J. Z.) bei R. B. (R. B.), Z. A., L. Z., J. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S., J. Z. (J. Z.), R. B. (R. B.), Z. A., L. Z., J. B. ir kitų skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4P. R. B. (R. B.), Z. A., L. Z., J. B., T. B., K. M., T. V., A. Z., A. G., G. Z., A. Z., A. D., K. L., I. Z. (I. Z.), J. A., K. U., J. P., Z. P. (Z. P.), T. B., V. B. (V. B.), J. V., E. Z. (E. Z.), S. Š., J. Š. (J. Š.), P. Š. (P. Š.), L. Z. (L. Z.), K. S., M. Z. (M. Z.), Z. P. (Z. P.), T. Z., J. P. (J. P.), M. P., R. K., S. M., J. Ž., Č. S., K. N., R. I., S. Z. (S. Z.), R. G. (R. G.), G. G., V. M. (V. M.), D. B., N. K., L. B., E. M., J. P., J. D., S. Z. (S. Z.), S. G., H. B., I. T., L. K., J. S., A. P., J. J., F. Z. (F. Z.), P. Z. (P. Z.), I. Z. (I. Z.), S. P. (S. P.), D. S., J. Z., T. Z. (T. Z.), V. Z. (V. Z.), M. Z. (M. Z.), G. K., J. M., D. P., R. G., A. T., Sabina J. K., G. I., J. K., V. K., K. Z. (K. Z.), L. Z. (L. Z.), T. S., G. L., S. P. (S. P.), K. B. (K. B.), A. D., R. D., V. P., J. P., L. P., H. V., Z. M., D. P., H. R., Z. Z., J. J., J. B., D. Z. (D. Z.), T. V., L. P., M. T. P., M. Č., J. Z., S. S., J. P., Z. P., T. M. B., A. N., V. B. (V. B.), M. J., J. Z. (J. Z.), T. G., J. B., P. B. (P. B.), P. Š., V. Š., J. Š., S. B., T. R., J. D., K. Š. (K. Š.), P. P. (P. P.), J. B., S. Z., J. Z. (J. Z.), V. Z., B. B., T. M., M. Z. (M. Z.), I. M., A. J., J. J., M. P. (M. P.) ir V. M. skundu (b. l. 1–12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. lapkričio 11 d. raštą „Dėl natūra grąžintinų sklypų formavimo buvusiame Užusienio rėžiniame kaime“ Nr. A63-1172-1172-(3194)-(3.2.1-B4) (toliau – ir Raštas); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje žemėje), kuri ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3, 4, esančioje Užusienio rėžinio kaimo kartografuotose ribose, suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir NŽT skyrius).

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi (b. l. 43–45) atsisakė priimti pareiškėjų skundą, pareiškėjams nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos; nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą žyminį mokestį grąžino pareiškėjui R. B.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčus, atsiradusius nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, reglamentuoja bendro pobūdžio teisės norma – Žemės reformos įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnyje yra nurodytos institucijos, nagrinėjančios ginčus ikiteismine tvarka. Todėl darytina išvada, kad ginčams, atsiradusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, yra nustatyta išankstinė ne per teismą nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjai prašo panaikinti Raštą, kuriuo Administracija informavo pareiškėjus apie atsisakymą suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus buvusiame Užusienio rėžiniame kaime. Pareiškėjai nekvestionuoja faktinių aplinkybių, nurodytų Rašte, o nurodo, jog Administracija nepagrįstai atsisako suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra, t. y. atlikti veiksmus, todėl ir prašo ne tik panaikinti Raštą, bet ir atlikti konkrečius veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese. Viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti veiksmus teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką. Pareiškėjų skundžiami atsakovo veiksmai yra atlikti iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, jie turi būti visų pirma skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms, o ne teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Byloje duomenų, kad pareiškėjai pasinaudojo šia tvarka, nėra. Pareiškėjų skundą atsisakytina priimti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjams nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

6II.

7P. R. B., Z. A., L. Z. ir J. B. atskiruoju skundu (b. l. 176–179) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant nagrinėti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) kompetencijai nepriskirta teisė priimti sprendimus, kurie galėtų daryti įtaką savivaldybių administracijų direktorių sprendimams, taip pat naikinti savivaldybių administracijų priimtų aktų. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių normos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą negali būti taikomos miesto gyvenamosiose vietovėse grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavime, nes jų planų rengimą organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, kuris nėra pavaldus valstybės institucijoms, tokioms kaip NŽT.

8P. S. S. ir J. Z. atskiruoju skundu (b. l. 181–182) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija byloja, jog Administracija vertinama kaip vienas iš NŽT teritorinių padalinių – nutartyje aiškinama, kad Administracijos atsisakymas vykdyti jos kompetencijai priskirtas funkcijas privalėjo būti skundžiamas išankstine ne per teismą tvarka. Administracija nėra NŽT padalinys. Pagal 2010 m. liepos 1 d. Žemės reformos įstatymo redakcijos 18 straipsnį NŽT vadovas nagrinėja tik tuos skundus, kuriais skundžiami NŽT padalinio priimti sprendimai.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10III.

11Atskirieji skundai atmestini.

12Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties (b. l. 43–45), kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos dalykas – pareiškėjų skundo reikalavimų vertinimas dėl būtinybės tokiais reikalavimais kreiptis privalomai į išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

13Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu motyvavo atsisakymą priimti pareiškėjų skundą, nurodydamas, kad pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

14Pareiškėjų skundu yra prašoma: 1) panaikinti Raštą ir 2) įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje žemėje), kuri ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3, 4, esančioje Užusienio rėžinio kaimo kartografuotose ribose, suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais NŽT skyriui. Teisėjų kolegija dėl pirmojo reikalavimo pažymi, kad, kaip tinkamai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Raštu (b. l. 17) Administracija informuoja pareiškėjus dėl natūra suformuotų sklypų formavimo buvusiame Užusienio rėžiniame kaime. Raštu pareiškėjams atsakoma į jų skundą (b. l. 14–16), kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti Miesto plėtros departamento 2010 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. A51-13202(2.14.2.16-MP8) ir įpareigoti departamentą pateikti Administracijai nurodytų 7 grąžinamų natūra žemės sklypų nustatytą tvarka parengtus planus ir kitus duomenis, juos patvirtinti ir perduoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės į šiuos žemės sklypus atkūrimo juos turėjusiems savininkams. Raštu pareiškėjams buvo atsakyta, kodėl nėra pagrindo formuoti Eišiškių pl. 127 esančio sklypo kaip grąžinamo natūra. Kartu pareiškėjai skundu prašo įpareigoti Administraciją inter alia suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus (kiti reikalavimai yra išvestiniai iš nurodyto ir įgyvendinti tik po jo). Kitaip tariant, Administracijos Raštas yra pagrindas pareiškėjams manyti, kad Administracija neatlieka jai priskirtinų veiksmų, juos atsisakydama atlikti ir apie tai informuodama pareiškėjus. Pagal iki 2010 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą tokio pobūdžio atsisakymas privalėjo būti skundžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje A261-897/2008). Po 2010 m. liepos 1 d. pasikeitusi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nagrinėjamoje byloje skundas paduotas dėl Administracijos atsisakymo suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus. Pažymėtina, kad šiuo atveju Raštu išreiškiamas atsisakymas, o pareiškėjai prašo panaikinti atsisakymą ir įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus. Toks ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo (nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusi redakcija) 18 straipsnio 2 dalies dispoziciją, t. y ginčas dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo. Tai apima ir žemės reformos metu natūrą grąžinamų žemės sklypus suformavimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-897/2008), atsižvelgiant ir į nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitusį teisinį reguliavimą nagrinėjamu klausimu, kuris neapima pokyčių dėl to, kokie konkretūs atsisakymai žemės sklypų suformavimo klausimais žemės reformos metu patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

15Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų teiginiais, jog savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, tačiau Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas privalomas ginčų sprendimo būdas ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, kuria nustatoma, jog, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Savivaldybės nebuvimas NŽT padaliniu nereiškia, kad savivaldybės administracijos aktai, veiksmai (neveikimas) negali būti skundžiami NŽT, jei tai numato įstatymai (nagrinėjamu atveju Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Jeigu įstatymų leidėjas numatė, kad kuriuos nors konkrečius veiksmus žemės reformos procese atlieka savivaldybė, o savivaldybės atitinkamus aktus, veiksmus (neveikimą) privaloma skųsti ne teismo tvarka, tai tokie savivaldybės aktai, veiksmai (neveikimas) atitinka ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies sąlygas dėl privalomo išankstinio ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo, nebent būtų aiškių įrodymų, jog toks reikalavimas konkrečioje situacijoje prieštarauja protingumo ar kitiems bendriesiems teisės principams. Nagrinėjamos bylos kontekste tokio prieštaravimo nėra, pareiškėjai privalėjo kreiptis į išankstine ginčų ne teismo tvarka instituciją Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu.

16Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą yra pagrįsta, pareiškėjų atskirieji skundai yra atmestini.

17Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18P. S. S., J. Z. (J. Z.) bei R. B. (R. B.), Z. A., L. Z., J. B. atskiruosius skundus atmesti.

19Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai