Byla 2S-542-611/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos motociklų sporto federacijai (LMSF) dėl suvažiavimo (susirinkimo) nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Ieškovas R. B. prašė atsakovui LMSF taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Juridinių asmenų registre registruoti 2008 m. gruodžio 20 d. suvažiavimo metu naujai išrinktą prezidentą V. V. iki bus išnagrinėtas kilęs civilinis ginčas. Nurodė, jog Registrų centre nebuvo įregistruotas, bei nebuvo išduotas pažymėjimas naujam vadovui, nes Registro tvarkytojui pateiktas LMSF 2008 m. gruodžio 20 d. suvažiavimo protokolas neatitiko LR CK 2.90 str. reikalavimų – nepateikta informacija apie suvažiavimo sušaukimą. Siekdamas pagrįsti savo išrinkimo teisėtumą V. V. atgaline data rinko parašus, esą 2008 m. lapkričio 19 d. vyko LMSF narių susirinkimas, kurio metu tariamai dalyvaujantys asmenys buvo supažindinti su LMSF jau įvykusio neeilinio 2008 m. gruodžio 20 d. suvažiavimo darbotvarke. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, kad dvivaldystė organizacijoje nepažeistų viešojo intereso ir nedarytų turtinės ir neturtinės žalos. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų užtikrinta pažeistų LMSF teisių ir teisėtų interesų gynyba teisme. Nors teismo sprendimas dėl teisės pažeidimo nustatymo ir nutarimų panaikinimo nereikalauja priverstinio vykdymo ir tokio sprendimo įvykdymas negali būti apsunkintas ir tapti negalimu, tačiau naujasis prezidentas, eidamas šias pareigas, atliktų veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti tik organizacijos prezidentas, kurių neteisėtumą teismas konstatuotų tik po jų atlikimo, leisdamas atsirasti neteisėtoms tokių veiksmų pasekmėms. LMSF savo teises ir pareigas įgyvendina per prezidentą.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudžiant įregistruoti naują prezidentą, LMSF faktiškai liktų be pagrindinio vienasmenio valdymo organo. Tokia teisinė padėtis reikštų LMSF faktinio valdymo netekimą visą bylinėjimosi laikotarpį, kuris paprastai trunka apie metus laiko, t. y. LMSF faktiškai prarastų galimybę vykdyti savo veiklą apie metus, o tuo pačiu negalėtų atlikti savo prievolių valstybei (įskaitant balanso tvirtinimą, susirinkimų sušaukimą ir t.t.). Be to, draudimas registruoti Juridinių asmenų registre 2008 m. gruodžio 20 d. suvažiavimo metu naujai išrinktą prezidentą iki bus išnagrinėtas kilęs civilinis ginčas, reikštų registro tvarkytojui draudimą vykdyti įstatymu nustatytas pareigas. Todėl ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra ydinga jų taikymo subjekto prasme. Teismas nurodė, jog sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo paprastai nereikalauja taikyti priverstines vykdymo priemones, nes teisinį efektą sukelia pats sprendimas nuo jo įsiteisėjimo momento ir atsakovo veika neturi jokios įtakos tokio teismo sprendimo įvykdomumui. Todėl toks teismo sprendimas pagal reguliuojamų santykių pobūdį (ginčo dalyką) yra savaime besirealizuojantis, arba savaime vykdomas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8Ieškovas Romualdas Beresnevičius atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad teismas, priimdamas nutartį, pažeidė LR CPK 291 str. l d. 5 p., nutartyje turėjo būti nurodyti ne tik įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais rėmėsi teismas, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė atitinkamas išvadas. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2005 m. balandžio 2 d. LMSF suvažiavimo metu, ieškovas buvo išrinktas LMSF prezidentu. Jo įgaliojimai baigiasi tik 2009 m. balandžio 2 d. Tai, kad ieškovas nebuvo įregistruotas LMSF prezidentu Juridinių asmenų registre, nedaro jo, kaip LMSF prezidento, įgaliojimų negaliojančiais, kadangi ieškovas LMSF prezidentu buvo išrinktas teisėtai aukščiausiojo LMSF valdymo ir valdžios organo - suvažiavimo. Todėl teismas klaidingai nusprendė, kad nuo 2002 metų LMSF yra be pagrindinio vienašmenio valdymo organo – prezidento. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškovas, nors ir nėra įregistruotas Juridinių asmenų registre, yra LMSF prezidentas, todėl yra nepagrįstas teismo argumentas, kad negalima uždrausti V. V. registruoti Juridinių asmenų registre prezidentu, kol bus priimtas teismo sprendimas, nes LMSF liktų be valdymo organo. Pažymi, jog teismas netinkamai nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teismo nagrinėjamu atveju neigiami padariniai kiltų ne Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o V. V. , kuris nebūtų įregistruotas LMSF prezidentu. Todėl ieškovas nurodė tinkamą subjektą, kuriam prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismui uždraudus V. V. įregistruoti LMSF prezidentu Juridinių asmenų registre kol bus išnagrinėta civilinė byla, būtų užtikrinta, kad nenukentės nei pačios organizacijos, nei jos narių (viešas) interesai. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino reikšmingų aplinkybių, kurios suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, tačiau neatsižvelgdamas į skundo ribas patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str., 338 str.).

11Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.

12Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (LR CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip gali įtakoti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą ir priimti atitinkamą sprendimą taikyti arba ne laikinąsias apsaugos priemones.

13Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovas prašo pripažinti atsakovo LMSF susirinkimo nutarimus negaliojančiais, nurodydamas, jog buvo neteisėtai išrinktas LMSF prezidentas. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog teismo nutartis netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo LSMF atžvilgiu, neatitinka ar prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams.

14Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodo, jog pritaikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų reali grėsmė, jog LMSF liktų be pagrindinio vienasmenio valdymo organo. Atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog 2005-04-02 LMSF suvažiavimo metu ieškovas buvo išrinktas LMSF prezidentu, neturi teisinės reikšmės tikrinant skundžiamos teismo nutarties, teisėtumui ir pagrįstumui, ieškovas šių aplinkybių ieškinyje nenurodė, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Atmestinas ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo pagrindą, neatsižvelgė į tai, LMSF suvažiavimo metu išrinktas prezidentu V. V. sistemingai ir grubiai pažeidinėja teisės normas, siekdamas įsitvirtinti prezidentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sutrikdyta LMSF veikla. Tuo tarpu, ar teisėtai išrinktas LMSF prezidentas nustatys teismas, kai išnagrinės bylą. Jeigu ieškinys bus tenkintas, o prezidentas savo veiksmais padarys žalą LMSF, tokiu atveju padaryta žala neteisėtais veiksmais galės būti išieškota įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti LMSF įregistruoti Juridinių asmenų registre prezidentą V. V. . Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tačiau nenustatė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų visai neįmanomas.

15Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netikrina ieškinio pagrįstumo, nevertina byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes, kuriomis jis grindžia ieškinį, kadangi šie klausimai yra sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės, siekiant nustatyti ar ieškovo pareikštas ieškinys gali būti tenkinamas, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovų nurodomos aplinkybės gali kelti grėsmę būsimo galimai palankaus jiems sprendimo tinkamam įvykdymui. Įrodymų, jog laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas kaip nors pažeidžia ieškovo teises, nėra pateikta, todėl nėra pagrindo laikyti, jog prašymas taikyti šias priemones buvo atmestas neteisėtai ar nepagrįstai.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys yra pareikštas dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, todėl patenkinus tokius ieškovo reikalavimus, juridinio asmens organų sprendimai tampa negaliojantys nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir atskira teismo sprendimo vykdymo procedūra nėra reikalinga. Tokiu atveju nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų veiksmai negali apsunkinti teismo sprendimo vykdymo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra naikintina.

17LR CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nepažeidė ekonomiškumo ir šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų, nes kol nėra išnagrinėta civilinė byla, nelaikytina, jog ieškovo teisės yra pažeistos, o atsakovui suteiktas perdėtas pranašumas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą nutartį. Kadangi ieškovo R. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 str., 336, str. 337 str. 1 p., 339 str., kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai