Byla A-728-415/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–10) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 19 764 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d., t. y. 16 dienų, buvo kalinamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Areštinė), nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 17 d., t. y. 88 dienas, – Šiaulių TI, nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 20 d., t. y. 3 dienas, – Lukiškių TI-K, o nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 20 d. 7 kartus buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos. Šiais laikotarpiais buvo pažeistos jo neturtinės teisės ir taip jam padaryta žala. Žalą dėl pareigų nevykdymo netiesiogiai padarė ir Kalėjimų departamentas, kadangi pagal kompetenciją jis privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Teigė, jog Šiaulių TI, Areštinėje ir Lukiškių TI-K vienam asmeniui nebuvo skiriamas teisės aktuose nustatytas 3,6 kv. m kamerų plotas. Su baldais, sanitariniu mazgu ir prausykla, kalint su kitais asmenimis, tekdavo tik apie 1–2 kv. m laisvo ploto. Areštinėje, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K kalintys asmenys išvedami pasivaikščioti tik vieną valandą per parą. Šiose įstaigose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių), atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo likusių gyvenamųjų patalpų dalių, todėl asmenys buvo priversti uostyti nemalonius kvapus. Be to, tualete nebuvo unitazo. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 109 tualetas buvo įrengtas prieš pat duris, todėl buvo patekęs į nemalonią situaciją, kai jam atliekant gamtinius reikalus, pareigūnas atidarė duris ir jį stebėjo. Paminėtų įstaigų kamerose priešais langus maždaug 1 metro atstumu yra įrengtos grotos, kurių paskirtis – neleisti asmenims pasiekti langų. Taip ribojamas natūralios šviesos patekimas į kamerą. Langai labai maži, todėl nebuvo natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas visose įkalinimo įstaigų patalpose nebuvo pakankamas. Dėl įrengtų grotų nebuvo galimybės per langus vėdinti patalpų, o mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nėra. Žiemą kamerose buvo labai šalta, o dėl grotų nebuvo galimybės užsisandarinti langų. Net sudužusių langų Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K nekeitė. Drėgmė kamerose žiemą siekė 100 procentų, sienos buvo drėgnos nuo kondensato. Buvo kalinamas avarinės būklės kamerose (sienos, lubos aptrupėjusios, pajuodusios, matyti pelėsis ir pan.). Pažymėjo, kad nebuvo atliekamas joks naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas. Sanitarinių švaryklų nėra, todėl kilo grėsmė jo sveikatai. Visos Areštinės, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K patalpos yra apleistos. Nėra išduodamos valymo ir dezinfekavimo priemonės bei švarus inventorius. Patalpose veisiasi tarakonai, o Areštinėje ir Šiaulių TI – ir graužikai. Daugumos patalpų, kuriose buvo laikomas, paprastasis remontas nebuvo atliekamas mažiausiai 15–25 metus. Čiužiniai ir antklodės buvo be užvalkalų. Rankšluosčių įstaigos neduodavo. Lovos skalbiniai buvo keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, o sausojo valymo įrangos įkalinimo įstaigos neturi. Patalynė buvo tik dezinfekuojama. Į Areštinę atvykus penktadienį, patalynė būdavo išduodama tik pirmadienį. Asmeninių rūbų skalbimo paslaugos buvo apmokestintos, taip diskriminuojant socialiai pažeidžiamus asmenis. Nei Šiaulių TI, nei Lukiškių TI-K pašalpų ar kitokių socialinių išmokų nemokėjo, nebuvo galimybės užsidirbti ar kitaip gauti lėšų oriai egzistuoti. Perpildytose kamerose nebuvo sąlygų nei skalbti asmeninių rūbų, nei jų džiovinti. Be to, jis buvo konvojuojamas šaltuoju metų laiku ir jam teko kęsti šaltį. Šildymo sistemos buvo įrengtos tik po konvojaus pareigūnų sėdynėmis. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl neteisėtų institucijų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, pasireiškusį psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, bejėgiškumu, skriauda, liūdesiu. Areštinės padarytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 1 216 Eur, Šiaulių TI – 6 688 Eur, Lukiškių TI-K – 228 Eur, Viešojo saugumo tarnybos – 3 500 Eur, o Kalėjimų departamento – 8 132 Eur.

7Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 128–132) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

8Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Nurodė, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretumo.

9Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 185–193) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

10Šiaulių TI nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Pareiškėjas įstaigoje periodiškai laikytas nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 17 d. Negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakingas už nustatyto kalinamųjų skaičiaus reikalavimo viršijimą. Stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra pastovus. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos normoms patikrinimų. Šiaulių TI kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, o pasinaudojus, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas, patalpų priežiūra buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais bei medicinos normomis. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius bei darbo resursus, taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Kamerose yra skaidraus stiklo langai. Gyvenamosiose kamerose yra prie grindų pritvirtintos metalinės lovos, spintelės, stalas, taburetės arba 2 suoliukai. Dėl vietos trūkumo kai kuriose kamerose suoliukų ar taburečių gali būti mažiau. Kamerose taip pat yra maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė. Sanitariniai mazgai gyvenamosiose kamerose nuo bendros erdvės yra atskirti mūrine sienele, o įėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Unitazų įrengimas susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtiems asmenims apgyvendinti skirtos patalpos. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pareiškėjo pretenzijos dėl vienos valandos pasivaikščiojimo yra nepagrįstos. Įstaigoje išduodama patalynė nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, o susidėvėjusi – pakeičiama nauja. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai, asmeniniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2011 m. spalio mėn. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už jų asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Šiaulių TI nėra nustatyta funkcija mokėti pašalpas ar kitokias išmokas. Pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų ir galėjo naudotis skalbimo paslaugomis. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima sieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis.

11Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1–3) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

12Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas su pertraukomis nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. Pareiškėjui Areštinėje teko gerokai daugiau gyvenamojo ploto, nei 3,6 kv. m. Pareiškėjo pretenzijos, kad jis atliko gamtinius reikalus matant kitiems asmenims, yra visiškai nepagrįstos. Kamerų duryse esantys langeliai skirti tam, kad Areštinės kamerose būtų užtikrinama tvarka. Pažeidimų, susijusių su dirbtiniu kamerų apšvietimu, patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta. Ant langų esančios grotos netrukdo jų atidaryti ir yra įrengtos siekiant užtikrinti tiek kalinamų asmenų, tiek visuomenės saugumą. Areštinės kamerų mikroklimatas (oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir oro judrumas) buvo matuotas 2015 m. sausio 13 d. ir jokių pažeidimų nenustatyta. Dezinfekcinių ir valymo priemonių išdavimas sulaikytiesiems nėra registruojamas, tačiau nesutiko, kad tokios priemonės apskritai nebuvo duodamos. Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra jokių pastabų dėl švaros palaikymo kamerose. Visi Areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi. Teiginiai, kad buvo išduodamas nešvarus ir suplyšęs minkštasis inventorius, neatitinka realybės.

13Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 21–23) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

14Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo ir apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama asmenims konvojuoti. Sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialiosios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti, planinę ir neplaninę dezinfekciją. Neturi duomenų apie nežmonišką ir kankinantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Konvojavimas buvo vykdomas tinkamai.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 194–197) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų

17ir konvojavimo į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė. Apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto. Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepatyrė skunde minimos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jos atlyginimą. Valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu

20(II t., b. l. 63–81) iš dalies patenkino pareiškėjo A. K. skundą. Teismas pripažino, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, tinkamai neįrengdama tualeto, pažeidė pareiškėjo teises; priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 20 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti; atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

21Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Areštinėje, Viešojo saugumo tarnybai neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų bei Kalėjimų departamentui netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, atlyginimo.

22Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Skundą pareiškėjas grindė tuo, kad dėl kamerų ploto trūkumų, kitų kalinimo bei netinkamų konvojavimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertino 19 764 Eur.

23Teismas, vertindamas Lukiškių TI-K veiksmus, nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Nustatė, kad nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. laikant pareiškėją Lukiškių TI-K jam teko nuo 7,38 iki 20,2 kv. m kamerų ploto, taigi visą jo kalinimo laikotarpį Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) nustatyti reikalavimai, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nebuvo pažeisti.

24Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Teismo nuomone, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių sanitariniame mazge neįrengimas yra Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimas, tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų, kad sanitariniuose mazguose jų nėra. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo į Lukiškių TI-K nesikreipė, todėl teismas padarė išvadą, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio laiko paminėto pažeidimo negalima nustatyti. Vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktu, teismas pažymėjo, jog sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 41 punktu, pažymėjo, jog dėl netinkamos sanitarinės švaryklos pareiškėjas nei į Lukiškių TI-K administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl šiuo metu negalima nustatyti, kaip ši patalpa atrodė jo kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpiu. Dėl tos pačios priežasties šiuo metu negalima nustatyti ir aplinkybių, susijusių su valymo ir dezinfekavimo priemonių išdavimu.

26Teismas nustatė, kad kameros vėdinamos natūraliai per langą. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimą. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktu, teismas pažymėjo, jog vidinės grotos dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirsti kelią nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iš jų tyčiotis bei žeminti orumą.

27Teismas, remdamasis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario–gegužės mėn. atliktų patikrinimų duomenimis, pažymėjo, jog pelėsių požymių, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimo dėl dirbtinės apšvietos bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimo dėl temperatūros pažeidimų kameroje Nr. 105 nenustatyta. Kitų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus nebuvo pateikta. Administracinėje byloje taip pat nebuvo duomenų, kad kalėdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, o jo skunde nurodytų faktų dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

28Teismas nurodė, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63, 64, 65, 66, 67 punktais, pažymėjo, jog teiginių dėl čiužinio ir antklodės išdavimo be užvalkalų, neišduodamų rankšluosčių ir ne visada išduodamų paklodžių bei pagalvių užvalkalų pareiškėjas nepagrindė, nenurodė, kokios konkrečios patalynės dalys nebuvo išduotos ir kada. Pareiškėjas taip pat nepagrindė jam išduodamos patalynės tinkamumo naudoti. Jis ginčo laikotarpiu dėl šių galimų teisių pažeidimų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio laiko negalima nustatyti.

30Teismas nurodė, kad įrodymų dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkto pažeidimo byloje nėra, tinkamai vykdomas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punktas. Nėra pagrindo teigti, kad dėl viršutinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimo pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes vienoda tvarka galiojo visiems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims. Be to, nebuvo paneigta galimybė skalbti viršutinius drabužius kameroje.

31Teismas pažymėjo, jog nors suimtiesiems ir nuteistiesiems gali būti mokamos tam tikros išmokos ir jie gali būti įtraukti į darbą, tačiau Lukiškių TI-K neturi pareigos kiekvieną suimtąjį ir nuteistąjį aprūpinti darbu bei mokėti išmokas. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K dėl aprūpinimo darbu ir išmokų mokėjimo nesikreipė.

32Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

33Teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtino, kad Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjams naikinti.

34Teismas padarė išvadą, kad išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas patvirtino, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl tualeto tinkamo neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis buvo laikomas tik 3 dienas, teismas šį pažeidimą vertino kaip mažareikšmį, kuriuo padaryta žala kompensuojama jo pripažinimu.

35Teismas, vertindamas Šiaulių TI veiksmus, pakartojo pirmiau išdėstytus argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus kameroje bei tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Nustatė, kad Šiaulių TI pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 17 d. Kalint Šiaulių TI ginčo laikotarpiu 3 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto (teko 3,14 kv. m kameros ploto, arba 0,46 kv. m mažiau).

36Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Teismo nuomone, aptartas sanitarinio mazgo atskyrimas ir įrengimas nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kad sanitariniuose mazguose nėra veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo į Šiaulių TI nesikreipė, todėl teismas padarė išvadą, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio laiko paminėto pažeidimo negalima nustatyti. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas. Dėl netinkamo sanitarinės švaryklos įrengimo pareiškėjas nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl šiuo metu negalima nustatyti, kaip ši patalpa atrodė pareiškėjo kalėjimo Šiaulių TI laikotarpiu. Dėl tos pačios priežasties šiuo metu negalima nustatyti ir aplinkybių, susijusių su valymo ir dezinfekavimo priemonių išdavimu.

37Teismas nurodė, kad duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus nėra pateikta. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad kalėdamas Šiaulių TI pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją ar Šiaulių visuomenės sveikatos centrą, o fakto dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

38Teismas nenustatė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto pažeidimo, nes gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl valymo ir dezinfekavimo inventoriaus, rankšluosčių išdavimo bei patalynės netinkamo išdavimo. Teisės aktai Šiaulių TI nenustato pareigos nemokamai skalbti suimtųjų ir nuteistųjų viršutinius drabužius. Nėra pagrindo teigti, kad dėl viršutinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimo pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes vienoda tvarka galiojo visiems Šiaulių TI laikomiems asmenims. Be to, tiek apatinius, tiek viršutinius rūbus asmenys gali skalbti patys, tam jiems išduodamos vonelės ir ūkinis muilas.

39Teismas nurodė, kad Šiaulių TI neturi pareigos kiekvieną suimtąjį ir nuteistąjį aprūpinti darbu ir mokėti išmokas. Pareiškėjas į Šiaulių TI dėl aprūpinimo darbu ir išmokų mokėjimo nesikreipė.

40Teismas nustatė, jog, atlikus patikrinimus, buitinių parazitų buvimo požymių Šiaulių TI nebuvo nustatyta. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 remonto darbų dažnumo nereglamentuoja.

41Teismas pažymėjo, jog, leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

42Teismas nurodė, kad vidinių grotų įrengimas teisės aktų nuostatoms neprieštarauja, jos yra dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirsti kelią nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iš jų tyčiotis bei žeminti orumą.

43Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir tualeto tinkamo neatskyrimo.

44Teismas, vertindamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmus, pažymėjo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu

45Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Nustatė, kad nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. su pertraukomis laikant pareiškėją Areštinėje jam 10 dienų nebuvo skiriama pakankamai ploto (teko 0,25 kv. m, 0,69 kv. m, 0,83 kv. m mažiau kamerų ploto, negu priklausė pagal teisės aktus).

46Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kad sanitariniuose mazguose nėra inventoriaus, kuris juose turėtų būti. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo į Areštinės administraciją nesikreipė, todėl teismas konstatavo, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio laiko šio pažeidimo negalima nustatyti. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais. Dėl netinkamo sanitarinės švaryklos įrengimo pareiškėjas nei į Areštinės administraciją, nei į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl šiuo metu negalima nustatyti, kaip ši patalpa atrodė pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu.

47Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 37:2009) 24 punkto pažeidimo. Administracinėje byloje taip pat nebuvo duomenų, kad kalėdamas Areštinėje pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Areštinės administraciją ar Panevėžio visuomenės sveikatos centrą, o fakto dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

48Teismas, įvertinęs įrodymus, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl valymo ir dezinfekavimo priemonių neišdavimo, dėl rankšluosčių neišdavimo bei patalynės netinkamo išdavimo. Teisės aktai nenustato Areštinei pareigos nemokamai skalbti asmenų viršutinius drabužius. Atlikus patikrinimus, buitinių parazitų buvimo požymių Areštinėje nenustatyta. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės bei remonto neatlikimo 15–25 metus.

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 37:2009 17.3 punktu, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 54 punktu, padarė išvadą, kad, leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Vidinių grotų įrengimas teisės aktų nuostatoms neprieštarauja, jos yra dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirsti kelią nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iš jų tyčiotis bei žeminti orumą.

50Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad Areštinės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo.

51Teismas, vertindamas Viešojo saugumo tarnybos veiksmus, nustatė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją ginčo laikotarpiu konvojavo planiniais maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius ir Lukiškių TI-K–Vilniaus pataisos namai– Lukiškių TI-K. Įvertinęs įrodymus, teismas nenustatė, kad Viešojo saugumo tarnyba, naudodama automobilius „Volkswagen Crafter“ ir „Mercedes Benz“ žmonėms pervežti, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojami asmenims konvojuoti bei kad jų būklė yra netinkama.

52Teismas nurodė, kad buvo tikrinta sunkvežimių atitiktis nustatytiems reikalavimams. Automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 146.4 punkte nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į specialiojo transporto pritaikymą kaliniams vežti bei tai, kad transportas atitiko techninius reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad įrengtos šildymo sistemos turėjo užtikrinti pakankamą temperatūrą, jog asmenys nebūtų kankinami šalčiu.

53Teismas, vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 109 punktu, įvertinęs automobilių schemas bei jais vežamų nuteistųjų skaičių, negalėjo padaryti išvados, kad jie buvo perpildyti. Teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra labai ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą ir pažymėjo, jog, vykdami iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, asmenys pasiima savo daiktus, kurie gali užimti daug vietos, tačiau kartu su savimi vežamų daiktų kiekio Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai negali apriboti.

54Teismas, remdamasis Viešojo saugumo tarnybos pateiktuose kelionės žiniaraščiuose esančiomis pastabomis, nustatė, kad asmenys buvo vedami į tualetą. Pareiškėjo teiginys dėl galimybės nueiti į tualetą nesudarymo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Jokių pastabų apie pareiškėjo prašymo dėl nuėjimo į tualetą nepatenkinimą nėra pateikta. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų.

55Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neturtinės žalos atlyginimą. Ši pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 88 str. 1 p.).

56Teismas, vertindamas Kalėjimų departamento veiksmus, pažymėjo, jog administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į Kalėjimų departamentą. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas. Nežinodamas apie galimus pažeidimus, Kalėjimų departamentas negalėjo imtis priemonių jiems pašalinti. Pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių įstatymo nustatytų pareigų ar funkcijų nevykdė trečiasis suinteresuotas asmuo ir kaip konkrečiai pažeidė jo teises.

57Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžė, kad Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Areštinės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir tualeto tinkamo neatskyrimo. Kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Areštinės pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Teismo nuomone, pareiškėjo reikalavimas priteisti 19 764 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kadangi dėl trumpos pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K trukmės šios institucijos padarytas pažeidimas dėl tualeto tinkamo neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų buvo pripažintas mažareikšmiu, pareiškėjui padaryta žala kompensuojama pažeidimo pripažinimu, Šiaulių TI pareiškėjui padaryta neturtinė žala vertintina 21 Eur, o Areštinės – 70 Eur. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinti Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai.

58III.

59Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 94–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą ir visiškai patenkinti skundą.

60Pareiškėjas nurodo, kad asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą, todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tais atvejais, kai kameroje tenkantis plotas buvo nežymiai pažeistas, turi būti įvertinti kiti kalinimo sąlygų aspektai, galimybė užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų. Vertinant tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Tenkantis plotas buvo itin mažas, beveik negalėjo judėti. Be to, teismas nenagrinėjo fakto, kad Lukiškių TI-K atsiliepime melagingai nurodė, jog 2015 m. kovo 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 105 su dar dviem kalinamaisiais. Teismas šališkai jam neleido išdėstyti tiesos.

61Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu (II t., b. l. 86–88) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą ir konstatuoti, kad vien teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija patirtai žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

621. Pareiškėjui 2015 m. ploto teko nežymiai mažiau, nei nustatyta teisės aktuose (turi būti 5 kv. m be sanitarinio mazgo). Pareiškėjas kur kas daugiau laiko praleidžia pataisos namuose, kuriuose tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad minimalus reikalaujamos asmeninės erdvės plotas yra ne mažiau 3 kv. m, o mažas kameros plotas vertinamas kaip ypač mažas, neįtikėtinai mažas, dėl kurio kameroje esantys asmenys neturi ar beveik neturi vietos laisvai judėti. Pareiškėjas nusiskundimų dėl per mažo kamerų ploto ginčo laikotarpiu nebuvo pateikęs.

632. Areštinėje sanitarinis mazgas įrengtas nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimų. Asmenims sudaromos sąlygos, atliekant gamtinius reikalus, audeklu užsidengti tualetą.

643. Pareiškėjas nenurodė konkrečių pasekmių, kurios kilo dėl konstatuotų teisės aktų pažeidimų. Sulaikytųjų ir nuteistųjų asmenų patiriama vidinė įtampa neretai yra natūrali organizmo reakcija. Neįrodyti pareiškėjo teiginiai ir nusiskundimai turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai, smulkmeniški ir nesukeliantys gilių išgyvenimų. Pareiškėjo nurodyti nepatogumai, išgyvenimai nebuvo pasiekę tokio laipsnio, kad CK 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos būtų galima įvertinti pinigine išraiška.

65Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 113–114) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

66Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl per mažo kamerų ploto ginčo laikotarpiu nebuvo pateikęs. Asmens teisių pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija patirtai skriaudai kompensuoti.

67Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 107–108) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo dalį dėl konvojavimo sąlygų palikti nepakeistą.

68Viešojo saugumo tarnyba nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl konvojavimo sąlygų, nepažeidė materialinių bei procesinių normų.

69Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus (II t., b. l. 104–106) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

70Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neargumentuotas. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

71Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 111) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

72Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas ne tik kalino jį nepriimtinomis sąlygomis, bet ir tyčia kankino.

73Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 101–102) prašo patenkinti apeliacinį skundą.

74Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė įrodymais reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

75Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 99) prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

76Viešojo saugumo tarnyba nurodo, jog apeliacinis skundas siejamas su vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimu, o tai nėra institucijos kompetencijai priskirtas klausimas.

77Teisėjų kolegija

konstatuoja:

78IV.

79Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

80Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

81ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje

82Nr. A756-320/2008).

83Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindė savo reikalavimą.

84Dėl pažeidimų Lukiškių TI-K

85Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 redakcija) 21 punktą, sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), turi būti atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia Lukiškių TI-K nuo pareigos, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, o pareiškėjo argumentai, kad jam naudojantis tualetu Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas, yra pagrįsti. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K, jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.

86Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl neįrengtų spintelių ir veidrodžių sanitariniame mazge iš esmės nevertino ir dėl jų nepasisakė, tik nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nustatyti reikalavimai nebuvo įgyvendinti. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, jog higienos normos reikalavimai įgyvendinti, t. y. nepateikus įrodymų, kad buvo įrengtos spintelės ir veidrodžiai, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo vertinti pareiškėjo naudai ir atitinkamai konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

87Vertindama kitus pareiškėjo nurodomus argumentus, kuriais jis grindžia kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pažeidimus, teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas jų nepažeidė ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų pagrindu turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad kitų pareiškėjo nurodomų kalinimo sąlygų pažeidimų nebuvo padaryta.

88Konstatavus sanitarinio mazgo įrengimo Lukiškių TI-K pažeidimus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų trukmę, juos vertina kaip mažareikšmius, kuriais padaryta žala kompensuojama pažeidimų pripažinimu.

89Dėl pažeidimų Šiaulių TI

90Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių TI pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 17 d. Kalint Šiaulių TI ginčo laikotarpiu 3 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto (teko 3,14 kv. m kameros ploto, arba 0,46 kv. m mažiau).

91Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, jog pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

92Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu

93Nr. V-176, 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

94Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).

95Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Teismo nuomone, aptartas sanitarinio mazgo atskyrimas ir įrengimas nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

96Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir tualeto tinkamo neatskyrimo.

97Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Kadangi pareiga įrodyti aplinkybes, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, tenka atsakovui, šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai.

98Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad byloje nėra įrodymų, jog sanitariniuose mazguose nėra veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo į Šiaulių TI nesikreipė, todėl padarė išvadą, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos, šiuo metu dėl praėjusio laiko paminėto pažeidimo negalima nustatyti; dėl netinkamo sanitarinės švaryklos įrengimo pareiškėjas nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl šiuo metu negalima nustatyti, kaip ši patalpa atrodė pareiškėjo kalėjimo Šiaulių TI laikotarpiu; dėl tos pačios priežasties šiuo metu negalima nustatyti ir aplinkybių, susijusių su valymo ir dezinfekavimo priemonių išdavimu, neteisingai taikė įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles. Šiuo atveju valstybei atstovaujantis Šiaulių TI neįrodė, kad pareiškėjo nurodomų kalinimo sąlygų pažeidimo nebuvo, todėl teisėjų kolegija pripažįsta šiuos pažeidimus.

99Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 p.).

100Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų

101Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. su pertraukomis laikant pareiškėją Areštinėje jam 10 dienų nebuvo skiriama pakankamai ploto (teko 0,25 kv. m, 0,69 kv. m, 0,83 kv. m mažiau kamerų ploto, negu priklausė pagal teisės aktus).

102Tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

103Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir tualeto tinkamo neatskyrimo.

104Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punktas netaikomas (Lietuvos higienos normos HN 37:2009 2 p.).

105Vertindama kitus pareiškėjo nurodomus argumentus, kuriais jis grindžia kalinimo sąlygų Areštinėje pažeidimus, teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas jų nepažeidė ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų pagrindu turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad kitų pareiškėjo nurodomų kalinimo sąlygų pažeidimų nebuvo padaryta. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikti įrodymai paneigė pareiškėjo teiginius.

106Dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų

107Taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl nėra teisinių pagrindų valstybės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

108Automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į specialiojo transporto pritaikymą kaliniams vežti bei į tai, kad transportas atitiko techninius reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog įrengtos šildymo sistemos automobiliuose neužtikrino pakankamos temperatūros, kad jais vežami asmenys nebūtų kankinami šalčiu.

109Dėl Kalėjimų departamento veiksmų

110Šioje byloje yra nustatyti viešojo administravimo subjektai, kurių veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų, keliamų įkalinimo sąlygoms (neteisėti veiksmai).

111CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

112Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, II skyriuje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Kalėjimų departamentas turi plačius įgaliojimus atliekant įkalinimo įstaigų kontrolės funkcijas, taigi yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad jis atsako už tinkamą kalinimo įstaigų veiklos užtikrinimą. Tačiau priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nuteistiesiems atsirandančios žalos požiūriu šio viešojo administravimo subjekto neatliekami ar netinkamai atliekami veiksmai šios bylos kontekste yra pernelyg tolimame priežastiniame ryšyje su pareiškėjui kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl nėra teisinių pagrindų Kalėjimų departamento deliktinei atsakomybei atsirasti.

113Dėl nurodytų argumentų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

114Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

115Pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus atmesti.

116Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

117Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b.... 6. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. vasario 24... 7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo... 8. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015 m.... 9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus,... 10. Šiaulių TI nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo... 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo... 12. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad... 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie... 14. Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad konvojuoja konvojuojamuosius... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų... 17. ir konvojavimo į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu... 20. (II t., b. l. 63–81) iš dalies patenkino pareiškėjo A. K. skundą. Teismas... 21. Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl... 22. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir... 23. Teismas, vertindamas Lukiškių TI-K veiksmus, nurodė, kad teisinis... 24. Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta ne žemesne nei... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 41 punktu,... 26. Teismas nustatė, kad kameros vėdinamos natūraliai per langą. Tai atitinka... 27. Teismas, remdamasis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m.... 28. Teismas nurodė, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta,... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.... 30. Teismas nurodė, kad įrodymų dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro... 31. Teismas pažymėjo, jog nors suimtiesiems ir nuteistiesiems gali būti mokamos... 32. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso... 33. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtino, kad Lukiškių TI-K... 34. Teismas padarė išvadą, kad išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų... 35. Teismas, vertindamas Šiaulių TI veiksmus, pakartojo pirmiau išdėstytus... 36. Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamosiose... 37. Teismas nurodė, kad duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas... 38. Teismas nenustatė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto pažeidimo,... 39. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI neturi pareigos kiekvieną suimtąjį ir... 40. Teismas nustatė, jog, atlikus patikrinimus, buitinių parazitų buvimo... 41. Teismas pažymėjo, jog, leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti... 42. Teismas nurodė, kad vidinių grotų įrengimas teisės aktų nuostatoms... 43. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad Šiaulių... 44. Teismas, vertindamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 45. Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos... 46. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad tualetą atskiriantis... 47. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m.... 48. Teismas, įvertinęs įrodymus, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo... 49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 37:2009 17.3 punktu,... 50. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad... 51. Teismas, vertindamas Viešojo saugumo tarnybos veiksmus, nustatė, kad Viešojo... 52. Teismas nurodė, kad buvo tikrinta sunkvežimių atitiktis nustatytiems... 53. Teismas, vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 109 punktu, įvertinęs... 54. Teismas, remdamasis Viešojo saugumo tarnybos pateiktuose kelionės... 55. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad... 56. Teismas, vertindamas Kalėjimų departamento veiksmus, pažymėjo, jog... 57. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžė, kad... 58. III.... 59. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 94–95) prašo panaikinti... 60. Pareiškėjas nurodo, kad asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis,... 61. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo... 62. 1. Pareiškėjui 2015 m. ploto teko nežymiai mažiau, nei nustatyta teisės... 63. 2. Areštinėje sanitarinis mazgas įrengtas nepažeidžiant Lietuvos higienos... 64. 3. Pareiškėjas nenurodė konkrečių pasekmių, kurios kilo dėl konstatuotų... 65. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo... 66. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad... 67. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie... 68. Viešojo saugumo tarnyba nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos... 69. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus,... 70. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neargumentuotas.... 71. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 111)... 72. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas ne tik kalino jį nepriimtinomis... 73. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo... 74. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė įrodymais reikalavimo... 75. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie... 76. Viešojo saugumo tarnyba nurodo, jog apeliacinis skundas siejamas su vienam... 77. Teisėjų kolegija... 78. IV.... 79. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 80. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 81. ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti... 82. Nr. A756-320/2008).... 83. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad... 84. Dėl pažeidimų Lukiškių TI-K... 85. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.... 86. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 87. Vertindama kitus pareiškėjo nurodomus argumentus, kuriais jis grindžia... 88. Konstatavus sanitarinio mazgo įrengimo Lukiškių TI-K pažeidimus, teisėjų... 89. Dėl pažeidimų Šiaulių TI... 90. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių TI pareiškėjas... 91. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, jog pataisos namų... 92. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų... 93. Nr. V-176, 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti... 94. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų... 95. Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamosiose... 96. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 97. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas... 98. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad byloje nėra įrodymų, jog... 99. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų... 100. Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų... 101. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu... 102. Tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu... 103. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 104. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų... 105. Vertindama kitus pareiškėjo nurodomus argumentus, kuriais jis grindžia... 106. Dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų... 107. Taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias... 108. Automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu,... 109. Dėl Kalėjimų departamento veiksmų... 110. Šioje byloje yra nustatyti viešojo administravimo subjektai, kurių veiksmai... 111. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims... 112. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 113. Dėl nurodytų argumentų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios... 114. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 115. Pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio... 116. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą... 117. Nutartis neskundžiama....