Byla 2A-2200-781/2013
Dėl paskolos ir reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams UAB „Reikalavimas LT“ ir J. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus m. 44-ojo notaro biuro notarei I. D., dėl paskolos ir reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė D. G. (toliau - Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Reikalavimas LT“ (toliau - Atsakovas) ir V. S. (toliau - Atsakovė), prašydama pripažinti niekine 2008 m. kovo 4 d. paskolos sutartį, pagal kurią Atsakovė paskolino Ieškovei 20 000 Lt, bei pripažinti negaliojančia 2011 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią Atsakovė perleido savo reikalavimus dėl 20 000 Lt paskolos grąžinimo Atsakovui, taip pat taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėtį, kuri buvo iki 2008 m. kovo 4 d.

5Atsakovė 2012 m. gegužės 14 d. mirė, todėl 2012 m. spalio 15 d. nutartimi teismas patvirtino procesinių teisių byloje perėmimą ir pakeitė Atsakovę jos teisių perėmėja J. M..

6Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2008 m. jos motina siekė sutvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Atsakovės sūnus E. S. pasisiūlė padėti. Kadangi Ieškovė pinigų tuomet neturėjo, buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ji lyg tai iš Atsakovės skolinosi 20000 Lt. Ieškovė pažymėjo, jog jokių pinigų pagal sutartį negavo, o paskolos sutartis dėl 20 000 Lt buvo kaip atlygis E. S. už pagalbą tvarkant žemės gavimo reikalus. Žemės grąžinimo reikalai iki šiol nebaigti. E. S. ir negalėjo juos tvarkyti, nes tam neturėjo nei žinių, nei įgalinimų ir jų net neprašė. Reikalavimo perleidimo sutartimi Atsakovė perleido savo reikalavimo teises pagal paskolos sutartį Atsakovui, kuris skolą prisiteisė teisminiu būdu ir sprendimas yra tebevykdomas antstolio. Ieškovė manė, kad paskolos sutartis turi būti pripažinta niekine dėl prieštaravimo įstatymo imperatyvui, jog pagal paskolos sutartį turi būti perduoti pinigai, o reikalavimo perleidimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes dalyko nebuvimas pirmame sandoryje nesukuria jo ir antrame sandoryje.

7Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog notaro patvirtinta sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, todėl aplinkybė, nurodyta paskolos sutartyje apie tai, kad sutarties pagrindu Ieškovė gavo 20 000 Lt, yra nustatyta ir nepaneigta. Be to, Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo preliminariu sprendimu teismas konstatavo, jog Ieškovė ir Atsakovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Ieškovei buvo suteikta 20 000 Lt paskola. Vykstant teismo procesui dėl skolos priteisimo Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos sutartis ar reikalavimo perleidimo sutartis negalioja, todėl dabar negali iš naujo ginčyti tas aplinkybes.

8Atsakovė J. M. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Manė, kad paskolos sutarties šalis siejo sutartiniai santykiai, iš kurių kilo piniginės prievolės.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė I. D. (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad paskolos sutarties sudarymo metu Ieškovė pareiškė, jog gavo iš Atsakovės 20 000 Lt, todėl ginčijama paskolos sutartis atitinka visas paskolos sutarčiai sudaryti būtinas sąlygas.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu Ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad vienas iš Ieškovės pareikštų reikalavimų yra pripažinti paskolos sutartį niekine dėl realaus pinigų perdavimo nebuvimo. Ieškovė aplinkybę, jog pagal ginčijamą paskolos sutartį realiai jokie pinigai nebuvo perduoti įrodinėjo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK Prevencijos skyriaus tyrėjo T. N. 2012 m. vasario 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytais E. S. paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas nevertino Ieškovės pateiktame rašytiniame įrodyme (nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) užfiksuotų aplinkybių, nes nurodė esąs saistomas aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp tų pačių šalių. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1982-141/2012 pagal ieškovo UAB „Reikalavimas Lt“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo 2012 m. sausio 18 d. sprendimu yra konstatavęs, kad V. S. sudarė su D. G. 2008 m. kovo 4 d. paskolos sutartį, pagal kurią suteikė pastarajai 20000 Lt paskolą. Teismas nurodė, kad šiam sprendimui įsiteisėjus, aplinkybė dėl pinigų pagal ginčijamą paskolos sutartį perdavimo įgavo prejudicinio fakto galią, jos įrodinėti nereikia ir ji sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pažymėjo, kad Ieškovė iškėlus naują bylą nebegali ginčyti kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (dėl pinigų perdavimo), todėl reikalavimas dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine buvo atmestas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas atmetė ir reikalavimą dėl Reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo, nes šį savo reikalavimą Ieškovė grindė paskolos sutarties negaliojimu ab initio. Atmetęs ieškinį teismas atmetė atsakovų atstovų teismo posėdžio metu išreikštus prašymus svarstyti Ieškovės atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis klausimą, nes iš nustatytų aplinkybių nustatė, jog Ieškovė pareikšdama ieškinį ne piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bet pasirinko savo teisių netinkamą gynimo būdą. Teismas, atmetęs ieškinį, iš Ieškovės Atsakovui priteisė 726 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 32, 73 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo traktavo, kad 2012 m. sausio 18 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1982-141/2012 pagal UAB „Reikalavimas LT“ ieškinį patvirtino paskolos teisėtumą ir teisingumą ir tai yra prejudicinis faktas. Nurodė, kad minėtas sprendimas priimtas specialia, ne ieškinine tvarka. Ieškovė su paskolos sutartimi ir sprendimu nesutiko, bet apskundimo terminas jau buvo praėjęs. Šioje byloje Ieškovė reiškia naujus, dar nenagrinėtus reikalavimus. Todėl šis sprendimas negali būti prejudiciniu. Teigia, kad 2012 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK Prevencijos skyriaus nutarimu nustatyta, kad pinigų Atsakovė Ieškovei neskolino ir 20 000 Lt buvo susitarta už būsimą pagalbą ar atliktus darbus tvarkant dokumentus grąžinti žemę. Tačiau Atsakovės sūnus jokių darbų neatliko ir žemė negrąžinta iki šiol. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties 2 p. įrodo, kad jokios paskolos sutarties nebuvo, nes reikalavimo įgijėjas sumokėjo tik 2 500 Lt už reikalavimo įsigijimą. Išdėstytos aplinkybės įrodo, kad ieškinys turi būti tenkintinas.

14Atsiliepimu į Ieškovės apeliacinį skundą Atsakovas su juo nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra svarbu, kokia teisena buvo priimtas teismo sprendimas, nes visi teismo sprendimai turi prejudicinę galią. Byla dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį iš Ieškovės buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka ir ji galėjo pateikti prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, tačiau to nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, Ieškovė negali ginčyti teismo jau nustatytų aplinkybių ir turi priimti procesinių veiksmų neatlikimo pasekmes. Mano, kad Ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl jos apeliacinis skundas turi būti atmestas.

15Atsakovė J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašo ginčo sprendimą palikti nepakeista bei priteisti jos naudai 1 862 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ji į bylą įtraukta kaip Atsakovės teisių perėmėja, todėl ji negali nurodyti tikrosios šalių valios sudarant sandorį. Mano, kad pagrindo paskolos sutartį pripažinti niekine, nėra.

16Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkinamas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialiosios ir proceso teisės normas, atmetė ieškinį.

21Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008 m. kovo 4 d. Ieškovė su Atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Ieškovė pasiskolino iš Atsakovės 20 000 Lt (b. l. 7). Paskolos sutarties 2 punkte nurodyta, kad paskolos gavėja (Ieškovė) skolinamus 20 000 Lt gavo iš paskolos davėjos (Atsakovės) prieš pasirašant šią sutartį ir paskolos sumą skolininkė įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. kovo 4 d. (b. l. 7).

22Ieškovės reikalavimas konstatuoti paskolos sutarties niekinį pobūdį iš esmės remiasi faktiniu pagrindu – realaus 20 000 Lt perdavimo Ieškovei nebuvimu. 2011 m. gruodžio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Atsakovė Atsakovui perdavė teisę išreikalauti iš Ieškovės paskolos sumą, Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia, nes pastaroji buvo sudaryta niekinės sutarties pagrindu.

23Niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. E. M. V., bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „ Skraida“, bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007; ir kt.). Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

24Nagrinėjamu atveju akivaizdaus pagrindo, kad lėšų skolinimo sandoris prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime teisingai nustatė Ieškovei pareigą įrodyti sandorio pripažinimo niekiniu sąlygų egzistavimą.

25Ieškovė, gindama savo poziciją, rėmėsi 2012 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK prevencijos skyriaus nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino šiame rašytiniame įrodyme užfiksuotų aplinkybių (pinigų perdavimo faktas), nurodęs, kad yra saistomas aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (2012 m. sausio 18 d. preliminarus sprendimas) tarp tų pačių šalių. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

26Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 019 Atsakovė perleido Atsakovui reikalavimo teisę į 20 000 Lt skolą su delspinigiais, palūkanomis ir kitais mokėjimais Ieškovės atžvilgiu (b. l. 8). Dėl skolos išieškojimo Atsakovas kreipėsi į teismą ir 2012 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo preliminariu sprendimu jo ieškinys buvo patenkintas visiškai priteisiant iš atsakovės D. G. ieškovui UAB „REIKALAVIMAS.LT“, 20 000 Lt skolą, 860, 27 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 860, 27 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313 Lt žyminio mokesčio (b. l. 9-10). Kadangi atsakovė D. G. (Ieškovė) nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo, šis sprendimas įsiteisėjo ir yra priverstinai vykdomas (b. l. 11).

27Taigi, 20 000 Lt perdavimas Ieškovei ir paskolos sutarties sudarymas buvo tiesioginis įrodinėjimo dalykas byloje dėl skolos priteisimo. Būtent pinigų perdavimo fakto egzistavimas buvo pagrindas tenkinti Atsakovo ieškinį ir priteisti iš Ieškovės 20 000 Lt pagal paskolos sutartį. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

28Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. preliminaraus sprendimo motyvuojamąją dalį, mano, kad nurodytame teismo sprendime konstatuota, kad pradiniam kreditoriui atsakovė (Ieškovė) nevykdė savo įsipareigojimų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, todėl ji laikoma pažeidusia prievolę šalimi. Ieškovui (Atsakovui) byloje dėl skolos priteisimo neįrodžius pinigų perdavimo, jo reikalavimas nebūtų patenkintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Ieškovė būtų kvestionavusi priimto preliminaraus sprendimo teisėtumą. Apeliaciniame skunde ji tik nurodė, kad su juo nesutinka, tačiau kodėl ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išreikšti savo nesutikimą, ji nepaaiškino. Nėra pagrindo sutikti su Ieškovės teiginiu, jog preliminarus sprendimas priimtas specialia, ne ginčo tvarka, todėl jame nurodytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais. Nors pagrindinis preliminaraus sprendimo bruožas yra tas, jog jį priimant teismas vertina tik ieškovo poziciją, tačiau jo įsiteisėjimas priklauso nuo to, ar atsakovas pareiškia ar nepareiškia prieštaravimų. Nesant prieštaravimų, šis sprendimas įsiteisėja ir sukelia tokias pačias pasekmes, kaip ir sprendimas, priimtas išklausius abi ginčo šalis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma į CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atmestini kaip nepagrįsti.

29Ieškovės argumentas, kad reikalavimo perleidimo sutarties 2 p. įrodo paskolos sutarties nebuvimą, nes reikalavimo įgijėjas sumokėjo tik 2 500 Lt už reikalavimo įsigijimą, taip pat atmestinas. Atsakovė disponavo nevaržoma teise savo reikalavimo teisę perleisti kitam asmeniui už bet kokią sumą, tokiu būdu realizuojant dispozityvumo principą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Reikalavimo teisės pardavimo suma neturi jokios sąsajos su paskolos sutarties tarp Ieškovės ir Atsakovės sudarymu, todėl nepaneigia paskolos suteikimo fakto.

30Jokių kitų aplinkybių, galinčių įrodyti Ieškovės ieškinio pagrįstumą ir pirmosios instancijos priimto sprendimo neteisėtumą, Ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus – 2013 m. vasario 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštą, kaip teisiškai nereikšmingą sprendžiant apeliacinį skundą (CPK 314 straipsnis). Teismui konstatavus, jog pripažinti ginčijamą paskolos sutartį niekine nėra pagrindo, apeliacinio skundo motyvais taip pat nėra pagrindo 2011 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Ieškovė byloje neįrodė, jog jos teisė pažeidžiama, ir jos teisinis interesas dėl ginčo dalyko gali būti patenkintas.

31Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

32Atmetus Ieškovės apeliacinį skundą, Atsakovui, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 1210 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l. 116-117).

33Atsakovė J. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 862 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Atsakovė J. M. pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės J. M. prašymą priteisti išlaidas už pirmosios instancijos teisme suteiktą teisinę pagalbą.

34Byloje pateiktas advokato M. D., atstovaujančio atsakovę J. M., sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad 2013 m. sausio 2 d. atstovaujamoji pervedė advokatui 1 000 Lt, ir 2013 m. kovo 14 d. – 600 Lt (b. l. 121, 123). Kadangi 1 000 Lt suma buvo sumokėta advokatui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šios išlaidos dėl anksčiau nurodytų argumentų atsakovei nėra priteisiamos. 600 Lt suma buvo sumokėta advokatui už jo teikiamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, todėl ši suma ir priteistina iš Ieškovės atsakovei J. M..

35Atsakovė J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 262 Lt ji sumokėjo už teisininkės konsultacijas ir šiam teiginiui įrodyti pateikė banko sąskaitos išrašą, nurodančio, jog 2013 m. sausio 3 d. J. M. pagal sąskaitą faktūrą Serija JIV Nr. 0134, buvo pervesta 262 Lt (b. l. 122). Teismas pažymi, kad visų pirma, byloje nėra jokių duomenų apie J. M., jos veiklą bei jos suteiktas paslaugas. Neaiški ir nurodytos sąskaitos-faktūros kilmė. Antra, piniginės lėšos šiam asmeniui pervestos taip pat iki ginčo sprendimo priėmimo, t.y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovei J. M. nėra priteisiama jos prašoma 262 Lt suma.

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovės D. G. (a. k. ( - ) atsakovui UAB „Reikalavimas LT“ (j.a.k. 302642182) 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

39Priteisti iš ieškovės D. G. (a.k. ( - ) atsakovei J. M. (a.k. ( - ) 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė D. G. (toliau - Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovė 2012 m. gegužės 14 d. mirė, todėl 2012 m. spalio 15 d. nutartimi... 6. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2008 m. jos motina siekė sutvarkyti... 7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 8. Atsakovė J. M. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė I. D.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu Ieškovės... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 14. Atsiliepimu į Ieškovės apeliacinį skundą Atsakovas su juo nesutiko,... 15. Atsakovė J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti... 16. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkinamas. ... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008 m. kovo 4 d. Ieškovė su... 22. Ieškovės reikalavimas konstatuoti paskolos sutarties niekinį pobūdį iš... 23. Niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms... 24. Nagrinėjamu atveju akivaizdaus pagrindo, kad lėšų skolinimo sandoris... 25. Ieškovė, gindama savo poziciją, rėmėsi 2012 m. vasario 9 d. Vilniaus... 26. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 20 d. reikalavimo... 27. Taigi, 20 000 Lt perdavimas Ieškovei ir paskolos sutarties sudarymas buvo... 28. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto... 29. Ieškovės argumentas, kad reikalavimo perleidimo sutarties 2 p. įrodo... 30. Jokių kitų aplinkybių, galinčių įrodyti Ieškovės ieškinio pagrįstumą... 31. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą... 32. Atmetus Ieškovės apeliacinį skundą, Atsakovui, remiantis CPK 93 straipsnio... 33. Atsakovė J. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1... 34. Byloje pateiktas advokato M. D., atstovaujančio atsakovę J. M., sąskaitos... 35. Atsakovė J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 262 Lt ji... 36. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš ieškovės D. G. (a. k. ( - ) atsakovui UAB „Reikalavimas LT“... 39. Priteisti iš ieškovės D. G. (a.k. ( - ) atsakovei J. M. (a.k. ( - ) 600 Lt...