Byla eA-1490-520/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas B. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) 1 278 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

72.

8Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

92.1.

10Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, eina Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiojo postinio pareigas, nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. birželio 19 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Milviteka“. Leidimas dirbti kitą darbą jam buvo išduotas 2013 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-637, pratęstas 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 30-V-653 ir 2015 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 30-V-620 iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Milviteka“ dirbo neturėdamas leidimo dirbti antrą darbą;

112.2.

12Atsakovo viršininkas 2017 m. balandžio 6 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-35 „Dėl B. K. veiksmų“. Po to, kai atsakovo Imuniteto skyriaus pareigūnai pareiškėją informavo, jog jis neturi leidimo dirbti kito darbo, 2017 m. vasario 17 d. pateikė prašymą dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo. Klausimas buvo sprendžiamas atsakovo nuolatinės komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje, kuri rekomendavo atsakovo viršininkui neleisti pareiškėjui dirbti kitą darbą. Vadovaujantis Komisijos 2017 m. balandžio 19 d. protokolu, atsakovo viršininkas 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-V-221 „Dėl leidimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyriausiajam postiniui B. K. dirbti kitą darbą neišdavimo“ (toliau – ir 2017 m. balandžio 24 d. įsakymas) nusprendė neišduoti leidimo dirbti kitą darbą;

132.3.

14Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1049-386/2017 (toliau – ir 2017 m. liepos 20 d. sprendimas) tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą – panaikino 2017 m. balandžio 24 d. įsakymą bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti dirbti kitą darbą;

152.4.

16Atsakovas įsakymu neišdavė (nepratęsė) leidimo dirbti kitą darbą, pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 19 d. savo darbo santykius su įmone nutraukė. Nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. tikėjosi gauti 1 278,00 Eur pajamų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu, kurie laikytini turtiniais praradimais – nuostoliais, kuriuos pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų;

172.5.

18Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė 500 Eur neturtinės žalos. Atsakovo apsisprendimą neišduoti jam leidimo dirbti kitą darbą lėmė tai, kad Klaipėdos apygardos teisme vyko teisminiai ginčiai, kuriuose jis kartu su kitais pareigūnais, kaip profesinės sąjungos narys, apgynė savo teises ir įrodė, kad atsakovas dėl jo ir kitų pareigūnų priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Darbo praradimas pareiškėjui sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, dėl to pablogėjo jo reputacija.

193.

20Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

214.

22Atsakovas nurodė, kad po 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo priėmimo pareiškėjas iki 2017 m. birželio 19 d., t. y. beveik du mėnesius netrukdomai dirbo UAB „Milviteka“, 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 30-V-402 pareiškėjui buvo leista dirbti kitą, t. y. UAB „Milviteka“ smėliuotojo-dažytojo darbą, tačiau pareiškėjas UAB „Milviteka“ pradėjo dirbti tik nuo 2017 m. spalio 2 d. Pareiškėjas po 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo beveik du mėnesius dirbo kitą darbą (beveik mėnesį po 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo apskundimo teismui), todėl jis tikėjosi leidimą gauti ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, suprato, kad 2017 m. balandžio 24 d. įsakymas nebuvo pagrindas iš karto šiuos darbinius santykius nutraukti, neišnaudojus galimybės vėl gauti leidimą, t. y. nei nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. birželio 19 d., nei po to. Po 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo, leidžiančio dirbti kitą darbą, priėmimo pareiškėjas dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių apie mėnesį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. spalio 2 d., nepradėjo dirbti kito darbo.

235.

24Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos netrukdomai dirbti kitą darbą iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo, leidžiančio dirbti kitą darbą, priėmimo, o taip pat po 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo pareiškėjas pradėjo dirbti tik po mėnesio, todėl pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. spalio 2 d. nedirbo UAB „Milviteka“ dėl priežasčių, nesusijusių su 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu.

25II.

266.

27Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo B. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 305,29 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitą skundo dalį atmetė.

287.

29Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 278 Eur turtinę žalą, kurią pareiškėjas patyrė dėl atsakovo 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo, kuris Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1049-386/2017 panaikintas, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

308.

31Teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, ir pasisakydamas dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu pripažino atsakovo 2017 m. balandžio 24 d. įsakymą nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas darė išvadą, kad yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas yra patyręs žalą. Teismas neabejojo, kad turtinė žala (negautos pajamos dėl to, kad buvo nutraukti darbo santykiai su UAB „Milviteka“) kilo būtent dėl 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas. Teismas sprendė, kad egzistuoja neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos ir atsakovo veiksmų (panaikinto įsakymo).

329.

33Teismas, apibrėžęs negautų pajamų sąvoką ir jų pagrindinius požymius, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika, nustatė, kad pareiškėjas nuostolius sieja su tuo, kad jei atsakovas būtų priėmęs sprendimą išduoti leidimą dirbti kitą darbą, tai jis nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. būtų gavęs 1 278 (426 Eur x 3 mėn.) pajamų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu. Pareiškėjas iš UAB „Milviteka“ buvo atleistas 2017 m. birželio 19 d., įsakymas, leidžiantis dirbti kitą darbą, išduotas 2017 m. rugpjūčio 28 d., o pareiškėjas UAB „Milviteka“ pradėjo dirbti nuo 2017 m. spalio 2 d. Nors atsakovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. išdavė leidimą pareiškėjui dirbti kitą darbą, tačiau pats pareiškėjas darbo sutartį sudarė tik 2017 m. rugsėjo 29 d.

3410.

35Teismas, vadovaudamasis CK 6.247 straipsniu bei įvertinęs tai, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. išdavė pareiškėjui leidimą dirbti kitą darbą, sprendė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nebėra teisinio pagrindo teigti, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir to, jog pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Milviteka“ tik nuo 2017 m. spalio 2 d. Teismas vertino, kad nuostoliai gali būti priteisti dėl negautų pajamų nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.

3611.

37Teismas iš 2013 m. rugsėjo 5 d. darbo sutarties Nr. 310, sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „Milviteka“, nustatė, kad darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti 500 Lt mėnesinį darbo užmokestį (3 punktas), darbo sutarties 3 punktas pakeistas – nuo 2015 m. sausio 1 d. sutarta mokėti po 150 Eur. Pagal pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (10 kalendorinių dienų) pareiškėjui turėjo būti sumokėta 45,50 Eur (136,50 Eur (atskaičius mokesčius) / 30 d. x 10 d.), nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. – 136,50 Eur (atskaičius mokesčius), nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (28 kalendorinės dienos) – 123,29 Eur (136,50 Eur / 31 d. x 28 d.), iš viso 305,29 Eur.

3812.

39Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo patirtą neturtinę žalą, teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, tai, kad byloje nenustatyta, jog sutriko ar pablogėjo pareiškėjo sveikata dėl nuginčyto įsakymo, pažymėjo, kad pareiškėjas nėra nurodęs išskirtinių aplinkybių ar tokio pobūdžio kriterijų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas dėl atsakovo įsakymo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 500 Eur suma.

40II.

4113.

42Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo B. K. skundą atmesti.

4314.

44Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4514.1.

46Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1049-386/2017 buvo konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Milviteka“ dirbo neturėdamas leidimo dirbti kitą darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 741 „Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklių) 2 punkto reikalavimus, tačiau teismo vertinimu, tai buvo vienkartinis ir atsitiktinis pažeidimas. Be to, teismo sprendime buvo nurodyta, jog akivaizdu, kad pareiškėjas tikėjosi šį leidimą gauti, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nebuvo pagrindo iš karto šiuos darbinius santykius nutraukti, neišnaudojus galimybės vėl gauti leidimą;

4714.2.

48Po atsakovo 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo priėmimo pareiškėjas iki 2017 m. birželio 19 d., t. y. beveik du mėnesius netrukdomai dar dirbo UAB „Milviteka“. 2017 m. gegužės 23 d. apskundus 2017 m. balandžio 24 d. įsakymą (nepraleidus įstatymo nustatyto termino) iki 2017 m. birželio 19 d., t. y. apie mėnesį, pareiškėjas netrukdomai dar dirbo UAB „Milviteka“;

4914.3.

50Taikant horizontalų jurisprudencijos tęstinumą ir atsižvelgiant į tai, kad po 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo pareiškėjas dar beveik du mėnesius netrukdomai dirbo kitą darbą (beveik mėnesį po 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo apskundimo teismui), akivaizdu, kad pareiškėjas tikėjosi šį leidimą gauti ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais suprato, kad 2017 m. balandžio 24 d. įsakymas nebuvo pagrindas iš karto šiuos darbinius santykius nutraukti, neišnaudojus galimybės vėl gauti leidimą, t. y. nei nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. birželio 19 d., nei po to;

5114.4.

52Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. išėjo iš darbo UAB „Milviteka“ dėl tos priežasties, kad šios darbovietės nebuvo deklaravęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir norėjo išvengti atsakomybės dėl šio pažeidimo;

5314.5.

54Kadangi pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos netrukdomai dirbti kitą darbą iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo, leidžiančio dirbti kitą darbą įregistravimo, pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. nedirbo UAB „Milviteka“ dėl priežasčių, nesusijusių su 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu;

5514.6.

56Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui neapmokestinamas pajamų dydis buvo taikomas Klaipėdos AVPK, pareiškėjo pajamoms nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. turėjo būti taikomas 24 procentų dydžio mokesčių tarifas. Pritaikius šį tarifą, pareiškėjo UAB „Milviteka“ negautos pajamos nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. turėjo būti 254,97 Eur dydžio.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV.

5915.

60Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui B. K. (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiajam postiniui) priteistas iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 305,29 Eur turtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

6116.

62Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei nepriteisė viso pareiškėjo nurodyto turtinės žalos atlyginimo (1 278 Eur). Ši sprendimo dalis apeliaciniu skundu neapskųsta, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina atsakovo apeliaciniu skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

6317.

64Tiek pareiškėjas skunde, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra taikomas CK 6.271 straipsnis, tačiau šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo vadovautis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės atsakomybę, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje.

6518.

66Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes dėl ginčo esmės, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėją ir atsakovą siejo vidiniai tarnybiniai santykiai, o tai reiškia, jog tarp šalių yra kilęs tarnybinis ginčas (ABTĮ 2 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu žala šiuo atveju negali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį, nes administraciniai teismai sprendžia bylas tik žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-369/2010).

6719.

68Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

6920.

70Kadangi nei Vidaus tarnybos statuto, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nereglamentuoja darbdavio materialinės atsakomybės, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Šioje byloje taikoma DK redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., nes pareiškėjas reikalauja priteisti žalą, kuri jam buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, priimant 2017 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 30-V-221, kuriuo pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas dirbti kitą darbą.

7121.

72DK 248 straipsnio 3 punkte inter alia (be kita ko) nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, jog darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Darbdavio materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos.

7322.

74Neteisėta veika – suprantama kaip darbdavio pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbdavio kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo). Materialinės atsakomybės sąlyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

7523.

766.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146?1897/2008; kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011; kt.).

7724.

78Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados, kad neteisėtais atsakovo veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala, pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaujasi pirmiau aptartomis DK bei CK normomis. Pažymėtina, kad skundo pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

7925.

80Byloje nustatyta, kad atsakovo 2017 m. balandžio 24 d. įsakymas buvo panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1049-386/2017. Šiuo sprendimu taip pat atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti dirbti kitą darbą. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d., pareiškėjui leidimas dirbti kitą darbą buvo išduotas 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 30-V-402. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dirbo UAB „Milviteka“, neturėdamas leidimo dirbti kitą darbą. Pareiškėjas iš UAB „Milviteka“ buvo atleistas 2017 m. birželio 19 d., dirbti UAB „Milviteka“ vėl pradėjo nuo 2017 m. spalio 2 d.

8126.

82Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas padarė kaltus neteisėtus veiksmus, nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu panaikino atsakovo 2017 m. balandžio 24 d. įsakymą ir dėl šių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė žalą (negavo pajamų). Pirmosios instancijos teigimu, pareiškėjas nutraukė darbo santykius su UAB „Milviteka“ dėl atsakovo 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo, kuris įsiteisėjusiu teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu panaikintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui gali būti priteistas negautas darbo užmokestis nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.

8327.

84Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad yra visos būtinosios sąlygos konstatuoti, jog pareiškėjo negautos pajamos, susijusios su darbo teisiniais santykiais UAB „Milviteka“, yra pareiškėjo nuostoliai, atsiradę dėl Klaipėdos AVPK atliktų veiksmų, priimant 2017 m. balandžio 24 d. įsakymą, būtina pažymėti, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje turėjo pateikti įrodymus, jog dėl neteisėtų kaltų atsakovo veiksmų jis patyrė jo nurodomą turtinę žalą, t. y. kad tarp jo nurodomos patirtos turtinės žalos (negautų pajamų UAB „Milviteka“ nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.) ir atsakovo neteisėtų veiksmų (2017 m. balandžio 24 d. įsakymo priėmimas) yra priežastinis ryšys.

8528.

86Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

8729.

88Įvertinus pareiškėjo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, susijusius su sudarytomis darbo sutartimis, darbo sutarties nutraukimu, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas įrodė minėtą priežastinį ryšį, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis nutraukė darbo sutartį būtent dėl to, kad atsakovas 2017 m. balandžio 24 d. priėmė įsakymą. Pareiškėjas darbo sutartį nutraukė gerokai vėliau nei kad buvo priimtas šis įsakymas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta būtent dėl atsakovo priimto 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo, kai pareiškėjas dirbo ir neturėdamas leidimo dirbti kitą darbą, be to, tikėjosi gauti leidimą, todėl nenutraukė darbinių santykių (tokios aplinkybės nustatytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1049-386/2017).

8930.

90Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, išdėstyta apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 305,29 Eur turtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas pareiškėjui 305,29 Eur turtinės žalos atlyginimas, panaikinama, pareiškėjo reikalavimas priteisti šį turtinės žalos atlyginimą atmetamas, kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

91Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

92Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

93Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.

94Panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui B. K. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistas 305,29 Eur turtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti 305,29 Eur turtinės žalos atlyginimą atmesti.

95Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

96Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas B. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:... 9. 2.1.... 10. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, eina Klaipėdos AVPK... 11. 2.2.... 12. Atsakovo viršininkas 2017 m. balandžio 6 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo... 13. 2.3.... 14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu... 15. 2.4.... 16. Atsakovas įsakymu neišdavė (nepratęsė) leidimo dirbti kitą darbą,... 17. 2.5.... 18. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė 500 Eur neturtinės... 19. 3.... 20. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime... 21. 4.... 22. Atsakovas nurodė, kad po 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo priėmimo... 23. 5.... 24. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos netrukdomai dirbti... 25. II.... 26. 6.... 27. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 12... 28. 7.... 29. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo... 30. 8.... 31. Teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, akcentuodamas... 32. 9.... 33. Teismas, apibrėžęs negautų pajamų sąvoką ir jų pagrindinius požymius,... 34. 10.... 35. Teismas, vadovaudamasis CK 6.247 straipsniu bei įvertinęs tai, kad atsakovas... 36. 11.... 37. Teismas iš 2013 m. rugsėjo 5 d. darbo sutarties Nr. 310, sudarytos tarp... 38. 12.... 39. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo patirtą... 40. II.... 41. 13.... 42. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas... 43. 14.... 44. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:... 45. 14.1.... 46. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas... 47. 14.2.... 48. Po atsakovo 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo priėmimo pareiškėjas iki 2017... 49. 14.3.... 50. Taikant horizontalų jurisprudencijos tęstinumą ir atsižvelgiant į tai, kad... 51. 14.4.... 52. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. išėjo iš... 53. 14.5.... 54. Kadangi pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos netrukdomai dirbti kitą darbą... 55. 14.6.... 56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV.... 59. 15.... 60. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 61. 16.... 62. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl... 63. 17.... 64. Tiek pareiškėjas skunde, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime... 65. 18.... 66. Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes dėl ginčo esmės,... 67. 19.... 68. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios... 69. 20.... 70. Kadangi nei Vidaus tarnybos statuto, nei Lietuvos Respublikos valstybės... 71. 21.... 72. DK 248 straipsnio 3 punkte inter alia (be kita ko) nustatyta, kad darbdavio... 73. 22.... 74. Neteisėta veika – suprantama kaip darbdavio pareigų, nustatytų įstatymų,... 75. 23.... 76. 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 77. 24.... 78. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados, kad... 79. 25.... 80. Byloje nustatyta, kad atsakovo 2017 m. balandžio 24 d. įsakymas buvo... 81. 26.... 82. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas... 83. 27.... 84. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė,... 85. 28.... 86. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6... 87. 29.... 88. Įvertinus pareiškėjo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, susijusius su... 89. 30.... 90. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, išdėstyta apeliaciniame... 91. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 92. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį... 93. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12... 94. Panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui B. K. iš atsakovo Klaipėdos... 95. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 96. Nutartis neskundžiama....